Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Remeikos,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini) , faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) , Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) , neteistas,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 straipsnio 1 dalyje 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Daiktų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 112-114) nustatyta, kad įvykio vietoje rastas ir paimtas peilis apžiūrėtas kaip nusikaltimo įrankis, peilis yra juodos spalvos rankena. Peilio bendras ilgis 228 mm, geležtės ilgis 125 mm, plotis ties viduriu 17 mm, storis 1, 2 mm. Geležtė tiesi, vienašmenė, pagaminta iš šviesiai pilkos spalvos metalo, pasižyminčio magnetinėmis savybėmis, ašmenys pagaląsti iš abiejų pusių, geležtės smaigalys yra lygiai su penties linija, jį sudaro 30o kampu susijungiantys penties nuožambis bei ašmenų užlinkimas. Geležtės kairiajame šone yra užrašas „Berg HOFF“. Peilis pagamintas gamykliniu būdu ir yra ūkinės (buitinės) paskirties. Kairiajame geležtės šone prie rankenos matomos rudos spalvos, į kraują panašios dėmės. Tamsoje peilio geležtę ir rankeną nupurškus latentinių (nematomų) kraujo dėmių paieškos reagentu BLUESTAR FORENSIC, ant geležtės abiejų pusių išryškėjo mėlyna spalva, kas patvirtina kraujo buvimo faktą.

Pažyma apie pakenkimo sveikatai sunkumą (1 t., b. l. 88) nustatyta, kad S. G. į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo – skubios pagalbos ir konsultacijų skyrių GMP buvo pristatyta 2018-04-09 9.15 val. Preliminari diagnozė: daugybinės durtinės pilvo ir rankų žaizdos, daugybiniai vidaus organų sužalojimai. Vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, nurodytas pakenkimas sveikatai priskiriamas prie sunkių, pavojingų gyvybei.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 89-92) nustatyta, kad reanimacijos skyriaus vyr. slaugytoja G. R. pateikė S. G. medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodyta, kad pacientė stacionarizuota 2018-04-09 9.11 val., kraujuojanti, šoko būsenos, iš karto operuota, atlikta laparatomija.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 93-95) nustatyta, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė pateikė S. G. rūbus: liemenėlę, kojines, trumpikes, kelnes, džemperį bei paklodę.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 102) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinėje paimtas J. G. mobiliojo ryšio telefonas NOKIA su SIM kortele.

Daiktų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 103-106) nustatyta, kad J. G. mobiliojo ryšio telefonas NOKIA apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūros metu nustatytas mobiliojo ryšio telefono NOKIA modelis - RM 945, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), jame įdėta baterija ir SIM kortelė ,,Bitė 4G+“. Peržiūrėjus telefone esančią informaciją nustatyta, kad SMS registre yra tik 2018-04-06, 14:10:22 gautas banko SWEDBANK pranešimas apie pervestą darbo užmokestį iš UAB ,,(duomenys neskelbtini) vandenys“ ir galutinis likutis 417,76 Eur, 2018-04-09, 10:25:17 gautas BITĖS pranešimas apie atsiųstą 16,22 Eur sąskaitą už kovo mėnesį. Skambučių registre išlikęs tik 2018-04-09 08:54 ir 09:15 išeinantis skambutis abonentui, įvardintam ,,Mama1“. Išsiųstų ir gautų SMS bei skambučių tarp jo ir žmonos S. S. informacijos nėra, taip pat nėra duomenų, kad šiuo telefonu būtų kviesta greitoji medicinos pagalba sužalotai sutuoktinei.

Daiktų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 110-111) nustatyta, kad išklausyta 2018-04-13 raštu iš Bendrojo pagalbos centro gauta pokalbio garso įrašo kopija. Garso įrašo failas sukurtas 2018-04-09, 08:47:15. Garso įraše užfiksuota, kaip neprisistačiusi moteris praneša, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), girdėti didelis triukšmas, vaiko rėkimas, kažkas daužosi, galimai vyras muša moterį.

Apžiūros protokolu (1 t., b. l. 127-128) nustatyta, kad apžiūrėta J. G. mobiliojo ryšio telefono išklotinė, įrašyta optiniame diske CD-R Nr. 13.6.13-130-18. Apžiūros eigoje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018-04-08, 00:00 val. iki 2018-04-09, 24:00 val. J. G. į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausantį S. S. (G.), skambino arba rašė SMS 42 kartus, 2018-04-08 S. G. skambino arba rašė SMS 39 kartus, pirmą SMS išsiuntė 00:55:48, o paskutinę - 17:51:32, 2018-04-09 S. G. skambino arba rašė SMS 3 kartus, pirmą SMS žinutę išsiuntė 08:06:10, o paskutinę - 08:19:05.

Apžiūros protokolu (1 t., b. l. 138-139) nustatyta, kad apžiūrėta S. G. mobiliojo ryšio telefono išklotinė, įrašyta optiniame diske CD-R Nr. 13.6.13-153-18. Apžiūros eigoje nustatyta, kad 2018-04-08 iš S. G. naudojamo abonentinio numerio į J. G. abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) skambinta arba rašyta SMS 32 kartus, pirma SMS išsiųsta 00:56:32, paskutinė - 21:01:22, 2018-04-09 į J. G. abonentinį numerį skambinta ar rašyta SMS 4 kartus, pirma SMS išsiųsta 07:54:47 val., o paskutinė - 08:27:42.

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 347/2018 (06) ( 1 t., b. l. 146-148) nustatyta, kad S. G. padaryta dauginiai kiauryminiai durtiniai - pjautiniai pilvaplėvės ertmės sužalojimai su dauginiais kepenų pažeidimais, tulžies pūslės pažeidimu, apatinės tuščiosios venos pažeidimu, kairio inksto pažeidimu, skrandžio ir plonosios žarnos dauginiais pažeidimais, plonosios žarnos pasaito ir didžiosios taukinės pažeidimais bei padaryta paviršinės durtinės - pjautinės žaizdos abiejose plaštakose, kairiame dilbyje ir kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti veikiant pilvą, abi rankas ir kairę šlaunį aštriu, duriančio - pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti veikiant peilio geležte. Kiauryminiai pilvaplėvės ertmės sužalojimai kvalifikuotini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, dėl sužalotos tulžies pūslės pašalinimo, nukentėjusioji prarado 35 % (procentus) bendrojo darbingumo. Sužalojimai padaryti penkiolikos trauminių poveikių pasėkoje (dešimties trauminių poveikių į pilvo sritį pasėkoje ir penkių trauminių poveikių į rankų ir kairės šlaunies sritį pasėkoje). Sužalojimai padaryti esant trauminiams poveikiams nukentėjusiosios atžvilgiu iš priekio ir galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajai esant vertikalioje padėtyje, tiek nukentėjusiajai esant horizontalioje padėtyje. Sužalojimai padaryti artimu vienas kitam laiku. Esant sužalojimams durtinių - pjautinių žaizdų pavidalu abiejose plaštakose ir kairiame dilbyje, neatmetama buvusios kovos ar savigynos galimybė.

Susitarimu (2 t., b. l. 168) nustatyta, kad 2018-07-12 tarp S. G. ir J. G. buvo pasirašytas susitarimas dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo, kuriuo J. G. pripažino, jog S. G. atžvilgiu atliko nusikalstamą veiką bei įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai S. G. 15 000 eurų turtinę ir neturtinę žalą, o S. G. patvirtino, kad J. G. per advokatą Vitalijų Vasilionoką susitaikė su nukentėjusiąja.

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų sprendimu (2 t., b. l. 181-183) nustatyta, kad 2018-07-25 santuoka tarp J. G. ir S. G. nutraukta, po santuokos nutraukimo S. G. pasirinko pavardę S.

Specialisto išvada (2 t., b. l. 33-24) nustatyta, kad nėra duomenų, jog J. G. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar nusikalstamos veikos padarymo metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu (3 t., b. l. 129-134) nustatyta, kad objektyvių medicinos duomenų, kad J. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2018-04-09, būtų stebimi lėtinio ar laikino psichikos sutrikimo požymiai, nėra; jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. J. G. šiuo metu nustatomi adaptacijos sutrikimai, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. J. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo emocinės įtampos būsenoje, tačiau ji netrukdė įvertinti nusikalstamo elgesio reikšmę ir pasekmes. J. G., atsižvelgiant į jo protinio išsivystymo lygį, jam būdingus individualius psichologinius ypatumus, galėjo visiškai suvokti savo veiksmus bei juos kontroliuoti inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu. J. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje.

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus 2018-04-09 vaizdo įrašą (3 t., b. l. 94) nustatyta, kad policijos pareigūnai ilgai skambino ir beldė į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, sakė ,,policija atidarykit“, duris atrakino ir pravėrė J. G., kuris, nueidamas nuo durų, į policininko klausimą ,,ar vienas namuose?“ atsakė ,,ne vienas“, girdisi mažo vaiko balsas, matosi kambaryje ant grindų kraujo šliūžės ir susirietusi S. G., klūpanti prie balkono durų, policijos pareigūnas ramina nukentėjusiąją ir žada kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

J. G. pripažįsta faktines bylos aplinkybes, kad peiliu sužalojo šiuo metu jau buvusią sutuoktinę S. S., tačiau nepripažįsta, kad ją kėsinosi nužudyti itin žiauriai. Spręsdama J. G. kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimus, teisėjų kolegija vadovaujasi paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios S. S., liudytojų L. G., D. M., A. V., Ž. Š., M. J., V. S., O. S., G. S., I. N., G. P. parodymais, eksperto M. J. paaiškinimais, kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatytomis aplinkybėmis, įvykio vietos bei daiktų apžiūrų protokolais nustatytomis aplinkybėmis, specialistų išvadomis, kitais nuosprendyje nurodytais rašytiniais bei daiktiniais įrodymais. J. G. pripažįsta, kad, sutuoktinei nesutikus toliau su juo gyventi, paėmė ant virtuvės stalo buvusį apie 20 cm ilgio peilį ir juo smūgiavo savo sutuoktinei į pilvą, sutinka, kad sudavė 15 smūgių peiliu, žaizdos rankose galėjo atsirasti, kai žmona dengėsi rankomis pilvą, kaip atsirado žaizdos kojose, negali paaiškinti. Taip pat pripažino, kad pagalbos sužalotai žmonai nekvietė, tačiau neigė norėjęs ją nužudyti. Ikiteisminio tyrimo metu J. G. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, tačiau nurodydamas, kad sudavė tik šešis smūgius peiliu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad J. G. kaltė įrodyta byloje ištirtų įrodymų visuma. Nukentėjusiosios S. S. parodymais nustatyta, kad jai grįžus namo po to, kai pats J. G. ją buvo išvaręs iš namų, pastarasis užrakino buto duris pasakęs, kad daugiau ji neišeis, jai virtuvėje darant kavą ir išreiškus savo tvirtą apsisprendimą skirtis, J. G. jai sudavė smūgį į krūtinę, jam atitraukus ranką pamatė, kad rankoje yra peilis, pradėjus prašyti jos nežaloti ir žadant toliau su juo gyventi, J. G. pasakė, kad jos gyvos nepaliks, ,,jai jau šakės“, o pats geriau ,,atsėdės“ ir pradėjo smūgiuoti peiliu, greitais judesiais badė ją, kur papuola, daug kartų jai dūrė į pilvą, krūtinę, kirkšnį, koją, ji nuo smūgių dengėsi rankomis, todėl ir jas sužalojo, ji garsiai rėkė. Nuo smūgių virtuvėje susmuko, neprisimena kaip – nuėjo ar nušliaužė į kambarį, prašė iškviesti jai greitąją medicinos pagalbą, tačiau J. G. uždarė kambario duris, po kiek laiko atidarė duris ir paklausė, kur jos telefonas, jai atsakius, kad rankinuke, ištaręs ,,padvėsk“ ar ,,gaišk“ vėl uždarė duris. Po kelių minučių išgirdo beldžiant į duris. J. G., ją badydamas, nebuvo susijaudinęs ar susinervinęs, kaip tik jis buvo labai ramus. Nukentėjusioji S. S. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad tuo metu, kai ji buvo žalojama, po butą vaikščiojo jos mažametė dukra, ji garsiai verkė iš pradžių virtuvėje, po to - prie kambario durų. Aplinkybę, kad S. S. buvo žalojama peiliu matant mažametei dukrai, patvirtino ir liudytojai: L. G., kuri parodė, kad tą balandžio 9 d. rytą išgirdo S. spiegimą, mergaitės verksmą, todėl iškvietė policijos pareigūnus, supratusi, kad namuose smurtaujama, atvykus policijai, J. G. kurį laiką neatidarė durų, V. S., kurio parodymais nustatyta, kad jis tą dieną remontavo laiptinę (duomenys neskelbtini) , dirbant išgirdo triukšmą, trenksmus, verkė ir garsiai šaukė „mama“ vaikas, girdėjo vyrišką balsą, bei liudytoja M. J., kuri nurodė, kad bute buvusi mažametė mergaitė sakė, kad tėtis mamą apipylė raudona spalva ir rodė veiksmą, kaip pylė, iš apačios į viršų. Tai, kad S. S. buvo sužalota peiliu, patvirtina ne tik paties J. G. parodymai, kad jis peilį, kuriuo žalojo žmoną, nuplovė ir įmetė į vonią, bet ir liudytojai Ž. Š. bei M. J., kurių parodymais nustatyta, kad J. G. pripažino, kad žmoną sužalojo peiliu, dūrė du – tris kartus, peilį įmetė į vonią, buto vonioje buvo rastas šlapias peilis su nežymiu kraujo kiekiu, bet ir rašytiniai bylos įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo nustatyta, kad nusikaltimo vietos apžiūros metu buto vonioje buvo rastas peilis juodos spalvos rankena, ant peilio matosi rausvai ruda dėmė, daiktų (peilio) apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėtas nusikaltimo įrankis ir nustatyta, kad peilio bendras ilgis 228 mm, geležtės ilgis 125 mm, plotis ties viduriu 17 mm, storis 1, 2 mm, geležtė tiesi, vienašmenė, ašmenys pagaląsti iš abiejų pusių, tamsoje peilio geležtę ir rankeną nupurškus latentinių kraujo dėmių paieškos reagentu, ant geležtės abejų pusių išryškėjo mėlyna spalva, kas patvirtina kraujo buvimo faktą, daiktų apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėti S. S. nusikaltimo metu dėvėti drabužiai ir nustatyta, kad jie ne tik sutepti rudos spalvos skysčiu, bet ir su kiauryminiais pažeidimais, o taip pat ir teismo medicinos specialisto išvada, kuria nustatyta, jog nukentėjusiajai padaryti dauginiai kiauryminiai durtiniai - pjautiniai pilvaplėvės ertmės sužalojimai su dauginiais kepenų pažeidimais, tulžies pūslės pažeidimu, apatinės tuščiosios venos pažeidimu, kairio inksto pažeidimu, skrandžio ir plonosios žarnos dauginiais pažeidimais, plonosios žarnos pasaito ir didžiosios taukinės pažeidimais bei padaryta paviršinės durtinės - pjautinės žaizdos abiejose plaštakose, kairiame dilbyje ir kairėje šlaunyje; sužalojimai padaryti veikiant pilvą, abi rankas ir kairę šlaunį aštriu, duriančio- pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu; kiauryminiai pilvaplėvės ertmės sužalojimai kvalifikuotini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas; dėl sužalotos tulžies pūslės pašalinimo, nukentėjusioji prarado 35 % (procentus) bendrojo darbingumo, sužalojimai padaryti penkiolikos trauminių poveikių pasėkoje (dešimties trauminių poveikių į pilvo sritį ir penkių trauminių poveikių į rankų ir kairės šlaunies sritį); esant sužalojimams durtinių - pjautinių žaizdų pavidalu abiejose plaštakose ir kairiame dilbyje, neatmetama buvusios kovos ar savigynos galimybė. Liudytoja D. M. patvirtino, kad padėjo greitosios pagalbos medikams išnešti sužalotą S. S. į medikų automobilį, matė kambaryje daug kraujo, o liudytojai A. V., L. G., O. S. ir G. S. patvirtino, kad S. S. šeimoje kentė ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą.

Taigi, šių byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad J. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu mažametės dukros, gim. (duomenys neskelbtini) , akivaizdoje sudavė S. S. penkiolika smūgių peiliu į pilvą bei kitas gyvybiškai svarbias kūno vietas, tuo jai padarė dauginius kiauryminius durtinius - pjautinius pilvaplėvės ertmės sužalojimus su dauginiais kepenų pažeidimais, tulžies pūslės pažeidimu, apatinės tuščiosios venos pažeidimu, kairio inksto pažeidimu, skrandžio ir plonosios žarnos dauginiais pažeidimais, plonosios žarnos pasaito ir didžiosios taukinės pažeidimais, paviršines durtines – pjautines žaizdas abiejose plaštakose, kairiame dilbyje ir kairėje šlaunyje, taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatą dėl kiauryminių pilvaplėvės ertmės sužalojimų bei dėl sužalotos tulžies pūslės pašalinimo, dėl ko nukentėjusioji prarado 35 % bendrojo darbingumo.

J. G. inkriminuojama, kad jis pasikėsino itin žiauriai nužudyti savo šeimos narį – sutuoktinę S. S.. BK 248 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Byloje esančiu (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų sprendimu nustatyta, kad 2018-07-25 santuoka tarp J. G. ir S. G. nutraukta, po santuokos nutraukimo S. G. pasirinko S. pavardę, taigi, 2018-04-09 nusikalstamos veikos padarymo metu S. S. buvo J. G. sutuoktinė, t. y. šeimos narys.

J. G. neigia kėsinęsis nužudyti savo sutuoktinę, kaltinamojo gynėjas siūlo jo ginamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina tiek J. G. tyčią nužudyti savo sutuoktinę, tiek ir šią veiką kvalifikuojantį požymį – itin žiauriai.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje konstatuota, kad pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-443/2011, 2K-239-139/2015). Taigi, nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią, būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Dėl to, kvalifikuojant nebaigtas veikas, turi būti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato kaltininkas siekė.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir norėjo ją atimti. Veika kaip pasikėsinimas nužudyti kvalifikuojama tik esant apibrėžtai tiesioginei tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę, t. y. kai kaltininkas sąmoningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jis savo veika atims kito žmogaus gyvybę, ir to siekia (jis numato, kokios rūšies pavojingus padarinius gali sukelti veika, ir nori konkrečiai BK straipsnio dispozicijoje apibrėžtų (konkrečių) padarinių). Veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius kaip nužudymas ar tyčinis sveikatos sutrikdymas tik tuo atveju, kai ji padaroma netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (pavyzdžiui, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2009, 2K-248/2013, 2K-12-942/2018, 2K-13-976/2018, 2K-212-303/2018).

Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. konkrečias byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017). J. G. parodymus, kad jis nesikėsino nužudyti savo sutuoktinę, paneigia bylos duomenų visetas. J. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuoširdus, visaip stengėsi sušvelninti sau padėtį, aiškindamas, kad jam aptemo protas ir neprisimena, kiek smūgių peiliu sudavė, aiškino, kad norėjo kviesti pagalbą sutuoktinei, tačiau nespėjo, kaltino aplinkinius ir teisino savo poelgį. Kaltinamojo versija atmestina kaip nepagrįsta ir prieštaraujanti objektyviai bylos medžiagai. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad parą prieš nusikaltimą nakties metu J. G. buvo išvaręs sutuoktinę iš namų, ryte ją su daiktais išvežė iki savo sesers, kur ją pasiėmė brolis ir nuvežė į motinos namus, dienos metu kaltinamasis buvo atvažiavęs taikytis, tačiau išgirdo aiškų sutuoktinės apsisprendimą nutraukti santuoką. Per tą parą J. G. sutuoktinei skambino ar rašė SMS žinutes ne mažiau 42 kartų. Sutuoktinei pažadėjus sekantį rytą grįžti namo, J. G. jos laukė namuose. Nusikaltimo dieną anksti iš ryto (žymiai anksčiau nei įprastai) jis išsiuntė mažametį sūnų į mokyklą, iš savo mobiliojo ryšio telefono ištrynė visas SMS žinutes, rašytas sutuoktinei, bei visus įeinančius ir išeinančius skambučius, grįžus sutuoktinei, užrakino buto duris, sutuoktinei paklausus, kodėl jis tai daro ir ar nesiruošia į darbą, atsakė, jog ji daugiau iš buto neišeis, jai jau ,,šakės“, o jis ,,atsėdės“, sutuoktinei pakartojus savo apsisprendimą nutraukti santuoką, paėmė ant stalo gulėjusį peilį ir pradėjo intensyviai smūgiuoti sutuoktinei į pilvą, nukentėjusiajai pradėjus garsiai šaukti bei žadėti, kad ir toliau su juo gyvens, bei verkti mažametei dukrai, savo veiksmų nenutraukė, toliau smūgiavo peiliu ne mažiau 15 smūgių į gyvybiškai svarbią vietą - pilvą, kol nukentėjusioji nenukrito ant žemės, visų šių veiksmų metu buvo visiškai ramus. Nukentėjusiajai nušliaužus į kambarį ir prašant iškviesti pagalbą, J. G. uždarė kambario duris sakydamas ,,padvėsk“ arba ,,gaišk“, po kiek laiko atidarė duris ir paklausė, kur jos telefonas, atsakius, kad koridoriuje rankinuke, vėl uždarė duris, ir tik po kiek laiko nukentėjusioji išgirdo beldžiant į duris policiją. Nei savo, nei S. S. telefonais kaltinamasis greitosios pagalbos nekvietė, kurį laiką durų policijai neatidarė, per tą laiką vonioje nuplovė peilį ir įmetė jį į vonią, nusiplovė rankas, įkėlė mažametę dukrą į lovytę, ir tik tada atidarė buto duris. Policijos pareigūnams įėjus į butą, svetainė durys buvo uždarytos, jiems pamačius sužalotą nukentėjusiąją ir iškvietus greitąją medicinos pagalbą, kaltinamasis rūpinosi, kad nukentėjusioji nepaimtų kokių nors jo daiktų, paklausus, ar nerūpi sutuoktinė, atsakė, kad jam neįdomu, nurodė, kad konflikto metu du – tris kartus dūrė sutuoktinei, parodė vonioje peilį. Visą šį laikotarpį J. G. buvo visiškai ramus, labai ramiai bendravo. Šios faktinės aplinkybės nustatytos nukentėjusiosios S. S., liudytojų L. G., V. S., Ž. Š., M. J. parodymais, daiktų apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas J. G. mobiliojo ryšio telefonas, apžiūrų protokolais, kuriais buvo apžiūrėtos J. G. ir S. S. mobiliojo ryšio telefonų išklotinės, įvykio vietos apžiūros protokolu, teismo medicinos specialisto išvada ir kitais byloje ištirtais įrodymais. Taigi, J. G. objektyvūs veiksmai: SMS žinučių ir skambučių ištrynimas, vaiko išsiuntimas anksčiau į mokyklą, durų užrakinimas, garsiai išreikštas apsisprendimas padaryti nukentėjusiajai galą, o pačiam atlikti bausmę, intensyvus badymas peiliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą, pagalbos nekvietimas, delsimas atidaryti duris pareigūnams, kad sužalota nukentėjusioji kuo labiau nukraujuotų, garsiai išreikštas palinkėjimas numirti, visiškas nesirūpinimas sužalotos sutuoktinės sveikata atskleidžia kaltinamojo tiesioginę apibrėžtą tyčią nužudyti sutuoktinę, t. y. atimti gyvybę nukentėjusiajai, nes jis suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir norėjo ją atimti. Nukentėjusioji liko gyva tik dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo kaltinamojo valios: S. S. gynėsi nuo sutuoktinio suduodamų smūgių peiliu, prisidengdama rankomis, tai įrodo pjautinės žaizdos abiejose plaštakose, kairiame dilbyje ir kairėje šlaunyje, garsiai šaukė, o neabejingos kaimynės dėka jai laiku buvo suteikta medicininė pagalba. Nusikaltimo padarymo būdas, mechanizmas, priemonė, panaudota kūnui žaloti, rodo J. G. kryptingą siekį įgyvendinti savo tikslą – atimti gyvybę, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad J. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas nužudyti savo sutuoktinę.

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą atsako tas, kas nužudė kankinant ar kitaip itin žiauriai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po pavartoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Įstatymų leidėjo vartojama sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, todėl teismas konstatuoja tokį nužudymo ypatumą remdamasis objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Tai požymis, kuris nustatomas įvertinus pavartoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2014, 2K-252/2011, 2K-253/2011). Teismų praktikoje pažymima ir tai, kad ypatingo žiaurumo požymio veikoje konstatavimas yra teisinė kategorija, o tai reiškia, kad dėl šio požymio buvimo veikoje sprendžia teismas, atsižvelgęs į visas faktines bylos aplinkybes ir atlikęs įrodymų vertinimą.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad J. G. nukentėjusiajai S. S. sudavė daugybinius smūgius peiliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą – pilvą, visą įvykį matant mažametei dukrai, nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad badymas peiliu buvo intensyvus. Teismo medicinos ekspertas specialisto išvadoje konstatavo, kad S. S. kūno sužalojimai: dauginiai kiauryminiai durtiniai - pjautiniai pilvaplėvės ertmės sužalojimai su dauginiais kepenų pažeidimais, tulžies pūslės pažeidimu, apatinės tuščiosios venos pažeidimu, kairio inksto pažeidimu, skrandžio ir plonosios žarnos dauginiais pažeidimais, plonosios žarnos pasaito ir didžiosios taukinės pažeidimais paviršinės durtinės - pjautinės žaizdos abiejose plaštakose, kairiame dilbyje ir kairėje šlaunyje padaryti penkiolika trauminių poveikių - dešimt trauminių poveikių į pilvo sritį ir penkiais trauminiais poveikiais į rankų ir kairės šlaunies sritį, sužalojimai padaryti aštriu, duriančio - pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu, kaip buvo nustatyta – peiliu, dėl sužalotos tulžies pūslės pašalinimo nukentėjusioji prarado 35 % bendrojo darbingumo. Dėl to, kad kaltinamasis nekvietė nukentėjusiajai pagalbos, S. S. uždaryta kambaryje kraujavo, į ligoninę buvo pristatyta kraujuojanti ir šoko būsenos, dėl nukraujavimo jai buvo nustatytas hipovoleminis ir trauminis šokas (1 t., b. l. 92, 146-148), vadinasi, žudoma ji išgyveno baimės jausmą, kentė nuo skausmų, išgyveno ne tik fizines kančias, bet ir dvasines, nes buvo žudoma mažametės dukros akivaizdoje. Nukentėjusioji šaukdama prašė baigti, žadėjo ir toliau su kaltinamuoju gyventi, bet J. G. ją vis tiek badė peiliu nekreipdamas dėmesio nei į nukentėjusios prašymus, nei į tai, kad nusikaltimą stebi jų mažametė duktė. J. G., intensyviai suduodamas peiliu daugybinius smūgius nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbią kūno vietą mažametės dukros akivaizdoje bei nesiimdamas priemonių suteikti nukentėjusiajai pagalbą, aiškiai suvokė, kad sukelia nukentėjusiajai itin dideles kančias, ir norėjo taip elgtis, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šis nužudymą kvalifikuojantis požymis yra įrodytas byloje surinktų įrodymų visuma.

Nors J. G. teisminio nagrinėjimo metu vis stengėsi įteigti, jog labai susijaudino po sutuoktinės žodžių, kad jis susiras kitą, jam aptemo protas, todėl neprisimena, nei kaip paėmė peilį, nei kiek smūgių sudavė, teisėjų kolegija šiuos J. G. parodymus vertina kaip siekimą sušvelninti sau baudžiamąją atsakomybę ir juos atmeta, nes teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, kad objektyvių medicinos duomenų, kad J. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, būtų stebimi lėtinio ar laikino psichikos sutrikimo požymiai, nėra; jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. J. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo emocinės įtampos būsenoje, tačiau ji netrukdė įvertinti nusikalstamo elgesio reikšmę ir pasekmes; atsižvelgiant į jo protinio išsivystymo lygį, jam būdingus individualius psichologinius ypatumus, J. G. galėjo visiškai suvokti savo veiksmus bei juos kontroliuoti inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, jis nebuvo fiziologinio afekto būsenoje.

Taigi, baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad J. G. 2018 m. balandžio 9 d. apie 8.45 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu pasikėsino itin žiauriai nužudyti savo šeimos narį - žmoną S. S., kuriai, pasakęs, kad jos gyvos nepaliks ir nužudys, mažametės dukros U. G., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje sudavė penkiolika smūgių peiliu į pilvą bei kitas gyvybiškai svarbias kūno vietas, tuo jai padarė dauginius kiauryminius durtinius - pjautinius pilvaplėvės ertmės sužalojimus su dauginiais kepenų pažeidimais, tulžies pūslės pažeidimu, apatinės tuščiosios venos pažeidimu, kairio inksto pažeidimu, skrandžio ir plonosios žarnos dauginiais pažeidimais, plonosios žarnos pasaito ir didžiosios taukinės pažeidimais, paviršines durtines – pjautines žaizdas abiejose plaštakose, kairiame dilbyje ir kairėje šlaunyje, taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatą dėl kiauryminių pilvaplėvės ertmės sužalojimų bei dėl sužalotos tulžies pūslės pašalinimo, dėl ko nukentėjusioji prarado 35 % bendrojo darbingumo, ir taip, veikdamas tiesiogine tyčia, tokiu veikimo būdu - mažametės dukros akivaizdoje suduodamas daugybinius smūgius ir tuo sukeldamas nukentėjusiajai ypatingas kančias - pasikėsino itin žiauriai nužudyti S. S., tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji jam aktyviai pasipriešino ir jam sutrukdė atvykę kaimynų dėl triukšmo ir nukentėjusiosios klyksmo iškviesti policijos pareigūnai, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus.

J. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teisėjų kolegija laiko tai, kad jis atlygino nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tuomet, kai asmuo tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Nors J. G. pripažino savo kaltę ir nurodė, kad gailisi, tačiau teisėjų kolegija neišgirdo nuoširdaus gailėjimosi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, nes kaltinamasis, duodamas parodymus, stengėsi sumenkinti savo veiksmų motyvus, pasekmes bei savo kaltę, jis neatskleidė tikrųjų nusikaltimo padarymo aplinkybių, todėl formalus kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nelaikytinas nuoširdžiu gailėjimusi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

J. G. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), jis teisiamas pirmą kartą (2 t., b. l. 14), baustas administracine nuobauda (2 t., b. l. 15), dirbo (2 t., b. l. 18), charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 21), VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC įskaitose neįrašytas (2 t., b. l. 25). BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad J. G. už šį tyčinį labai sunkų nusikaltimą, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad nusikaltimą kvalifikuoja dvi aplinkybės, tačiau nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, J. G. yra neteistas, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, bei į tai, kad nukentėjusioji kaltininkui atleido, kaltinamasis turi du mažamečius vaikus, kuriuos privalo padėti išlaikyti, skirtina laisvės atėmimo bausmės trukmė, artima sankcijos minimumui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikotarpis, J. G. išbūtas laikinai sulaikius ir suėmime. Kardomoji priemonė iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios J. G. paliktina suėmimas, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 6038,94 eurų sumai už S. G. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas yra pagristas (3 t., b. l. 47, CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis), įrodytas gydymo išlaidų paskaičiavimu (2 t., b. l. 131-133), todėl tenkintinas ir priteistinas iš J. G..

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 punktu, liudytojams, nukentėjusiems išmokami pinigai, skirti jų kelionės išlaidoms atlyginti, sudaro proceso išlaidas, kurios, vadovaujantis BPK 104 straipsnio 1 dalimi, atlyginamos iš teismo lėšų. Teismas savo lėšomis atlygino liudytojos M. J. kelionės išlaidas – 15,84 eurus ir nukentėjusiosios S. S. kelionės išlaidas 53,79 eurus (3 t., b. l. 56, 162). BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, todėl šios išlaidos išieškotinos iš J. G..

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš byloje esančių dokumentų – pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti (t. 3, b. l. 145), kad nukentėjusiajai S. G. 2018-05-09 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-18-T-2187-8562 buvo nutarta teikti antrinę teisinę pagalbą, kurią teikė advokatas Stanislovas Raulušaitis, šios išlaidos sudaro 1157 Eur. Advokatas Stanislovas Raulušaitis atstovavo nukentėjusiajai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, derino nukentėjusiosios ir kaltinamojo susitarimą dėl žalos atlyginimo, todėl, atsižvelgiant į advokato suteiktų paslaugų apimtį, prašoma priteisti suma nėra per didelė, ji išieškotina iš kaltinamojo J. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: J. G. mobiliojo ryšio telefonas NOKIA su SIM kortele, peilis, du kraujo ėminiai, S. S. rūbai: kelnės, kelnaitės, liemenėlė, kojinės, džemperis ir paklodė, saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, sunaikintini kaip beverčiai, 3 vnt. kompaktinių diskų prie apžiūrų protokolų ir kompaktinis diskas su J. G. parodymų patikrinimo vietoje filmuota vaizdo medžiaga paliktini bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-309 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 6 punkte, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2019 m. lapkričio 29 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, J. G. išbūtą laikinai sulaikius ir suėmime nuo 2018-04-09 iki 2019-11-29.

Kardomąją priemonę J. G. iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios palikti suėmimą, ir jo laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti į bausmės laiką.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį už S. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas tenkinti pilnai ir priteisti iš J. G. Vilniaus teritorinei ligonių kasai (įm. kodas 188783796, atsisk. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Swedbank“ AB) 6038,94 (šešis tūkstančius trisdešimt aštuonis eurus 94 centus) eurus.

Išieškoti iš J. G. 69,63 (šešiasdešimt devynis eurus 63 ct) eurus proceso išlaidų valstybei.

Išieškoti iš J. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 1157 (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt septynis) eurus antrinės teisinės pagalbos, teiktos nukentėjusiajai S. S., išlaidoms atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: J. G. mobiliojo ryšio telefoną NOKIA su SIM kortele, peilį, du kraujo ėminius, S. S. rūbus: kelnes, kelnaites, liemenėlę, kojines, džemperį ir paklodę, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, sunaikinti kaip beverčius, 3 vnt. kompaktinių diskų prie apžiūrų protokolų ir kompaktinį diską su J. G. parodymų patikrinimo vietoje filmuota vaizdo medžiaga palikti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.