Vilniaus apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2017 m. spalio 3 d. nutartimi byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui, atižvelgiant į byloje trečiojo asmens stausu esančią I. B., dirbančią (duomenys neskelbtini).

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies.

4. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. teismo sprendimas buvo panaikintas dalyje dėl šalių turto ir finansinių įsipareigojimų padalijimo, žalos priteisimo ir šioje dalyje byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartimi šalims buvo pasiūlyta pateikti nuomonę dėl bylos perdavimo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Ieškovė išreiškė sutikimą dėl bylos perdavimo kitam teismui.

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. sausio 23 d. nutartimi nutarė civilinę bylą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

7. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2017 m. spalio 3 d. nutartimi byla iš Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo perduota Vilniaus rajono apylinkės teismui vadovaujantis CPK 34 straipsnio 5 dalimi, kuomet dalyvaujantis byloje asmuo I.B. yra teismo darbuotojas ir byla yra teisminga tam teismui, kuriame jis dirba.

8. CPK 29 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Nagrinėjamu atveju, tiek atsakovo A. B. gyvenamoji vieta, tiek ir abiejų atsakovų pagal A. B. ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (R. J. ir L. I.) gyvenamosios vietos yra Vilniuje. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi I. B. buvo pašalinta iš byloje dalyvaujančių asmenų. Be to, CPK 31 straipsnyje yra įtvirtintas išimtinis teismingumas, numatantis, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, teismingi nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas turto padalijimo klausimas po santuokos nutraukimo (santuokos nutraukimo byla jau yra išnagrinėta 2021 m. lapkričio 23 d. įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimu), o visi nekilnojamojo turto vienetai, dėl kurių padalijimo nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas, yra Vilniuje. Todėl byla tiek pagal bendrąjį, tiek ir pagal išimtinį teismingumą, tiek pagal ieškovės patikslintą ieškinį, tiek pagal atsakovo patikslintą priešinį ieškinį, tiek pagal atsakovo ieškinį dėl sandorio ginčijimo neabejotinai yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui. CPK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išnagrinėti iš esmės, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju CPK 34 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyje numatyti išimtiniai atvejai neegzistuoja, todėl byla išsprendžiama iš esmės turi būti Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuriam byla yra teisminga.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

4. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla perduota nagrinėti kitam teismui, teisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo priimtos savo žinion bylos perdavimas kitam teismui reglamentuojamas CPK 34 straipsnyje, kurio 1 dalyje expressis verbis (liet. tiesiogiai) įtvirtinta, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus.

7. Nagrinėjamu atveju byla Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2017 m. spalio 3 d. nutartimi buvo perduota iš Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui, atižvelgiant į byloje trečiojo asmens statusu dalyvavusią I. B., tuo metu dirbusią (duomenys neskelbtini).

8. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje remiasi tuo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi I. B. buvo pašalinta iš byloje dalyvaujančių asmenų, todėl, remiantis CPK 29 straipsniu, ieškinys pagal bendrąją teismingumo taisyklę nagrinėtinas Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal atsakovų gyvenamąją vietą, esančią Vilniuje. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, ši aplinkybė teismui nesutrukdė bylą išnagrinėti iš esmės bei Vilniaus regiono apylinkės teismui 2021 m. birželio 4 d. priimti sprendimą. Apeliacine tvarka nagrinėjusiam Vilniaus apygardos teismui 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi (bylos Nr. e2A-2793-560/2021) santuokos nutraukimo byloje pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą panaikinus dalyje dėl šalių turto ir finansinių įsipareigojimų padalijimo, ieškovo reikalavimo dėl žalos priteisimo ir bylą šioje dalyje bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ši byla Vilniaus regiono teisme nagrinėjama jau daugiau kaip metus laiko.

9. Teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, rėmėsi ir CPK 31 straipsnio norma, numatančia išimtinį teismingumą pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą. Teismas nurodė, kad ginčo objektais esančio tarp šalių dalintino nekilnojamojo turto buvimo vieta yra Vilniuje, todėl ieškinio teismingumui nustatyti taikytina išimtinį teismingumą reglamentuojanti CPK 31 straipsnio norma.

10. CPK 31 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad ginčas nagrinėjamas dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje, nors ir yra priimtas teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo. Todėl CPK 31 straipsnio 1 dalyje numatytas išimtinis teismingumas pagal daikto buvimo vietą netaikytinas.

11. Kaip minėta, CPK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išnagrinėti iš esmės, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pripažino, kad nagrinėjamu atveju CPK 34 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatyti išimtiniai atvejai neegzistuoja.

12. Pažymėtina, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei proceso šalys nepagrindė, kad bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme būtų galima išnagrinėti operatyviau. Tiek šalių, tiek įrodymų vieta yra Vilniuje, kuriame yra ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai.

13. Nesant CPK 34 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytų išimtinių atvejų bylos perdavimui, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo stadiją, joje atliktus procesinius veiksmus, teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad bylos perdavimas kitam teismui neatitiktų ekonomiškumo ir koncentracijos principų reikalavimų.

14. Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

15. Apibendrinant tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio perdavimą kitam teismui. Todėl yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui (337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).