Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-452-718/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-05-28Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-09-05Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-28
Bylos Nr.
1-452-718/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58810-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
D. Ž.
Nukentėjusysis
A. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-452-718/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58810-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.4.2.; 1.2.14.1.2.3.; 2.1.15.1.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 28 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Kristinai Mečinskienei, Almai Kubiliūnienei,dalyvaujant prokurorei Ginai Skersinskytei,kaltinamajam D. Ž.,nukentėjusiajai A. A.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Klaipėdos m. savivaldybėje, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 1994 m. sausio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį (1961 m. red.) 2 metų laisvės atėmimo bausme;

2) 1996 m. birželio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 straipsnio 3 dalį (1961 m. red.) 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) 2004 m. balandžio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 4 dalį paskirta subendrinta 30 parų arešto bausmė;

4) 2005 m. sausio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) 2005 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 3 dalį paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 16 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 paras arešto. Bausmę atlikęs, 2007 m. rugpjūčio 14 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų;

6) 2010 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose;

7) 2011 m. sausio 28 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose; 2013 m. lapkričio 22 d. paleistas atlikęs bausmę;

8) 2016 m. sausio 26 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 6 MGL, t.y. 225,96 eurų bauda;

9) 2016 m. kovo 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, 35 parų areštu, 2016-06-01 bausmę atlikęs;

10) 2016 m. spalio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 10 mėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėti 2 metams, įpareigojant dirbti arba tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti bausmę. 2018 m. sausio 29 d. paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis D. Ž. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į saugyklą, tai yra:

D. Ž., 2018-12-12, apie 21.10 val., išdaužė A. A. priklausančio automobilio Mercedes Benz C180 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, dešinės pusės priekinių durelių stiklą, įsibrovė į automobilį, įlįsdamas per automobilio išdaužtą durelių stiklą, ir pasikėsino pagrobti priekinėje panelėje esančią multimediją, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas įvykio vietoje.

Kaltinamasis D. Ž. kaltu neprisipažino, teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus.

Nukentėjusioji A. A. parodė, kad 2018-12-12, vėlai vakare, apie 23.00 val., jai paskambino policijos pareigūnas ir paklausė, ar jai priklauso automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, kad automobiliui išdaužtas stiklas ir pasikėsinta įvykdyti vagystę. Ji, nukentėjusioji, išėjo į kiemą, priėjo prue savo automobilio ir pamatė, kad yra išdaužtas dešinės pusės durelių langas ir automobilio salone apgadinta multimedijos sistema, nuo jos nuplėštas apdailos rėmelis. Prie automobilio buvo jos kaimynas, atvykę policijos pareigūnai. Ji, nukentėjusioji, parašė pareiškimą. Išdaužto stiklo vertė – 70 Eur, multimedijos remontas kainuos apie 100 eurų. Automobilį tą pačią dieną savo namo kieme paliko stovėti apie 17.00-18.00 val. Su kaimynais ji nekalbėjo, neklausė ką jie matė. Kaimynas iš karto išėjo, ji pasiliko su policijos pareigūnais. Policijos pareigūnai sakė, kad tas kaimynas pagavo vagį. Stiklą ji įsidėjo, multimedijos nesusiremontavo. Automobilyje apsauginė signalizacija įrengta nebuvo. Multimedija buvo apgadinta, ji ir dabar groja, bet negalima diskus pakeisti. Ji pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio atsisako.

Liudytojas R. Š., Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjas, parodė, kad įvykio dieną patruliavo su pareigūne R. Patruliuodami iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad asmuo sulaikė asmenį, išdaužiusį automobilio stiklą. Važiuodami pagal gautą pranešimą, prie (duomenys neskelbtini), pastebėjo vaikiną, kuris jiems mojavo ir rodė į asmenį, tai yra kaltinamąjį. Privažiavus prie minėtų asmenų, sulaikė D. Ž.. S. Ž. turėjo atsuktuvą. Atsuktuvas iš kaltinamojo buvo paimtas. D. Ž. kitas policijos ekipažas pristatė į policijos įstaigą tolimesniam aplinkybių išsiaiškinimui. Tada su liudytojais nuvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Automobilio Mercedes Benz buvo išdaužtas durelių stiklas. Matėsi, kad buvo bandoma ištraukti multimediją, ji buvo apgadinta. Vaikinas pasakojo, kad išgirdo triukšmą ir pamatė kaip į jo kaimynės automobilį kažkas lenda. Su kaltinamuoju jis, liudytojas, nebendravo. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas D. Š. parodė, kad 2018-12-12, apie 21.00 val., lauke vedžiojo šunį. Išėjęs į lauką prie savo namo laiptinės pamatė vyriškį, kuris pašaukė kitą vyriškį, kuris tuo metu vaikščiojo prie automobilių. Jis, liudytojas, iš pradžių į šiuos asmenis nekreipė dėmesio ir su šuniuku nuėjo už namo. Po 3-4 min. grįždamas namo pastebėjo į automobilį Mercedes Benz pro keleivio pusės durelių langą iki juosmens įlindusį vyriškį, kurį prieš tai matė vaikštinėjantį prie automobilių, vyriškio rankos buvo automobilyje. Pamanė, kad automobilio savininkas taip nesielgtų, būtų atidaręs vairuotojo pusės dureles. Jis, liudytojas, priėjo arčiau, paklausė vyriškio ką jis čia daro. Tada pamatė stiklo šukes. Vyriškis išlindo, jis, liudytojas, paklausė jo, kodėl stiklą išdaužė. Vyriškis atsakė, kad tai ne jis ir nubėgo. Jis, liudytojas, pradėjo jį vytis, liepė sustoti ir šaukė, kad kas nors iškviestų policiją. Prie (duomenys neskelbtini) kaltinamajam kitas nepažįstamas vaikinas užstojo kelią ir šis sustojo. Tas vaikinas paskambino policijai. Kaltinamasis neramiai vaikštinėjo aplinkui, siūlė susitarti, po to išsitraukė atuktuvą, pradėjo juo grasinti, pradėjo bėgti. Telefonu policijai pasakojo, kur šis asmuo bėga, vėliau policijos pareigūnai jį sulaikė. Teigia, kad prie automobilio buvo kaltinamasis D. Ž.. Kai jis, liudytojas, vedžiojo šunį, kaltinamasis prie automobilių sukinėjosi, bet dar nebuvo išdaužęs stiklo. Jis tai matė. Tvirtina, kad prieš tai automobilio Mercedes lango stiklas išdaužtas nebuvo, nes jis su šuniuku sugrįžo netrukus, po 3-5 minučių. Kaltinamasis jam nieko neaiškino, iš karto pradėjo bėgti. Su policijos pareigūnais buvo prie automobilio, apžiūrėjo jį, matė, kad buvo sulaužytas multimedijos dėklas, į kurį ji įsistato, tik nebuvo spėta nieko ištraukti.

Kaltinamasis D. Ž., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju, parodė, kad 2018-12-12 vakare, tikslaus laiko neprisimena, ėjo (duomenys neskelbtini) pro daugiabučių namų kiemus. Eidamas pro kažkurio namo kiemą pamatė automobilio Mercedes, pilkos spalvos, išdaužtą priekinių durelių keleivio pusėje stiklą. Automobilyje buvo įjungta magnetola, kuri švietė. Jis prie to išdaužto lango pasilenkė pažiūrėti. Kaip tik tuo metu pro šalį ėjo kažkoks vaikinas su šuniuku ir pradėjo šaukti. Tas vaikinas greičiausiai pamanė, kad jis išdaužė stiklą. Tam vaikinui pasakė, kad jis nieko nedarė ir nuėjo. Vaikinas pradėjo šaukti ir jį kaltinti, kad jis matė kaip jis buvo įlindęs į automobilį. Jis jo paklausė, ar jis matė, kad jis išdaužė stiklą. Jis atsakė, kad nematė, bet toliau tvirtino, kad matė jį sėdintį automobilio viduje. Vaikinas liepė jam sustoti, jis jam pasakė, kodėl turi sustoti, jeigu nieko nepadarė. Vaikinas toliau jį kaltino vagyste, liepė sustoti. Jam nesustojus pagrasino, kad jį sumuš. Tada pradėjo bėgti nuo jo, o jis jį pradėjo vytis. Vaikinas vydamasis šaukė: ,,Stokit, laikykit vagį“. Paskui vienas praeivis bandė jį sustabdyti. Pribėgo ir tas minėtas vaikinas. Jie čiupo jį už striukės. Jis jiems pasakė, kad nieko nedarė, parodė, kad jokių vogtų daiktų neturi. Kad jie nuo jo atstotų, išsitraukė iš striukės atsuktuvą ir pradėjo juos gąsdinti. Pasakė, jei jie dar ant jo puls, jis ginsis. Abu asmenys jį persekiojo iki kol atvyko policijos pareigūnai. Policija jį sulaikė ir nuvežė į policijos komisariatą. Atsuktuvą su savimi turėjo, nes tą dieną tvarkė savo buto durų spyną (1 t., b.l. 118-119).

Iš 2018-12-12 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta prie (duomenys neskelbtini) namo, automobilis Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad išdaužtas kairės pusės priekinių durelių stiklas, automobilio viduje ir išorėje pabirusios stiklo šukės, automobilio DVD grotuvas (multimedija) nežymiai ištraukta (1 t., b.l. 19-22).

Iš vyresniojo tyrėjo R. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad sulaikymo metu D. Ž. turėjo atsuktuvą ( 1 t., b.l. 59).

Iš 2019-01-24 daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad buvo apžiūrėtas pas kaltinamąjį D. Ž. rastas atsuktuvas (1 t., b.l. 64-67).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Vadovaujantis galiojančia teismų praktika, įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis - išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją ir patenkant be kliūčių – kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Įsibrovimas – visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpą.

Standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau jei iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai, ar kėsinamasi į žmogaus daiktus (automagnetolos, garso kolonėlės ar kt.), vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą.

Išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. Ž. kaltė visiškai įrodyta. Kaltinamasis D. Ž. kaltu neprisipažino, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad į automobilį Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsibrovęs nebuvo. Pastebėjo išdaužtą automobilio langą, matė, kad automobilio salone esanti magentola veikia, nes švietė. Jis tik pasilenkė prie išdaužto lango pažiūrėti ir tada jį pamatė pro šalį ėjęs liudytojas ir apkaltino vagyste. Turėjo su savimi atstuktuvą, nes tą dieną remontavo savo buto durų spyną. Teismas kaltinamojo D. Ž. parodymus vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją. Kaltinamojo parodymai yra nelogiški, ir prieštarauja teisme apklaustų liudytojų parodymams. Tiesiogiai įvykį matęs ir policijai pranešęs liudytojas D. Š. parodė, kad įvykio metu lauke vedžiojo šunį. Tik išėjęs iš namo laiptinės matė prie automobilių vaikščiojantį kaltinamąjį D. Ž.. Po kelių minučių grįždamas namo pamatė kaltinamąjį, iki juosmens įlindusį į automobilį Merecedes Benz pro išdaužtą keleivio pusės durelių langą. Supratęs, kad tai tikrai nėra automobilio savininkas, paklausė kaltinamojo ką jis čia veikia. Kaltinamasis nieko neatsakė, pradėjo bėgti. Vijosi kaltinamąjį iki (duomenys neskelbtini) rajone kaltinamąjį sustabdė nepažįstamas vaikinas. Kaltinamasis siūlė tartis, po to išsitraukė atsuktuvą ir juo grąsino. Liudytojas nurodė, kad prieš tai automobilio lango stiklas išdaužtas nebuvo. Teismas remiasi šio liudytojo parodymais, kadangi jais netikėti neturi pagrindo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių liudytojas galėtų duoti tikrovės neatitinkančius parodymus. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. Š. paties įvykio nematė, gavęs pranešimą apie įvykdytą nusikalstamą veiką sulaikė kaltinamąjį. Parodė, kad vykstant į įvykio vietą, prie (duomenys neskelbtini), Taikos pr. 101, pastebėjo vaikiną, kuris mojavo policijos pareigūnams ir rodė į kaltinamąjį. Privažiavus prie minėtų asmenų sulaikė D. Ž.. Matė kaip S. Ž. ant žemės numetė atsuktuvą. Kaltinamąjį sulaikęs vaikinas pasakojo, kad išgirdo triukšmą ir pamatė kaip į jo kaimynės automobilį lenda kaltinamasis D. Ž.. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais byloje apklaustų liudytojų parodymais apie įvykio aplinkybes. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, įvykį mačiusio liudytojo D. Š. parodymus, policijos pareigūno parodymus, sugretinęs juos su kitais baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais, teismas daro išvadą, kad D. Ž. kaltė įrodyta. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. Ž. pasikėsino pagrobti svetimą turtą – automobilio multimediją, įsibraunant į saugyklą - A. A. priklausantį automobilį Mercedes Benz C180 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaltinamojo D. Ž. nusikalstama veika nebuvo baigta. Vagystė yra laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Šiuo atveju, kaltinamasis neturėjo galimybės disponuoti pagal savo valią grobiamu turtu dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių – jį pastebėjo ir nusikalstamą veiką baigti sutrukdė liudytojas D. Š., kaltinamasis iš įvykio vietos pabėgo. Šią aplinkybę patvirtina ir automobilio Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas (1 t., b.l. 19-22), iš kurio matyti, kad buvo išdaužtas kairės pusės priekinių durelių stiklas, automobilio viduje ir išorėje pabirusios stiklo šukės, automobilio DVD grotuvas (multimedija) nežymiai ištraukta. Nukentėjusioji A. A. nurodė, kad buvo apgadinta multimedijos sistema, nuo jos nuplėštas apdailos rėmelis. Kaltinamojo D. Ž. nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuotini kaip pasikėsinimas padaryti vagystę įsibraunant į saugyklą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo D. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kaltinamasis pasikėsino padaryti apysunkį tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis niekur nedirba, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Nusikalstama veika padarytos turtinės žalos ar bent jos dalies neatlygino, nukentėjusioji atsisakė pareikšto civilinio ieškinio. Nusikaltimo padarymo metu jis buvo net 10 kartų teistas, naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, yra ankščiau baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjo. Visa tai rodo, kad kaltinamajam anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, išvadų iš ankstesnių teistumų jis nepadarė, jis nepakeitė teisei priešingo elgesio ir nusikalstamo polinkio, toliau daro nusikaltimus. Atsižvelgtina į tai, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam D. Ž. skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant mažesnę nei sankcijos vidurkis.

D. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą naikintina.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas D. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gruodžio 12 d. 21.18 val. iki 2018 m. gruodžio 14 d. 11.45 val. (dvi dienos) (1 t., b.l. 112, 122).

Byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. A. kaltinamajam pareiškė 170 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 44) dėl turtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusioji civilinio ieškinio atsisakė. Kadangi civilinis ieškovas ieškinio atsisakė, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui: viena skaitmeninė laikmena su fotonuotraukomis, saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti bylos medžiagoje; popierinis vokas su mikroobjektais, stiklo šukės ir atsuktuvas, saugomi Klaipėdos AVPK saugykloje (1 t., b.l. 72, 73, 74), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo D. Ž. sulaikymo bausmės atlikimui momento.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 12 d. 21.18 val. iki 2018 m. gruodžio 14 d. 11.45 val., tai yra dvi dienas.

D. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Procesą dėl nukentėjusiosios A. A. civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui: vieną skaitmeninę laikmeną su fotonuotraukomis, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje; popierinį voką su mikroobjektais, stiklo šukes ir atsuktuvą, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Laimutė Venckuvienė