- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-08
- Bylos Nr.
- 2S-485-544/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-00585-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-485-544/2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 8 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) N. G. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo ir jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išaiškinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. gruodžio 21 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo N. G. prašymas išaiškinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl vaikams teikiamo išlaikymo ir dėl tos teismo sprendimo dalies 2012 m. balandžio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą. Pareiškėjas nurodė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje su buvusia sutuoktine buvo susitarę, kad nekilnojamuoju turtu priteista vaikų išlaikymo dalis bus įskaičiuota į sutartą 144,81 Eur (500 Lt) sumą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis abiejų dukrų išlaikymui. Pareiškėjo vertinimu, jam priklausiusio ir dukroms perleisto nekilnojamojo turto dalies rinkos vertė teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną buvo 16902,17 Eur (58359,81 Lt), dėl ko šios sumos, skirtos vaikų išlaikymui nekilnojamuoju turtu, turi užtekti daugiau nei 116 mėnesių, t. y. iki 2020 m. balandžio 7 d. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui išlaikymo piniginėmis lėšomis įsiskolinimas apskaičiuotas nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės prašo išaiškinti ne Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą, o nurodytu teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dėl ko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 str. nuostatos netaikytinos, kadangi aiškinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių būtų faktiškai pakeistos visiems privalomu teismo sprendimu patvirtintos sutarties sąlygos (CPK 18 str.), o bet koks teismo sprendimu patvirtintos sutarties aiškinimas faktiškai reikštų paties teismo sprendimo rezoliucinės dalies pakeitimą. Kartu pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju prašomas teismo sprendimo išaiškinimas išeitų už byloje išspręstų klausimų ribų ir pakeistų sprendimo turinį, juo labiau, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo rezoliucinė dalis dėl vaikams teikiamo išlaikymo yra suformuluota suprantamai ir nedviprasmiškai, neaiškumų, kurie trukdytų tinkamai vykdyti teismo sprendimą, nėra. Papildomai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas iš esmės pasikeitus aplinkybėms gali kreiptis į teismą su prašymu dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas N. G. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir jo prašymą dėl teismo sprendimo ir vykdomojo rašto išaiškinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas nepagrįstai pareikalavo E. J. (G.) atsiliepimo į jo pateiktą prašymą ir paskyrė teismo posėdį. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vien buvusios jo sutuoktinės E. J. paaiškinimais ir akivaizdžiai palaikė jos argumentą, jog jo 2010 – 2011 metais atlikti mokėjimai dukrų išlaikymui patvirtina supratimą teikti išlaikymą ne tik piniginėmis lėšomis, tačiau ir nekilnojamuoju turtu. Tačiau toks vertinimas yra nepagrįstas, kadangi tuo metu jis dirbo, o nekilnojamasis turtas nebuvo parduotas. Šiuo metu turtas yra parduotas, dėl ko gautos lėšos gali būti skirtos vaikų išlaikymui. Atskirajame skunde pabrėžiama, jog priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, jis nesiekia pakeisti teismo sprendimo turinio, o tik išaiškinti teismo sprendimo dalį dėl dukrų išlaikymo priteisimo nekilnojamuoju turtu. Mano, jog skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog minėto teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl vaikams teikiamo išlaikymo yra suformuluota aiškiai bei yra suprantama, kadangi vaikų išlaikymo suma periodinėmis išmokomis yra beveik du kartus didesnė, nei tuo metu nustatytas orientacinis dydis. Negana to, skundžiamą nutartį priėmusi teisėja buvo šališka, ką patvirtina ne tik nagrinėjamoje byloje, bet baudžiamojoje byloje dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įtaigos, priimti sprendimai, dalis kurių buvo panaikinti Kauno apygardos teismo. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai E. J. iš jo priteisė teisinės pagalbos išlaidas, kadangi jai rašyti atsiliepimą į jo prašymą nebuvo jokio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą E. J. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o apelianto atskirąjį skundą atmesti, o taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas, kuriuo patvirtinta tarp šalių sudaryta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, yra įsiteisėjęs, priimant jį CK 3.53 str. 4 d. numatytų aplinkybių, dėl kurių aptariama sutartis negalėjo būti patvirtinta, nustatyta nebuvo. Be to, pats pareiškėjas savo laisva valia pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismo sprendimo neskundė instancine tvarka, o teisinių pasekmių sutartį ir teismo sprendimą iš pradžių pripažino ir vykdė. Atsiliepime taip pat nurodoma ir tai, kad teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog minėto teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl vaikams teikiamo išlaikymo yra suformuluota suprantamai ir nedviprasmiškai, yra aiški ir suprantama. Teismo sprendimo rezoliucinės dalies 2.5 bei 5.6 punktuose aiškiai įtvirtina, kad pareiškėjas N. G. dukroms teikia išlaikymą ne tik kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, tačiau ir nekilnojamuoju turtu. Papildomai atsiliepime pabrėžiama ir tai, jog CPK 278 str. 2 d. numatyta, jog sprendimą išaiškinti leidžiama tik tuomet, jei jis nėra įvykdytas, o sprendimo dalis dėl nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo nekilnojamuoju turtu jau yra įvykdyta. Atsiliepimu nesutinkama ir su skundo argumentais dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos šališkumo, kadangi pats apeliantas nebuvo pareiškęs nušalinimo, bei su apelianto tvirtinimu, kad nebuvo pagrindo rašyti atsiliepimą į jo pareiškimą, kadangi teisė pateikti atsiliepimą yra suteikta įstatymu visiems dalyvaujantiems byloje asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas N. G., tiek kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą dėl teismo sprendimo ir vykdomojo rašto išaiškinimo, tiek pateikdamas atskirąjį skundą nesutinka su vertinimu, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje numatyta, jog jis išlaikymą dukroms A. G. ir S. G. teikia ne tik kasmėnesinėmis išmokomis, tačiau ir nekilnojamuoju turtu. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, šalių argumentus bei skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, sprendžia, jog sutikti su atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Pagal CPK 278 str. 1 dalį ir nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismo sprendimo aiškinimas negali pakeisti jo turinio. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar peržengti byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribas (CPK 278 str. 1 d.). Teismas neturėtų aiškinti sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą); tokie veiksmai yra negalimi po to, kai teismo sprendimas (nutartis) yra surašytas ir pasirašytas bylą nagrinėjusių teisėjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-183/2006; Nr. 3K-7-242/2009; Nr. 3K-3-381/2010; Nr. 3K-3-712/2013; Nr. 3K-3-35-701/2015).
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė apelianto N. G. ir suinteresuoto asmens E. J. (tuo metu – G.) santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (1 t., 83 – 85 b. l.). Šios sutarties 2.5 ir 2.6 punktuose yra numatyta, kad N. G. įsipareigojo dukrų S. G. ir A. G. išlaikymui mokėti periodines išmokas kiekvienai po 250 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sutarties 2.7 punkte numatyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog N. G. asmeninės nuosavybės teise valdo 1/3 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 inžinerinių statinių-įrenginių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (Pagrindas: (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas), turtas nėra pagerintas iš santuokinių lėšų, todėl S. G. ir A. G. asmeninėn nuosavybėn lygiomis dalimis, t. y. kiekvienai po ½ dalį išlaikymui N. G. perleidžia jam asmenine nuosavybės teise priklausantį minėtą nekilnojamąjį turtą. Sutarties 2.8 nurodyta, jog nepilnamečių dukrų S. G. ir A. G. išlaikymui N. G. perleidžia jam pagal šios Sutarties 3.2 p. atiteksiančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., S. G. ir A. G. asmeninėn nuosavybėn lygiomis dalimis, t. y. kiekvienai po ½ dalį. Pagal byloje esančius ir „Liteko“ sistemos duomenis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas instancine tvarka apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo 2010 rugsėjo 7 d. Vėliau E. J. kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl išmokos vaikų išlaikymui ir jis buvo išduotas 2012 m. balandžio 26 d. (1 t., 140 b. l.) dėl sprendimo dalies, kuria nuspręsta, kad N. G. įsipareigoja dukrų S. G. bei A. G. išlaikymui mokėti periodines išmokas po 250 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės. Šis vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti antstolei R. G., kuri 2012 m. liepos 20 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, areštavo apelianto lėšas, turtą bei priėmė patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo iš pareiškėjo darbo užmokesčio (1 t., 111 – 112, 120 – 122, 138 b. l.). Kartu iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, jog apeliantas į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimo ir vykdomojo rašto išaiškinimo kreipėsi 2015 m. gruodžio 21 d., t. y. tuomet, kai antstolė R. G. 2015 m. gruodžio 15 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl išlaikymo išieškojimo“ iš N. G. darbo užmokesčio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikšminga ir tai, jog minėto teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikams nekilnojamuoju turtu pareiškėjo, dar prieš kreipiantis į pirmosios instancijos teismą, buvo įvykdyta ir jis tuo pat metu dukroms teikė išlaikymą ne tik nekilnojamuoju turtu, tačiau ir piniginėmis išmokomis, yra susidaręs išlaikymo kasmėnesinėmis išmokomis įsiskolinimas (1 t., 154, 158 – 166 b. l.).
Atsižvelgdamas į virš išdėstytus duomenis, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 2.5, 2.6, 2.8 punktų turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog virš minėti sutarties punktai yra aiškūs ir nedviprasmiški, o taip pat kad nei juose, nei kituose patvirtintos sutarties nuostatose nėra numatyta, jog išlaikymas nekilnojamuoju turtu yra įskaičiuojamas į kasmėnesinėmis išmokomis mokamą išlaikymą nepilnametėms dukroms. Spręsti, jog pareiškėjas N. G. sudarydamas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, nepakankamai suprato susiklosčiusią situaciją bei faktines aplinkybes nėra jokio pagrindo. Matyti, jog civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu abi šalys buvo atstovaujami profesionalią teisinę pagalbą teikiančio asmens – to paties advokato bei advokato padėjėjo (1 t., 29, 56, 57, 62 b. l.), dėl ko kiekvienas iš sutuoktinių turėjo galimybę išdėstyti savo reikalavimus bei konsultuotis dėl sutarties sąlygų teisinės reikšmės, ginčyti kasmėnesinėmis išmokomis mokamą išlaikymo dydį. Nepaisant to, pareiškėjas ir jo buvusi sutuoktinė pirmosios instancijos teismui pateikė santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, į kurią neįtraukė sąlygos, jog nekilnojamuoju turtu teikiamas išlaikymas įskaitomas rinkos kaina į kasmėnesinėmis išmokomis po 250 Lt teikiamą išlaikymą dukroms bei kad išlaikymas teikiamas nekilnojamuoju turtu. Dėl šių aplinkybių atskirojo skundo argumentai, jog pareiškėjas su buvusia sutuoktine buvo susitaręs priešingai, yra atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys pačių šalių sudarytos sutarties sąlygoms. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pateiktu prašymu apeliantas išties siekia pakeisti jau įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo patvirtintas laisva šalių valia sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nors tokie veiksmai prieštarauja CPK 278 str. nuostatoms ir jose įtvirtintam reguliavimui.
Apeliantas tvirtina, jog skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį priėmė šališka teisėja, kuri ne tik nepagrįstai reikalavo atsiliepimo iš jo buvusios sutuoktinės, tačiau prašymui nagrinėti surengė teismo posėdį, vadovavosi tik E. J. paaiškinimais ir jai nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Tačiau ir su šiais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.
Pažymėtina, kad viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 21 str., yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 str.). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad egzistuoja bylą nagrinėjusio teisėjo nušalinimo pagrindai. Nė vieno iš pagrindų nenurodė bei jo nepagrindė ir pats apeliantas. Taigi nėra jokio pagrindo spręsti, kad subjektyvi apelianto nuomonė turėtų būti pagrindu konstatuoti bylą nagrinėjusio teismo nešališkumą. Papildomai pabrėžtina tai, jog apeliantas bylą nagrinėjančiai teisėjai nebuvo pareiškęs nušalinimo nei nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, nei šį prašymą. Aplinkybės, kad teismo priimtas sprendimas yra nepalankus apeliantui ir kad E. J. argumentai, kaip atitinkantys byloje esančius duomenis, buvo pripažinti pagrįstais, nerodo pirmosios instancijos teismo šališkumo. Tai, kad anksčiau teisėja J. Kvaselytė atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą taikyti apeliantui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o Kauno apygardos teismas tokį teisėjos procesinį sprendimą panaikino, nesant objektyvių duomenų dėl teisėjo šališkumo, savaime nereiškia ir neįrodo teisėjo nusistatymo prieš konkretų asmenį. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, leidžiančių bent kiek abejoti procesinį sprendimą priėmusios teisėjos nešališkumu.
CPK 278 str. 3 d. įtvirtinta, kad sprendimo išaiškinimo klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas, o CPK 142 str. 1 d. numatyta, jog kartu su ieškinio kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui; pranešime teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimams pareikšti, nurodo atsiliepimų nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Taigi nagrinėjamu atveju teismui nagrinėjant asmens pareiškimą, pateiktą pagal CPK 278 str., yra suteikta teisė nuspręsti surengti teismo posėdį ir savo iniciatyva, o suinteresuotam asmeniui E. J. įstatymų nustatyta tvarka pasiūlyti pateikti atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, taip įgyvendinant ne tik CPK reikalavimus, tačiau ir vieną pamatinių civilinio proceso principų – šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 str.).
Nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė E. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes ji neturėjo teisės ir pagrindo pateikti atsiliepimą į jo prašymą. Kaip jau minėta pirmiau, teismui nagrinėjant bet kurią civilinę bylą, be kitų principų, privaloma atsižvelgti bei užtikrinti procesinį šalių lygiateisiškumą ir dėl byloje pareikštų prašymų pasitarti su kita, ypač turinčią priešingą interesą, šalimi. Dėl to dalyvaujantys byloje asmenys privalo arba turi teisę pateikti atsiliepimus, o šios pareigos ar teisės draudimas ar ribojimas reikštų civilinio proceso pažeidimą bei rungimosi principo pažeidimą, dėl ko vykusio proceso nebūtų galima laikyti teisėtu ir pagrįstu. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas buvo atmestas, E. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d. bei 98 str., iš apelianto buvo priteistos visiškai pagrįstai.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Taigi vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais (CPK 185 str.).
Dėl naujų įrodymų priėmimo. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas pateikė naujus įrodymus – nutarimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 spalio 7 d. nutartį, Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį ir kt., kuriais yra grindžiami atskirojo skundo argumentai. Nors atsakovas nėra aiškiai suformulavęs prašymo priimti į bylą naujus įrodymus ir nurodęs tokio prašymo pagrįstumo atsižvelgiant į CPK 314 straipsnio nuostatas, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad šie rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, o šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliacinės instancijos teisme pateikiamus naujus rašytinius įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais.
Atmetus pareiškėjo N. G. atskirąjį skundą, suinteresuotam asmeniui E. J. priteisiamos 80 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, kadangi šios išlaidos, atsižvelgiant į šios civilinės bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kokybę, yra realios ir pagrįstos, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių (2 t., 24 – 26 b. l., CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.),.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto N. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.