Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui A. J. institucijai teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Regina Vasiliauskienė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Nurodė, kad nepilnamečio vaiko D. J. poreikiai išaugo, o ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, ji nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, jos pajamos yra gaunamos išmokos už vaikus, o išaugo prekių ir paslaugų kainos, todėl yra būtina padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiui D. J..

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovas nedalyvavo. Pateiktoje išvadoje nurodė, kad prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Pateiktoje išvadoje nurodė, kad sutinka su ieškiniu dėl išlaikymo vaikui D. J., gim. (duomenys neskelbtini), padidinimo iki 200 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2007-10-31 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1971-239/2007 buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo A. J., jo sūnui D. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 120,00 Lt (34,75 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2007 m. kovo mėn. 19 d. iki sūnaus pilnametystės.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui D. J. po 200 Eur, išlaikymo kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga, kuri reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų išlaikymą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią pareigą, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J. , bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J. , bylos Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. R. D. , bylos Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.).

Byloje yra pateikta detalizuota vaiko poreikių lentelė. Teismo vertinimu, vaiko poreikių lentelė laikytina išsamia, nes ieškovė detaliai suskaičiavo per mėnesį vaiko poreikiams tenkinti reikalingas sumas, tuo pačiu konkretizavo ir jo poreikius, nurodė, kad maistui per mėnesį vaikui skiria po 150 Eur, mokyklinėms prekėms po 10 Eur per mėnesį, avalynei po 30 Eur per mėnesį, aprangai po 40 Eur per mėnesį, laisvalaikiui po 20 Eur per mėnesį, dienpinigiams po 60 Eur per mėnesį, būsto išlaikymui po 30,00 Eur per mėnesį, vitaminams, vaistams, gydymo paslaugoms, po 30 Eur per mėnesį, higienos prekėms po 10 Eur per mėnesį, plaukų kirpimui po 6 Eur per mėnesį, šventėms, gimtadieniams, išvykoms po 20 Eur per mėnesį, nenumatytos išlaidos sudaro 20 Eur per mėnesį. Nurodė, kad iš viso per mėnesį vaiko išlaikymui skiria apie 426 Eur per mėnesį.

Ieškovė teigia, kad jos gaunamų pajamų neužtenka vaiko išlaikymui, atsakovas neteikia išlaikymo vaikui, todėl mano, kad atsakovas turi prisidėti prie vaiko vystymosi išlaikymu ir prašo teismo priteisti vaikui iš atsakovo po 200 Eur išlaikymo per mėnesį.

Atsakovas su tokiu reikalavimu sutinka iš dalies, nurodo, kad jis supranta, kad turi teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, tačiau neturi tam finansinių galimybių, kadangi niekur nedirba, turi sveikatos problemų su kojomis, negauna nuolatinių pastovių pajamų.

Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K. , bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2019-01-01 yra 555 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo didesnio išlaikymo, įvertinus tai, kad atsakovas pagal savo sveikatos būklę (iš atsakovo žodžių) nėra darbingas, taip pat jo finansinė padėtis nėra gera, o kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, taip pat į tai, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis būstas yra areštuotas, taip pat į tai, kad pagal byloje esančius duomenis ieškovės finansinė padėtis yra geresnė už atsakovo, teismas konstatuoja, kad esant dabartinei atsakovo finansinei situacijai teismas turi pagrindo mažinti prašomo priteisti vaikui išlaikymo dydį. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu 150,00 Eur išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui per mėnesį, yra pakankamas minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti, todėl ieškovės prašymas dėl išlaikymo tenkinamas iš dalies, pripažįstant, kad 150 Eur dydžio išlaikymas yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaiko poreikių ir vaiko tėvų turtinės padėties pusiausvyrą.

Vadovaujantis išdėstytu, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui D. J., gim. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur per mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2018-11-29 d., t.y. nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai). Vaikui išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185, 3.190 straipsniai).

Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-3932-8698 yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Byloje pateikta pirminė antrinės teisinės pagalbos išlaidų 2019 m. vasario 15 d. pažyma Nr. (2.16)NTP-7-1083, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 182,00 Eur.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos valstybei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, tai yra buvo patenkinta 75 proc. ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai valstybei iš atsakovo priteistina 136,50 Eur.

Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinas mokėtinas žyminis mokestis, tai yra 31 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis padidinimo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Iš atsakovo taip pat priteistina 6,92 Eur teismo patirtų pašto išlaidų valstybei. Taigi, iš viso iš atsakovo priteistina 37,92 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282, 392 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2007-10-31 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-1971-239/2007, priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui D. J. gim. (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2018-11-29 iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti nepilnamečio vaiko motinai D. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 136,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už D. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (gavėjas: Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, gavėjo bankas: AB „Swedbank“, a. s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5630).

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 37,92 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas: Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, gavėjo bankas: AB „Swedbank“, a. s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.