Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2024-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-841-1135/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-07-02
Bylos Nr.
1-841-1135/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06086-2024-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Bėčienė
Kaltinamasis
R. R.
Advokatai
Raimonda Klimienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-841-1135/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06086-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.4.1.; 2.1.15.7.; 2.3.4.2.; 2.3.6.4.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 2 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė,sekretoriaujant Gabrielei Petrylei,dalyvaujant prokurorui Arminui Elijošiui,

kaltinamajam R. R. (dalyvavo prisijungęs per „Zoom“ konferencinę programą), jo gynėjai advokatei Raimondai Klimienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neįgalus, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ta pati, teistas:

1) 2018 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį paskirta 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, pritaikius BK 641 straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kiekvieną mėnesį dirbti po 24 valandas visuomenei naudingo darbo;

2. 2019 m. birželio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 172 straipsnio 1 dalį 1 metams laisvės apribojimo, pritaikius BK 641 straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir skirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo;

3) 2022 m. gegužės 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme, 2024 m. vasario 6 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai prieš terminą neatlikus 8 mėn. 17 d. laisvės atėmimo bausmės, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi R. R. panaikintas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jis pasiųstas į laisvės atėmimo vietų įstaigą atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. R. 2024 vasario 8 d., apie 2:00 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, rankomis sudavęs nenustatytą skaičių smūgių į įvairias G. V. kūno vietas, jam padarė muštinę žaizdą smakro srityje ir nosies kaulų lūžimą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdydamas G. V. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Parodė, kad išgėrė alkoholio su G., kilo konfliktas. Vasario 8 dieną apie 2:00 val., gal šiek tiek vėliau buvo bute (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tą vakarą susipažino su G. ir liudytoju. Nemažai laiko praėjo, todėl nepamena kokiomis aplinkybėmis su jais susipažino. Nepasakys, kokį kiekį išgėrė degtinės ir kokį kiekį turėjo. Alkoholį pirko jis, jis (R. R.) jį atsinešė pas juos. Lyg atsinešė 0,7 butelį. Visi vartojo alkoholį, buvo 3 žmonės. Butas nežino kieno ir kas jį pakvietė nežino. Nebuvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Šitą žmogų ekrane mato pirmą kartą (žiūri į nukentėjusįjį), gal tai ir tas pats žmogus, tikrai nepasakys. Jis galvos traumų turėjo. Nepamena, kodėl įvyko konfliktas. Paliko visus sveikus bute ir pats išėjo. Alkoholis buvo išgertas prieš jam išeinant. Bute liko 2 asmenys. Nepasakys, kas kambaryje tokie buvo, ar tie patys žmonės. Jis išsikvietė taksi ir išvažiavo. Jam policijoje davė spaudimą, nežinojo, kaip ką sakyti. Dėl kojų, dubens skausmų jam nustatytas neįgalumas. Jis dėl savo sveikatos negalėjo sužaloti nukentėjusiojo. Atlieka bausmę pagal 2022 metų nuosprendį, kadangi pažeidė įpareigojimus. Gal ir vyko konfliktas, bet jis visus paliko sveikus bute. Ne jo kompetencija dėl alkoholio spręsti kas kiek išgėrė. Nepamena dėl ko kilo konfliktas. Jis atsimena kaip įėjo į butą, jis juos paliko sveikus, įspirti į kojas nukentėjusiajam negalėjo. Negali prisiminti šiuo metu nieko. Ikiteisminio tyrimo metu prisiminė geriau, o dėl ko kilo konfliktas nepasakys. Jokių reikalų su nukentėjusiuoju neturėjo, bute taip pat su jais nesusipyko. Nežino kodėl jie galėtų jį apkalbėti.

Nukentėjusysis G. V. parodė, kad nėra giminaitis su kaltinamuoju. Nepažįsta kaltinamojo. Jis jį mato pirmą kartą. Jis buvo tada labai girtas. Gatvėje nepažintų kaltinamojo. Su B. išgėrinėjo, gerai nepamena piliečio kaip jis atsirado. Kiek supranta kaltinamasis atėjo pas jį į butą. Jis menkai be prisimena. Po to išgėrinėjo, toliau jis nieko nebepamena. Buvo stipriai girtas, gėrė ne vieną dieną. Ikiteisminio tyrimo metu spėliojo pasakodamas apie įvykį. Kas konfliktą sukėlė nepamena, aplinkybių taip pat nepamena, kad būtų su R. sukonfliktavę. Jis nieko nepamena, buvo labai girtas. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Jis buvo labai girtas, jei taip sakė ikiteisminio tyrimo metu, vadinasi taip ir buvo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, nukentėjusiajam neprisiminus aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus bei siekiant byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurių metu nurodė, kad 2024 m. vasario 8 d. visą dieną vartojo alkoholį su A. B. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Vėliau A. B. išėjo namo. Po kurio laiko, tą pačią dieną, jis telefonu su A. B. susitarė vėl išgerti alkoholio. Kai A. B. atėjo pas jį į namus, kartu atsivedė jam nepažįstamą asmenį. Kadangi jie atsinešė alkoholio, jis juos abu įsileido į savo namus. Pradžioje viskas buvo gerai, jie vartojo alkoholį, nekonfliktavo. Begeriant A. B. atsivestas nepažįstamasis pradėjo prie jo kabinėtis, tapo agresyvus, jie apsižodžiavo ir tada jis pradėjo jį mušti. Sudavė smūgius į įvairias jo kūno vietas rankomis ir kojomis, o jis bandė gintis. Dėl ko kilo konfliktas nepamena dėl girtumo. Prisimena, kad jam stipriai ranka trenkė į nosį. A. B. išėjo į laiptinę ir iškvietė policijos pareigūnus. Po to, kai nepažįstamas asmuo jį sumušė, jis išėjo iš buto. Jam išvykus, į jo namus atvyko policijos pareigūnai ir GMP medikai, kurie išsivežė jį į ligoninę susiūti smakrą. Nepažįstamas asmuo, kuris jį sumušė, yra neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos, gyvena (duomenys neskelbtini), yra aukštas, stambaus kūno sudėjimo. G. V. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 71-74, 82-84). Šią dieną jis nepamena nieko, turbūt jį mušė jis. Tiesą sakė ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus. Tuo metu po įvykio atsiminė geriau viską. Neatpažįsta ar čia tas pats asmuo (kaltinamasis) ekrane ar ne. Nebuvo jam matytas kaltinamasis, konfliktų su juo neturėjo. B. negalėjo sulaužyti jam nosies. Nepamena ar daugiau asmenų buvo bute su juo ir B.. Per miglą pamena, kad atvažiavo policijos pareigūnai Atsimena, kad buvo policija, bet kaip kas nepamena. Daug alkoholio išgėrė, nepamena kiek išgėrė, pamena tik, kad keletą butelių išgėrė per dieną degtinės. Jis turėjo degtinės butelį, kokį kiekį turėjo nepamena. Būna, kad išgeria ir ne pirmą dieną gėrė tuomet. Darbą turi, kai reikia dirbti negeria. Sužalota buvo barzda ir praskelta nosis. Jis prieš tai nosies traumą yra turėjęs. Pertvara nosies sulaužyta buvo. Žino, kad specialistė buvo įvertinusi jo sveikatos būklę. Ieškinio nereiškia.

Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepažįsta R., jis jam nėra giminė. Jie išgėrinėjo su G.. Po to išėjo iš G., tada po kiek laiko vėl su juo susiskambino ir vėl nuvyko pas G.. Eidamas pas G. sutiko chuliganą (kaltinamasis) nuėjo su juo išgerti pas G., nes jis klausė jo (A. B.) ar gali eiti kartu išgerti, sako einam. Jam nepatiko pokalbis su G., kol iškvietė policiją, jau G. buvo sumuštas. Jis daug ko nepamena. Jie norėjo, kad R. išeitų, norėjo, kad probacija jį išprašytų. Kol jis laukė policijos pareigūnų, jis sumušė G.. Išėjo į lauką, laukė kol policija atvažiuos. Pirmas kartas, kai kvietė policiją. Nepamena, ką sakė R.. Galėjo prasilenkti lauke su R., gal prieš jį jis išėjo, pro šoną praėjo. 30 minučių laukė policijos pareigūnų. G. buvo lūpa sumušta, po to atvyko policija. G. sakė, kad asmuo užpuolė, kuris buvo atėjęs pas juos. Jie jo nepažįsta, bet daugiau nebuvo kam užpulti G.. Jau per daug buvo išgėrę. Kraujo rado ant grindų, koridoriuje, jam lūpa buvo praskelta. Nosis nematė, kad buvo sužalota. G. išvežė greitoji. Jis kambarius sutvarkė, jie toliau išgėrinėjo. Jis jam nesulaužė nosies nei lūpos sulaužė G.. Jis buvo lauke, ėjo iškviesti policiją. Trečiasis asmuo turbūt sumušė G.. Sakė trečiasis asmuo, kad sumušė. Nieko jis nematė, niekada su tuo asmeniu nėra buvę konfliktų. Jis nepamena daug ko, kai policijoje buvo atsiminė geriau turbūt. Nematytas jam šis asmuo (kaltinamasis), jis negali patvirtinti, kad tai tas pats asmuo. Jis susitikęs gatvėje su juo ėjo pas G.. Žmogus norėjo išgerti. Nepamena kaip G. grįžo. Jis buvo labai daug išgėręs. Jis pasakoja, ką žino. Nemano, kad tyrėjai galėjo meluoti, atsiminė po įvykio geriau nei dabar. Nežino, ar tai tas pats asmuo, kurį mato ekrane, buvo trečiasis asmuo, bet, ar tai tas pats asmuo, nežino, jokio kito asmens daugiau nebuvo.

Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK tyrėjos T. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. vasario 8 d. gavo budėtojo užduotį patikslinti pranešimo, gauto 2024 m. vasario 7 d., 1:47 val., aplinkybes. Policijos pareigūnai, prieš tai vykę į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ten rado neblaivų (2,89 prom.) G. V. ir neblaivų (2,84 prom.) pranešėją A. B.. Pareigūnams G. V. paaiškino, kad jam nepažįstamas asmuo atėjo į jo namus, jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Nepažįstamasis tapo agresyvus ir ėmė jį mušti rankomis ir kojomis. A. B. paaiškino, kad jis sutiko iš matymo pažįstamą asmenį. Su juo G. V. bute kartu vartojo alkoholį. Nepažįstamajam tapus agresyviam ir sumušus G. V., jis po to taksi automobiliu išvyko į (duomenys neskelbtini) mstl. Atvykę GMP medikai apžiūrėję G. V. ir išsivežė į gydymo įstaigą. 2024 m. vasario 8 d., 9:00 val., iš (duomenys neskelbtini) ligoninės buvo gautas telefoninis pranešimas, kad 3:03 val. GMP atvežė G. V.. Diagnozė – nosies kaulų lūžimas. Norėdama patikslinti šio įvykio aplinkybes, tyrėja T. G. 2024 m. vasario 8 d., 10:20 val., nuvyko į G. V. butą, kur buvo G. V. ir A. B.. Jie papasakojo, kad vakar G. V. davė pinigų A. B., kad jis nupirktų alkoholio. Šiam apsipirkus, prie jo priėjo A. B. iš matymo pažįstamas asmuo, kuris paklausė, ar galėtų prisijungti. A. B. sutiko ir jie nuėjo į G. V. namus, kur vartojo alkoholį. Išgertuvių metu nepažįstamasis darėsi agresyvus, todėl A. B. išėjo į laiptinę iškviesti policijos. Tuo tarpu nepažįstamasis su G. V. pradėjo muštis. G. V. teigė, kad nuo jo tik gynėsi, kol šis vyras jį mušė. A. B. teigė, kad šį asmenį žino iš matymo, jis yra maždaug 30 - 40 metų amžiaus, gyvena (duomenys neskelbtini) k. Jis yra nesenai grįžęs iš įkalinimo įstaigos (b. l. 5-6).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra (duomenys neskelbtini). Buto svetainėje ant stiklinio stalo, yra buteliai su nugertu alkoholiu ir tušti (degtinės, putojančio vyno, alaus), taurelė su skaidriu skysčiu, stiklinė, duona, t. y. išgertuvių pėdsakai (b. l. 20-22, 23-30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad G. V. konstatuota žaizda smakro srityje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2024 m. vasario 8 d. ir būdu. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 53-54).

Apžiūros protokole užfiksuoti į įvykį reagavusių pareigūnų nešiojamais vaizdo registratoriais padaryti vaizdo įrašų apžiūros rezultatai. Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK RS vyresniosios tyrėjos K. Š. vaizdo registratorius vaizdo įraše, kurio trukmė 28.43 min., nurodyta, kad atvykus buto duris atidaro nukentėjusysis G. V.. Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK RS vyriausiasis patrulis N. T. paklausia, kas atsitiko. G. V. atsako: „pradėjo drakę“. N. T. klausia: „kur jis yra“. Bute buvęs A. B. pasako“ „taksistas į (duomenys neskelbtini) nuvežė“. Po to policijos pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes, bute esantys vyrai apibūdina G. V. sumušusio asmens išvaizdą – stambus, „bulius“ geras, po pusantrų metų grįžęs iš kalėjimo. Vaizdo įrašo 3.09 min. K. Š. paklausia, kuris ant kurio puolė. G. V. ir A. B. kartu atsakė: „jisai puolė“. G. V. pasako: „ant manęs“. A. B. pasako, kad iš karto bėgo paskambint. Toliau vaizdo įraše matyt, kaip K. Š. išeina iš buto ir atsineša alkoholio matuoklį. 10.57 vaizdo įrašo minutę G. V. pasako: „tokių svečių nesikviečiam, pradėjo blūdyt“, priedurnis, nei mes mušamės“. A. B. pasakė, jog svečias gyrėsi, kad ką tik grįžo, pusantrų metų „sėdėjo“. A. B. sako, jog žino, kad G. V. sumušęs asmuo yra iš (duomenys neskelbtini). 12.53 min. K. Š. paklausia į kurią vietą G. V. trenkė, šis parodo smakrą, pasako, kad į nosį. G. V. nueina į vonios kambarį, pasižiūri į veidrodį ir pasako: „nosis lūžus, matau, lūžus“. 20.01 vaizdo įrašo minutę G. V. pasako „bet debls, sėdėjo, gėrė gėrė, susisuko, mojuotis pradėjo, ir taip dar biški „atsikapojau“, masė ne ta.“ A. B. tvirtina, kad taksi jį nuvežė į (duomenys neskelbtini).

Apžiūrimame Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK RS vyriausiojo patrulio N. T. vaizdo registratoriaus vaizdo įraše, kurio trukmė 30.00 min., nurodyta, analogiškas K. Š. nešiojamo vaizdo registratoriaus vaizdas su blogos kokybės garsu, kadangi neina suprasti ką kalba bute esantys asmenys.

Apžiūrimame Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK RS vyriausiojo patrulio N. T. vaizdo registratoriaus vaizdo įraše, kurio trukmė 10.42 min., matyti atvykę GMPT medikai, kurie suteikia G. V. pagalbą, sutvarsto žaizdą. Vaizdo įrašas yra su blogos kokybės garsu, kadangi neina suprasti ką kalba bute esantys asmenys.

Apžiūrimame Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK RS vyriausiojo patrulio K. R. vaizdo registratoriaus vaizdo įraše, kurio trukmė 11.55 min., įrašytame kitą dieną po įvykio matyti, kaip Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK RS tyrėja T. G. aiškinasi įvykio aplinkybes. Bute esantys G. V. ir A. B. patvirtina tas pačias įvykio aplinkybes, užfiksuotas įvykio naktį policijos pareigūnų K. Š. ir N. T. vaizdo registratoriais. Vaizdo įrašo trukmė 5.19 min. G. V. pasako „užkvailiojo čia, pradėjo dubasint, aš tik gyniausi, aš nedaviau“ Vaizdo įraše matyti, kaip T. G. fotografuoja butą, atlieka jo apžiūrą (b. l. 39-41).

Apžiūros protokole užfiksuoti iš Bendrojo pagalbos centro gauto garso įrašo (A. B. telefoninis pranešimas Bendrajam pagalbos centrui) apžiūros rezultatai. Apžiūrimo BPC skambučio trukmė 1.57 min. Operatorei atsiliepus pranešėjas A. B. pasako, kad reikėtų atvykti į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) butą, prašo policijos pagalbos iš G. V. buto išprašyti nepageidaujamą asmenį. Operatorė nurodo laukti policijos. Balso įrašo pabaiga (b. l. 36-38).

Teismas konstatuoja:

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, nesunkiai jį sužalojant ar susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Atsakomybė dėl tokios veikos padarymo asmeniui yra tada, kai šioje normoje numatytos pasekmės yra sukeliamos tyčiniais veiksmais, susijusiais priežastiniu ryšiu su pasekmėmis.

Kaltinamasis R. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, jog nukentėjusįjį mato pirmą kartą. Kitą vertus kaltinamasis pripažino, kad tai jis buvo trečiasis asmuo, kartu su nukentėjusiuoju ir liudytoju kaltinime nurodytu laiku ir vietoje dalyvavęs išgertuvėse. Kaltinamasis pareiškė, kad nepamena dėl ko kilo konfliktas, bet jis dėl savo sveikatos negalėjo sužaloti nukentėjusiojo, kad jis išėjęs iš buto paliko sveikus nukentėjusįjį ir liudytoją.

Kaltinamojo kaltę nesunkiai sužalojus nukentėjusįjį G. V. patvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis G. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neatpažįsta kaltinamojo, neatpažįsta, ar čia tas pats asmuo (kaltinamasis), kuris jį sumušė. Nukentėjusysis neprisiminė aplinkybių ir prašė teismo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tuo pagrindu teismas vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurių metu nurodė, kad 2024 m. vasario 8 d. visą dieną vartojo alkoholį su A. B. savo namuose, kuris kartu atsivedė jam nepažįstamą asmenį; begeriant A. B. atsivestas nepažįstamasis pradėjo prie G. V. kabinėtis, tapo agresyvus, jie apsižodžiavo ir tada jis pradėjo G. V. mušti, sudavė smūgius į įvairias jo kūno vietas rankomis ir kojomis, o jis bandė gintis; prisimena, kad jam stipriai ranka trenkė į nosį; A. B. išėjo į laiptinę ir iškvietė policijos pareigūnus; po to, kai nepažįstamas asmuo jį sumušė, jis išėjo iš buto; nepažįstamas asmuo, kuris jį sumušė, yra neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos, gyvena (duomenys neskelbtini) mstl., yra aukštas, stambaus kūno sudėjimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis pareikė, kad šią dieną jis nepamena nieko, bet turbūt jį mušė jis, tiesą sakė ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, nes tuo metu po įvykio atsiminė geriau, B. negalėjo sulaužyti jam nosies, nepamena ir kad būtų daugiau asmenų bute su juo ir B., jam buvo sužalota barzda ir praskelta nosis.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. B. patvirtino, kad, eidamas pas nukentėjusįjį atsivedė nepažįstamąjį, sutiktą pakeliui, kuris norėjo kartu išgert; begeriant alkoholinius gėrimus jam nepatiko nepažįstamojo kalbos, todėl išėjo į laiptinę iškviesti policijos pareigūnų; kol jis laukė policijos pareigūnų, šis asmuo sumušė G.; jie jo nepažįsta, bet daugiau nebuvo kam užpulti G.; grįžęs rado kraujo ant grindų koridoriuje, nukentėjusiajam lūpa buvo praskelta; tyrėjai nemelavo, atsiminė po įvykio geriau nei teisiamojo posėdžio metu. Liudytojas taip pat nurodė, jog nežino, ar nukentėjusįjį užpuolė tas pats asmuo, kurį matė teisiamajame posėdyje, bet jokio kito asmens daugiau nebuvo, buvo tik trise, jis pats (liudytojas) nepuolė nukentėjusiojo, nukentėjusysis jam sakė, kad būtent trečiasis asmuo jį sumušė.

Nukentėjusiojo patirtų sužalojimų mastą patvirtino specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad G. V. konstatuota žaizda smakro srityje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2024-02-08 ir būdu. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 53-54).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimame Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK RS vyriausiojo patrulio K. R. vaizdo registratoriaus vaizdo įraše, kurio trukmė 11.55 min., įrašytame kitą dieną po įvykio matyti, kaip Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK RS tyrėja T. G. aiškinasi įvykio aplinkybes. Bute esantys G. V. ir A. B. patvirtina tas pačias įvykio aplinkybes, užfiksuotas įvykio naktį policijos pareigūnų K. Š. ir N. T. vaizdo registratoriais. Vaizdo įrašo trukmė 5.19 min. G. V. pasako „užkvailiojo čia, pradėjo dubasint, aš tik gyniausi, aš nedaviau“ (b. l. 39-41).

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo kartu su nukentėjusiuoju ir liudytoju, visi trys vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus. Aptarti nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai patvirtina, kad būtent R. R. pavartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, nes būtent kaltinamajam tapus agresyviu liudytojas išėjo į laiptinę iškviesti policijos pareigūnų, kurių laikė lauke, o grįžus rašo nuketinėjusįjį sumuštą, kuris patvirtino, jog būtent nepažįstamas trečiasis išgertuvių dalyvis jį sumušė, o kaltinamasis buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. Užfiksuotas skambutis Bendrajam pagalbos centrui ir pareigūnų kūno kamera užfiksuoti nukentėjusiojo ir liudytojo pasakojimai patvirtina šias aplinkybes ir liudytojo bei nukentėjusiojo parodymams neprieštarauja. Todėl teismas sprendžia, jog byloje surinktų įrodymų pakanka kaltinamojo kaltei nustatyti.

Kaltinamojo versija, kad jis išgertuvių metu nesusipyko su nukentėjusiuoju ir liudytoju prieštarauja jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kad išgertuvių metu kilo konfliktas, todėl jis išėjo iš buto. Tai, kad bute kilo žodinis konfliktas patvirtino tiek liudytojas, tiek nukentėjusysis. Liudytojas nurodė, kad pirmą kartą kvietė policijos pareigūnus, kad patvirtina, kad kaltinamasis išgertuvių metu elgėsi agresyviai, o liudytojas jautė grėsmę. Tai, kad kaltinamajam pradėjus elgtis agresyviai ir kilus žodiniam konfliktui, o liudytojui išėjus iškviesti policijos, nukentėjusysis buvo sumuštas, patvirtina, kad būtent kaltinamasis nesunkiai sutrikdė G. V. sveikatą, nes jis ne tik buvo įvykio vietoje ir laiku, bet ir būtent jis turėjo motyvą smurtu spręsti konfliktą su nukentėjusiuoju. Kaltinamasis įvykio metu buvo neseniai paleistas iš kalėjimo, kas patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojo policijos pareigūnams nurodytą kaltinamojo apibudinimą.

Akivaizdu, kad niekas kitas iš trijų išgertuvėse dalyvavusių asmenų negalėjo sumušti nukentėjusiojo, kaip tik kaltinamasis. Kaltinamasis nurodė, kad nežino, dėl kokių priežasčių liudytojas ir nukentėjusysis galėjo jį neteisingai apkaltinti.

Nors kaltinime buvo nurodyta, kad kaltinamasis rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias G. V. kūno vietas, tačiau teismui nenustačius, kad kaltinamasis kojomis sudavė smūgius nukentėjusiajam (nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu to negalėjo patvirtinti, nes neprisimena, to nepatvirtino kiti byloje surinkti duomenys), ir įvertinus, kad tokia galimybė yra mažai tikėtina (kaltinamasis turi nustatytą neįgalumą būtent dėl kojų sunkios būklės, sunkiai vaikšto, kaltinime nurodyti sužalojimai nustatyti galvos srityje), faktinė aplinkybė, kad kaltinamasis kojomis sudavė smūgius į įvairias G. V. kūno vietas šalintina iš kaltinimo. Nepaisant to, tai nekeičia kaltinimo esmės, nes kaltinamojo suduoti smūgiai rankomis ir dėl jų kilę padariniai kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas.

Teismas sprendžia, kad R. R. suduoti smūgiai nukentėjusiajam tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su dėl šių smūgių nukentėjusiajam kilusiais padariniais, t. y. fizinio skausmo sukėlimu dėl muštinės žaizdos smakro srityje padarymo bei nosies kaulų lūžiu, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo R. R. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimo motyvai

Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-61 straipsnių nuostatomis.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas R. R. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad yra teisiamas ketvirtą kartą (kiti teistumai yra išnykę), kad praeityje septynis kartus teistas, iš jų dėl trijų nusikalstamų veikų teistumas neišnykęs, keturis kartus praeityje teistas už smurtinius nusikaltimus (b. l. 121-128), dėl probacijos sąlygų nevykdymo buvo kreiptasi į teismą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo, 2024 m. balandžio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi teikimas patenkintas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis), administracine tvarka nebaustas (b. l. 135-136), nedirba (b. l. 133-134), jam nustatytas neįgalumas, iki 2050 m. balandžio 16 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) bazinis darbingumo lygis (baudžiamosios bylos Nr. 1-489-1135/2022 duomenys), nevedęs, išlaikytinių neturi. Iš nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos, darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, jo elgesį nulėmė susiformavęs gyvenimo būdas, turimi žalingi įpročiai, negebėjimas tinkamai valdyti emocijas, ydingas požiūris į tokią vertybę kaip kito žmogaus sveikata. Ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos tokios bausmės rūšys kaip viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, terminuotas laisvės atėmimas, kaltinamojo neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo, jis savo elgesio nekeičia, priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys yra susiformavęs, sistemingas ir nuoseklus, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą R. R. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, tokia bausmė yra proporcinga atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, adekvati ir pakankama sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai neatlikęs ankstesnės laisvės atėmimo bausmės už smurtinio pobūdžio nusikaltimą (lygtinio paleidimo metu), nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teisiamas net aštuntą kartą, kaltinamasis nėra susaistytas socialiniais darbo ir šeimos ryšiais. Teismas atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nes nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bendrintina su 2022 m. gegužės 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-489-1135/2022 paskirtos ir neatliktos 8 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie jos pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Šiuo atveju atsižvelgiama į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad lygtinis kaltinamojo atleidimas nuo bausmės nepasiteisino.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šio kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu jis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis atsakingas už nukentėjusiojo nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamajam kyla pareiga atlyginti kilusią žalą.

Pateiktas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (b. l. 57-62) yra pagrįstas įrodymais, byloje nustatyta, kad G. V. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamojo R. R. veiksmais, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gydytas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, žala iki šiol nėra atlyginta, kaltinamasis ieškinio neginčijo, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš R. R. priteistina Kauno teritorinei ligonių kasai 1 030,39 Eur žalai atlyginti.

Kiti klausimai

Kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 2 dalimi, 2023 m. lapkričio 24 d. nutartimi buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas, pažyma dėl apskaičiuotų išlaidų iki šio nėra pateikta, tačiau akivaizdu, kad išlaidos dėl gynėjo dalyvavimo teisiamajame posėdyje susidarė ir bus apskaičiuotos ateityje.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“.

Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas paskirtas buvo dėl to, kad kaltinamasis yra neįgalus (nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis iki 2050 m. balandžio 16 d.), be to jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo galimybė pačiam pasirinkti gynėją buvo apsunkinta. Taigi, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Kadangi būdamas suimtas kaltinamasis neturi galimybės pats pasikviesti gynėjo, kaltinamojo turtinė padėtis yra bloga, išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo valstybės naudai nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 11 straipsnio 1 dalimi, procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų; bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.

R. R. paskirta kardomoji priemonė: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 117-120), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Kaltinamajam paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas kaltinamojo nuosavybės teisių apribojimas (b. l. 150-153) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina galioti iki visiško turtinės žalos civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai atlyginimo, o atlyginus žalą, panaikina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinti paskirtą bausmę su 2022 m. gegužės 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-489-1135/2022 paskirtos ir neatliktos 8 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie jos pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

R. R. bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kaltinamajam R. R. taikytą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą 2024 m. balandžio 19 d. (iki 2024 m. liepos 19 d.) nutarimu 1 030,39 Eur vertės piniginėms lėšoms (neišieškoma suma 267,00 Eur), esančioms AB „Swedbank“ Nr.: (duomenys neskelbtini), banko sąskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti galioti iki visiško turtinės žalos civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai atlyginimo, o atlyginus žalą, panaikinti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį patenkinti visiškai ir iš R. R. priteisti 1 030,39 Eur (vieno tūkstančio trisdešimties eurų 39 ct) žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nuosprendžio dalį dėl nuosavybės teisių ribojimo pratęsimo vykdyti skubiai, pranešant apie tai atitinkamam registrui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Vaiva Bėčienė