Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo drausmės byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinio argumentai ir reikalavimai

Ieškovas A. K. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2016-12-20 sprendimą drausmės byloje Nr. 26/2016, kuriuo ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba už Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų ir Etikos kodekso 6.6 ir 6.7 punktų pažeidimus, už kuriuos jis patrauktas drausminėn atsakomybėn Lietuvos Advokatų tarybos 2016-06-09 sprendimu. Ieškinys grindžiamas tuo, kad Advokatų garbės teismo sprendimas yra nemotyvuotas – iš jo turinio neaišku, kodėl buvo pareiškėjo skundas tenkintas, tik pritariama Advokatų tarybos 2016-06-09 sprendimo motyvams. Spendimas nėra savarankiškas ir objektyvus, nėra advokato drausminės atsakomybės pagrindų. Ieškovo tvirtinimu, Garbės teismas pažeidė Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo 56 ir 58 straipsnių reikalavimus, nes advokato pažeidimų netyrė, neįvertino advokato kaltės laipsnio, pažeidimo pobūdžio ir jo padarymo aplinkybių, pažeidimo padarinių, dėl ko sprendimas neatitinka pagrįstumo ir teisingumo reikalavimų. Sprendime nepasisakyta dėl jokių paaiškinimuose išdėstytų aplinkybių, neįvertinti paaiškinimų argumentai. Ieškovo teigimu, sprendimas neatitinka pagrįstumo reikalavimų, sprendimas grindžiamas prielaidomis. Nepagrįstai nurodoma, kad buvo pažeisti Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai ir Etikos kodekso 6.6 ir 6.7 punktai.

II. Atsakovo atsikirtimų argumentai

Atsakovas Lietuvos advokatūra padavė atsiliepimą, kuriame paršo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad Advokatų tarybos 2016-05-05 sprendimu Nr.22/2016 ir 2016-06-09 sprendimu Nr.26/2016 advokatui buvo iškeltos dvi drausminės bylos Nr.22/2016 ir Nr.26/2016, kurias Advokatų garbės teismo 2016-10-18 nutarimu nuspręsta sujungti ir abi nagrinėti kartu. Advokatų garbės teismas 2016-12-20 sprendimu drausmės byloje Nr.26/2016 nustatė, kad ieškovas pažeidė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, o taip pat Etikos kodekso (aktuali redakcija iki 2016-09-01) 6.6 ir 6.7 punktus, dėl ko ieškovui paskyrė drausminę nuobaudą – pastabą, o bylos dalį (drausminės bylos Nr.22/2016), kuri iškelta pagal R. B. pareiškimą, nutraukė nesant drausminės atsakomybės pagrindų.Nesutiko su ieškinio argumentu, kad sprendimas yra nemotyvuotas. Priimant sprendimą, Advokatų garbės teismas vertina visus drausmės byloje esančius įrodymus, tame tarpe ir Advokatų tarybos sprendimą bei jame išdėstytus motyvus, kurių pagrindu iškelta drausminė byla. Nesutiko su argumentu, kad sprendimas yra šališkas ar neobjektyvus, nes nesant įrodymų ieškovo samprotavimai vertintini kaip prielaidos.Atsakovas atmeta ieškinio argumentus, kad nėra drausminio pažeidimo sudėties, be kaltės ir kaltę patvirtinančių įrodymų nuobauda paskirta nepagrįstai. Advokatūros įstatymo 39 straipsnis numato, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai ir pilietiškai, savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų. Už Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso pažeidimus advokatui gali būti keliama drausmės byla (Advokatūros įstatymo 52 straipsnis). Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2 punkte nustatyta, kad advokato profesinė veikla reikalauja laikytis teisinių ir moralinių įsipareigojimų. Be to, Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.6 punktas nustato, kad advokatas privalo konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai, o 6.7 punkte įtvirtinta, kad advokatas neturi priimti pavedimų, jeigu žino ir supranta, kad nesugebės jų tinkamai ir laiku atlikti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi didesni, reiklesni elgesio standartai. Advokatui buvo pavesta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui A. Č. civilinėje byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2A-396-619/2015 apskundimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti kasacinės instancijos teisme. Tačiau advokatas vengė bendrauti su klientu, nesiėmė aktyvių veiksmų ginti kliento interesus. Advokatas privalėjo veikti kaip kliento patarėjas ir atstovas civilinėje byloje, pateikti per įstatymo nustatytą terminą kasacinį skundą, tačiau to neatliko. Be to, kasacinis teismas pažymėjo, kad kasacinis skundas neatitiko CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, nes nenurodyta pagrindų dėl bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka. Tą paaiškinime patvirtino ir advokatas. Atsakovo tvirtinimu, ieškovas savo veiksmais (neveikimu) elgėsi nesąžiningai kliento atžvilgiu, nebuvo jam lojalus, nebuvo profesionalus, nesilaikė Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso normų, dėl ko jam ginčijamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai paskirta drausminė nuobauda – pastaba.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Byloje sprendžiamas advokato drausminės atsakomybės klausimas.Nustatyta, kad drausmės byla Nr.26/2016 advokatui (ieškovui) iškelta Advokatų tarybos 2016 m. birželio 9 d. sprendimu pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštą, gavus A. Č. skundą dėl advokato netinkamai suteiktos antrinės teisinės pagalbos.Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismas ginčijamu 2016-12-20 sprendimu, konstatavęs, kad advokatas A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.6 ir 6.7 punktų reikalavimus, nutarė advokatui paskirti drausminę nuobaudą - pastabą. Nagrinėjamu atveju advokatui buvo pavesta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui A. Č. civilinėje byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2A-396-619/2015 apskundimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti kasacinės instancijos teisme. Teismas nustatė, kad advokatas nesiėmė aktyvių veiksmų ginti kliento interesus, ginamojo vardu pateikė kasacinį skundą praleidęs įstatymo nustatytą terminą, dėl ko kasacinis teismas atsisakė jį priimti nenustatęs termino atnaujinimo pagrindų. Be to, advokatas, nors ir teigė, kad skundo ruošimas yra neperspektyvus, nepasinaudojo teise atsisakyti teikti teisinę pagalbą pranešdamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kad yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyti pagrindai atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą (2005-09-01 Nuolatinio antrinio teisinės pagalbos teikimo sutarties Nr. 12 2.2.7. punktas) (b.l.39-42).Teismas sutinka su Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo 2016-12-20 sprendimo drausmės byloje Nr. 26/2016 situacijos vertinimu ir padarytomis išvadomis. Tiek ieškovo drausmės bylos, tiek nagrinėjamos civilinės bylos dalykas – advokato veiksmai teikiant valstybės garantuojama teisinę pagalbą A. Č. ir jų atitikimas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 5 dalies, 6 dalies, 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Lietuvos Advokatūros etikos kodekso 1.2.1, 6.6 ir 6.7 punktų nuostatoms. Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 5 ir 6 dalis įtvirtina tokius advokatų veiklos principus kaip lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas, nepriekaištingas elgesys; 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatai įpareigoja advokatą sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų, elgtis dorai ir pilietiškai, savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų. Advokatūros etikos kodeksas įtvirtina reikalavimus profesinėje veikloje laikytis teisinių ir moralinių įsipareigojimų klientui, atstovauti jam sąžiningai, rūpestingai ir protingai, nepriimti pavedimų, jeigu žino ir supranta, kad nesugebės jų tinkamai ar laiku atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2015). Teismas laiko pagrįstais atsakovo argumentus, kad ieškovas savo veiksmais (neveikimu) nebuvo lojalus savo klijentui, nebuvo profesionalus, nesilaikė Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso normų, dėl ko jam ginčijamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai paskirta švelniausia drausminė nuobauda – pastaba.Nors ieškovas tvirtina, kad skiriant nuobaudą buvo pažeistas drausminės nuobaudos skyrimo procesas, nebuvo laikytasi Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo 56 ir 58 punktų reikalavimų, tačiau teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato advokatų ir advokato padėjėjų drausmės bylų iškėlimo, nagrinėjimo Advokatų garbės teisme tvarką ir drausminių nuobaudų galiojimą (1 p.). Ieškovo nurodytas Aprašo 56 punktas nustato, kad prieš baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės, išsprendžiami nauji drausmės byloje dalyvaujančių asmenų prašymai, 58 punktas - Advokatų garbės teismas baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės drausmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, gali atnaujinti drausmės bylos nagrinėjimą iš esmės. Ieškovas tvirtina, kad skiriant drausminę nuobaudą nebuvo pasisakyta dėl paaiškinimuose išdėstytų aplinkybių, neįvertinti paaiškinimų argumentai. Tačiau ieškovas nenurodo, dėl kokių konkrečių aplinkybių nebuvo pasisakyta. Iš sprendimo turinio matyti, kad jame išdėstyti advokato paaiškinimo argumentai, išvardinti tyrimo metu gauti nauji įrodymai. Sprendime pasisakyta dėl advokato nurodytų aplinkybių. Todėl atmestinas kaip neįrodytas ieškinio argumentas, kad nagrinėjant drausmės bylą buvo padaryti ieškovo nurodyti procedūriniai pažeidimai.Teismas daro išvadą, kad drausminės nuobaudos skyrimo procesas nebuvo pažeistas, sprendimas motyvuotas, parinkta drausminė nuobauda adekvati padarytam pažeidimui, t. y. ginčijamas garbės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl ko ieškinys atmetamas.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, tai pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus, bei teikiant konsultacijas; išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovas nurodė, kad patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovo nurodytos išlaidos neviršija rekomenduojamų maksimalių sumų už atsiliepimo parengimą ir dalyvavimo 1 val. trukmės teismo posėdyje, todėl prašymas dėl jų priteisimo patenkinamas.Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 3 Eur, todėl remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 262, 279, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. K. atsakovui Lietuvos advokatūrai 500 Eur atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.