Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Artūro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-3307-656/2017 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo drausmės byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama neperžengiant ieškovo advokato A. K. apeliacinio skundo ribų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis).Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsakovė su šiuo prašymu nesutinka.Nors dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentų išsamumą, atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, į tai, kad ieškovas, kuris yra advokatas, ir atsakovės atstovas advokato padėjėja šiame posėdyje dalyvavo, kuriame jiems buvo suteikta galimybė pateikti argumentus dėl pareikštų reikalavimų, nurodyti esminę reikšmę bylai pagrįsti turinčias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeidžia šalių teisių ir užtikrina civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų įgyvendinimą, todėl teisėjų kolegija apelianto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina.

Dėl advokato drausminės atsakomybės

Pagal Advokatūros įstatymo 52 straipsnį advokatui už šio įstatymo ir Advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla (1 dalis). Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras (2 dalis). Advokatūros įstatymo 53 straipsnyje nustatyta, kad drausmines nuobaudas advokatams skiria Advokatų garbės teismas. Taigi, advokatų drausmės bylų nagrinėjimo ir drausminių nuobaudų taikymo funkciją įstatymu pavesta vykdyti vienam iš Lietuvos advokatūros organų – Advokatų garbės teismui. Remiantis Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 4 dalimi, advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra. Priimdamas sprendimą, Advokatų garbės teismas įvertina advokato kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir galiojančias advokatui paskirtas drausmines nuobaudas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-42-969/2015).Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtintame Lietuvos advokatūros 2016 m. balandžio 15 d. visuotiniame advokatų susirinkime, 58 punkte nustatyta, kad Advokatų garbės teismo sprendimą sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys; įžanginėje dalyje nurodoma: sprendimo priėmimo laikas ir vieta, Advokatų garbės teismo sudėtis, bylos pranešėjas, Advokatų garbės teismo referentas, advokato, kurio drausmės byla nagrinėjama, vardas ir pavardė, darbo vieta, duomenys apie ankstesnes drausmines nuobaudas, pareiškėjas, posėdyje dalyvavę asmenys; aprašomojoje dalyje nurodomos drausmės byloje nustatytos ir ištirtos aplinkybės; motyvuojamojoje dalyje nurodoma: advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimų teisinis kvalifikavimas, Advokatų garbės teismo motyvai, nuobaudos paskyrimo motyvai; rezoliucinėje dalyje nurodoma galutinė Advokatų garbės teismo išvada ir sprendimo apskundimo tvarka. Apelianto teigimu, Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimas nemotyvuotas. Apeliantas nurodė, kad iš jo turinio neaišku, kodėl pareiškėjo A. Č. skundas buvo tenkintas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog drausminės nuobaudos skyrimo procesas nebuvo pažeistas, sprendimas motyvuotas, nurodė, kokius duomenis Advokatų garbės teismas tyrė, kokius advokato profesinės veiklos galimus pažeidimus tyrė, kokius nustatė ir kokią drausminę nuobaudą skyrė. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodė, su kokiais pirmosios instancijos teismo argumentais šiuo klausimu nesutinka, o tik pakartojo ieškinio argumentus dėl Advokatų garbės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo turinio. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apeliacinio skundo argumentas ne tik neatitinka apeliacinio skundo turinio keliamų reikalavimų (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tačiau teisėjų kolegija ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Advokatų garbės teismo sprendimo motyvuotas. Šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti, kad Advokatų garbės teismas nebūtų pasisakęs dėl esminių bylos aplinkybių ar neargumentavęs savo sprendimo taikyti advokatui drausminę nuobaudą – pastabą, todėl apelianto argumentą, kad Advokatų garbės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimas nemotyvuotas, atmeta kaip nepagrįstą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas advokatas A. K., teikdamas valstybės garantuojama teisinę pagalbą A. Č., pateikė kasacinį skundą praleidęs įstatymo nustatytą terminą, todėl kasacinis teismas atsisakė jį priimti nenustatęs termino atnaujinimo pagrindų. Advokatų garbės teismas, 2016 m. gruodžio 20 d. sprendime konstatavęs, kad advokatas A. K. pažeidė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Advokatų etikos kodekso 6.6 ir 6.7 punktų reikalavimus, nutarė advokatui paskirti drausminę nuobaudą – pastabą. Pirmosios instancijos teismas sutiko su minėto sprendimo motyvais, kad ieškovas savo veiksmais (neveikimu) nebuvo lojalus savo klientui, nebuvo profesionalus, nesilaikė Advokatūros įstatymo ir Advokatų etikos kodekso normų, todėl sprendė, kad jam pagrįstai ir teisėtai buvo paskirta švelniausia drausminė nuobauda – pastaba. Apeliantas su šiais Advokatų garbės teismo ir pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka ir nurodo, kad A. Č. teisinę pagalbą teikė tinkamai, o kasacinio skundo padavimo terminą praleido dėl paties A. Č. netinkamos teisinės pozicijos, nebendradarbiavimo su juo, kaip su atstovu advokatu, taip pat dėl to, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl teisinės pagalbos teikimo gavo elektroninėje erdvėje ir nežinojo nei bylos esmės, nei argumentų, kuriais reikia skųsti teismo sprendimą, pažymėjo, kad kasacinio skundo priėmimas, kasacinio skundo padavimo termino atnaujinimas nuo jo veiksmų nepriklauso, šių klausimų išsprendimo baigtis priklauso nuo kasacinio teismo, todėl jam negali būti taikoma drausminė atsakomybė už kitų asmenų veiksmus. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisiškai vertinant advokato veiksmus atsižvelgtina į specifinę advokato padėtį ir jos vaidmenį valstybės teisinėje sistemoje. Advokato paskirtis – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus ir siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi didesni, reiklesni elgesio standartai. Advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse. Profesinės etikos taisyklėse nustatyti reikalavimai advokato elgesiui yra objektyviai būtini: tik nepriekaištingo profesinio elgesio žmogui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Leidimas šiame procese dalyvauti bet kam, neatsižvelgiant į jo elgesį, diskredituotų teisingumo įgyvendinimo idėją, kaip tokią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/1999; 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje 3K-3-1243/2000).Pagal Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalį advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį (kai advokatas teikia teisines paslaugas nemokamai – teisėjų kolegijos past.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atstovui, veikiančiam atstovaujamojo interesais, yra taikomos ne tik tam tikros pareigos, bet ir papildomi lojalumo, interesų konflikto vengimo ir kiti etiško elgesio standartai. Tarp advokato ir kliento susiklosto fiduciariniai atstovo ir atstovaujamojo santykiai, grįsti pasitikėjimu. Fiduciariniai santykiai gali atsirasti iš sutarties arba įstatymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-642/2013). Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad 2005 m. rugsėjo 1 d. nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartimi Nr. 12 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pavedė, o ieškovas, kaip advokatas, įsipareigojo pagal tarnybos sprendimus nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą administracinės teisės srityje (b. l. 39-42); 2006 m. rugsėjo 13 d. susitarimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties papildymo Nr. 12-1/05 tarnyba pavedė, o advokatas įsipareigojo pagal tarnybos sprendimus nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą administracinės teisės srityje bei, esant būtinumui ir advokatui sutikus – civilinės teisės srityje (b. l. 43). 2011 m. kovo 16 d. susitarimu dėl 2005 m. rugsėjo 1 d. nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties Nr. 12 pakeitimo Nr.(3.3)-NS-11-11 buvo pakeistos tik nuostatos dėl užmokesčio (b. l. 45). Duomenų, jog nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis su vėlesniais papildymais būtų nutraukta ar dar kartą pakeista, nėra. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis, 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu nusprendė teikti pareiškėjui A. Č., gyvenančiam Alytaus pataisos namuose, antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-396-619/2015 apskundimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti kasacinės instancijos teisme; paskirti advokatą A. K. teikti pareiškėjui antrinę teisinė pagalbą advokato nustatytomis darbo dienomis ir valandomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutikimo teikti teisinę pagalbą civilinėse bylose forma Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir advokato sutartyse nebuvo aptarta, todėl darytina išvada, kad sutikimas galėjo būti išreikštas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodytais būdais (raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais). Nagrinėjamu atveju ieškovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą priėmė bei pradėjo vykdyti, todėl konstatuotina, kad apeliantas konkliudentiniais veiksmais sutiko teikti antrinę teisinę pagalbą A. Č. (CK 1.171 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad advokatas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui A. Č. nepateikė. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad advokatas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti paskirtas pažeidžiant įstatymą ir sutartį. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba antrinę teisinę pagalbą A. Č. suteikė vadovaudamasi įstatymu, ją teikti apeliantą paskyrė sutarties pagrindu, todėl advokatas turėjo teisėtais būdais ir priemonėmis ginti kliento teises ir teisėtus interesus ir siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Kaip minėta, advokatui A. K. buvo paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą A. Č. civilinėje byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-396-619/2015 apskundimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti kasacinės instancijos teisme. Apeliantas nurodė, kad 2015 m. balandžio 2 d. gavo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą teikti A. Č. teisinę pagalbą bei tą pačią dieną pradėjo rinkti įrodymus, 2015 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme susipažino su byla, o 2015 m. balandžio 10 d. pradėjo rengti kasacinį skundą. Kadangi, kaip pats ieškovas paaiškino, 2015 m. balandžio mėnesį gavo dar 11 naujų sprendimų, kasacinio skundo rengime padarė pertrauką ir šio skundo rengimą tęsė 2015 m. balandžio 22 d. Galutiniai parengtus dokumentus – prašymą dėl termino atnaujinimo ir kasacinį skundą su priedais – 2015 m. gegužės 7 d. išsiuntė pareiškėjui A. Č. į Alytaus pataisos namus, kad jis pasirašytų ir pats išsiųstų dokumentus į teismą (b. l. 108). Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį apskųsti kasacine tvarka baigėsi 2015 m. balandžio 16 d., o kasacinis skundas pašto įstaigai pateiktas 2015 m. gegužės 15 d. Taigi kasacinį skundą pareiškėjui A. Č. pasirašyti advokatas į Alytaus pataisos namus išsiuntė jau pasibaigus kasacinio skundo padavimo terminui. Prašymo atnaujinti terminą kasaciniam skundui paduoti projekte nurodoma, kad terminą prašoma atnaujinti, nes pareiškėjas A. Č. atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl to yra apsunkintas jo komunikavimas su advokatu, susirašinėjimas su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir teismais galimas tik paštu, tam, kad gauti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjas A. Č. turėjo atlikti tam tikras procedūras, tai užėmė laiko (b. l. 112). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 21 d. prašyme atnaujinti kasacinio skundo padavimo terminą nurodytas priežastis nepripažino svarbiomis, todėl prašymo netenkino ir kasacinį skundą, kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą, atsisakė priimti. Nors apeliantas iš esmės nurodė, kad kasacinio skundo padavimo terminas buvo praleistas ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo palikti galioti Advokatų garbės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo skirti jam drausminę nuobaudą, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad kasacinio skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl A. Č. nebendradarbiavimo, pirmiausia pažymi, kad A. Č. advokato A. K. teisinių paslaugų teikimo metu atliko bausmę Alytaus pataisos namuose. Dėl to sutiktina su Lietuvos advokatūros atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad pareiškėjo A. Č. galimybės aktyviai bendradarbiauti su savo atstovu advokatu dėl objektyvių priežasčių buvo apribotos. Taigi advokatas, atsižvelgdamas į specifinę padėtį ir siekdamas bendradarbiavimo su klientu, turėjo būti aktyvus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad advokatas, gavęs Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą, kuriuo apeliantui buvo pavesta teikti antrinę teisinę pagalbą, turėjo susiekti su klientu tam, kad būtų laiku suderinta su klientu pozicija bei tinkamai suteiktos teisinės paslaugos. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas savo iniciatyva nesiekė komunikavimo su pareiškėju, o kviečiamas neatvyko į Alytaus pataisos namus aptarti kasacinio skundo rengimo situacijos (b. l. 110-112), be to, įstatymo nustatytu terminu neparengė ir nepateikė kasacinio skundo. Antra, teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad apeliantas negali daryti įtakos kasacinio skundo priėmimui ir prašymo atnaujinti terminą kasaciniam skundui paduoti patenkinimui, pažymi, kad advokatui skirta drausminė nuobauda už jo netinkamai suteiktas teisines paslaugas A. Č., t. y. už jo, kaip advokato netinkamos profesinės pareigos atlikimą, o ne už Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos veiksmus. Nagrinėjamu atveju apeliantas, sutikęs parengti kasacinį skundą, jo laiku neparengė ir neišsiuntė per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytą terminą (CPK 345 straipsnio 1 dalis). Trečia, teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad ieškovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą gavo elektroninėje erdvėje, nežinojo nei bylos esmės, nei argumentų, kuriais reikia skųsti teismo sprendimą, o susipažinęs su byla, vis tiek nematė kasaciniam skundui ruošti teisinių pagrindų, pažymi, kad advokatas, įsitikinęs, kad kliento reikalavimai arba atsikirtimai aiškiai nepagrįsti (nėra teisinės pozicijos), gali jam patarti nesiimti procesinių veiksmų, taip pat manydamas, kad kliento reikalavimai yra susiję su teisine rizika, privalo jį įspėti apie ją ir galimus tokių konsultacijų įgyvendinimo padarinius (Advokatų etikos kodekso 6.3 punktas). Pagal Advokatų etikos kodekso 6.4 punktą abejodamas ieškinio arba atsikirtimo pagrįstumu, advokatas gali priimti tokį pavedimą, bet privalo klientui išaiškinti, kad jo reikalavimai gali būti nepatenkinti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog apeliantas informavo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, jog nesutinka parengti kasacinio skundo dėl to, jog neturi tam reikalingų dokumentų, nežino bylos esmės ar teisinių argumentų kasaciniam skundui paruošti. Priešingai, advokatas, žinodamas, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu jam kasacinės instancijos teisme yra pavesta atstovauti A. Č., konkliudentiniais veiksmais sutiko teikti A. Č. teisines paslaugas, jas suteikė parengdamas ir išsiųsdamas kasacinį skundą, tačiau šias paslaugas suteikė netinkamai – praleido įstatyme nustatytą terminą, skirtą procesiniam dokumentui–kasaciniam skundui parengti ir paduoti. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog advokatas informavo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ar (ir) pareiškėją A. Č. apie, jo nuomone, pagrindų bylą peržiūrėti kasacine tvarka nebuvimą, taip pat, jog pareiškėjui A. Č. patarė nesiimti procesinių veiksmų, t. y., nerengti kasacinio skundo, kad išaiškino klientui, jog reikalavimai gali būti nepatenkinti. Priešingai, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas nesiekė komunikavimo su pareiškėju, kviečiamas neatvyko į Alytaus pataisos namus aptarti kasacinio skundo rengimo situacijos, kasacinį skundą parengė, tačiau jį išsiuntė praleidęs įstatymo nustatytą terminą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas netinkamai atliko savo profesines pareigas.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentais, kad A. Č. kasacinio skundo padavimo terminas buvo praleistas ne dėl nuo advokato A. K. priklausančių priežasčių. Kadangi advokatas A. K. netinkamai atliko savo profesines pareigas, netinkamai suteikė A. Č. teisinę pagalbą – praleido įstatyme nustatytą terminą kasaciniam skundui paduoti, tai teisėjų kolegija laiko pagrįstu skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti Advokatų garbės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą skirti apeliantui drausminę nuobaudą – pastabą.

Dėl civilinės bylos Nr. 2A-396-619/2015 duomenų reikšmės nagrinėjamai bylai

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą neprijungdamas prie nagrinėjamos bylos civilinės bylos Nr. 2A-396-619/2015, nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas buvo ne A. Č. civilinėse bylos priimtų teismų procesinių sprendimų pagrįstumo, taip pat ne kasacijos minėtoje byloje pagrindų buvimo klausimas, o ieškovo, kaip advokato, profesinis elgesys, teikiant teisines paslaugas bei su tuo susijusios skirtos drausminės nuobaudos skyrimas, Advokatų garbės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo teisėtumo klausimai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo pagrindą ir dalyką, sprendžia, kad civilinėje byloje Nr. 2A-396-619/2015 esantys duomenys, ypač įvertinus į tai, kad advokatas A. K. minėtoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme neteikė teisinių paslaugų, neturi įtakos vertinant advokato A. K. profesinių pareigų atlikimo teikiant teisines paslaugas pareiškėjui A. Č. rengiant ir pateikiant kasacinį skundą klausimą (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad minėtoje byloje esantys duomenys negali patvirtinti ar paneigti aplinkybes, turinčias reikšmės nagrinėjamai bylai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neišreikalavo civilinės bylos Nr. 2A-396-619/2015, juolab, kai tokio prašymo nereiškė ir pats ieškovas. Nagrinėjamu klausimu taip pat pažymėtina, kad atsakovė pateikė į bylą advokato A. K. drausmės bylos, sujungtos iš dviejų drausmės bylų, dokumentų kopijas (b. l. 22-143), kurių pakanka išvadai, kad advokatui A. K. drausminė nuobauda – pastaba skirta pagrįstai (CPK 176, 185 straipsniai).Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos, paskirstytos pirmosios instancijos teismo sprendimu, neperskirstytinos.Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo A. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).Atsakovė Lietuvos advokatūra bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.