Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje:

Š. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Mažeikiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB , nevedęs, gyv. , Mažeikiuose, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Kauno r. sav., Garliavos apylinkės sen., Pagirių k., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyv. , Mažeikių m., neteistas,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Telšių r. sav. Tryškių sen. Dūseikių k. lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, nevedęs, gyv. , Mažeikių m., neteistas,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. S., R. N., M. S. pažeidė viešąją tvarką: 2013 m. gegužės 30 d., apie 15.30 val., viešoje vietoje – R, Mažeikių rajone, D A. A. sodybos kieme, veikdami kartu, R. N. tyčia sudavus ranka nukentėjusiajai D A. A. smūgį į krūtinę, Š. S. koja spyrus D A. A. į krūtinę, taip sukeliant nukentėjusiajai D A. A. fizinį skausmą, Š. S., M. S. ir R. N. vadino nukentėjusiąją D A. A. įvairiais necenzūriniais žodžiais ir taip įžūliu elgesiu ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Š. S., R. N., M. S. pažeidė viešąją tvarką: 2013 m. gegužės 30 d., apie 16.20 val., viešoje vietoje – ant bendro naudojimo kelio R kaime, Mažeikių rajone, veikdami kartu, mažamečių vaikų akivaizdoje, R. N. tyčia sugriebus nukentėjusiąją V. R. už rankos, o V. R. nuo jo išsilaisvinus, Š. S. tris kartus koja įspyrė nukentėjusiajai V. R. į ranką, taip padarant jai poodines kraujosruvas kairiame žaste, kas sukėlė V. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, Š. S., M. S. ir R. N. vadino nukentėjusiąją V. R. įvairiais necenzūriniais žodžiais ir taip įžūliu elgesiu ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Š. S. sukėlė mažamečiams fizinį skausmą: 2013 m. gegužės 30 d., apie 16.20 val., viešoje vietoje – ant bendro naudojimo kelio Ritinės kaime, Mažeikių rajone, metė pagalį mažamečiui L. R., gim. m., į galvą, taip sukeldamas mažamečiui L. R. fizinį skausmą, o mušamą mamą V. R. bandžiusiam apginti mažamečiui M. R., gim. m., koja spyrė į kairę ranką ir šoną, taip sukeldamas mažamečiui M. R. fizinį skausmą.

K. Š. S. apklaustas teisme savo kaltę pripažino iš dalies parodė, kad2013 m. gegužės 30 d. R. N. su žmona ir sūnumi, M. S. ir jis nuvažiavo prie ežero Lūšės kaime. Automobilį vairavo R žmona. Ten žvejojo, kepė dešreles, gėrė alų. Vienu momentu iš A kiemo atbėgo šuo ir įkando R vaikui į ranką. Tada ėjo aiškintis dėl A šuns įkandimo R vaikui, kad prisirištų šunį. Nuėjo į kiemą. Bandė aiškintis. Ji su mumis nesiaiškino. Ji sakė, kad tai jų sodyba, ežeras ir jie negali ten būti. Tada prasidėjo necenzūriniai žodžiai iš abiejų pusių. M jų duktė bandė pataikyti su kauptuku į galvą, jis pagavo kauptuką ir sulaužė, R su dangčiu perskėlė koją, jam su atsuktuvu dūrė. Iš jų pusės jokių veiksmų nebuvo, jokių smūgių nebuvo. Dėl sužalojimo jis nesikreipė į policiją. To dalyko nesureikšmino. A atžvilgiu nenaudojo smurto. Ji nori pinigų. Tada taip suprato. Negali pasakyti, kodėl taip suprato. Jie padarė tokias savo išvadas. Ant keliuko nieko nedarė. S. R. su vaikais, jie parbėgo, prasidėjo necenzūrinių žodžių vartojimas. Jos vaikai mėtėsi akmenimis ir pagaliais, kaltino juos nepadarytais dalykais. Jis nebūtų spyręs vaikams. Vartojo tik necenzūrinius žodžius. Visi trys vartojo necenzūrinius žodžius, o A kieme abi pusės vartojo necenzūrinius žodžius. Dėl pagalio detalių nepamena. Jie mėtėsi iš akmenų, liepė jiems ramintis. Nemetė pagalio. R sužalojimai buvo ne iš jų. Pas ją buvo pageltusios mėlynės. Tai yra senos mėlynės. Su nukentėjusiais nebendrauja. Gailisi dėl to, prašo skirti švelnesnę bausmę, civilinis ieškinys yra per didelis.

K. R. N. apklaustas teisme dėl jam pareikštų kaltinimų savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad2013 m. gegužės 30 d. pas jį atvažiavo Š. S. ir M. S.. Nusprendė važiuoti prie prūdo. Nuvažiavę kepė dešreles. Kartu buvo jo žmona A. N. ir jo sūnus J. N. pusantrų metų amžiaus. Atbėgo iš A kiemo šuo ir įkando jo vaikui į ranką. Nuėjo aiškintis, kad šuo įkando ir kodėl šuo yra palaidas. Pabeldė į duris. A. A. vyras. Pradėjo aiškintis. Paskui atėjo Š. S. ir M. S.. Besiaiškinant su A vyru atėjo A ir bandė M. S. suduoti su kauptuku, bet Š. S. sugavo kauptuką ir sulaužė. P. A. paleido jam iš dangčio į koją. Jie apsižodžiavo ir išėjo ant keliuko. Paskui atėjo R. Pradėjo su keiksmažodžiais jiems viską aiškinti. Š. S. su atsuktuvu bandė suduoti. Jos vaikai svaidė į juos iš akmenų. Dėl įkandimo niekur nesikreipė. Buvo įdrėskimas ir vaikas buvo išgąsdintas. Smūgio niekam nesudavė. R. Š. spyrė. Nežino, kiek kartų, gal tris kartus. Vaikai svaidė su akmenimis, pagaliu. S tą pagalį numetė į šalį. Neatsimena, ką darė M. S.. Gailisi dėl savo veiksmų, gėda dėl to, prašo skirti švelnesnę bausmę, o civilinį ieškinį mažinti.

K. M. S. apklaustas teisme dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad2013 m. gegužės 30 d., gal apie 15.30 valandą jis, R. N., Š. S., N žmona ir jo vaikas atvažiavo paiškylauti prie ežero. Pradėjo kepti dešreles, žvejoti. Atvažiavo jau būdamas namuose gėręs, dar išgėrė alaus. Vaikas pradėjo verkti. Pamatė nubėgant šuniuką, šuo buvo mažiukas. Vaiko rankoje pamatė įdrėskimą. Nuėjo į kiemą pasakyti, kad pririštų šunį. Pabeldė į duris ir išėjo vyriškis. Pasakė, kad pririštų šunį ir gavosi konfliktas. Nematė, kas jam norėjo suduoti su kauptuku. Matė, kad iš trobos metė dangtį, bet nematė, kas metė. Tada išėjo ant kelio. Ten susibarė. Vaikai kažką mėtė. Š lyg norėjo su atsuktuvu įdurti į šoną. Buvo konfliktas. Buvo iškviesta policija. Atvažiavo policija. Buvo susitarta, kad niekas nerašys pareiškimo. Jis smūgių nesudavė, tik keiksmažodžius vartojo. Gailisi, kad taip gavosi. Prašo skirti švelnesnę bausmę.

N. D. A. A. apklausta teisme parodė, kad ji žiūrėjo televizorių nuo 15 iki 17 valandos vasarnamyje kartu su dukra. Vyras buvo troboje. Kieme apie 15.30 valandą pasigirdo šaukimai, nes durys buvo atidarytos. Išėjus į kiemą pamatė girtus vaikinus. Jie keikėsi, sakė, kad reikia prisirišti šunį, nes įkando vaikui. Ji pasakė, kad atneštų vaiką ir pasiūlė važiuoti pas gydytoją, jei yra įkasta. Sakė, ar mažą šunelį reikia pririšti. Tuo metu Š. S. buvo šone, R. N. - priekyje, o M. S.- šone. R. N. pasakė, kad tylėti ir trenkė jai su ranka. Ji nukrito ant žemės ir atsitrenkė į šulinį. Jiems pasakė, kad eitų iš jos kiemo. Tada Š. S. trenkė į krūtinę, po ko krito ir negalėjo atsikelti. Bandė įeiti į troba, tada iš trobos išėjo jos vyras, o Š. S. dar durimis trenkė. Tada ji pasakė, kad kvies policiją taip pat paskambino dukrai, kuri netrukus atbėgo, nes gyvena netoli. Kas vyko ant kelio visko nematė, girdėjo tik šauksmus, klyksmus, matė, kaip R mušėsi su S, S trenkė su kumščiu R, jis buvo suėmęs R už rankos. Tuo metu anūkai klykė, o kas vyko su pagaliu nematė. Po šio įvykio kitą dieną ji kreipėsi pas gydytojus, buvo išrašyti vaistai, kuriuos vartojo, nes skaudėjo visą kūną. Prašo priteisti 1000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

N. V. R. apklausta teisme parodė, kad gegužės 30 d. buvo pas mamą. Išėjo namo, kai gal po pusvalandžio paskambino mama ir pasakė, kad ateiti pas ją, nes kažkokie girti vaikinai sumušė ją. Išeidama pasakė brolienei, kas atsitiko, pasiėmė vaikus ir išbėgo, o kai atbėgo, vaikinai buvo šalia tvenkinio, ant kelio apie 15 metrų nuo mamos namų. Jie visi buvo girti. Dar buvo N žmona su vaiku. Iš paskos ėjo N žmona su vaiku. Jie pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais. Iš pradžių nieko jiems nesakė. Ji paklausė N žmonos, kas atsitiko. N žmona pasakė, kad nieko neatsitiko. N jai sakė, kad reikia pririšti šunį. Ji jo žmonos paklausė, ar šuo įkando. Pasakė, kad tik išgąsdino. Jie ją toliau koliojo. N sugriebė jai, ji išsilaisvino ir trenkė ranka į veidą. Ji neturėjo su kuo durti, rankose turėjau tik telefoną ir batus. Tada prišoko S Jis spyrė jai į ranką tris kartus, vyresnysis sūnus norėdamas ją apginti, metė pagalį. S tą pagalį metė atgal ir pataikė jos mažajam sūnui. S dar spyrė jos vyresniajam sūnui. S tik keikėsi, nieko nedarė. N nenuramino savo vyro. Jie patys N keiksnojo. Parbėgo pas mamą, paskambino policijai. Nuėjome ant kelio laukti, kad policija greičiau surastų. B. J. atėjusi perskambino policijai. Atvykus policijai vaikinai keikėsi ir ant policininkų, jie liepė vaikinams važiuoti į komisariatą. Jos iš karto parašė pareiškimus, jokio susitarimo dėl pareiškimu nerašymo nebuvo. N kitą dieną klausė, ar buvo N atėjęs. Ji pasakė, kad nebuvo. Gegužės 31 d. buvo pas gydytoją, nes buvo mėlynos dėmės po Š. S. spyrimo, buvo kartu su vyresniuoju sūnumi. Tuo metu abu vaikai buvo laibai išsigandę, dar buvo it kiti vaikai, kurie verkė tai matydami kas vyksta. Prašo priteisti 3000 litų neturtinės žalos atlyginimui, t.y. po 1000 litų kiekvienam jos mažamečiams vaikams, kurie patyrė didelį stresą, o pasekmės jaučiamos iki šiol, ir jai 1000 litų, nes taip pat patyrė didelį stresą.

Nukentėjęs nepilnametis M. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tai įvyko prie ežero. Jis su dviračiu atvažiavo pas močiutę, mama pas močiutę išėjo vienu keliu, o jis nuvažiavo kitu keliu. Kai nuvažiavo į kiemą pas močiutę, ten vaikinai buvo, kurie buvo išgėrę. Vyko konfliktas tarp vaikinų ir močiutės. Jie močiutę keikė. Matė kaip S tris ar du kartus spyrė jo mamai. Jam spyrė S su koja į ranką. Ant žemės buvo pagalys. Jį metė į S, kuris paėmė tą pagalį ir norėjo mesti į jį atgal, bet pataikė jo broliui. Broliui tik truputį kliuvo. Dėl vaikinų veiksmų buvo išsigandęs, verkė jis ir jo brolis. Jis ne viską prisimena, buvo apklaustas policijoje, tada geriau prisiminė, todėl galima pagarsinti jo parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu M. R. paaiškino, kad 2013 m. gegužės mėnesio pačioje pabaigoje, tiksliai dienos nepamena, dienos metu, laiko taip pat nebepamena, jam būnant namuose, išgirdo, kaip mama pasakė, kad kažkas muša babą. Mama pasakė, kad eiti pas babą, kuri gyvena netoliese. Mama su L išėjo pėsčiomis, o jis išvažiavo dviračiu. Kadangi jis važiavo dviračiu, tai pirmas atvažiavo pas babą į kiemą. Atvažiavęs pas babą pamatė, jog ji verkia, o jos kieme stovi trys nepažįstami vyriškiai, kurie garsiai šūkavo babos kieme, vadino ją visokiais negražiais žodžiais. Girdėjo, kaip baba prašė tų vyriškių išeiti lauk iš jos kiemo, bet jie nesiklausė. Tuomet priėjo kažkokia moteris, kuri rankose laikė mažą vaiką ir pasakė tiems vyriškiams, kad joks šuo vaikui neįkando. Ta moteris ir pati prašė tų vyriškių eiti lauk iš kiemo, tačiau jie išėjo ne iškarto, o dar kurį laiką pašūkavo, keikėsi. Po kažkurio laiko jie visi trys iš babos kiemo išėjo link ten stovinčio prie tvenkinio automobilio. Jam matant nei vienas iš tų vyriškių babai jokių smūgių nebesudavė, bet, kaip minėjo, baba labai verkė, buvo susijaudinusi, kai jis atvažiavo. Tuomet pamatė ateinančią savo mamą su broliu. Mama sustojo pasikalbėti su minėtais vyriškiais ir moterimi. Netrukus jis pamatė, kaip vienas iš minėtų trijų vyriškių, kuris buvo aukščiausio ūgio, spyrė mamai į ranką. Jis išsigandęs, kad tas vyriškis sumuš mamą, pasiėmė ant kelio gulėjusį pagalį ir metė jį į tą vyriškį, kuris spyrė mamai. Tačiau nepataikė, tas pagalys praskriejo pro šalį. Tuomet tas pats vyriškis pasiėmė tą patį šakalį ir metė jį į jo pusę. Tačiau į jį nepateikė, tas pagalys pataikė broliui Lukui į galvą. Lukas pradėjo verkti, suprato, jog jam labai skauda. Tuomet jis pribėgo prie savo mamos ir norėdamas jai padėti bandė ją atitraukti nuo minėtų vyriškių. Tada tas pats aukščiausias iš visų vyriškis kažką negražaus jam pasakė ir spyrė vieną kartą jam į kairę ranką. Tačiau smūgis kliuvo ne tik į ranką, bet ir į šoną toje vietoje. Daugiau niekas iš tų asmenų nei jam, nei mamai su broliu jokių smūgių nebesudavė. Tuo metu matė, kaip baba eina link savo namo, kur ketino, kaip suprato, kviesti pareigūnus. Netrukus mama išbėgo ant kelio toliau pasitikti pareigūnų. Tuo tarpu matė, kaip visi trys minėti vyriškiai išsitraukė iš savo automobilio kažkokias medines ir metalinę lazdą, panašias į vadinamas beisbolo lazdas ir jomis grasino visi trys, kad visus ten esančius asmenis „ištaškys“. Kai atvyko pareigūnai, visi trys minėti vyriškiai jau sėdėjo savo automobilyje ir nieko nebedarė. Po jam suduoto smūgio jam buvo sumušta ranka, ją kurį laiką skaudėjo. Kitą dieną po įvykio jis nėjo net į mokyklą, nes skaudėjo ranką, dėl ko mama jį nuvežė pas gydytoją. Mama ir baba taip pat buvo sužalotos ir kreipėsi į gydymo įstaigą. Lukui galvoje po įvykio matė guzą toje vietoje, kur jam kliuvo minėtas pagalys. Kai buvo mušama mama ir jis pats bei brolis, labai išsigando, verkė, iki šiol bijo tų asmenų, kad vėl jų nesumuštų. Sumuštą ranką ir šoną jam po įvykio dar kurį laiką skaudėjo, dėl to jis negalėjo normaliai judėti. Kaip suprato, minėti asmenys juos sumušė dėl to, kad galimai babos šuniukas įkando vieno iš tų vyriškių vaikui, tačiau moteris su vaiku rankose pati babai pasakė, kad joks šuo jos vaikui neįkando, o tik suurzgė, dėl ko tas vaikas išsigando. Baba turi vieną mažiuką šuniuką, kuris iki šiol nėra buvęs niekam įkandęs (1 t., b. l. 39).

Nukentėjęs mažametis L. R. teismo posėdžio metu pasakė, kad neatsimena, kas buvo nutikę, buvo su mama, kai atvažiavo policija. Viskas surašyta teisingai, nepamena kokio dydžio buvo guzas.

L. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. gegužės mėnesio pačioje pabaigoje, tiksliai dienos nepamena, dienos metu, laiko taip pat nebepamena, būnant namuose išgirdo, kaip mama pasakė, kad reikia eiti pas babą. Baba gyvena netoli jų namų. Kodėl reikėjo pas ją eiti, nesuprato, bet tuoj pat kartu su mama išėjo. B. M. išvažiavo pas babą dviračiu. Atėjęs su mama netoli tvenkinio, esančio šalia babos namų, ant kelio pamatė tris vyriškius, kurių nei vieno nepažino. Ten dar buvo moteris, kuri laikė mažą vaiką. Visi tie trys vyriškiai buvo girti ir garsiai šūkavo. Jie visi garsiai vadino jo mamą visokiais negražiais žodžiais. Netrukus pamatė, kaip vienas iš tų vyriškių, kuris vilkėjo raudonos spalvos marškinėlius, spyrė mamai vieną kartą į kairę ranką. Tuomet pamatė, kaip M pasiėmė ant kelio buvusį kažkokį pagalį ir metė jį į mamai spyrusį vyriškį. Ar tas brolio mestas pagalys pataikė į tą vyriškį, nepastebėjo, tačiau netrukus tas pats vyriškis pasiėmęs tą patį pagalį metė jį į brolio pusę, tačiau kadangi jis stovėjo netoliese, tas pagalys kliuvo jam į galvą. Tuo metu, kai pagalys atsitrenkė jam į galvą, jis pajuto skausmą, jam tą galvos vietą dar kurį laiką skaudėjo, ten iššoko guzas. Jis jau prieš tai pamatęs, kaip yra mušama mama, pradėjo verkti, o kai buvo sužalota galva, jis dar labiau verkė, nes labai skaudėjo. Verkdamas dar matė, kad M nubėgo prie mamos, kuri buvo šalia tų vyriškių, tačiau, ką jis darė ir ar jį kuris nors iš tų vyrų mušė, jis nematė, nes pačiam buvo sužalota galva ir verkė, be to buvo labai išsigandęs. Netrukus mama nubėgo pas babą į namus kviesti policijos. Jis kartu su mama nuėjo pas babą į namus. Kai atėjo pas babą, ji taip pat verkė. Tačiau dėl ko ji verkė, nežino. Matė, kaip atvažiavo policininkai, kurie kalbėjosi su mama ir kitais ten buvusiais žmonėmis. Galva praskelta nebuvo, guzas pats praėjo ir nebeskaudėjo (1 t., b. l. 42).

L. S. A apklaustas teisme parodė, kad jų kieme Ritinės kaime kilo triukšmas, jis išėjo laukan, žmona tada gulėjo ant žemės prie šulinio. Trys vaikinai sakė, kad reikia pririšti šunį, nes įkando N vaikui. Tas šuniukas buvo mažas, kuris vėliau išėjo iš namų ir negrįžo. Vaikinai barėsi su jo žmona, N žmona buvo atėjusi raminti vaikinų ir vestis juos atgal, ji rodė, kad vaikui nieko nebuvo padaryta. Buvo atvažiavusi policija, bet tada jis buvo kambaryje ir kas vyko nematė ir negirdėjo.

Liudytoja J. A. apklausta teismo posėdyje parodė, kad ji yra nukentėjusios marti, 2013 m. gegužės 30 d. ėjo pasiimti vaikų. Sutiko tris vaikinus prie tvenkinio, pasisveikino. Jie užsikabino, kad nesisveikinu. Po kiek laiko paskambino brolienė J, ir pasakė, kad mamą sumušė. Ji pasiėmė vaikus ir atėjo pas mamą. Mama verkė, jos buvo kruvini keliai. R vaikai verkė. Mama pasakė, kad skambino policijai. Ji pasakė, kad V ir tėtis išvažiavo laukti policijos. Buvo praleisti iš policijos skambučiai. Jie skambino, kad išsiaiškinti, ar tikras buvo iškvietimas. Ji perskambino policijai ir patvirtino, kad yra tikras iškvietimas. Ji nuėjo ant keliuko. Ten buvo vartojami keiksmažodžiai iš N ir S pusės. S keikėsi mažai. Jie pasiėmė iš mašinos beisbolo lazdas ir norėjo eiti į kiemą. Grasino visus išdaužyti. Ji turėjo telefoną rankose ir pasakė, kad filmuoja. Tai jie atstojo ir nebeėjo į kiemą. Paskui priėjo N žmona. Ji klausė N žmonos kas nutiko. Ji pasakė, kad šuo neįkando. Pasakė, kad nereikia kviesti greitosios, nes nieko nebuvo. N dar koliojo savo žmoną. Sukuris taip pat koliojo N žmoną. Atvažiavus pareigūnams, jie grįžo į kiemą. Jie sakė, kad jie viską padarė. Jai nemalonų įspūdį sudarė šis konfliktas. Jos vaikai buvo prie močiutės. Jie verkė.

Liudytoja J. A. teismo posėdyje paaiškino, kad V. R. pasakė, kuri gyvena tame pačiame kieme, kad eina pas mamą, nes ten atėję vaikinai pradėjo kažko aiškintis, muštis. Jie gyvena netoli mamos. Ji išbėgo su vaikais. Ji paskambino brolienei J. A., kad kažkokie vaikinai atėjo pas mamą kažko aiškintis. Ji su J ir vaikais nubėgo pas mamą. Kai jie atėjo, vaikinus sutiko prie tvenkinio, jie buvo neblaivūs. Su vaikinais buvo ir mergina su mažu vaiku. Kai nuėjo į kiemą, mama verkė ir jai buvo kruvini keliai, mama sėdėjo pavėsinėje. Mama sakė, kad vaikinai pastūmė ją. V vaikai buvo išsigandę. Kai tai pamatė jos vaikai, jie taip pat verkė. K. J. pasakė, kad iškvies policiją, jie sakė, kad nebijo policijos. Jie norėjo pabėgti, bet jie neleido. Pasakėme, jei pabėgs, tai atvažiuos pas juos. Ji su dviračiu nuvežė V ir tėčiui telefoną. Vaikinai keikėsi. Kai laukė policijos, kieme dar buvo mama, J, ji ir visi vaikai: jos du vaikai, trys Jurgitos vaikai ir V. R. vaikai buvo 8 vaikai. Kai atvažiavo policija, tada rašė pareiškimą. Kai atvažiavo policija į kiemą, tai vaikinai atvažiavo taip pat į kiemą. Policija vaikinams pasakė, kad reikia jiems važiuoti į policiją. Konfliktas įvyko dėl šuns įkandimo vaikui.

Liudytoja A. N. apklausta teisme paaiškino, kad ji yra R. N. žmona. Tą dieną ji kartu su vyru ir vaiku bei vyro dviem draugais Šarūnu ir Mariumi buvo nuvykę prie tvenkinio Ritinės kaime. Ten kepė dešreles, vyrai žvejojo, poilsiavo. Prie tvenkinio aplinkui gyvenamųjų namų nėra, tik Antanavičių sodyba arčiausiai. Kepant dešreles prie tvenkinio atbėgo mažas šuniukas, kuris pribėgo prie jos mažamečio sūnaus, gal vaikas tuo metu rankoje laikė dešrelę, šuniukas prišoko prie jo ir grybžtelėjo, vaikas labai išsigando, pradėjo verkti. Tada vyras nuėjo į Antanavičių sodybą. Po to išgirdo, kad kažkas ten šaukia. Š ir M nuėjo irgi ten. Vaikas netrukus nustojo verkti. Vos matėsi kaip įbrėžimas, buvo raudona dėmelė, bet kraujas nebėgo. Šuniukas buvo mažas. Tada ji pati su vaiku ėjo pažiūrėti į tą sodybą, kas ten darosi. Kai nuėjo, kažkokia moteris jos dar paklausė, ar tikrai įkando tas šuniukas, prašė parodyti. Ji jiems pasakė, kad nieko nėra, vaikas tik išsigando. Kai atėjo visi jie tarp savęs šaukė, barėsi. Sakė jiems, kad baigtų ir eitų iš kiemo. Jos vyras vartojo necenzūrinius žodžius. Š irgi vartojo necenzūrinius žodžius. Kieme buvo mažamečių vaikų. Jos vyrą ir jo draugus moteris varė iš kiemo, bet jie nesiramino, šaukė ir koliojosi necenzūriniais žodžiais. Matė, kad moteris paleido į jos vyro koją kauptuką, Š paėmė kauptuką ir sulaužė. Paskui ta moteris metė dangtį į jos vyrą. Jiems išėjus iš kiemo, moteris pasakė, kad iškvietė policiją ir reikia išsiaiškinti. Vieną iš tų atėjusių moterų Š spardė kojomis, mažametis vaikas net pradėjo verkti. Jai pasirodė tikrai baisu. Viskas čia jau vyko ne moteriškės kieme, o ant keliuko. Mano, kad jos vyras ir draugai sukėlė bereikalingą triukšmą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Ritinės k., Mažeikių r., nufotografuota sodyba, kurioje įvyko įvykis (1 t., 8-10 b.l.).

Iš byloje esančio Dzidros A. A. 2013-05-30 rašyto pareiškimo policijai matyti, kad 2013-05-30 apie 15.30 val., jos sodybos kieme įvyko konfliktas (1 t., 11 b.l.).

Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad D A. A. 2013-05-31 kreipėsi pas gydytoją, nes jai skauda nugara, tarp menčių, negali giliau įkvėpti, nes ją iš vakaro buvo sumušę pažįstami (1 t., 53 b.l.); nepilnametis M. R. pas gydytojus kreipėsi 2013-05-31, nes iš vakaro buvo sumuštas pažįstamų, jam skaudėjo kairės rankos žastą, kairės krūtinės ląstos pusę (1 t., 54 b.l.).

Iš byloje esančios 2013-07-24 teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad D A. A. kūne sužalojimų nėra (1 t., 57 b.l.).

Iš byloje esančios 2013-07-24 teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad M. R. kūne sužalojimų nėra (1 t., 60 b.l.).

Iš byloje esančios 2013-07-24 teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad V. R. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste. Rasti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. V. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 63 b. l.).

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio, galiojusio nusikalstamos veikos, padarytos 2010 m. spalio 9 d., metu (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys dėl įvairių socialinių normų įtakos, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius.

Išoriniai nusikalstamos veikos požymiai, kvalifikuojantys viešosios tvarkos pažeidimą nusikaltimu, yra įžūlus elgesys, vandališki veiksmai bei tokia veika sukelti padariniai – visuomenės viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Įžūlus elgesys, vandališki veiksmai bei viešosios tvarkos sutrikdymas yra vertinamieji požymiai, kurių turinys atskleidžiamas teismui įvertinus visas nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismų praktika pripažįsta, jog įžūlus elgesys yra tais atvejais kai pavartojamas fizinis smurtas, vandališki veiksmai – kai sunaikinamas, sugadinamas turtas. Visuomenės tvarkos ir rimties sutrikdymu pripažįstami tokie atvejai kai sutrinka įmonės, įstaigos, organizacijos įprastinis darbo, veiklos ritmas, viešosios vietos rimtis ir tvarka, t.y. atsiranda padariniai, numatyti įstatymo dispozicijoje (2K-34/2008, 2K-180/2008, 2K-311/2009).

Nors kaltinamieji Š. S., R. N., M. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta dalinai, tačiau tai paneigia nukentėjusiųjų Dzidros A. A., V. R., nepilnamečių M. R., L. R. parodymai, liudytojų S. A., J. A., J. A., A. N. parodymai, kurie patvirtino, kad 2013-05-30 įvyko konfliktas Dzidros A. A. sodyboje Ritinės kaime, Mažeikių rajone, kai R. N. nuėjo į kiemą aiškintis dėl palaido šuns, kuris tariamai įkando jo vaikui. Vėliau prie jo prisijungė Š. S., M. S.. Konflikto metu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, R. N. sudavė smūgį nukentėjusiajai D A. A., o Š. S. spyrė koja D A. A. į krūtinę, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas, taip patvirtina iš išrašas iš medicininių dokumentų. Toliau vykstant konfliktui viešoje vietoje Ritinės kaime ant bendro naudojimo keliuko kaltinamiesiems vartojant necenzūrinius žodžius nukentėjusios V. R. atžvilgiu bei mažamečių vaikų akivaizdoje R. N. sugriebė nukentėjusiąją V. R. už rankos, Š. S. spyrė tris kartus koja V. R., tai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, mažamečių nukentėjusiųjų parodymai, R. N. parodymai, liudytojos A. N. parodymai, kad buvo suduoti smūgiai, buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, tai patvirtina ir patys kaltinamieji, kad jie vartojo necenzūrinius žodžius konflikto metu.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, yra įsitikinęs, kad Š. S., M. N., M. S. jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininkų leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (LAT nutartis Nr. 2K-796/2007). M. Š. S., M. N., M. S. veiksmai buvo įvykdyti viešoje vietoje – Ritinės kaime, be to, tai matė ir tuo metu pas nukentėjusiąją D A. A. buvę jos anūkai, liudytojai J. A., J. A., A. N., kuriems tokie veiksmai sukėlė nemalonius jausmus, teismas sprendžia, kad tokiais veiksmais kaltinamieji demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamieji smurtaudami ir vartodami necenzūrinius žodžius suprato, kad daro tai viešojoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, t.t. ir mažamečių vaikų akivaizdoje, numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiesiems, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, įvykio liudininkai patirs neigiamų išgyvenimų, sutriks įprasta viešoji tvarka.

Išsamiai išanalizavus ir nešališkai įvertinus byloje anksčiau nurodytų įrodymų visetą, nustatyta, kad kaltinamieji Š. S., M. N., M. S., veikdami bendrininkų grupe viešoje vietoje dėl menkavertės priežasties – kilusios nepasitenkinimo dėl galimai šuns įkandimo R. N. mažamečiam sūnui, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų D A. A., sukeldami jai fizinį skausmą, V. R. atžvilgiu, padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą bei vartodami necenzūrinius žodžius kitų žmonių akivaizdoje. Toks kaltinamųjų elgesys vertintinas kaip įžūlus, nes juo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elementarių moralės bei elgesio normų, daroma tai vaikų akivaizdoje.

Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, jog, kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) – jis nagrinėjamoje byloje nenustatytas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad susitarimas dėl nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.) – ir gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Taigi, kvalifikuojant nusikalstamą veiką, kaip padarytą bendrininkų grupės, būtina konstatuoti, kad tarp asmenų buvo susitarimas ją įvykdyti, tačiau šis susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis ar išreikštas kokia nors akivaizdžia forma (pvz., sudarant detalų nusikalstamos veikos įvykdymo planą), taip pat nėra būtina nustatyti, kad kaltininkai buvo pasiskirstę vaidmenimis, kad tarp jų buvo glaudūs ryšiai, ir pan., nes tai nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Tai reiškia, kad veika gali būti pradėta ir spontaniškai. Nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-636/2011).

Išnagrinėjus byloje esančius duomenis nustatyta, jog kaltinamieji Š. S., M. N., M. S. veikė bendru sutarimu, išreikštu konkliudentiniais veiksmais, t. y. visi naudojo smurtą prieš nukentėjusiuosius, vartojo necenzūrinius žodžius, matė vienas kito veiksmus, jiems pritarė, siekė bendro rezultato – bet kokio nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo, t. y. veikė neapibrėžta tyčia, nė vienas iš bendrininkų nepareiškė prieštaravimo dėl kito atliekamų veiksmų, nebandė jų nutraukti. Todėl konstatuotina, kad nepriklausomai nuo to, kieno smūgiais D A. A. buvo sukeltas fizinis skausmas, V. R. nežymiai sutrikdyta sveikata, esant bendrininkavimui dėl kilusių padarinių atsakingi visi smurtą naudoję asmenys.

Teismas atmeta Š. S. tvirtinimą, kad jis jokių smūgių vaikams nesudavė, nes tai patvirtina patys mažamečiai nukentėjusieji, kurių parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, kai jie nurodė, kad Š. S. metė pagalį, kuris pataikė mažamečiui L. R. į galvą, o mažamečiui M. R. bandant apginti mamą nuo Š. S. veiksmų, Š. S. spyrė į kairę ranką ir šoną, tai patvirtina ir išrašas iš medicininių dokumentų, kai kitą dieną vaikas buvo nuvežtas pas gydytoją.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Agresyvus, aktyvus kaltinamojo Š. S. elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad jis atlieka neteisėtus veiksmus. Š. S. elgesys negali būti pateisinamas jokiais būdais, kai tai atlikta prieš nepažįstamus mažamečius vaikus, todėl ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo Š. S. veika pagrįstai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (straipsnio redakcija galiojusi iki 2013-07-13).

Dėl bausmės Š. S.

K. Š. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė bendrininkų grupė (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavo-jingumo laipsnį ir stadiją – nesunkus nusikaltimai, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: nusikalstamų veikų padarymo metu teistumo neturėjo, baustas administracine tvarka, yra dirbantis.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias su padarytomis veikomis ir su kaltinamojo asmenybe, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti Š. S. už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskyrus švelnesnę iš sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui, o už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką – laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį nustatant pagal sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (BK 54, 61 straipsniai).

K. Š. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nes nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, veikas padarė būdamas gana jauno amžiaus, yra dirbantis, todėl teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (LR BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

Dėl bausmės R. N.

K. R. N atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė bendrininkų grupė (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavo-jingumo laipsnį ir stadiją – nesunkus nusikaltimai, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: nusikalstamų veikų padarymo metu teistumo neturėjo, baustas administracine tvarka, augina mažametį vaiką, bedarbis.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias su padarytomis veikomis ir su kaltinamojo asmenybe, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti R. N. už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymą paskyrus švelnesnę iš sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui.

Dėl bausmės M. S.

K. M. S atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė bendrininkų grupė (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavo-jingumo laipsnį ir stadiją – nesunkus nusikaltimai, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: nusikalstamų veikų padarymo metu teistumo neturėjo, baustas administracine tvarka, bedarbis, jo veiksmai buvo mažiausiai pavojingi, nes vartojo tik necenzūrinius žodžius.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias su padarytomis veikomis ir su kaltinamojo asmenybe, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti M. S. už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymą paskyrus švelnesnę iš sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant mažesnį, nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui.

N. D. A. A. pareiškė 1000 litų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusioji V. R. ir jos mažamečių vaikų M. R. ir L. R. įstatyminė atstovė pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo jai ir sūnų naudai. Šie ieškiniai tenkintini iš dalies.

Teismas laiko, kad mažamečiai nukentėję M. R. ir L. R. patyrė skausmą, stresą, psichologinį sukrėtimą, jautė baimę. Ar šio įvykio pasekmės gali turėti įtakos ir ateityje jų dvasinei pusiausvyrai, psichologiniam stabilumui negalima nustatyti, nes jų motina patvirtino, kad jokių vaistų nevartoja, pas gydytojus nesilanko, šiuo metu L. R. jaučiasi gerai, tik M. R. dar jaučia baimę. Laikytina, kad mažamečiams M. R. ir L. R. buvo padaryta neturtinė žala, kuri kaltinamojo Š. S. turi būti atlygintina. LR CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms - šiuo atveju atlyginti už patirtą mažamečio nukentėjusiojo dvasinį - emocinį sukrėtimą. Ši žala, dėl kurios kaltas Š. S., buvo padaryta vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). K. Š. S. yra jaunas, darbingas ir dirbantis, tačiau jo gaunamos pajamos yra minimalios, tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiųjų ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz. sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Taigi teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas. K. Š. S. padaryto nusikaltimo pasekmių sunkumas tiksliai nenustatytas, nes nukentėjusiesiems M. R. ir L. R. buvo sukeltas tik fizinis skausmas, byloje nėra jokių rašytinių duomenų apie nukentėjusiųjų dabartinę sveikatos būklę, kaip jie buvo gydomi, ar gydymas yra tęsiamas iki šiol, ar reikalingas gydymas bus ateityje, teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais sveikatos pakenkimais, nėra duomenų, kad nukentėjusiųjų vaikų sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai, todėl įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu, kad neturtinės žalos dydis turi būti mažamečiams M. R. ir L. R. priteistinas tenkinant įstatyminės atstovės ieškinį dalinai ir priteisiant po 500,00 litų neturtinės žalos atlyginimui kiekvienam vaikui.

N. D. A. A. ir V. R. dėl šių įvykių taip pat patyrė stresą, joms buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau byloje nėra jokių rašytinių duomenų apie nukentėjusiųjų dabartinę sveikatos būklę, kaip jos buvo gydomos, ar gydymas yra tęsiamas iki šiol, ar reikalingas gydymas bus ateityje, teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais sveikatos pakenkimais, nėra duomenų, kad nukentėjusiųjų sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai, todėl įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu, kad neturtinės žalos dydis turi būti nukentėjusioms priteistinas iš Š. S., R. N., M. S. solidariai tenkinant ieškinius dalinai ir priteisiant po 300,00 litų neturtinės žalos atlyginimui kiekvienai nukentėjusiajai.

N. D. A. A. turėjo išlaidų už teisinę pagalbą, o išlaidos sudaro 500,00 litų, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

N. V. R. turėjo išlaidų už teisinę pagalbą, o išlaidos sudaro 500,00 litų, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

Š. S., R. N., M. S. įpareigotini per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos skyrių (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 -307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Š. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį dėl veikos 2013-05-31, 15.30 val. ir nubausti laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant pastoviai būti savo namuose nuo 24 val. iki 06 val., jei tai nėra susiję su darbiniu funkcijų vykdymu.

Š. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį dėl veikos 2013-05-31, 16.20 val. ir nubausti laisvės apribojimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant pastoviai būti savo namuose nuo 24 val. iki 06 val., jei tai nėra susiję su darbiniu funkcijų vykdymu.

Š. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (straipsnio redakcija galiojusi iki 2013-07-13) ir nubausti laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p. subendrinti bausmes dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo, įpareigojant pastoviai būti namuose nuo 24 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbo funkcijų vykdymu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant: per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; pastoviai būti namuose nuo 24 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbo funkcijų vykdymu.

P. Š. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

R. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį dėl veikos 2013-05-31, 15.30 val. ir nubausti laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant pastoviai būti savo namuose nuo 24 val. iki 06 val., jei tai nėra susiję su darbiniu funkcijų vykdymu.

R. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį dėl veikos 2013-05-31, 16.20 val. ir nubausti laisvės apribojimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant pastoviai būti savo namuose nuo 24 val. iki 06 val., jei tai nėra susiję su darbiniu funkcijų vykdymu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d. subendrinti bausmes dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pastoviai būti namuose nuo 24 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbo funkcijų vykdymu.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 6 p. baudžiamojo kodekso 71 straipsnį ir paskirti 5 MGL (650 litų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Gedimino pr. 30/1, Vilniaus m., Nr. (duomenys neskelbtini), esanti Swedbank, AB sumokant ją per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. R. N kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį dėl veikos 2013-05-31, 15.30 val. ir nubausti laisvės apribojimo bausme 4 (keturiems) mėnesiams.

M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį dėl veikos 2013-05-31, 16.20 val. ir nubausti laisvės apribojimo bausme 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d. subendrinti bausmes dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 6 (šešis) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 6 p. baudžiamojo kodekso 71 straipsnį ir paskirti 5 MGL (650 litų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Gedimino pr. 30/1, Vilniaus m., Nr. (duomenys neskelbtini), esanti Swedbank, AB sumokant ją per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą M. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Į. Š. S, R. N., M. S. per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos skyrių (Urvikių g.18, Mažeikių m.).

Tenkinti nukentėjusiųjų mažamečių vaikų M. R. ir L. R. įstatyminės atstovės V. R. civilinį ieškinį dalinai ir priteisti iš Š. S. po 500 (penkis) šimtus litų neturtinės žalos atlyginimui kiekvienam vaikui.

Tenkinti nukentėjusios V. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo dalinai ir priteisti solidariai iš Š. S., R. N., M. S. 300 (tris) šimtus litų neturtinės žalos atlyginimui.

Tenkinti nukentėjusios Dzidros A. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo dalinai ir priteisti solidariai iš Š. S., R. N., M. S. 300 (tris) šimtus litų neturtinės žalos atlyginimui.

Likusioje dalyje civilinius ieškinius atmesti.

Priteisti solidariai iš Š. S., R. N., M. S. 500 (penkis) šimtus litų nukentėjusios Dzidros A. A. naudai turėtų išlaidų už advokato pagalbą.

Priteisti solidariai iš Š. S., R. N., M. S. 500 (penkis) šimtus litų nukentėjusios V. R. naudai turėtų išlaidų už advokato pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.