Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Latožienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Z. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. spalio 27 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Z. M. 2025 m. liepos 14 d. skundu kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatą dėl G. K. laikomo šuns keliamo triukšmo. Skunde nurodo, kad G. K. laikomas šuo pastoviai loja, kelia triukšmą, puldinėja ir gąsdina tiek pareiškėją, tiek jos šeimos narius. Dėl tokio šuns elgesio pareiškėja ir jos artimieji nuolat patiria išgąstį, šuo trikdo jų poilsį ir ramybę.

2. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono komisariato Veiklos skyriaus tyrėja D. M. (toliau – Institucija) 2025 m. liepos 15 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nebuvo nustatytas administracinis nusižengimas.

3. Nesutikdama su Institucijos 2025 m. liepos 15 d. nutarimu, Z. M. pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismui. Pritardamas Institucijos nutarimui, apylinkės teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjos skundą.

4. Apeliaciniu skundu Z. M. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria panaikinti Institucijos 2025 m. liepos 15 d. nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Taip pat prašo priteisti iš valstybės 400 Eur patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti pirmosios instancijos teisme.

4.1. Pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino paviršutiniškai, išskirtinę reikšmę suteikdamas teismo posėdyje apklausto G. K. parodymams. Į bylą nėra pateikta dokumentų, kurie patvirtintų suinteresuoto asmens G. K. nurodomas aplinkybes dėl šuns registracijos ir kt. Institucijos pareigūnės nutarimas priimtas remiantis jos pačios surašytu tarnybiniu pranešimu, kuriame nėra nurodyta data, kada ji bendravo su tarnybiniame pranešime nurodytais gyventojais dėl šuns lojimo. Teigia, kad iš gyventojų turėjo būti paimti paaiškinimai, kaip ir iš G. K.. Pareiškėjai žinoma, kad Institucijos tyrėja 2025 m. liepos 15 d. su tarnybiniame pranešime nurodytais asmenimis galimai nebendravo, tačiau tarnybiniame pranešime nurodoma, kad M. P. ir T. V. pretenzijų neturi. Lieka neaišku, ar minėti asmenys iš tikrųjų negirdėjo šuns lojimo jos (pareiškėjos) nurodytomis datomis.

4.2. Skunde nurodoma, kad 2025 m. liepos 13 d., nuo 16 val. iki 21 val., pareiškėja būdama savo namų valdoje (duomenys neskelbtini) buvo užpulta kaimyno G. K., gyvenančio (duomenys neskelbtini), už tvoros buvusio šuns, dėl ko patyrė išgąstį, tą vakarą negalėjo užmigti. Dėl besikartojančios tokio kaimyno šuns elgesio (puldinėjimo, lojimo) ir jo nepriežiūros yra pažeidžiama jos ir jos šeimos narių teisė į poilsį, ramybę ir saugumą. Šuo lojo ir gąsdino ne tik 2025 m. liepos 13 d., bet ir 2025 m. liepos 12 d., kai pas ją svečiavosi anūkės; tą dieną šuo lojo iki vėlaus vakaro. Dėl visų aplinkybių ji 2025 m. liepos 13 d. telefonu kreipėsi pagalbos telefonu ir pranešė apie šuns keliamą triukšmą bei minėtus užpuolimus, o kitą dieną pati nuvyko į Instituciją ir dėl minėtų įvykių pateikė skundą. Mano, kad Institucija nesiėmė priemonių visapusiškai ir išsamiai ištirti įvykių aplinkybes, neįsigilino į pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, todėl nepagrįstai buvo priimtas Institucijos nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

4.3. Skunde pažymima, jog nesivadovauta ANK 608 straipsnio 7 dalyje numatyta nuostata, pagal kurią prieš priimant šio straipsnio 6 dalyje nutarimą, turi būti įvertinta, ar yra padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Sprendimas pripažinti arba atsisakyti pripažinti šioje dalyje nurodytą asmenį nukentėjusiuoju įrašomas į nutarimą. Šiuo atveju ji nepagrįstai nebuvo pripažinta nukentėjusiąja.

4.4. Atkreipiamas dėmesys, kad tik atlikus visapusišką, objektyvų ir išsamų tyrimą, būtų galima daryti vienokias ar kitokias išvadas dėl G. K. galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnyje.

5. Institucija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pareiškėjos Z. M. skundą atmesti, Panevėžio apylinkės teismo nutartį ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja, nors ir nebuvo pripažinta nukentėjusiąja, iš esmės turi tokias pačias procesines teises, kaip ir nukentėjusieji (ANK 579 straipsnio 4 dalis). Prašymas pareiškėjai priteisti iš valstybės jos išlaidas, patirtas už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme, taip pat nepagrįstas, nes pagal ANK 666 straipsnio 2 dalį išlaidų už advokato teisinę pagalbą kompensavimas galimas tik asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukiama, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

6. Apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų / nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

8. Apeliaciniu skundu pareiškėja Z. M. nesutinka nei su Institucijos nutarimu nutraukti G. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną, nei su apylinkės teismo nutartimi, kuria netenkintas jos skundas dėl minėto Institucijos nutarimo. Pareiškėja nurodo, kad Institucija neišsamiai atliko tyrimą, o apylinkės teismas netinkamai vertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, išskirtinę reikšmę suteikdamas teismo posėdyje apklausto G. K. parodymams, todėl tiek Institucija, tiek apylinkės teismas padarė faktines aplinkybes neatitinkančią išvadą, kad G. K. nepadarė ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.

9. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime).

10. Patikrinus skundžiamus Institucijos ir apylinkės teismo procesinius sprendimus konstatuotina, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje visos aplinkybės visapusiškai ir objektyviai ištirtos, byloje atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų šiuos sprendimus naikinti, neturi. Pagal bylos duomenis ir Z. M. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad buvo padaryti apeliantės skunde nurodyti įrodymų rinkimo ir jų vertinimo pažeidimai. Iš esmės analogiškus argumentus dėl Institucijos nutarimo Z. M. nurodė apylinkės teismui, kuriuos teismas skundžiamoje nutartyje motyvuotai atmetė.

11. Kaip minėta, Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo teisena G. K. atžvilgiu pagal Z. M. pareiškimą nutraukta nustačius, kad G. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje, požymių. ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Gyvūnų laikymo taisykles remiantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punktu, rengia savivaldybės. Panevėžio miesto savivaldybės mero 2024 m. lapkričio 8 d. potvarkiu Nr. M-679 patvirtintų Gyvūnų laikymo Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 6.9 ir 6.10 punktuose gyvūnų laikytojai įpareigojami užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų triukšmo, trikdančio žmonių ramybę, poilsį, darbą ar viešąją rimtį viešosiose vietose, butuose, individualių namų teritorijose, negyvenamosios paskirties patalpose. Taip pat privalo užtikrinti, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, kitų gyvūnų gyvybei ar sveikatai.

12. Akivaizdu, jog kiekvienas šuns šeimininkas yra atsakingas už savo augintinio priežiūrą ir jo kontrolę, taip pat ir už tai, kad be priežasties lojantis šuo netrikdytų aplinkinių rimties ir ramybės. Tačiau asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai dėl nusižengimo įvykio ir sudėties nekyla jokių pagrįstų abejonių, juolab, kad ne kiekvienas šuns lojimas savaime reiškia gyvūnų gerovės pažeidimą. Lojimas yra natūrali šuns elgsena, kuria, kaip ir kitais bendravimo būdais (urzgimu, inkštimu, lekavimu), gyvūnas išreiškia džiaugsmą, įspėjamą, pyktį, liūdesį ir kt. Taigi, konstatuoti minėtų taisyklių pažeidimą, o tuo pačiu administracinio nusižengimo asmens veiksmuose požymių buvimą galima būtų tik tuomet, kai neprižiūrimo šuns ilgalaikis lojimas, cypimas ar staugimas nuolat trikdytų aplinkinių ramybę, miegą ir poilsį.

13. Iš bylos medžiagos matyti, kad siekiant išsiaiškinti Z. M. skunde nurodomų aplinkybių pagrįstumą, buvo atlikti tyrimo veiksmai – buvo nuvykta į įvykio vietą, bendrauta su G. K., paimtas iš jo paaiškinimas, bendrauta su aplinkinių namų gyventojais, jų parodymai užfiksuoti tyrėjos tarnybiniame pranešime. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas patikrinti surinktus duomenis, teismo posėdyje išklausė pareiškėją Z. M., jos sutuoktinį S. M., kurie patvirtino skunde nurodytas aplinkybes, kad kaimyno šuo yra agresyvus, kėlė triukšmą, lojo bei puldinėjo: 2025-07-12 puldinėjo ant atvykusių anūkių, o 2025-07-13 netikėtai puolė ant jos (Z. M.) ir išgąsdino ją, dėl ko jautė stresą. Tą dieną užfiksavo šuns lojimus telefono kamera, įrašus pateikė policijai. G. K. teismo posėdžio metu su skundu ir pareiškėjos parodymais nesutiko, parodė, kad laiko bulmastifo veislės šunį, kuris nors ir didelis, tačiau visiškai neagresyvus. Šuo turi dokumentus, yra prižiūrimas veterinaro, ugdomas ir auklėjamas elgtis tinkamai. Šunį išleidžia į voljerą, esantį kieme ir jis, galimai reaguodamas į praeinančius kaimynus, suloja. Peršokti 1,60 m. aukščio tvoros negali ir nebando to daryti. Šuo nėra nuolatos paliekamas kieme, pasivaikščioti išvedamas du kartus per dieną. Kiti kaimynai dėl šuns keliamo triukšmo pretenzijų nereiškia.

14. Byloje surinkti įrodymai patvirtina būtent G. K. papasakotas aplinkybes ir tuo pačiu paneigia pareiškėjos Z. M. ir jos sutuoktinio argumentus. 2025 m. liepos 15 d. tyrėjos D. M. tarnybiniame pranešime užfiksuoti kaimyninių namų gyventojų parodymai. (duomenys neskelbtini)namo gyventojas M. P. atvykusiems pareigūnams nurodė, kad dėl šuns lojimo neturi jokių pretenzijų, (duomenys neskelbtini) namo gyventojas T. V. nurodė, kad jis nieko negirdi ir jam niekas netrukdo, pretenzijų neturi. Byloje nėra įrodymų, kad šuo loja be jokios priežasties ir nuolatos, tame tarpe ir nakties metu. Pareiškėjos pateiktuose vaizdo įrašuose girdimas lojimas šuns, kuris tokiu būdu reaguoja į svetimą žmogų, artėjantį prie Z. M. ir G. K. sklypus skiriančios aukštos ir beveik aklinai uždaros tvoros. Tokį lojimą apylinkės teismas pagrįstai traktavo kaip šuns teritorijos saugojimo išraišką – įspėjimą, reakciją į aplink jį esančius dirgiklius (praeinančius žmones), o ne bandymą užpulti. Šuns elgesyje, kiek jis matomas vaizdo įraše, nestebimas agresyvumas, jis nebando peršokti per aukštą tvorą. Be to, kaip nurodo G. K., 1,60 cm aukščio tvoros jo šuo peršokti negalėtų. Todėl aukštesnysis teismas pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad tokio pobūdžio lojimas negalėtų būti vertinamas kaip viešosios rimties trikdymas. Beje, bulmastifų veislės šunys, nors ir dideli, tačiau interneto įvairiose svetainėse apie juos pateikiama informacija (pvz.: http://bimas.lt/bulmastifas/) patvirtina G. K. argumentus, kad jie visiškai neagresyvūs ir apibūdinami kaip draugiški, prieraišūs ir mylintys vaikus.

15. Aptartais įrodymais, kuriuos išsamiai įvertino apylinkės teismas, nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą apie šuns keliamą triukšmą ar kaimynams kylančią grėsmę būti užpultiems, todėl skundžiama nutartimi pagrįstai taikytas in dubio pro reo principas, įpareigojantis teismą visas abejones aiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Įvertinęs minėtas aplinkybes, aukštesnysis teismas pritaria tiek Institucijos sprendimui nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, tiek apylinkės teismo sprendimui pareiškėjos skundo netenkinti.

16. Pareiškėjos Z. M. skunde keliama abejonė dėl Institucijos pareigūnės nešališkumo, nepatikimais laiko jos pačios tarnybiniame pranešime užfiksuotus kaimynų parodymus dėl šuns lojimo, mano, kad ji galėjo su M. P. bei T. V. ir nebendrauti. Skunde nurodoma, kad iš kaimynų, taip kaip ir iš G. K., turėjo būti paimti paaiškinimai.

17. Atsakant į šį skundo argumentą, aukštesnysis teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad Institucijos tyrėja D. M. pareiškėjos skundo tyrimą atliko šališkai ir, siekdama G. K. palankaus sprendimo, tarnybiniame pranešime užfiksavo tikrovės neatitinkančius duomenis, jog ji dėl šuns keliamo triukšmo neva bendravo su aplinkinių namų gyventojais. Reikia pažymėti, kad pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį pareigūno tarnybinis pranešimas yra tinkama priemonė fiksuoti faktinius duomenis apie galimai padarytą administracinį nusižengimą ir tai, kad kaimynų parodymai buvo užfiksuoti tarnybiniu pranešimu, o ne tokiu būdu, kokiu pageidavo pareiškėja, nedaro jų nepatikimais ar mažesnės įrodomosios galios. Tarnybinį pranešimą apylinkės teismas pagrįstai laikė tinkamu įrodymu ir jį vertino kartu su kitais įrodymais, kaip tai numatyta ANK 569 straipsnio 4 dalyje.

18. Skunde pažymima, jog vadovaujantis ANK 608 straipsnio 6 ir 7 dalimis, pareiškėja turėjo būti pripažinta nukentėjusiąja ir šis sprendimas turėjo būti įrašytas į nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, tačiau ji nukentėjusiąja nepripažinta.

19. Su šiuo skundo argumentu aukštesnysis teismas iš dalies sutinka. ANK 608 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma šio kodekso 565¹ straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad prieš priimant šio straipsnio 6 dalyje nurodytą nutarimą, turi būti įvertinta, ar yra fizinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala. Sprendimas pripažinti arba atsisakyti pripažinti šioje dalyje nurodytą asmenį nukentėjusiuoju įrašomas į nutarimą. Šiuo atveju nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną sprendimas pripažinti arba atsisakyti pripažinti pareiškėją nukentėjusiąja nepriimtas, tačiau pareiškėjos teisės pažeistos nebuvo, nes ji, kaip asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, vadovaujantis ANK 579 straipsnio 4 dalimi, turi visas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas nukentėjusiojo teises ir pareigas, kuriomis, beje, aktyviai naudojasi.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad apylinkės teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

21. Tenkinti pareiškėjos prašymą priteisti iš valstybės jos patirtas 400 eurų dydžio išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti pirmosios instancijos teisme nėra pagrindo, nes pagal ANK 666 straipsnio 2 dalį išlaidų už advokato teisinę pagalbą kompensavimas galimas tik asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Pareiškėjams, kurių skunduose nurodytomis aplinkybėmis administracinio nusižengimo teisena nutraukta, tokia galimybė įstatymu nenumatyta nei Administracinių nusižengimų kodekse, nei Baudžiamojo proceso kodekse, kurio nuostatos mutatis mutandis taikomos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. spalio 27 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir pareiškėjos Z. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.