Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-29-724/2011 pagal ieškovo M. K. netiesioginį ieškinį atsakovui UAB „Visagino gelžbetonis“ dėl pinigų sumos priklausančios skolininkui iš kitų asmenų priteisimo ir ieškinį dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – G. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje c. b. Nr. 2-15436-728/2010 ir 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartyje c. b. Nr. 2-18282-734/2010 nebuvo nustatyta, kad atsakovas turėjo trečiajam asmeniui priklausančių lėšų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jei skola atsirado dėl delikto, žalą padaręs asmuo tampa skolininku nuo žalos padarymo momento, todėl kol vykdomojoje byloje antstolis vykdo Vilniaus apygardos teismo sprendimus priteisti iš G. L. pinigus, nėra teisinio pagrindo teigti, kad ieškovui buvo padaryta žala.

3. Lietuvos advokatų etikos kodekso 3.1. punkte nurodyta, kad advokatas negali konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu tų klientų interesai yra priešingi. G. L. buvo žinoma, kad advokatas atstovauja byloje atsakovui, atsakovo ir trečiojo asmens interesai nebuvo priešingi.

4. Pirmosios instancijos teismas priteisė tik rekomenduojamo dydžio išlaidas, todėl jas mažinti dėl nagrinėjamos bylos sudėtingumo, apimties, teismo posėdžių skaičiaus, ieškovo reikalavimų keitimo būtų neteisinga. Trečiojo asmens atstovas teismui pateikė tinkamai patvirtintus dokumentų nuorašus, įrodančius, kad trečiasis asmuo patyrė minėtas išlaidas.

Atsakovas UAB „Visagino gelžbetonis“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriame prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas analizuodamas ir darydamas išvadas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarties c. b. Nr. 2-15436-728/2010 ir 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarties c. b. Nr. 2-18282-734/2010 nesukūrė antstoliui A. B. teisių ir pareigų, kurie turėtų įtakos jo teisinei padėčiai ar pasekmėms, nekeitė jo padėties, nes tik konstatavo, jog vykdomoji byla nėra baigta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas.

3. LR advokatūros įstatymo 25 str. ir Lietuvos advokatų etikos kodekso 3.1 p. nuostatos draudžia advokatui atstovauti priešingus interesus turintiems asmenims. Atsakovui nėra suprantama, kokiais argumentais ir dokumentais apeliantas remiasi nurodydamas, kad atsakovo ir trečiojo asmens interesai yra priešingi.

4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarties c. b. Nr. 2-15436-728/2010 ir 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarties c. b. Nr. 2-18282-734/2010 įrodinėjimo dalykas bei nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalykas yra skirtingi, t. y. minėtose bylose nebuvo nustatinėjama piniginių lėšų priklausomybė G. L., o konstatuotas neteisėtas piniginių lėšų pervedimas, todėl minėtose teismo nutartyse nustatyti faktai neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje.

5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą atlyginti žalą, nes kol vykdomi Vilniaus apygardos teismo sprendimai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus trečiajam asmeniui, nėra teisinio pagrindo teigti, kad ieškovui dėl atsakovo veiksmų buvo padaryta žala. Be to, ieškinys gali būti pareikštas asmeniui, dėl kurio kaltės neišieškotos sumos. Šiuo atveju reikalavimai atsakovui negali būti reiškiami, nes nėra ne tik fakto, kad sumos neišieškotos, bet ir nustatytos atsakovo kaltės.

6. Visagino miesto apylinkės teismui atsakovas pateikė atsakovo direktoriaus patvirtintą 2009 m. gruodžio 31 d. susitarimo dėl 2009 m. vasario 2 d. sutarties Nr. 7.2.-09/165 kopiją, 2010 m. balandžio 7 d. susitarimo dėl prievolių užskaitos kopiją, atsiskaitymų registrų kopijas už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. liepos 20 d., 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. ir nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. liepos 20 d. Atsakovas laikėsi įstatyme nustatytos procesinių dokumentų priedų pateikimo teismui formos, tačiau jei bus būtina, teismui pateiks minėtų dokumentų originalus. Atsiskaitymų registrų kopijos už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. liepos 20 d., 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. ir nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. liepos 20 d. yra atsakovo UAB „Visagino gelžbetonis“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kurių G. L. nesudarė, ir jie nėra jo. Teisės aktai trečiajam asmeniui G. L. nenumato teisės pasirašyti minėtus dokumentus. Priešingai nei teigia ieškovas, 2009 m. gruodžio 31 d. atsakovo ir trečiojo asmens rašytinis susitarimas dėl 2009 m. vasario 2 d. gamybinės paskirties pastatų nuomos sutarties Nr. 7.2-09/165 pakeitimo yra šalių pasirašytas. Ieškovas nepateikė jokių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė 2009 m. vasario 2 d. gamybinės paskirties pastatų nuomos sutarties Nr. 7.2-09/165 sąlygas.

7. G. L. turi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, todėl nėra nemokus. 2010 m. birželio 14 d. antstolio A. B. rašte Nr. 0042/10/01154 S nurodytas G. L. areštuotas turtas, tačiau nėra konstatuota, kad G. L. yra nemokus ir negali patenkinti viso M. K. reikalavimo.

8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kol yra vykdomi Vilniaus apygardos teismo sprendimai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus trečiajam asmeniui, nėra teisinio pagrindo teigti, kad atsakovas yra skolingas ieškovui, nes ieškovo reikalavimai jo tiesioginiam skolininkui gali būti patenkinti.

9. Mažinti atsakovui priteistas išlaidas advokato pagalbai apmokėti nėra nei pagrindo, nei būtų teisinga.

I. K. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prisideda prie ieškovo apeliacinio skundo ir, palaikydamas visus ieškovo apeliacinio skundo argumentus, prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ­ – netiesioginį ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo UAB ,,Visagino gelžbetonis“ visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas M. K. taip pat pateikė teismui prašymą grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu nėra, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas negali reikšti netiesioginio ieškinio atsakovui UAB ,,Visagino gelžbetonis“, kadangi atsakovas nėra skolingas skolininkui G. L.. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad dėl ieškovo galimai patirtos žalos ieškinys gali būti reiškiamas asmeniui, dėl kurio kaltės buvo neišieškotos vykdymo procese išieškotinos sumos, t. y. atsakovo vadovui, o ne atsakovui.

Pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai padaryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Taigi, netiesioginiam ieškiniui pareikšti būtina visuma šių sąlygų: kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, skolininkas turi turėti reikalavimo teisę į savo skolininką. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog trečiasis asmuo turi reikalavimo teisę į atsakovą, todėl pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ieškovas neturi teisės reikšti netiesioginį ieškinį, pagrįstai atmetė šį ieškovo reikalavimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsiskaitymų registrų kopijos už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. liepos 20 d., 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. ir nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. liepos 20 d. yra atsakovo UAB „Visagino gelžbetonis“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie patvirtina, jog G. L. nėra skolingas atsakovui UAB ,,Visagino gelžbetonis“. Priešingai nei teigia ieškovas, 2009 m. gruodžio 31 d. atsakovo ir trečiojo asmens rašytinis susitarimas dėl 2009 m. vasario 2 d. gamybinės paskirties pastatų nuomos sutarties Nr. 7.2-09/165 pakeitimo yra abiejų šalių pasirašytas. Be to, kaip teisingai nurodo atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Visagino gelžbetonis“, ieškovas nepateikė jokių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė 2009 m. vasario 2 d. gamybinės paskirties pastatų nuomos sutarties Nr. 7.2-09/165 sąlygas.

Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada atmesti ieškinio reikalavimą dėl žalos priteisimo, nes teismo sprendimai vykdomi priverstinai, o iki vykdymo proceso pabaigos nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad ieškovui dėl atsakovo veiksmų buvo padaryta turtinė žala, juolab, kad ir ieškinys dėl patirtos žalos gali būti reiškiamas tik asmeniui, dėl kurio kaltės buvo neišieškotos vykdymo procese išieškotinos sumos. Kadangi vykdymo veiksmai byloje, kurioje ieškovui iš trečiojo asmens yra priteistas įsiskolinimas, nėra baigti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė minėtą reikalavimą.

Be to, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas analizuodamas ir darydamas išvadas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-15436-728/2010, ir 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-18282-734/2010, pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens antstolio A. B. teisių ir pareigų, nes pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, jog vykdomoji byla, kurioje vykdymo veiksmus atlieka minėtas antstolis, šiuo metu nėra baigta, taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad tokia teismo išsakyta pozicija kokiu nors būdu įtakos antstolio teises ir pareigas, ar sukels šiam asmeniui kokių nors procesinių ar materialinių padarinių.

Teisėjų kolegija atmeta ir apelianto argumentą, jog ieškovas byloje veikė už trečiąjį asmenį G. L., tačiau pastarasis procese veikė prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvavo, t. y. ieškovo, interesus. Apeliantas nepagrįstai tvirtina, jog trečiasis asmuo šioje byloje įtrauktas ieškovo pusėje. Netiesioginiu ieškiniu siekiama priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareiškiant ieškinį skolininko vardu, tačiau tai neduoda pagrindo daryti išvadą, kad trečiojo asmens, už kurį reiškiamas netiesioginis ieškinys, interesas nagrinėjamoje byloje sutampa su ieškovo interesu prisiteisti skolą iš atsakovo, kuris galimai yra skolingas ieškovui. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, nepareiškianti savarankiškų reikalavimų, įtrauktas į procesą ir veikia atsakovo pusėje. Tai nulemia trečiojo asmens siekis išvengti savo teisinės padėties pablogėjimo ateityje, todėl teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta ir apelianto teiginį, kad trečiasis asmuo G. L. ir atsakovas UAB „Visagino gelžbetonis“ neteisėtai bylą teisme vedė per vieną atstovą, t. y. turėjo vieną advokatą, kas lėmė interesų konfliktą. Nei CPK, nei Advokatūros įstatymo nuostatos, nei Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostato nedraudžia advokatui toje pačioje byloje atstovauti ir atsakovą ir trečiąjį asmenį, veikiantį atsakovo pusėje, nes šių asmenų interesai byloje nėra priešingi.

Nors apeliantas teigia, kad sprendime teismas kaip įrodymu rėmėsi teismui pateikta melaginga 2009 m. gruodžio 31 d. susitarimo dėl 2009 m. vasario 2 d. sutarties Nr. 7.2.-09/165 kopija, melaginga 2010 m. balandžio 7 d. susitarimo dėl prievolių užskaitos kopija, 2010 m. liepos 28 d. nepasirašyta UAB „Visagino gelžbetonis“ su G. L. atsiskaitymų registro už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. liepos 20 d. kopija, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad tai tik deklaratyvūs apelianto teiginiai, nes jis neįrodė tokio pobūdžio aplinkybių egzistavimo.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, susijusių su trečiojo asmens G. L. turtine padėtimi, nes šie argumentai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismo priteistos atsakovo ir trečiojo asmens patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija Rekomendacijoje nustatytą užmokesčio už tokią paslaugą maksimalų dydį. Atsakovas ir trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų patvirtinančio dokumento. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovas ir trečiasis asmuo nepateikė bylinėjimosi išlaidų patvirtinančio dokumento iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys atsakovo ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas ir šie įrodymai pateikti su atsiliepimu į ieškinį (T. 3, b. l. 4-16). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas, neatsižvelgdamas į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 straipsnyje įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, bei aplinkybę, kad tas pats advokatas atstovavo ir atsakovą ir trečiąjį asmenį, priteisė per dideles sumas advokato pagalbai apmokėti, todėl mažina iš ieškovo atsakovui ir trečiajam asmeniui priteisiamas sumas advokato pagalbai apmokėti iki 5 000 Lt atsakovui UAB ,,Visagino gelžbetonis“, iki 2 000 Lt trečiajam asmeniui G. L., t. y. šioje dalyje pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, nes apeliantas nepagrįstai nurodo, kad atsakovui UAB ,,Visagino gelžbetonis“ yra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi buvo atsisakyta iškelti atsakovui UAB ,,Visagino gelžbetonis“ bankroto bylą, o 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškinys dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo grąžintas ieškovui, taigi neegzistuoja CPK 87 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas žyminio mokesčio grąžinimo pagrindas. Be to, apeliantas tvirtina, jog trečiajam asmeniui G. L. buvo iškelta bankroto byla, kas taip pat yra pagrindas grąžinti žyminį mokestį. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas netinkamai aiškina CPK nuostatas, susijusias su žyminio mokesčio grąžinimu, nes bankroto byla iškelta ne fiziniam asmeniui G. L., bet jo individualiai įmonei, be to, CPK 87 straipsnio 1 dalies 6 punktas taikomas tik tuo atveju, jei bankroto byla yra iškeliama atsakovui, bet ne trečiajam asmeniui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.

Priteisti iš ieškovo M. K. atsakovui UAB ,,Visagino gelžbetonis“ 5 000 Lt, o trečiajam asmeniui G. L. 2 000 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.