Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2024-09-16 · Baudžiamoji byla Nr. T-767-1135/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-16
Bylos Nr.
T-767-1135/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06086-2024-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Bėčienė
Nuteistasis
R. R.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-767-1135/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06086-2024-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.17. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugsėjo 16 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. R. prašymą dėl priteistos turtinės žalos mokėjimo išdėstymo.

Aprašomoji dalis

teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose gautas nuteistojo R. R. prašymas, kuriuo jis prašo civilinį ieškinį 1 030,39 Eur sumoje išdalinti į 10 mokėjimo mėnesių ir sudaryti mokėjimo planą.

Šalies argumentai

Prašyme nurodė, kad nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-841-1135/202 nuspręsta civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai priteisti iš R. R. 1 030,39 Eur žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl finansinės padėties visos sumos iš karto sumokėti negali, mokėjimą pradėtų nuo 2024 m. rugsėjo 15 d.

Prokuroras atsiliepimo nepateikė.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa atsiliepimo nepateikė.

Nukentėjusysis R. R. nepateikė savo nuomonės dėl žalos atlyginimo dalimis.

Prašymas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. liepos 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu R. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir skirta jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. gegužės 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-489-1135/2022 paskirtos ir neatliktos 8 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie jos pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams. Kaltinamajam taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirta 2024 m. balandžio 19 d. (iki 2024 m. liepos 19 d.) nutarimu 1 030,39 Eur vertės piniginėms lėšoms (neišieškoma suma 267,00 Eur), esančioms AB „Swedbank“ Nr.: (duomenys neskelbtini), banko sąskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikta galioti iki visiško turtinės žalos civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai atlyginimo, o atlyginus žalą, panaikintina. Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasų ieškinys patenkintas visiškai ir iš R. R. priteista 1 030,39 Eur žalai atlyginti. Nuosprendis įsiteisėjęs.

Iš nustatytų duomenų matyti, kad nuteistasis privalo atlyginti civiliniam ieškovui turtinę žalą, kurią padarė savo nusikalstama veika.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnis numato, kad iškilus su civiliniu ieškiniu susijusiems klausimams, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti sprendimą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taigi darytina išvada, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas ginčo šalių interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad susiklostė išimtinės aplinkybės, dėl kurių sprendimo turtinei žalai atlyginti turėtų būti suma išdėstyta 10 mėnesių laikotarpiui. Sprendimo vykdymą išdėstyti galima tik konstatavus itin sunkią nuteistojo turtinę padėtį. Nors nuteistasis prašydamas išdėstyti turtinės žalos mokėjimą dalimis nurodo, kad jo finansinė padėtis sunki, tačiau tai tik deklaratyvūs paaiškinimai, nes į bylą nepateikta jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Teismo vertinimu, vien tik prašyme pateiktas paaiškinimas apie negalėjimą sumokėti visos sumos iš karto, neatskleidžia realios nuteistojo finansinės padėties.

Teismas nelaiko R. R. nurodytų prašyme aplinkybių išskirtinėmis, dėl kurių jam galėtų būti taikomos CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Vienos šalies interesai negali būti iškelti aukščiau kitos šalies interesų.

Šiuo atveju teismas sprendžia, kad nuosprendžio tiek, kiek jis susijęs su turtinės žalos išieškojimo vykdymo išdėstymu iš esmės pažeistų civilinio ieškovo interesą gauti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą ir neleistų pasiekti abiejų šalių interesų užtikrinimo pusiausvyros. Tai neatitiktų teisingumo bei proporcingumo principų, o reikštų kaltininko interesų iškėlimą aukščiau civilinio ieškovo interesų, norą pasirinkti sau palankiausią žalos atlyginimo tvarką, paneigtų civilinio ieškovo teisėtą lūkestį gauti dėl nusikalstamos veikos, susijusios su sveikatos sutrikdymu, padarytos žalos atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta daroma išvada, kad nuteistojo R. R. prašymas išdėstyti nuosprendžiu priteistos turtinės žalos atlyginimą civiliniam ieškovui per tam tikrą laikotarpį yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsnio 4 dalimis, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

nuteistojo R. R. prašymo dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-841-1135/2024 priteistos turtinės žalos išdėstymo mokėti dalimis nepatenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Vaiva Bėčienė