- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-1566-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- R. B., M. B., V. B.-P., E. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Tez Tour“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. B., M. B., V. B.-P., E. P. (E. P.), E. P. (E. P.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. B., M. B., V. B.-P., E. P. (E. P.), E. P. (E. P.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tez Tour“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą – ieškovams R. B., M. B. ir E. P. priteisti po 1 246 Eur, ieškovams V. B. P. ir E. P. - po 1 312 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog ieškovai su atsakove sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią įsigijo turistinę kelionę lėktuvu į Bulgariją, Auksines Kopas (Goldens Sands). Pagal turizmo sutartį atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovams ir pervežimo paslaugas iš (į) viešbutį bei oro uostą. 2018 m. liepos 29 d. ieškovus vežusi transporto priemonė išvažiavo į priešingą kelio pusę, nuvažiavo nuo kelio ir įvažiavo į pakelės medžius-krūmus, t. y. patyrė avariją; po avarijos kelionių organizatoriaus atstovė patvirtino, jog avarijos priežastis lėmė didelis vairuotojo neatsargumas, galimas jo nuovargis ar nepasiruošimas, nes laukė 2 val. vėluojančio lėktuvo, turėjo išvežioti turistus ir nemiegojęs ryte atvyko nuvežti ieškovus. Dėl avarijos ieškovai patyrė nemalonius fizinius pojūčius, pasireiškiančius fiziniu skausmu, ir su tuo susijusias pasekmes, mėlynes, sutrenkimus ir pan., buvo iškviesta pakaitinė transporto priemonė, kuria ieškovai buvo nuvežti į oro uostą. Likusį kelionės laiką bei oro uoste ieškovus krėtė nervinis drebulys, drebėjo visas kūnas, ieškovei V. B.-P. visą likusią kelionės dalį ir ypač vakare sukosi galva, ieškovams avarija sukėlė didelį išgąstį, šoką ir kitus nemalonius išgyvenimus. Tiek suaugę, tiek vaikai (ieškovai E. P. ir E. P. yra mažamečiai) buvo ir yra šiuo metu sukrėsti avarijos, negali ir šiuo metu nusiraminti, vaikai išsigandę, neramūs, nežino, kokios tokios avarijos pasekmės bus ateityje, kaip tai atsilieps pareiškėjų fizinei ir psichinei sveikatai. Nemalonūs išgyvenimai, patirti avarijoje, užgožė kelionės įspūdžius, papildomai prie nemalonių potyrių prisidėjo vangi kelionių organizatoriaus reakcija po avarijos, pasyvumas siekiant pašalinti avarijos sukeltas pasekmes. Ieškovams nebuvo suteikta jokia pagalba, tik pasirūpinta ieškovus nuvežti į oro uostą. Tik ieškovams reikalaujant gidė paskambino į policiją, nebuvo pasirūpinta pirma pagalba, išlipę į važiuojamąją kelio dalį ieškovai buvo priversti stovėti pavojingoje vietoje, nebuvo pastatyti avariniai kelio ženklai. Oro uoste po patirto šoko buvo sunku orientuotis, ieškovai bijojo pavėluoti į skrydį, skrydžiui ieškovai buvo registruoti paskutiniai, nes vėlavo, ieškovais nebuvo tinkamai pasirūpinta. Atskridus į Lietuvą kelionės į Klaipėda (namo) metu ieškovai blogai jautėsi, nes buvo baisu važiuoti, vakare negalėjo užmigti, reikėjo gerti raminamuosius vaistus. Dėl avarijos buvo sugadintos šeimos atostogos, nes vaikai nebenori niekur važiuoti iš namų ar į keliones. Ieškovai dėl įvykusio eismo įvykio patyrė neturtinę žalą. Ieškovai turėjo protingą ir teisėtą lūkestį, kad atsakovė, kaip kelionių organizatorius, perveš iš viešbučio į oro uostą saugiai, kad tokio pervežimo metu pareiškėjai nepatirs fizinių sveikatos sutrikimų, stresų ir neigiamų išgyvenimų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2017 m. gruodžio 29 d. tarp šalių buvo sudarytos turizmo paslaugų teikimo sutartys, pagal kurias ieškovai iš atsakovės įsigijo organizuotos turistinės kelionės paslaugas, kaip turizmo paslaugų rinkinį, kurį sudarė skrydžio, apgyvendinimo su maitinimo tipu AI, bei pervežimo iš/į oro uosto į/iš viešbutį (transferio) paslaugos. Atsakovės teigimu, ieškovai nėra pateikę jokių galimos neturtinės žalos susiformavimą pagrindžiančių įrodinėjimo priemonių. Ieškovai nurodo netikslias faktines aplinkybes, susijusias su pirmosios pagalbos teikimu, nes iš karto po automobilio nuvažiavimo nuo kelio kartu su turistais vykusi kelionių organizatoriaus atstovė kreipėsi į visus turistus klausdama, ar nėra reikalinga pirmoji pagalba; jokių nusiskundimų ar prašymų dėl pirmosios pagalbos suteikimo nebuvo gauta, analogiškai niekas iš turistų nepareiškė nusiskundimų ir nuvykus į oro uostą, į kuri visi turistai buvo nuvežti pakaitiniu automobiliu, todėl nesutiko su teiginiais, jog nebuvo pasiūlyta pirmoji pagalba, be to, pirmoji pagalba turistams net nebuvo reikalinga. Ieškovai neįrodė patirtos neturtinės žalos bei visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, kurių nustatymas privalomas ne tik sprendžiant turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Nuvažiavimo nuo kelio aplinkybė vertintina kaip įvykis, kurio kelionių organizatorius nenumatė ir negalėjo numatyti. Ieškovų lūkesčių neišsipildymas, nesant turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygų ar kitų normų pažeidimo, nėra pakankamas neturtinei žalai atlyginti. Pažymėjo, kad viena kelionė kainavo 875,13 Eur, o kita - 1 246,20 Eur, todėl reikalaujamų sumų dydžiai viršija net maksimalios galimos neturtinės žalos atlyginimo sumas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovams R. B., M. B., V. B.-P., E. P. (E. P.), E. P. (E. P.) po 150 Eur kiekvienam, iš viso – 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės UAB „Tez Tour“. Kitos ieškinio dalies netenkino. Priteisė ieškovei R. B. iš atsakovės UAB „Tez Tour“ 16,87 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovei UAB „Tez Tour“ iš ieškovų lygiomis dalimis 116 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2019 m. liepos 19 d. nutartimi teismas ištaisė rašymo apsirikimus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendime, motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodant: „atsakovei priteistina iš ieškovų 852 Eur atstovavimo išlaidų“, rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodant: „Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tez Tour“ iš ieškovų lygiomis dalimis 852 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Nustatė, kad ieškovus iš viešbučio į oro uostą vežęs mikroautobusas patyrė eismo įvykį, t. y. nuvažiavo nuo kelio į griovį, eismo įvykio deklaracijoje konstatuota, jog įvykio priežastis – nepasirinktas saugus greitis. Pagal šalių sudarytų turizmo paslaugų teikimo sutarčių nuostatas atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovams pervežimo iš viešbučio į oro uostą paslaugą, šios paslaugos ieškovams suteikimui buvo pasitelktas tarpininkas. Įvertinęs, jog pervežimo paslaugos teikimas buvo numatytas turizmo paslaugų teikimo sutartyje, šiai paslaugai suteikti atsakovė pasitelkė kitus asmenis, padarė išvadą, jog atsakovė atsako tiek už savo, tiek už asmenų, kurių pagalba naudojasi teikdama ieškovams turizmo paslaugas, netinkamą sutarties vykdymą ir privalo atlyginti dėl netinkamo sutarties vykdymo patirtą žalą.
6. Pažymėjo, kad atsakovei, kaip kelionės organizatoriui, keliamas reikalavimas rūpintis tinkamų turizmo paslaugų teikimu turistui, teikiamos paslaugos kokybe, tai šiuo atveju nebuvo padaryta – atsakovės pasitelktas subjektas, vykdęs pervežimo paslaugą, šią paslaugą suteikė nekokybiškai, neužtikrino vežamų turistų saugumo. Todėl padarė išvadą, jog atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi rinkdamasi paslaugos teikėją. Taip pat pažymėjo, jog atsakovės civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, kadangi ji yra verslininkė, profesionaliai besiverčianti turizmo verslu ir savo vardu viešai siūlanti turizmo paslaugas.
7. Nurodė, kad atsakovė neįrodė force majeure ar kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą netaikyti civilinės atsakomybės jos atžvilgiu. Atsakovė šioje konkrečioje situacijoje nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi turistams. Spręsdamas dėl ieškovams suteiktų paslaugų atitikties pagrįstiems ir protingiems turistų lūkesčiams, teismas konstatavo, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma pakankama pripažinti, jog egzistavo objektyvusis ir subjektyvusis neturtinės žalos kriterijai.
8. Teismas nurodė, kad dėl įvykusios avarijos ieškovai buvo išsigandę, jautėsi pavargę, dėl to nukentėjo kelionės įspūdžių kokybė, taip pat įvertino nepilnamečių vaikų reakciją, neigiamas emocijas, išgąstį dėl eismo įvykio ir pan. Nurodytų aplinkybių visuma ir tai, kad nebuvo pateisinti ieškovų, kaip turistų, protingi lūkesčiai ir buvo sugadinta ieškovų atostogų nuotaika, jie patyrė neigiamas emocijas ir nepatogumus, buvo sutrikdytas įprastas, planuotas kelionės ritmas, teismo vertinimu, yra pakankami konstatuoti ieškovų patirtos neturtinės žalos faktą.
9. Nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimui ieškovai R. B., M. B., E. P. prašo priteisti po 1 246 Eur, t. y. 3 738 Eur šeimai, ieškovai V. B.-P., E. P. - po 1 312 Eur, t. y. 2 624 Eur šeimai. Tokia suma viršija vienos kelionės kainą. Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio teismas vadovavosi bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas nustatančiomis teisės normomis, taip pat atsižvelgė į specifinius tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus.
10. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio įvertino aplinkybes, jog iš karto po įvykio atsakovės atstovai rūpinosi ieškovų sveikata ir aiškinosi, ar ieškovams būtina medicininė pagalba, siūlė vykti į gydymo įstaigą, analogiškai elgėsi ir ieškovams nuvykus į oro uostą; taip pat po įvykio organizavo pakaitinį automobilį bei ieškovų nuvežimą į oro uostą, tokiu būdu ieškovai buvo nuvežti į oro uostą; atsakovės atstovai nuolat ir nepertraukiamai bendravo su ieškovais, siekė sumažinti jų patiriamus nepatogumus dėl netinkamo pervežimo bei įvykusio eismo įvykio, t. y. atsakovė bendradarbiavo su ieškovais. Tačiau tai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo visiškai atleisti atsakovės nuo civilinės atsakomybės, nes pervežimo paslauga neatitiko ieškovų lūkesčių, tai sukėlė ieškovams išgyvenimų ir nepatogumų. Tačiau taip pat teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog nustatyti ypatingi išgyvenimai ir nepatogumai.
11. Įvertinęs teismų praktiką dėl kelionės organizatoriaus atsakomybės ir neturtinės žalos dydžio pažymėjo, kad vienos kelionės kainos dydžio neturtinė žala paprastai priteisiama ir laikoma pagrįsta dėl iš viso nesuteiktų paslaugų, t. y. dėl neišvykimo į suplanuotą kelionę dėl kelionių organizatoriaus kaltės, arba dėl bagažo praradimo visos kelionės metu.
12. Teismas įvertino ir kitas reikšmingas aplinkybes – ieškovų kelionė buvo tęsiama toliau, ieškovai ir toliau naudojosi atsakovės teikiamomis turizmo paslaugomis, atstovė atsakingai sprendė ieškovų kelionės klausimus, ėmėsi visų priemonių, kad ieškovų kelionė vyktų toliau sklandžiai ir būtų užtikrintas kokybiškas ieškovų poilsis, pagrįsti ir protingi lūkesčiai.
13. Teismo nuomone, pačių ieškovų reikalavimas priteisti tokį neturtinės žalos dydį ne tik prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, bet ir proporcingumo principui, kuris reikalauja, jog asmeniui taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamiems tikslams, akivaizdžiai nevaržytų asmens daugiau, negu reikia norimam tikslui pasiekti.
14. Teismas, atsižvelgęs į sprendime paminėtą teismų praktiką, į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, ginamų vertybių specifiką, pažeidimo sunkumą, konstatavo, kad dėl patirtų nepatogumų ieškovams per jų poilsio laiką padaryta neturtinė žala sudaro ieškovams R. B., M. B., E. P. po 150 Eur, t. y. 450 Eur šeimai, ieškovams V. B.-P., E. P. – po 150 Eur, t. y. 300 Eur šeimai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
15.1. Teismas netinkamai nustatė neturtinės žalos atlyginimo dydį.
15.2. Spręsdamas klausimą dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas nepagrįstai vadovavosi 2013 m. rugsėjo 20 d. kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2013, kadangi šios kasacinės bylos faktines aplinkybes ir pirmosios instancijos nagrinėto ginčo aplinkybes visiškai nesutampa.
15.3. Priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, 150 Eur neturtinės žalos dydis kiekvienam iš ieškovų neatitinka formuojamos teismų praktikos turizmo teisinių santykių bylose. Nustatant žalą neįvertinta ir tai, kad neteisėtais atsakovės veiksmais buvo realiai pasikėsinta į ieškovų sveikatą ir gyvybę, o tai lemia, kad ieškovų neturtinė žala yra esmingesnė ir didesnė, nei žala, padaryta turisto lūkesčiams dėl sutartų standartinių turizmo paslaugų netinkamo vykdymo.
15.4. Kelionių organizatoriaus neteisėtų veiksmų rezultate sukelta reali grėsmė turisto sveikatai ir gyvybei yra pagrindas atlyginti turistui maksimalų neturtinės žalos dydį.
15.5. Teismo nurodytos aplinkybės, t. y. jog atsakovė nuvežė kita transporto priemone ieškovus į oro uostą, bendravo su ieškovais, nėra aplinkybės, kurios atleidžia atsakovę nuo žalos atlyginimo arba sumažina žalą, šios aplinkybės tik neleido žalai padidėti, todėl tokie pirmosios instancijos teismo argumentai nesudaro pagrindo mažinti ieškovams priteistinos žalos dydžio.
15.6. Ieškovų atsisakymas tęsti kelionę būtų lėmęs dar didesnę turtinę ir neturtinę žalą ieškovams, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai tęsė kelionę ir nereiškė dėl to pretenzijų, nėra aplinkybė, kuri liudytų, kad turizmo paslaugos buvo teikiamos tinkamai.
15.7. Nepagrįstas ir teismo nurodomas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus – trumpa pažeidimo trukmė. Reali grėsmė turisto sveikatai ir gyvybei ir dėl to atsiradę turisto išgyvenimai bei kitos su tuo susijusios pasekmės negali būti įvertinti laiko aspektu, nes tai aplinkybės, kurių turistas ir kelionių organizatorius nekontroliavo, tokios grėsmės pasekmės dėl jų trukmės negali sumažėti, o tik padidėti, taip pat tokios grėsmės metu atsiradusi neturtinė žala negali būti ištaisyta iš karto, ji trunka ilgai (nemalonūs prisiminimai, vaikų išgyvenimas ir kt.).
Atsiliepimas
16. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
16.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad netinkamai buvo suteikta pervežimo į oro uostą paslauga, bet ne visos, kaip apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo apeliantai, organizuotos turistinės kelionės paslaugos. Šis kiekybinis kriterijus yra svarbus sprendžiant neturtinės žalos dydį, kurio nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje.
16.2. Teismas pagrįstai konstatavo organizuotos turistinės sutarties pažeidimo apimtį bei neturtinės žalos atlyginimo klausimą sprendė atsižvelgdamas į aktualiausią teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas žalos, kylančios iš turizmo teisinių santykių, atlyginimo klausimas.
16.3. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas tiesiogiai ar netiesiogiai rėmėsi ne viena, o trimis kasacinės instancijos teismo nutartimis ir visos šios kasacinės instancijos teismo nutartys yra aktualios, jų ratio decidendi taikytina ginčo bylai.
16.4. Teismų praktikoje turizmo teisinių santykių srityje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog neturtinės žalos dydis taip pat priklauso ir nuo prisiimtų įsipareigojimų bei jų visų ar dalies netinkamo įgyvendinimo. Į bylą pateiktas kelionės paslaugų detalizavimas bei kiekvienos iš paslaugų įvertinimas pinigais, iš jų darytina išvada, kad ieškovams netinkamai buvo suteikta tik paslauga, kurios vertė kelionės paslaugų paketo apimtyje labai nedidelė.
16.5. Ieškovai nepateikė jokių galimos neturtinės žalos susiformavimą pagrindžiančių įrodinėjimo priemonių. Tik prieš bylos nagrinėjimo iš esmės posėdį ieškovai pateikė du dokumentus, kurie skirti vienos iš ieškovių sveikatos būklei apibūdinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo formos
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl ginčo esmės
19. Byloje kilo ginčas dėl ieškovams priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Nesutikimas su priimtu sprendimu iš esmės grindžiamas šiais argumentais: 150 Eur neturtinės žalos dydis kiekvienam iš ieškovų neatitinka formuojamos teismų praktikos turizmo teisinių santykių bylose; teismas netinkamai įvertino atsakovės neteisėtų veiksmų pobūdį, pavojingumą bei pasekmes; spręsdamas klausimą dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio teismas nepagrįstai vadovavosi 2013 m. rugsėjo 20 d. kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2013. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
20. CK 6.754 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta maksimali trigubos kelionės kainos dėl netinkamo turizmo paslaugų sutarties vykdymo atlygintinos neturtinės žalos riba, o neturtinės žalos dydis nustatomas įvertinant pinigais konkrečius asmens patirtus išgyvenimus, nepatogumus, kitus neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2010).
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas turi vadovautis bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas nustatančiomis teisės normomis, taip pat atsižvelgti į specifinius, tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant klausimą apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Kiekvienu atveju teismo sprendime turi būti pateikti motyvuoti argumentai dėl to, kokiais kriterijais remdamasis teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju neturtinė žala turi būti įvertinama būtent tokia pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2008).
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgtina į teismų praktiką turizmo teisinių santykių bylose, kuriose priteistos vienam asmeniui neturtinės žalos sumos yra nuo 50 Eur iki 2 500 Eur. Didžiausia, 2 500 Eur suma asmeniui neturtinės žalos atlyginimo buvo priteista tuo atveju, kai kelionių organizatorius netinkamai suteikė paslaugas organizuodamas turistinę kelionę – vestuvių organizavimą ir šventimą Seišeliuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 3K-3-194-469/2019). Vienos kelionės kainos dydžio neturtinės žalos atlyginimas (1 057 Eur) buvo priteistas kasacinio teismo byloje Nr. 3K-3-386/2008, kurioje teismai nustatė, kad turistams buvo suteiktos netinkamos apgyvendinimo, maitinimo paslaugos, taip pat klaidinanti informacija apie viešbutį ir šio viešbučio kambariuose, restorane, paplūdimyje, vaikams teikiamas paslaugas bei viešbučio aplinką, kai turistai jau kelionės metu reiškė pretenzijas. 50 Eur suma asmeniui buvo priteista tuomet, kai konstatuota, jog turistų apgyvendinimo sąlygos nebuvo tokios kokybiškos, kokių buvo galima tikėtis iš kelionių organizatoriaus interneto portale publikuojamų fotonuotraukų (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2943-866/2015, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-2564-577/2015).
23. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, jog šiuo atveju ieškovai atsakovei reiškė pretenzijas tik dėl netinkamai suteiktos turistų pervežimo iš viešbučio į oro uostą paslaugos, t. y. ieškovai atsakovei jokių pretenzijų, susijusių su skrydžio ir apgyvendinimo su maitinimu paslaugomis, nereiškė.
24. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovams V. B.-P. ir E. P. kelionė kainavo 875,13 Eur (b. l. 13); ieškovams R. B., M. B. ir E. P. – 1 246,20 Eur (b. l. 14). Iš byloje pateiktos kelionės detalizacijos (kelionės paslaugų išskaidymo) nustatyta, jog pervežimo paslauga trims asmenims pagal R. B. sudarytą turizmo paslaugų teikimo sutartį sudarė 115 Eur, o pagal V. B.-P.turizmo paslaugų teikimo sutartį pervežimo paslaugos dviem asmenims siekė 46 Eur (b. l. 49). Iš byloje pateiktos eismo įvykio deklaracijos nustatyta, jog 2018 m. liepos 29 d. 5 val. (ryte) Bulgarijoje valstybiniame kelyje į Burgaso pusę apie 200 m iki Podos gyvenamosios vietos įvyko eismo įvykis, užfiksuota, jog transporto priemonė nepasirinkus saugaus greičio nuvažiavo į griovį (b. l. 57–59).
25. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pastebėjimu, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-469/2019, išaiškino, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kokia dalis sutartyje nurodytų paslaugų nesuteikta, kokia dalis paslaugų suteikta nekokybiškai, kokią proporcinę dalį jos sudaro nuo bendros paslaugų kainos, ar nukrypimai nuo paslaugų kokybės reikšmingi, ir pan. aplinkybes.
26. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino esmines šio ginčo aplinkybes, t. y. atsižvelgė, jog aplinkybės tęsėsi trumpą laiko tarpą, ieškovai buvo išsigandę, jautėsi pavargę, dėl to nukentėjo kelionės įspūdžių kokybė, įvertino, jog buvo paneigti ieškovų lūkesčiai dėl laimingos kelionės pabaigos, dėl susidariusios situacijos ieškovams kilo nepatogumų. Teismas taip pat įvertino, kad iš karto po įvykio atsakovės atstovai rūpinosi ieškovų sveikata ir aiškinosi, ar ieškovams būtina medicininė pagalba, siūlė vykti į gydymo įstaigą, analogiškai elgėsi ir ieškovams nuvykus į oro uostą; taip pat po įvykio organizavo pakaitinį automobilį bei ieškovų nuvežimą į oro uostą, tokiu būdu ieškovai buvo nuvežti į oro uostą; atsakovo atstovai nuolat ir nepertraukiamai bendravo su ieškovais, siekė sumažinti jų patiriamus nepatogumus dėl netinkamo pervežimo bei įvykusio eismo įvykio, t. y. atsakovė bendradarbiavo su ieškovais.
27. Šioje nutartyje jau minėta, kad pervežimo paslauga (iš oro uosto į viešbutį ir iš viešbučio į oro uostą) trims asmenims pagal R. B. sudarytą turizmo paslaugų teikimo sutartį sudarė 115 Eur, o pagal V. B.-P. turizmo paslaugų teikimo sutartį pervežimo paslaugos dviem asmenims siekė 46 Eur. Tai yra sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio svarbu įvertinti, jog nekokybiškai suteikta tik pervežimo iš viešbučio į oro uostą paslauga, kuri kiekvienam ieškovui sudarė maždaug 16 Eur (115 Eur + 43 Eur / 5 asmenų / 2).
28. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis šios nutarties 25 punkte pateiktu kasacinio teismo išaiškinimu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo organizuotos turistinės sutarties pažeidimo apimtį bei neturtinės žalos atlyginimo klausimą sprendė atsižvelgdamas į aktualiausią teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas žalos, kylančios iš turizmo teisinių santykių, atlyginimo klausimas.
29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais, jog į bylą pateiktas klinikos raštas ir išrašas iš kardiologo konsultacijos nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovai patyrė išskirtinių dvasinių išgyvenimų. Visų pirma pažymėtina, kad šie abu dokumentai skirti tik vienos iš ieškovių, t. y. V. B.-P. sveikatos būklei apibūdinti. Antra, iš 2019 m. birželio 13 d. BURN OAK Chirurgijos klinikos rašto iš esmės nėra galimybės spręsti apie V. B.-P. sveikatos būklę, kadangi šiame rašte yra nurodyta tik tai, kad ji lankėsi minėtoje klinikoje praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje, kai pakliuvo į automobilio avariją užsienyje, o dabar vartoja jai padedančius vaistus (b. l. 62). Iš šio rašto nėra galimybės nustatyti, dėl kokių nusiskundimų ieškovė kreipėsi į minėtą kliniką, koks gydymas ir / ar medikamentai buvo skirti. Nėra duomenų, kokius ieškovė vartoja vaistus ir kas juos paskyrė. Kritiškai vertintinas ir pateiktas išrašas iš Kardiologo konsultacijos. 2018 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Northway medicinos centrai“ išraše nurodyta, kad V. B. P. skundžiasi miego sutrikimais, nerimu. Pažymėtina, jog šiame išraše nurodyta, kad minėtus simptomus V. B.-P. jaučia 2 metus, po autoįvykio šie simptomai atsinaujino (b. l. 55). Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, neatsižvelgė į šiuos pateiktus įrodymus, kadangi, kaip matyti iš sprendimo turinio, buvo konstatuota, jog ieškovai patyrė neigiamas emocijas ir nepatogumus dėl nurodytos pervežimo paslaugos suteikimo, patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismui, pažymi, jog šių išgyvenimų vertinti kaip išskirtinių nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.
30. Kolegijos vertinimu, priteistas 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis kiekvienam turistui nagrinėjamu atveju laikytina pakankama satisfakcija patirtiems nemaloniems išgyvenimams kompensuoti.
31. Taip pat atmestini apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir kad be pagrindo vadovavosi kasacinio teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2013, kadangi pastarojoje byloje analizuotos faktinės aplinkybės buvo iš esmės skirtingos, negu kad šioje byloje.
32. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsižvelgė į kasacinio teismo byloje Nr. 3K-3-454/2013 pateiktą išaiškinimą, jog CK 6.754 straipsnio 5 dalyje nustatyta tik maksimali trigubos kelionės kainos dėl netinkamo turizmo paslaugų sutarties vykdymo atlygintinos neturtinės žalos riba, tačiau ši teisės norma negali būti aiškinama taip, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo matas būtų kelionės kaina; neturtinės žalos dydis nustatomas įvertinant pinigais konkrečius asmens patirtus išgyvenimus, nepatogumus, kitus neturtinių vertybių pažeidimus. Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas yra aktualus visose civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl netinkamo turizmo paslaugų sutarties vykdymo atlygintinos neturtinės žalos dydžio.
33. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
36. Apeliantų skundo netenkinus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
37. Atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.