Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Ž. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 357-52 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2019 m. rugsėjo 25 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 23 d. Į bausmės laiką įskaityta 2 dienos. (duomenys neskelbtini) bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. spalio 14 d. Bausmę nuteistasis šiuo metu atlieka paprastosios grupės sąlygomis.

Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. Ž. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti du formalieji ir du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-72-658/2020).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, turi būti vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis D. Ž. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs pataisos įstaigos administracijai prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Visa tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog nuteistasis tik iš dalies vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kadagi jis nelanko priklausomų asmenų įžanginės grupės ir anoniminių narkomanų savitarpio pagalbos grupės užsiėmimų.

Iš 2020 m. kovo 4 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-42 matyti, jog Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 7 Komisijos nariai, kurie visi vienbalsiai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam.

Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo D. Ž. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip aukšta – 109 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 45 balus sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 64 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų bei privalėtų žymiai sumažinti. Be to, byloje nėra duomenų apie akivaizdų bei ženklų nusikalstamo elgesio rizikos balų sumažėjimą, kadangi pirminio jos vertinimo metu jos vertinimo rezultatas buvo 110 balų. Iš to galima spręsti, jog bausmės vykdymo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik labai nežymiai – vos 1 balu.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis D. Ž. šiuo metu atlieka jam paskirtą 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teismui pateikti duomenys rodo, jog nuteistasis D. Ž. dar iki šios bausmės atlikimo jau buvo teistas Lietuvos Respublikoje net 11 kartų, iš kurių pirmąjį – tebūdamas vos 17 metų. Be to, tarp teismui pateiktos medžiagos dar yra duomenų ir apie nuteistojo teistumus užsienio valstybėse. Tarp nuteistojo visų įvykdytų nusikalstamų veikų išskirtinai dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei – vagystės. Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka taip pat jau nebe pirmą kartą. Baudžiamojo įstatymo prasme nuteistasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Taigi vien jau tokios paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, jog ateityje jis akylai laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina ir tai, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikyti tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau praeityje nuteistasis buvo pažeidęs abiem šiais institutais jam nustatytas probacijos sąlygas ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Taigi būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypač didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės bei praeityje teismo parodytas pasitikėjimas, taikant tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutus, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu įvardyjami ankstesni jo teistumai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog iki šios bausmės vykdymo pradžios nuteistasis gyveno kartu su savo motina. Išėjęs į laisvę, nuteistasis planuoja vėl gyventi kartu su savo motina. Skunde nuteistasis ypatingai akcentavo aplinkybę, jog šiuo metu jo motina sunkiai serga ir tik jis vienas laisvėje galėtų tinkamai ja pasirūpinti, nes kitų artimųjų jie neturi, o jis pats yra vienturtis jos sūnus. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog nuteistojo motinos sveikatos būklė (ligos) nėra besąlyginis pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokia aplinkybė vertinama tik visų šio klausimo nagrinėjimui aktualių aplinkybių kontekste. Tai, jog Komisija savo nutarime ir nevertino aplinkybės dėl sergančios nuteistojo motinos, nėra pagrindas pripažinti Komisijos nutarimą neteisėtu bei nepagrįstu.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi įgijęs tik 8 klasių išsilavinimą bei (duomenys neskelbtini) profesiją. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis nesimoko ir nedirba. Nuteistasis turi tik labai menką darbo patirtį, laisvėje jis yra apie tris mėnesius dirbęs kroviku ir apie tris mėnesius dar dirbęs plovykloje. Nuteistasis turi neįgalumą ir jam yra nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis. Ypač svarbu pažymėti tai, jog šios bausmės vykdymo metu pasiūlius nuteistajam įsidarbinti, šis kategoriškai to atsisakė nurodydamas, jog jam yra per žema dirbti tokio pobūdžio darbus. Ši aplinkybė ypač neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei tiesiogiai įrodo jo kriminalinės subkultūros nuostatų puoselėjimą. Pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia abejoti tuo, jog nuteistasis turi teigiamą motyvaciją ir reikiamą nusiteikimą darbui bei neleidžia tikėti, jog laisvėje jis legaliai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu uždirbtomis piniginėmis lėšomis.

Būdamas laisvėje, nuteistasis pragyvendavo iš gaunamos neįgalumo pašalpos bei nusikalstamų veikų. Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistasis dar turi pakankamai didelių finansinių įsipareigojimų. Alytaus pataisos namuose yra gautas vykdomasis raštas, kurio suma siekia net 8312,53 Eur ir nėra jokių duomenų apie šios sumos bent dalinį atlyginimą. Teismo vertinimu, paminėtos finansinės prievolės taip pat stipriai apsunkins nuteistojo integraciją bei adaptaciją į visuomenę bei dabartinę darbo rinką. Iš teismui pateiktų duomenų matyti ir tai, jog nuteistasis nuo 2019 m. spalio 14 d. į savo sąskaitą gavo 378 Eur ir visus juos išleido savo reikmėms. Tokia aplinkybė leidžia teigti, jog nuteistasis nevengia būti išlaikomas ir kitų asmenų.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog, būnant laisvėje, nuteistojo laisvalaikio praleidimo formos buvo narkotinių medžiagų vartojimas ir bendravimas su netinkama kompanija, o visa tai ir lėmė jo nusikalstamumą. Būdamas laisvėje, nuteistasis vartojo narkotines medžiagas – heroiną. Už tokių medžiagų vartojimą jis buvo ir kelis kartus teistas. Šiuo metu nuteistasis dalyvauja (duomenys neskelbtini) programoje ir pats teigia, jog ši programa yra efektyvi. Pažymėtina, jog nuteistajam buvo pasiūlyta lankyti priklausomų asmenų įžanginės grupės arba anoniminių narkomanų savitarpio pagalbos grupės užsiėmimus, tačiau nuteistasis jų atsisakė teigdamas, jog jis netiki tokių grupių lankymo efektyvumu. Skunde nuteistasis akcentuoja, jog jis jau išsprendė narkotinių medžiagų vartojimo problemą ir nėra priklausomas nuo tokių medžiagų. Teismo nuomone, įvertinus paminėtų aplinkybių visetą, dar nėra jokių garantijų dėl to, jog nuteistasis jau sugebėjo galutinai atsisakyti priklausomybės narkotinėms medžiagoms ir laisvėje joms atsispirti.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo motina ir dede. Jie bendrauja telefonu, susirašinėja laiškais, tačiau pasimatymų metu nuteistasis nėra lankomas. Nors nuteistojo pasitikėjimas savimi yra aukštas, tačiau jo savivaizdis remiasi vien asocialiomis vertybėmis, kurios būdingos tik kriminalinę subkultūrą palaikantiems asmenims. Pats nuteistasis pripažinęs, jog kartais jis jaučiasi nepilnavertiškai dėl savo sveikatos būklės. Esant sunkiam emociniam laikotarpiui, nuteistasis yra linkęs išgyventi viską savyje. Pokalbio metu nuteistasis geba palaikyti pokalbį, aiškiai reikšti mintis, tačiau, kalbant apie paskutinį jo įvykdytą nusikaltimą, nuteistasis nepripažįsta savo kaltės, reaguoja gynybiškai, kalba pakeltu tonu, daug gestikuliuoja bei vengia akių kontakto. Pokalbio metu nuteistasis vengia atsakyti į kai kuriuos klausimus, kurių atsakymai gali neigiamai jį charakterizuoti. Pats nuteistasis bando racionalizuoti savo netinkamą elgesį, jis nuolat kartoja tas pačias klaidas, kadangi, priimdamas sprendimus, neįvertina savo neigiamo patyrimo, jam ypač būdingas spontaniškumas. Pats nuteistasis pripažįsta, jog konfliktinėse situacijose, praradus savitvardą, jis yra linkęs naudoti žodinės formos agresiją. Nuteistasis geba atpažinti tik kai kuriuos veiksnius, lėmusius jo nusikalstamumą – piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, bendravimas su bloga kompanija, tačiau šių probleminių sričių analizė yra tik paviršutiniška. Nuteistasis nesprendžia susikaupusių problemų, stengiasi nuo jų atsiriboti, o visą atsakomybę jis yra linkęs perkelti susiklosčiusioms aplinkybėms bei kitiems asmenims. Nuteistasis apgalvoja tik kai kurias savo elgesio pasekmes ir stokoja įgūdžių susitelkimui į ilgalaikius sprendimus. Nors nuteistasis ir kalba apie ateities planus bei pozityvių tikslų siekimą, tačiau jo tikslams trūksta konkretumo ir jis neįvertina savo galimybių. Nuteistajam sunkiai sekasi priimti kitų asmenų požiūrį bei jam yra būdingas kategoriškumas. Pokalbio metu nuteistasis ne kartą išsakė savo nuostatas, kurios yra būdingos nusikalstamai subkultūrai, be to, tokios nuostatos įžvelgiamos ir nuteistojo elgesio pasirinkimuose. Nuteistasis yra linkęs nuolat minimalizuoti savo kaltę. Dėl asmeninės naudos nuteistasis nėra linkęs suvaržyti savo elgesio bei vengia elgtis pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Nuteistasis netgi neturi motyvacijos savo elgesio keitimui.

Iš pateiktos medžiagos matyti, jog viso bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka, taip pat jis nebuvo ir paskatintas. Tai, jog bausmės vykdymo metu nuteistasis nebuvo pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys opūs kriminogeniniai veiksniai, kuriais įvardinta ankstesni teistumai; išsilavinimas, mokymasis bei galimybė įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis; mąstymo bei elgesio problemos (būdingas mąstymo kategoriškumas, savo sprendimų racionalizavimas, neturi efektyvių problemų sprendimo įgūdžių, kartoja tas pačias klaidas, nes negeba pasimokyti iš ankstesnio patyrimo, veikia impulsyviai); nusikalstamos nuostatos (nusikalstamai subkultūrai būdingos nuostatos, kurios susiję su nusikalstamo elgesio pasirinkimais, neigiamu požiūriu į priežiūrą, apribojimus bei visuomenėje priimtinų normų ir kitų žmonių teisių negerbimu).

Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis, lyginant ją su visa paskirta bausme, dar yra didelė – daugiau kaip 6 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo D. Ž. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis D. Ž. vis dar neatitinka vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis nuosekliai laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, būtent todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu nuteistąjį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo D. Ž. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 357-52 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo D. Ž. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 357-52 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.