Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas Pietų Triodelago pirmosios instancijos teismo (Norvegija) 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu už vairavimą arba bandymą vairuoti motorinę transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kitų svaigalų ar narkotinių medžiagų 21 para laisvės atėmimo ir 18 000 NOK bauda, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Ž. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent jis 2019 m. rugpjūčio 16 d. apie 23.35 val. Molėtuose, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kuriuose numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „AUDI A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkotesteriu jam nustatytas 2,71 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais S. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis, būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent jis 2019 m. rugpjūčio 16 d. apie 23.35 val. Molėtuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „AUDI A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 101 punktų reikalavimus, t. y. būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, todėl išvažiavęs į priešingą eismo juostą, susidūrė su automobiliu „AUDI A4“, valst. (duomenys neskelbtini) vairuojamu P. K., bei automobiliu „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu D. K., dėl ko nukentėjusiajai D. K. dėl abipusio kryžkaulio sparnų lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais S. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

S. Ž. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai. Teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. apie 22 val. atvažiavo į naktinį barą, esantį Molėtuose, (duomenys neskelbtini). Bare vartojo alkoholį – alų, degtinę. Apie vidurnaktį išėjo iš baro ir sėdo už vairo. Jautėsi neblaivus, tačiau nenorėjo toje vietoje palikti automobilio. Pavažiavęs gal 200 metrų link Janonio g., atsitrenkė į du automobilius. Automobilio „AUDI A4“, į kurį pirmą trenkėsi, važiuodamas tikrai nematė. Po pirmo smūgio iššovė pagalvė, po antro jo galva trenkėsi į stiklą, todėl dėl sutrenkimų galbūt visko gerai neatsimena. Automobilio „AUDI A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju yra jis, ši transporto priemonė tik registruota draugės vardu. Kaltinamasis jaučiasi kaltas, visų atsiprašė, kiti nukentėję, išskyrus D. K., atleido. Kaltinamasis sutinka padengti visą turtinę žalą, tačiau nukentėjusiosios nurodoma neturtinė žala nepagrįstai didelė. Jis visą gyvenimą dirbo statybose ir dabar po operacijos ketina įsidarbinti, todėl išmokės ieškinius. Stengėsi susitikti su nukentėjusiąja, siūlė jai pagalbą, tačiau ji bendrauti atsisakė. Nurodė, kad liudytojų parodymams neprieštarauja. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis dėl esminių nusikaltimo padarymo aplinkybių davė iš esmės tokius pačius parodymus (t. 1, b. l. 213-214).

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis kaltinamas nesunkių nusikaltimų padarymu, jis po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras bei gynėja, šioje baudžiamojoje byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

Nukentėjusioji D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. automobiliu „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo I. Š., K. Š. ir jų mažametė dukra S. Š., važiavo Molėtų miesto (duomenys neskelbtini). Bevažiuodama iš priekio pamatė atskriejantį automobilį. Ji bandė išvengti susidūrimo, tačiau nepavyko. Automobilis trenkėsi į jos vairuojamo automobilio priekinį kairės pusės kampą. Smūgis buvo stiprus, automobilyje išsiskleidė priekinės oro pagalvės. Į eismo įvykį atvyko medikai, kurie ją išgabeno į Vilniaus universitetinę ligoninę Santaros klinikas, tačiau po apžiūros paleido ją namo. Namuose skausmai aktyvėjo, todėl kitą dieną ji kreipėsi pas gydytojus, kurie nustatė kryžkaulio lūžį. Kai gulėjo ligoninėje, telefonu jai paskambino vyriškis, kuris prisistatė eismo įvykio kaltininku ir pasisiūlė atvykti į ligoninę jos aplankyti, taip pat siūlė pagalbą, bet ji jos atsisakė. Nurodė, kad kaltininkas jos neatsiprašė (t. 1, b. l. 22-23). 2020 m. vasario 25 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji priėmė kaltinamojo atsiprašymą (t. 2, b. l. 57).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. K. nustatytas abipusis kryžkaulio sparnų lūžis, kuris laikytinas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 38-40).

Liudytojas P. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d., apie 22 val., kartu su draugais L. V., S. M. ir E. Ž. automobiliu „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jis, važiavo (duomenys neskelbtini) ir priešais važiavęs juodos spalvos automobilis „AUDI A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trenkėsi į jo automobilio kairės pusės galinį sparną, o po to ir į važiavusį automobilį „TOYOTA YARIS“. Papildomos apklausos metu nurodė, kad po eismo įvykio sužalotas nebuvo, važiavę keleiviai taip pat nenukentėjo, kad draudimas atlygino jam padarytą žalą (t. 1, b. l. 42-44).

Liudytoja I. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. su K. Š., dukra S. Š., automobiliu „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo draugė D. K., važiavo Molėtų miesto (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo, kaip į priešais važiuojantį automobilį trenkėsi kitas automobilis „AUDI“. Po susidūrimo automobilis „AUDI“ trenkėsi į jų, t. y. D. K. vairuojamą, automobilį. Medicinos įstaigoje medikai apžiūrėjo dukrą S. Š. ir nustatė, kad ji patyrė galvos paviršinį sumušimą. Vizualiai buvo matyti nubrozdinimas dukrai ant kaktos ir skruosto srities, vėliau šis nubrozdinimas sugijo. Teigė, kad dukra jokio šoko eismo įvykio metu nepatyrė, todėl ji dėl savęs ir dukros pretenzijų kaltininkui neturi. Sutuoktinis K. Š. buvo susitikęs su eismo įvykio kaltininku, jis atsiprašė jų šeimos (t. 1, b. l. 63-64).

Liudytojai L. V., E. Ž. ir S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d., apie 22 val., automobiliu „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo P. K., važiavo Molėtuose (duomenys neskelbtini) ir susidūrė su juodos spalvos automobiliu „AUDI A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kūno sužalojimų jie nepatyrė (t. 1, b. l. 75-76, 78-79, 81-82).

2019 m. rugpjūčio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėje ir eismo įvykio vietos plane užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Molėtų m., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu (t. 1, b. l. 5-18).

VĮ Regitros duomenų bazės išraše nurodyta, kad transporto priemonė „AUDI A8“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota J. K. vardu (t. 1, b. l. 92).

VšĮ Emprekis duomenimis automobilio „AUDI A8“, 2002 m. gamybos, vidutinė vertė yra 2 150 eurų be PVM (t. 1, b. l. 95).

2019 m. rugpjūčio 17 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte Nr. 40 nurodyta, kad automobilis „AUDI A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugomą transporto priemonių aikštelę, esančią Utenos r., Vyžuonėlių k. (t. 1, b. l. 91).

2019 m. rugpjūčio 17 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, kad priimtas sprendimas priverstinai nuvežti transporto priemonę „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 98). Automobilis „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu grąžintas nukentėjusiajai (t. 1, b. l. 29-30).

2019 m. rugpjūčio 17 d. Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Lino Čekuolio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d., gavus pranešimą ir atvykus į įvykio vietą, alkotesteriu patikrintas S. Ž. blaivumas: pirmuoju putimu 23.52 val. buvo nustatytas 2,83 promilių neblaivumas, antruoju putimu 2019 m. rugpjūčio 17 d. 00.08 val. – 2,71 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 86).

2019 m. rugpjūčio 17 d. (per klaidą nurodyta 16 d., tačiau laikas jau buvo 00.08 val.) Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad S. Ž. buvo atliktas tikrinimas prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARCK-0047, patikros Nr. 0974659, pirmas tikrinimas atliktas 23:52 val. – rodmenys 2,83 promilės, antras tikrinimas 00.08 val. – rodmenys 2,71 promilių (t. 1, b. l. 89).

Alkotesterio „Dräger Alcotest 7510“, prietaiso Nr. ARCK-0047, šaknelėje nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. 00.08 val. S. Ž. nustatytos 2,71 ‰ (t. 1, b. l. 87).

2019 m. rugpjūčio 17 d. Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato sprendimu S. Ž. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (t. 1, b. l. 90).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

BK 281 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad S. Ž. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 281 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jo paaiškinimai dėl vairavimo neblaiviam ir dėl to įvykusio eismo įvykio buvo nuoseklūs, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, taip pat ir liudytojų parodymus. S. Ž. pripažino 2019 m. rugpjūčio 16 d. apie 20 val. atvažiavęs į barą Molėtuose ir jame vartojęs alkoholį – degtinę, įvairius kokteilius. Jis nuosekliai pasakojo ir vairavimo aplinkybes – įvardijo, kad apie 23.30 val., jausdamasis apsvaigęs, išėjo iš baro ir sėdo už savo automobilio vairo; pradėjęs važiuoti link miesto centro, susidūrė su dviem automobiliais. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti įrodymai: vyriausiojo patrulio Lino Čekuolio tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės; apsvaigimo faktą ir laipsnį pagrindžia 2019 m. rugpjūčio 17 d. Neblaivumo nustatymo aktas, kuriame konstatuota, kad pirmu tikrinimu alkotesteriu S. Ž. nustatytas 2,83 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu – 2,71 promilių neblaivumas; nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, fotolentelė ir eismo įvykio vietos planas patvirtina, kad S. Ž., neblaivus vairuodamas automobilį „AUDI A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko, išvažiavęs į priešingą eismo juostą susidūrė su automobiliu „AUDI A4“, valst. (duomenys neskelbtini) bei automobiliu „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl šio S. Ž. sukelto eismo įvykio automobilio „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai D. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad S. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nes vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, taip pat jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 101 punktų reikalavimus, nes būdamas neblaivus, vairavo automobilį ir nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir dėl šių jo veiksmų įvyko eismo įvykis – būdamas neblaivus, kaltinamasis, išvažiavęs į priešingą eismo juostą, susidūrė su automobiliu „AUDI A4“, valst. (duomenys neskelbtini) vairuojamu P. K., bei automobiliu „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu D. K.; šio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta D. K. sveikata. Tokiais veiksmais S. Ž. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Baudžiamojoje byloje yra pateiktas kaltinamojo motinos A. Ž. rašytinis prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos atsakomybėn (t. 2, b. l. 82).

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

Kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus.

BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo paprastai laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad anksčiau nėra nusikaltęs arba dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos teisinis baudžiamasis santykis yra pasibaigęs ir neturi teisinės reikšmės (pvz., už ankstesnę nusikalstamą veiką buvo nuteistas, tačiau teistumas išnykęs) (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2012 m. balandžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2020). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau Lietuvoje neteistas, tačiau jis 2012 m. balandžio 25 d. teistas Norvegijoje už vairavimą arba bandymą vairuoti transporto priemonę, apsvaigus nuo alkoholio, kitų svaigalų ar narkotinių medžiagų, jam paskirta bauda ir 21 paros laisvės atėmimo bausmė (t. 2, b. l. 167-177). Duomenų apie tai, kad ši bausmė nėra įvykdyta, o teistumas neišnykęs pagal Norvegijos teisę, byloje nėra. Įvertinus Norvegijoje priimto nuosprendžio laiką – priimtas daugiau nei prieš aštuonerius metus, taip pat įvertinus padaryto teisės pažeidimo sunkumą, manytina, kad teistumas yra išnykęs. Kadangi byloje nėra pakankamai patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis turi neišnykusį teistumą už užsienyje padarytą nusikaltimą, dėl ko būtų kliūtis jį laikyti pirmą kartą padariusiu nusikalstamas veikas, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, teismas sprendžia, kad kaltinamas laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamas veikas.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, gailisi padaręs nusikalstamas veikas, teismo vertinimu, kaltinamasis gailisi nuoširdžiai, atsakomybės nevengia. Tai, kas paminėta, atitinka pirmąsias dvi BK 40 straipsnio taikymo sąlygas.

BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ar pašalinti žalą, jeigu ji buvo padaryta. Kaltinamojo vairuotos transporto priemonė valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir dalį nukentėjusiosios prašomos atlyginti žalos nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė, ką nukentėjusioji patvirtino teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 45-48). Kaltinamasis draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. rugsėjo 26 d. išdavė du neprotestuotinus paprastuosius vekselius bendrai 4 093,66 Eur sumai (t. 2, b. l. 49-50). Be to, kaltinamasis raštu patvirtino, kad jeigu būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis atlygintų nukentėjusiajai jos prašomą neturtinę žalą (t. 2, b. l. 88). Taigi kaltinamasis šiuo atveju nors ir neatlygino visos nukentėjusiosios prašomos priteisti neturtinės žalos, tačiau jo veiksmai liudija, kad jis yra pasiruošęs ją atlyginti, be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga nereiškia, kad asmuo privalo besąlygiškai priimti nukentėjusiojo sąlygas dėl žalos atlyginimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-511-693/2015). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, spręstina, kad šiuo atveju yra BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Nors kaltinamasis praeityje teistas Norvegijoje už vairavimą arba bandymą vairuoti transporto priemonę, apsvaigus nuo alkoholio, kitų svaigalų ar narkotinių medžiagų, visgi jis teistas prieš daugiau nei 8 metus. Nuo to laiko kaltinamasis nepadarė nei administracinio nusižengimo, nei buvo teistas baudžiamojo proceso tvarka. Iš kaltinamojo elgesio tuoj po įvykio, taip pat proceso metu, teismas sprendžia, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, nevengia atsakomybės, yra pasiruošęs atlyginti žalą, atsiprašė D. K. vairuotame automobilyje kartu važiavusios šeimos, kuri jam atleido, bandė atsiprašyti nukentėjusiosios, kuri jo atsiprašymą priėmė. Kaltinamasis seniūnijos charakterizuojamas teigiamai. Nors medicininių duomenų apie tai, kad kaltinamasis kenčia nuo priklausomybės nuo alkoholio vartojimo, byloje nėra, tokias aplinkybes teisiamajame posėdyje nurodė kaltinamojo motina. Liudytoja J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su kaltinamuoju kartu gyveno nuo 2016 m. birželio 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d., kol jie kartu gyveno, kaltinamasis nevartojo alkoholinių gėrimų, nes buvo „užsikodavęs“, o 2019 m. rugpjūčio 9 d. ji išėjo iš jo namų, nes kaltinamasis pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus (t. 1, b. l. 84-85). Taigi byloje yra duomenų apie tai, kad kaltinamasis yra priklausomas nuo alkoholinių gėrimų vartojimo, tačiau tuo pačiu byloje yra duomenų apie tai, kad jis šią savo problemą bandė spręsti.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis iš esmės nėra linkęs nesilaikyti įstatymų, nusikalsti, jis daro reikiamas išvadas, supranta savo veikos pasekmes, nevengia atsakomybės, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad S. Ž. padarė tinkamas išvadas, padedamas motinos spręs savo priklausomybės nuo alkoholinių gėrimų vartojimo klausimą, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tokiu būdu konstatuotina esant visas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismo posėdyje apklausta laiduotoja prašanti būti kaltinamojo motina A. Ž. paaiškino, kad ji gyvena kartu su kaltinamuoju, su juo gerai sutaria, apie šį įvykį su kaltinamuoju kalbėjosi, mano, kad gali teigiamai įtakoti sūnaus elgesį, nurodė, kad kaltinamasis išgėręs sėdo prie vairo, nes jos nebuvo Lietuvoje namie. Vertindamas, ar A. Ž. yra tinkama laiduotoja, teismas atsižvelgia į tai, jog ji yra kaltinamojo motina, gyvena kartu su kaltinamuoju, ji grįžo į Lietuvą ir nurodė nebevažiuosianti į užsienį uždarbiauti, todėl galės prižiūrėti sūnų, su kuriuo gerai sutaria ir kartu gyvena, yra neteista, administracine tvarka nebausta, teigiamai charakterizuojama (t. 2, b. l. 83-87). Atsižvelgdamas į duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad A. Ž. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendžia jog pirmą kartą Lietuvoje teisiamam S. Ž. yra tikslinga taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas, įvertinęs S. Ž. padaryto nusikaltimo pobūdį, jo bei laiduotojos asmenybes, nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas dvejiems metams atitiks proporcingumo ir teisingumo kriterijus. Taigi S. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Tiek BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tiek ir 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padaroma tyčia. Jų padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – šiuo atveju vairavimu, esant apsvaigus nuo alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šių veikų padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl S. Ž. apsvaigus nuo alkoholio vairuotas automobilis „AUDI A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

Automobilis VĮ „Regitra“ duomenimis įregistruotas J. K. vardu. Tačiau tiek pats kaltinamasis, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausta J. K. (b. l. 84-85) patvirtino, kad automobilį už savo pinigus pirko S. Ž., juo naudojosi tik jis, abu sutiko, kad jis būtų konfiskuotas. Atsižvelgus į tai, bei byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad automobilio „AUDI A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra kaltinamasis, todėl, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, transporto priemonė „AUDI A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė kaina be PVM yra 2 150 Eur, konfiskuotina.

S. Ž. nusikalstamas veikas padarė naudodamasis specialia teise, leidžiančia vairuoti transporto priemones, todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas dvejiems metams.

Dėl nukentėjusiosios D. K. civilinio ieškinio

Nukentėjusioji D. K. pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, prašydama priteisti iš kaltinamojo S. Ž. 4 182 Eur turtinei ir 5 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 1). Kaltinamojo vairuoto automobilio valdytojo civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimu buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ (t. 1, b. l. 113). 2020 m. vasario 25 d. teisiamojo posėdžio metu, įvertinusi tai, kad draudimo bendrovė ir SODRA atlygino jai turtinę žalą, nukentėjusioji ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo atsisakė ir toliau palaikė tik savo reikalavimą dėl 5 500 Eur neturtinės žalos iš kaltinamojo priteisimo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad neturtinės žalos reikalavimą grindžia patirtais išgyvenimais: skausmai, apsitarnavimo galimybės, turėjo perlipti per savo moralinius įsitikinimus, prašyti pagalbos. Grįžusi namo nieko pati pasidaryti negalėjo. Šiuo metu lanko reabilitacijos užsiėmimus, sunku sėdėti, vairuoti, negali išeiti į parduotuvę, į lauką išvesti šunų, turėjo atsisakyti kelionių, atostogų, judraus gyvenimo būdo, aktyvaus sporto. Tapo irzli, namuose dėl tokios padėties kyla konfliktai. Sveikata gerėja, tačiau tikėjosi, kad pagis daug greičiau. Negali sau leisti turėti vaiko, nes pagal savo būklę supranta, kad tam dar ne laikas. Patyrė išorinius sumušimus, krūtinės ląstos sumušimą, pėdų, galvos, stuburo skausmus, abiejų sparnų kryžkaulio lūžius, ligoninėje gulėjo iki dviejų savaičių, gruodžio 17 dieną išėjo į darbą. Darbdavys leido darbo metu atlikti reabilitacinius užsiėmimus, padirba ilgiau vakarais, todėl labiau pavargsta.

Kaltinamasis nesutiko su prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiu, manė, kad jis yra nepagrįstas.

Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai yra apskaičiavęs ir atlyginęs 2 755 Eur neturtinei žalai atlyginti ir prašo teismo likusius nukentėjusiosios reikalavimus dėl žalos atlyginimo atmesti (t. 2, b. l. 45-48).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai ar šeiminiams santykiams.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai kūno sužalojimus, teismo medicinos specialisto įvertintus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl neabejotinai kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Byloje nustatyta, jog nuosprendyje aptariamo eismo įvykio metu nukentėjusiajai lūžo kryžkaulio sparnai, padaryti paviršiniai kūno sužalojimai, krūtinės ląstos, pilvo sienos, stuburo juosmeninės dalies sumušimai. Nukentėjusioji kurį laiką buvo laikinai nedarbinga, kaip tvirtina bylos duomenys, ji nedarbinga buvo iki 2019 m. gruodžio 17 d. (t. 2, b. l. 48), kurį laiką negalėjo savęs apsitarnauti, buvo reikalinga kitų pagalbos, ilgą laiką negalėjo sėdėti, sumažėjo judėjimo, bendravimo galimybės, reikalinga reabilitacija. Visos šios nustatytos aplinkybės teismui nekelia abejonių, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, nes nukentėjusioji ne tik patyrė didelį fizinį skausmą ir akivaizdžius nepatogumus, bet ir emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus. Taigi nukentėjusioji neabejotinai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Tačiau nukentėjusiosios prašomas priteisti 5 500 Eur neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra per didelis ir neatitinkantis teismų praktikos, pagal kurią už nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu priteistinas neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 580 Eur iki 3 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97/2013, 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-258/2014, 2K-292/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015 ir kt.). Nepagrįstai didelio dydžio neturtinės žalos priteisimas gali būti vertinamas kaip papildoma bausmė kaltinamajam, o teismas turi užtikrinti, kad tokių nepageidaujamų pasekmių būtų išvengta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011. 2K-410/2013, 2K-244/2015).

Įvertinęs nukentėjusiajai padarytą sužalojimą, į pakankamai ilgą gijimo eigą, jos dėl eismo įvykio ir padarytų sužalojimų patirtus išgyvenimus bei nepatogumus, taip pat į tai, kad nukentėjusiajai padarytas sužalojimas yra išgydomas, o byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiosios sveikatai būtų kilę tokių liekamųjų padarinių, kurie turėtų itin neigiamą įtaką jos sveikatai ir gyvenimo kokybei ateityje, taip pat įvertinęs nukentėjusiosios bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, atsižvelgęs į formuojamą teismų praktiką bei kitas neturtinei žalai nustatyti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju draudimo bendrovės apskaičiuotas ir išmokėtas 2 755 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajai už jos patirtus neigiamus išgyvenimus.

Nukentėjusioji patvirtino, kad šią sumą iš draudimo bendrovės yra gavusi. Taigi patirta neturtinė žala nukentėjusiajai jau yra atlyginta, todėl teismas civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmeta. Byla dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktina, nukentėjusiajai atsisakius šio reikalavimo. Teismas pažymi, kad kaltinamojo 2020 m. birželio 9 d. patvirtinimas dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 88), teismui nenustačius didesnio neturtinės žalos dydžio, nei jau yra atlygintas nukentėjusiajai draudimo bendrovės, neįgauna juridinės galios.

Prokuroras prašo iš kaltinamojo priteisti proceso išlaidas už automobilių „AUDI A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą: nuvežimo išlaidos 217,80 Eur (su PVM) ir automobilio saugojimo išlaidos – po 2,42 Eur (su PVM) už kiekvieną parą, t. y. už automobilio „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimą nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d., kada automobilis buvo priverstinai nuvežtas saugoti, iki 2019 m. lapkričio 27 d., kuomet nutarimu automobilis grąžintas nukentėjusiajai (b. l. 29-30), bei už automobilio „AUDI A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimą nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d. iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad automobiliai „AUDI A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 17 d. buvo priverstinai R. Karaliaus IĮ transportu nuvežti ir pastatyti Utenos rajone, Vyžuonėlių kaime esančioje teritorijoje (b. l. 91, 98). Tai buvo padaryta remiantis Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytomis tarp Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir R. Karaliaus IĮ, su priedais (b. l. 134-164). Teismo vertinimu, valstybės patirtos išlaidos, susijusios su transporto priemonių, kurios buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis, priverstiniu nuvežimu bei saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis). Nors duomenų apie tai, kad automobilių nuvežimo ir saugojimo paslaugas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas jau yra apmokėjęs (bent iš dalies) R. Karaliaus IĮ baudžiamojoje nėra, visgi teismui abejonių dėl to, kad šias išlaidas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas tikrai patirs, vykdydamas minėtas šalių sutartis, nekyla. Šiomis sutartimis taip pat pagrįstas ir išlaidų dydis.

Teismas neturi galimybės apskaičiuoti automobilio „AUDI A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimo išlaidų iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, todėl šio automobilio saugojimo išlaidos skaičiuojamos nuo pirmos automobilio saugojimo dienos (2019 m. rugpjūčio 17 d.) iki nuosprendžio priėmimo dienos įskaitytinai (2020 m. birželio 18 d.), t. y. už 307 paras ir jos yra 742,94 Eur. Už automobilio „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimą nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d., t. y. už 103 paras, susidarė 249,26 Eur išlaidų.

Taigi viso iš kaltinamojo už abiejų automobilių nuvežimą ir saugojimą priteistina 1 427,80 Eur (2x217,80 Eur + 249,26 Eur + 742,94 Eur) procesinių išlaidų. Dėl kitų išlaidų, tiksliai jas apskaičiavus, įsiteisėjus procesiniam sprendimui šioje byloje, gali būti kreipiamasi civilinio proceso tvarka.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonę) sustabdymas – įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Automobilio „AUDI A8“ nuoplova nuo vairo (vokas Nr. 1) ir automobilio „AUDI A8“ vairuotojo pusės oro pagalvė (vokas Nr. 2), laikinai saugomi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (2019 m. rugsėjo 5 d. Kvitas B, serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 19-20), įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais

nusprendžia:

S. Ž., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti A. Ž., asmens kodas: (duomenys neskelbtini)

Nustatyti dviejų metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti S. Ž., kad, jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. Ž., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti transporto priemonę „AUDI A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė kaina be PVM yra 2 150 Eur.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti S. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d.

Nukentėjusiosios D. K. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti, o bylą dalyje dėl turtinės žalos priteisimo nutraukti.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonę) sustabdymą – įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Priteisti Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš S. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 427,80 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai dvidešimt septyni eurai ir 80 eurocentų) proceso išlaidų.

Proceso išlaidos turi būti sumokėtos į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato banko sąskaitą Nr. LT897044060007828239 (nurodant mokėjimo paskirtį: išlaidos už automobilių „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimą) ir teismui pateikti tai patvirtinantys įrodymai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio „AUDI A8“ nuoplova nuo vairo (vokas Nr. 1) ir automobilio „AUDI A8“ vairuotojo pusės oro pagalvė (vokas Nr. 2), laikinai saugomi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (2019 m. rugsėjo 5 d. Kvitas B, serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui - sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.