- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-30
- Bylos Nr.
- eI3-250-1161/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00386-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai
- Trečiasis asmuo
- savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašo: 1) panaikinti atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra; ir CPVA) sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT11 (prašyme nurodytas numeris IT10 laikoma rašymo apsirikimu) (registruotas Agentūroje 2024 m. sausio 4 d. Nr. 2024/3-35-6), kuriuo nuspręsta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalo grąžinti 12 657,02 Eur dydžio išlaidų sumą (toliau – ir Sprendimas); 2) tuo atveju, jei teismas atmestų pirmąjį reikalavimą, pakeisti skundžiamą Sprendimą ir Administracijai finansinės korekcijos netaikyti arba teismui nustačius, kad Agentūra turėjo pagrindą taikyti finansinę korekciją, įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti galimą pažeidimą ir spręsti dėl mažesnės korekcijos taikymo.
Pareiškėja prašyme nurodo, kad, įgyvendindama projektą „Socialinio būsto plėtra“, projekto Nr. 08.1.2-CPVA-R-408-01-0011 (toliau – ir Projektas), skelbiamų derybų būdu įvykdė pirkimą „Sostinės savivaldybė perka vieno, dviejų, trijų ir keturių kambarių butus visose Vilniaus miesto seniūnijose“ (toliau – ir Pirkimas).
Paaiškina, kad Administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 30-3100/18 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto pirkimo skelbiamų derybų būdu komisijos sudarymo ir šios komisijos veiklos reglamento tvirtinimo“ sudaryta socialinio būsto pirkimo komisija (toliau – ir Komisija) nustato galutinį paraiškos pateikimo terminą.
Pažymi, kad skelbimas apie Pirkimą paskelbtas 2018 m. spalio 5 d. Skelbime nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas iki 2018 m. spalio 29 d.
Nurodo, kad 2018 m. spalio 30 d. vyko Komisijos posėdis (Posėdžio protokolas Nr. 16-939/18(2.1.42-TR2), kurio metu vyko Socialinio būsto pirkimo skelbiamų derybų būdu vokų atplėšimas. Komisija konstatavo, kad per nustatytą pasiūlymų pateikimo terminą buvo gauti 9 vokai su 9 butų pasiūlymais.
Teigia, kad priešingai nei nurodo Agentūra skundžiamame Sprendime, pareiškėja pateikė Agentūrai paaiškinimus, kuriais nurodė nesutinkanti su pateiktu įtarimu dėl galimo pažeidimo, kadangi gauti pasiūlymai buvo pateikti laiku. Perkančioji organizacija ne tik pateikė, bet ir parodė jų gavimo faktą dokumentų valdymo sistemoje nuotolinio susitikimo metu.
Pažymi, kad Administracijai 2024 m. sausio 4 d. buvo pateiktas Sprendimas, kuriame nurodyta, jog Agentūra daro išvadą, kad Perkančioji organizacija pažeidė Aprašo 3 punkte numatytą skaidrumo principą, 28, 75 punktus bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT, Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316, 484 punkto, 488.7 papunkčio nuostatas, nes neužtikrino audito sekos, kad būtų užtikrintas Pirkimo ir Perkančiosios organizacijos sprendimų skaidrumas. Sprendimo priede – 2023 m. gruodžio 27 d. Gražintinų lėšų dokumente Nr. 2023-SF/2-620 nurodyta, kad Administracija per 90 dienų privalo grąžinti 12 657,02 Eur dydžio sumą.
Nurodo, kad nagrinėjamu atveju Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą ir priimdama skundžiamą Sprendimą vadovavosi PAFT nuostatomis, kurių 25 skirsnyje yra reglamentuojamas pažeidimų tyrimas. Pažymi, kad skundžiamas Sprendimas dėl pažeidimo, priimamas vadovaujantis PAFT, kaip individualus administracinis aktas, turi atitikti ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatytus individualiam administraciniam aktui taikomus reikalavimus, t. y. privalo būti aiškiai, konkrečiai motyvuotas, o jame išdėstyti motyvai turi būti susiję su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias Agentūra kaip viešojo administravimo subjektas privalo visapusiškai įvertinti, o ne formaliai ir selektyviai.
Visiškai nesutinka su atsakovės pateiktu faktiniu ir teisiniu situacijos vertinimu, atliktą tyrimą laiko neobjektyviu, neatitinkančiu faktinės situacijos, o jo metu padarytas išvadas – absoliučiai nepagrįstomis. Atkreipia dėmesį, kad pateikė Agentūrai įrodymus apie paraiškų, tame tarpe ir laimėjusio kandidato, gavimo faktus, papildomai parodė jų gavimo faktą dokumentų valdymo sistemoje nuotolinio susitikimo metu, tačiau Agentūra apie šiuos duomenis net neužsiminė skundžiamame Sprendime, visiškai juos ignoravo ir priėmė absoliučiai nepagrįstą Sprendimą. Vertina, kad Perkančiosios organizacijos pateikta informacija akivaizdžiai įrodo, jog Agentūros įtarimai iš esmės yra klaidingi, o Perkančioji organizacija nepažeidė nei teisės aktų reikalavimų, nei bendrųjų viešųjų pirkimų teisės principų.
Nurodo, kad teisės pažeidimo subjektyvinė pusė susideda iš teisės pažeidimo padariusio teisinio vieneto (organizacijos, įstaigos ir kt.) kaltės, motyvo ir tikslo, kur kaltė yra pagrindinis teisės pažeidimo subjektyvinės pusės požymis. Jeigu kaltė dėl teisinio vieneto elgsenos nenustatyta ir atsiradę padariniai yra atsitiktinio aplinkybių sutapimo rezultatas, vadinasi, nėra subjektyvinės pusės, dėl ko negali būti ir teisės pažeidimo, suponuojančio atitinkamų poveikio priemonių taikymą. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT). Atkreipia dėmesį, kad Perkančioji organizacija nesiekė ir neturėjo jokio motyvo bei tikslo padaryti Agentūros nurodomą pažeidimą ir, kaip patvirtina aukščiau išdėstyti argumentai, toks pažeidimas ir nebuvo padarytas bei jokių neigiamų pasekmių nagrinėjamu atveju neatsirado. To, beje, Agentūra Sprendime ir nenurodo.
Pareiškėjos vertinimu, išnagrinėjus situacijai aktualias aplinkybes ir Sprendimo turinį, darytina išvada, kad Agentūra tinkamai nemotyvavo Sprendimo, nepagrindė jo įrodymais, selektyviai, formaliai ir neobjektyviai vertino situacijai reikšmingas aplinkybes, todėl Sprendimas yra formalus, neproporcingas, neteisingas ir neatitinka VAĮ 10 straipsniu jam keliamų reikalavimų.
Konstatuoja, kad Agentūra ne tik priėmė Sprendimą, neatitinkantį VAĮ 10 straipsnyje nustatytų individualiam administraciniam aktui taikytinų reikalavimų, tačiau ir pažeidė gero administravimo, atsakingo valdymo principus. Tokio Sprendimo palikimas galioti reikštų, kad Agentūra turi teisę priimti nemotyvuotą, nepagrįstą sprendimą susigrąžinti lėšas ir tokiu būdu pažeisti galiojančius teisės aktus bei išvengti bet kokios atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus susidariusią situaciją ir aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Agentūra formaliai įvertino faktines aplinkybes ir nustatė, kad Perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidė Aprašo nuostatas bei PAFT, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316, 484 punktą, 488.7 papunktį. Mano, kad toks situacijos vertinimas nėra tinkamas pažeidimo tyrimo atlikimas, atitinkantis visapusišką ir objektyvų viešąjį administravimą
Atkreipia dėmesį, kad Agentūra Sprendime nenurodė, koks konkretus poveikis dėl tariamai padaryto pažeidimo galėtų būti ar buvo padarytas Europos Sąjungos (toliau – ir ES; ir Sąjunga) biudžetui, todėl lieka neaišku, kodėl Agentūra, taikydama sankciją, skundžiamame Sprendime pritaikė Administracijai sankciją.
Apibendrina, kad Agentūros priimtas Sprendimas dėl sankcijos taikymo negali būti laikomas atitinkančiu individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, kadangi juo paskirta sankcija yra nemotyvuota. Dėl to konstatuoja, kad Agentūra ne tik priėmė Sprendimą, neatitinkantį VAĮ 10 straipsnyje nustatytų individualiam administraciniam aktui taikytinų reikalavimų, tačiau ir pažeidė gero administravimo, atsakingo valdymo principus. Administracijos įsitikinimu, prašyme nurodyti argumentai vienareikšmiškai įrodo, jog pažeidimas konstatuotas visiškai nepagrįstai, todėl Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėse (toliau – ir Gairės) numatyta finansinė korekcija (25 proc.) negali būti taikoma. Šiuo atveju turėtų būti įvertintas Agentūros skirtos 25 proc. finansinės korekcijos pagrįstumas bei pripažintina, kad Agentūros sprendimas taikyti sankciją yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas bei dėl to naikintinas.
Atsakovė VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjos prašymą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė atsiliepime
pažymi, kad remiantis Pirkimo skelbimo informacija nustatyta, kad paraiškos turėjo būti pateiktos iki 2018 m. spalio 29 d. Socialinių būstų pirkimo skelbiamų derybų būdu sąlygų ir vertinimo kriterijų aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 1-1707, 10 punkte nustatyta, kad paraiškos dalyvauti skelbiamose derybose turi būti pateiktos iki 2018 m. spalio 29 d., 9 val., vėliau pateiktos paraiškos nebus nagrinėjamos.
Teigia, jog kadangi Laimėtojo paraiškos gavimo datą pagrindžiantis dokumentas nebuvo pateiktas, todėl nebuvo galimybės įsitikinti, ar paraiška buvo pateikta per Perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygose nustatytą terminą, ir Perkančioji organizacija pagrįstai sudarė sutartį su Laimėtoju, todėl buvo padaryta išvada, kad Perkančioji organizacija Pirkimo procedūros metu neužtikrino skaidrumo principo laikymosi bei tinkamos audito sekos.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 3 ir 10 straipsnių administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, t. y. Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, nes jie yra deklaratyvūs ir neįrodo, kad Sprendimas kokiu nors būdu neatitiko VAĮ reikalavimų. Pažymi, kad PAFT 318 punkte nurodyta, kad sprendimas dėl pažeidimo turi atitikti VAĮ nustatytus administraciniam sprendimui taikomus reikalavimus. Daro išvadą, kad Sprendimas atitinka visus esminius VAĮ 3 ir 10 straipsniuose reikalavimus, nes: atsakovė Sprendimą priėmė savo kompetencijos ribose ir išimtinai vadovaudamasis teisiniu reguliavimu, kuris nurodytas Sprendime; pareiškėjai, užregistravus įtarimą dėl pažeidimo, buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kuria pareiškėja pasinaudojo; pareiškėjai iš Sprendimo turinio yra aiškus teisinis reguliavimas, kuriuo remiantis buvo kvalifikuotas pareiškėjos padarytas pirkimų pažeidimas (pateiktas Aprašo 3 punkto, 28 ir 75 punktų traktavimas) bei taikoma finansinė korekcija (Taisyklės, PAFT, Gairės), nes pati pareiškėja juo remiasi teikdama prašymą; Sprendime yra nurodytos visos esminės faktinės aplinkybės, kurios turėjo įtaką pažeidimo nustatymui ir pareiškėjai jos yra žinomos, nes ji jomis remiasi, teikdama prašymą, t. y. atsakovė visapusiškai įvertino faktines aplinkybes, priimdamas Sprendimą; yra pateikti atsakovės motyvai, kodėl, jos nuomone, pareiškėja padarė pažeidimą, t. y. Sprendime yra pateiktas pareiškėjos objektyvus ir nešališkas veiksmų vertinimas, šie motyvai pareiškėjai yra aiškūs, nes ji prašyme pateikia savo poziciją dėl atsakovės motyvų ir pateikia nesutikimą su jais; Sprendime aiškiai suformulavo pareiškėjos pareigą grąžinti netinkamas finansuoti išlaidas, tai nurodydama Sprendime ir pateikdama 2023 m. gruodžio 27 d. grąžintinų lėšų formą GLF Nr. 2023-SF/2-620; Sprendime nurodyta aiški ir nedviprasmiška jo apskundimo tvarka, kuria pareiškėja pasinaudojo pateikdama prašymą.
Teigia, kad nagrinėjamu atveju Sprendimas neabejotinai išpildo visus nurodytus kriterijus, t. y. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas. Konkrečiai, Sprendime užfiksuota, kad CPVA informavo pareiškėją apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą, išsamiai išdėstė nustatytas galimo pažeidimo aplinkybes, nurodė teisinį pagrindą ir paprašė pareiškėjos pateikti paaiškinimus. CPVA suteikė pareiškėjai galimybę teikti paaiškinimus ir argumentus dėl paties pažeidimo ir jo tyrimo, o pareiškėja pateikė savo paaiškinimus ir argumentus. Sprendimo III dalyje nurodytos ir aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis ir aktualia teismų praktika, išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjos pateikti argumentai. Vertina, kad ginčijamame Sprendime aiškiai nurodytos visos aplinkybės, teisiniai argumentai ir motyvai, kurie lėmė pažeidimo fakto konstatavimą ir netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo dydį. Visa tai patvirtina, kad CVPA, kaip įgyvendinančioji institucija, buvo aktyvi ir atliko Taisyklių bei PAFT nuostatose numatytus tyrimo veiksmus. Pažymi, kad prašyme pareiškėja iš esmės nepaneigia šių aplinkybių – ji tiesiog Sprendimo prieštaravimą VAĮ reikalavimams kildina tik iš savo nesutikimo su konstatuotu pažeidimu.
Argumentuoja, kad nesant jokių dokumentų įrodančių, kad Laimėtojo paraiška buvo gauta laiku, nėra jokios galimybės objektyviai įsitikinti, kad Sutartis buvo sudaryta pagrįstai. Pažymi, kad pareiškėjos įgyvendinamas Projektas yra finansuojamas iš ES lėšų, todėl šiuo atveju yra taikytini tiek ES, tiek nacionalinės teisės aktai bei juos aiškinanti teismų praktika. Tiek teisės aktai, tiek ir jas aiškinanti teismų praktika, aiškiai įtvirtina CPVA teisę, o kartu ir pareigą, atlikti viešųjų pirkimų, finansuojamų ES lėšomis, priežiūrą ir kontrolę bei atlikti įtariamo pažeidimo tyrimus ir nustatyti pažeidimus, jeigu tam yra faktiniai ir teisiniai pagrindai.
Paaiškina, kad pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/20136 (toliau – ir Reglamentas) 122 straipsnio 2 dalies nuostatas, valstybės narės privalo užkirsti kelią pažeidimams, juos nustatyti ir ištaisyti. Reglamento 73 straipsnyje nustatyta, kad pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybės narės ir Europos Komisija atsako už programų valdymą ir kontrolę pagal atitinkamas savo pareigas, nustatytas šiuo reglamentu ir konkrečiam fondui taikomose taisyklėse. Vadovaujantis Reglamentu, kiekviena valstybė narė turi paskirti valdymo ir kontrolės institucijas, sukurti ir patvirtinti valdymo ir kontrolės sistemą (toliau – ir VKS), kuri turi būti audituota nepriklausomos audito institucijos ir kuriai pritaria EK. VKS turi užtikrinti, kad ES biudžetui būtų deklaruojamos tik tinkamos finansuoti išlaidos, t. y. išlaidos, kurios atitinka veiksmų programos taisykles, paramos skyrimo reikalavimus ir yra patirtos nepažeidžiant ES ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikoje VKS sukurta ir nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymais ir Stebėsenos komiteto patvirtintais dokumentais. Pagal Taisykles, CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, atlieka jai pavestas funkcijas, tarp kurių – tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustato mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai (Taisyklių 9.3.1 papunktis); atlieka projektų patikras vietose teisės aktų nustatyta tvarka (Taisyklių 9.3.4 papunktis); atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka (Taisyklių 9.3.5 papunktis); atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui (Taisyklių 9.3.7 papunktis).
Taip pat nurodo, kad PAFT 25 skirsnyje, reglamentuojančiame pažeidimų tyrimų tvarką, 295 punkte nustatyta, kad pažeidimus gali įtarti kiekvienas ES struktūrinius fondus administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų sutarčių priežiūrą, kontrolę arba auditą, gavęs informaciją iš trečiųjų šalių ar ją pastebėjęs visuomenės informavimo priemonėse ir kitais atvejais. Papildomai pastebėtina, kad tuo tikslu audito institucija (šiuo atveju – VK) vertina įgyvendinančių institucijų veiksmus.
Daro išvadą, kad siekiant įvertinti, ar Komisijos protokolai arba dokumentų valdymo sistemos išrašai, gali būti vertinami kaip pakankami ir tinkami bei vieninteliai Pirkimo procedūras atspindintys dokumentai, kuriais remiantis priežiūros institucijos, t. y. CPVA (įgyvendinančioji institucija) ir VK (audito institucija), gali įsitikinti Pirkimo procedūrų tinkamu vykdymu ir Pirkimo sutarties sudarymo pagrįstumu, svarbu išsiaiškinti, kaip aptariamas įpareigojimas yra apibrėžtas nacionaliniuose ir ES teisės aktuose.
Mano, kad atsižvelgiant į Aprašo 3 punkto nurodytus pirkimų principus, kurie iš esmės yra tapatūs viešųjų pirkimų principams, Aprašo nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formuojamą praktiką dėl viešųjų pirkimų principų aiškinimo bei pirkimų vykdymo, kartu vertinant ir Aprašo reguliuojamų teisinių santykių specifiką. Pažymi, kad tokio teisės aiškinimo bei taikymo pareiškėjas prašymu neginčija.
Atkreipia dėmesį, kad Projekto sutartis sudaryta 2018 m. birželio 1 d., todėl Projekto vykdytojui, vykdant Pirkimą, buvo žinoma pareiga saugoti Pirkimo dokumentus iki Projekto sutartyje nurodytos datos, kad galėtų pagrįsti Pirkime priimtus sprendimus. Atitinkamai yra visiškai nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad joks teisės aktas nenumatė jo pareigos fiksuoti paraiškų gavimo fakto, nes šio fakto fiksavimas sudaro sąlygas atsakingoms institucijoms nešališkai įsitikinti, kad paraiškos buvo gautos laiku, o pirkimo sutartys sudarytos teisėtai, t. y. teisinis reguliavimas aiškiai nurodė, kad turi būti saugomi tokie dokumentai (atitinkamai ir sudaromi), kurie pagrįstų Perkančiosios organizacijos Pirkime priimtus sprendimus, pavyzdžiui, pripažinti, kad paraiškos gautos nepraleidus Pirkimo sąlygose nurodyto termino.
Pažymi, kad Pirkimo skelbime (https://vilnius.lt/lt/2018/10/05/laukianciu-socialinio-busto-rekordiskai-mazes-sostine-perka-apie-100-butu/) nurodyta, kad paraiškos turi būti pateiktos iki 2018 m. spalio 29 d. imtinai.
Daro išvadą, kad paraiškos turėjo būti pateiktos iki labai konkretaus termino, t. y. iki 2018 m. spalio 29 d., 9 val., todėl, pavyzdžiui, paraiška, kuri būtų buvusi gauta 2018 m. spalio 29 d. 9 val. 5 min., turėjo būti nepriimta ir grąžinta paraišką pateikusiam asmeniui bei toliau pirkime kandidatas nedalyvauja.
Teigia, kad nustatė ir pareiškėja su tuo prašyme sutinka, kad pareiškėja negali pateikti įrodymų, jog Laimėtojo paraiška buvo gauta nepraleidus Pirkimo sąlygose nurodyto termino, t. y. kad ji nėra gauta po 2018 m. spalio 29 d., 9 val.
Nurodo Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) išaiškinimus dėl VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodyto skaidrumo principo. Daro išvadą, kad Perkančioji organizacija, siekdama nepažeisti skaidrumo principo, privalėjo išsaugoti Pirkimo procedūras atspindinčius dokumentus, tame tarpe ir dokumentus įrodančius, kad Laimėtojo paraiška buvo gauta laiku, kuriais remiantis būtų galima įsitikinti, kad laimėjusio kandidato Laimėtojo paraiška buvo gauta laiku ir su juo buvo galima sudaryti Sutartį.
Vertina, jog vien tik Komisijos protokolas, dokumentų valdymo sistemos išrašas nėra pakankami dokumentai, nes siekiant patikrinti, ar buvo tinkamai nustatytas Pirkimo Laimėtojas, privalo būti sudaryta galimybė patikrinti ir įvertinti, ar Laimėtojo paraiška buvo gauta laiku, atkreipiant dėmesį, kad, vadovaujantis Pirkimo sąlygų 11 punktu, paraiškos turi būti grąžinamos jas pateikusiems asmenims, jei paraiška yra pateikta pavėluotai, o šios aplinkybės, remiantis Komisijos protokolais bei dokumentų valdymo sistemos išrašais, nėra galimybės patikrinti, nes pareiškėja negali pateikti dokumentų, įrodančių paraiškos gavimo laiką.
Pažymi, kad paraiškos (pasiūlymo) gavimo užfiksavimo aplinkybė, t. y. įrašas iš dokumentų valdymo sistemos apie gavimo faktą, jokiu būdu nepagrindžia ir neįrodo, kad Laimėtojo pateikta paraiška buvo pateikta laiku, nes dokumentų valdymo sistemoje (i) nėra nurodytas konkretus laikas (valandomis), kada buvo gauta paraiška, ypač tais atvejais, kai paraiška registruota 2018 m. spalio 29 d., (ii) aiškiai nenurodytas paraišką pateikęs subjektas, (iii) kokiam konkrečiam pirkimui yra pateikta paraiška, (iv) koks butas yra siūlomas. Mano, kad tokia informacija negali būti laikoma pakankama, kuri įrodytų, jog Laimėtojo paraiška buvo gauta laiku.
Akcentuoja, kad pareiškėja privalo užtikrinti, jog Pirkimo vykdymo procesas būtų tinkamai fiksuojamas (dokumentuojamas) ir šie dokumentai būtų išsaugoti, nes jais remiantis priežiūros institucijoms (tiek CPVA, tiek VK) yra sudaromos galimybės patikrinti, ar Pirkimas buvo įvykdytas tinkamai, pavyzdžiui, paraiška buvo gauta laiku.
Daro išvadą, jog Projekto vykdytojas turėjo imperatyvią pareigą teisės aktų nustatyta tvarka išsaugoti su Pirkimu susijusius dokumentus, įskaitant ir dokumentus, kurie įrodytų, kad Laimėtojo paraiška buvo gauta laiku, o prašyme nurodytos šalutinės aplinkybės (t. y., kad Komisijos veikla buvo reglamentuota, Komisijos nariai buvo pasirašę nešališkumo deklaracijas, Komisijos posėdžiai buvo protokoluojami ir pan.) jokiu būdu neeliminuoja pareiškėjos atsakomybės dėl neišsaugotų Pirkimo dokumentų. Pažymi, kad Komisijos protokolai yra išvestiniai dokumentai, kurie atspindi pareiškėjos vertinimą ir poziciją, ir niekaip neleidžia atsakovei (taip pat ir VK) savarankiškai įsitikinti, kad Laimėtojo paraiška buvo gauta laiku, tokiu būdu patvirtinant, kad Pirkimo procedūros buvo atliktos tinkamai ir išlaidos yra tinkamos finansuoti. Tą patvirtina ir pareiškėjos pateiktas 2018 m. lapkričio 8 d. vokų atplėšimo protokolas Nr. A16-939/18(2.1.42-TR2).
Teigia, kad Komisijos protokole nėra nurodyta, kada konkrečiai buvo gautos paraiškos, t. y. iš protokolo turinio neįmanoma objektyviai įsitikinti, kad paraiškos buvo gautos laiku ir tas būtų patvirtinta Komisijos narių parašais. Nesant jokio objektyvaus dokumento, kuris patvirtintų paraiškų gavimo laiką, Atsakovas, kaip ir Valstybės kontrolė, neturėjo galimybės savarankiškai įsitikinti, ar Laimėtojo paraiška buvo gauta laiku, taip pat, ar Perkančioji organizacija pagrįstai sudarė Pirkimo sutartį su Laimėtoju. Atitinkamai nebuvo galimybės įsitikinti, kad Pareiškėjo patirtos išlaidos visa apimtimi atitiko teisės aktų reikalavimus.
Pažymi, kad pagal LAT formuojamą praktiką pirkimo principų pažeidimo konstatavimui nėra svarbios jokios šalutinės aplinkybės, nes pirkimų principų pažeidimas yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio.
Daro išvadą, kad pareiškėja netinkamai aiškina Projekto sutartyje aiškiai ir konkrečiai apibrėžtą įpareigojimą ir Aprašo nuostatas, savo argumentais nepaneigė padaryto pažeidimo, todėl jos prašymas turi būti atmestas.
Atsakovės nuomone, pareiškėjos padarytas pažeidimas atitinka visus Reglamento 2 straipsnio 36 dalyje nurodytus pažeidimo požymius, todėl traktuojama, kad pareiškėjos padarytas pirkimų principų pažeidimas daro įtaką ES finansiniams interesams ir ribojo kandidatų konkurenciją Pirkime, t. y. šio pažeidimo atveju yra tenkinami visi trys aukščiau nurodyti pažeidimą kvalifikuojantys požymiai. Dėl kiekvieno iš jų pasisakoma atskirai. Atitinkamai, pritaikyta finansinė korekcija yra pagrįsta ir proporcinga padarytam pažeidimui.
Argumentuoja, kad pareiškėja pažeidė imperatyvų įpareigojimą saugoti Pirkimo procedūras atspindinčius dokumentus, tame tarpe ir dokumentus patvirtinančius, kad Laimėtojo paraiška buvo gauta laiku, todėl nėra galimybės įsitikinti, kad Perkančioji organizacija teisėtai sudarė Pirkimo sutartį, t. y. Pirkimo sutarties sudarymo procesas stokoja skaidrumo, nes neįmanoma objektyviai patikrinti Perkančiosios organizacijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Vertina, kad pagrįstai CPVA sprendė, kad Projekto vykdytojas pažeidė Aprašo 3 punkte numatytą skaidrumo principą, 75 punkto bei PAFT 484 punkto, 488.7 papunkčio nuostatas, nes neužtikrino audito sekos, kad būtų užtikrintas Pirkimo ir Perkančiosios organizacijos sprendimų skaidrumas.
Paaiškina, kad CPVA, vykdydama jai Taisyklių 9.3.1 – 9.3.14 papunkčiuose pavestas funkcijas, vadovaujantis PAFT nuostatose, susijusiose su bendrųjų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimais, turi pareigą patikrinti, ar Projekto vykdytojo deklaruotos išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti.
Sistemiškai vertinant PAFT 407 – 408 punktų nuostatas, daro išvadą, kad jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis finansuoti.
Teigia, kad yra tenkinamas pirmasis pažeidimo požymis, t. y. pareiškėja pažeidė nacionalinį reguliavimą, kuris buvo taikomas įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą Projektą.
Atkreipia dėmesį, kad atsakovės nustatytas pažeidimas buvo padarytas dėl netinkamo pareiškėjos veikimo (Perkančioji organizacija neužtikrino, kad Pirkimo procesas būtų tinkamai dokumentuojamas ir šie dokumentai saugojami, kad būtų galima įsitikinti, jog paraiškos Pirkime buvo gautos laiku), t. y. tenkinama antra Reglamento 2 straipsnio 36 punkto sąlyga, kad pažeidimas yra padaromas ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais.
Dėl kaltės elemento nustatant ES pažeidimus nurodo LVAT išaiškinimus (LVAT 2023 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023). Vertina, kad norint kvalifikuoti pažeidimą, kaip jis apibrėžtas ES teisiniame reguliavime, vadovaujantis teismų formuojama praktika, nėra būtina nustatyti projekto vykdytojo kaltės.
Daro išvadą, kad nustačius antrą pažeidimo elementą, jog pažeidimas yra padarytas ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais, nėra būtina nustatyti projekto vykdytojo kaltės, todėl pareiškėjos argumentai, jog atsakovė negalėjo konstatuoti pažeidimo, nes nebuvo nustatyta Pareiškėjo kaltė, yra nepagrįsti ir atmestini, nes tai nėra būtinasis pažeidimo elementas, kaip jis apibrėžtas ES reguliavime.
Atsikertant į pareiškėjos argumentus dėl to, kad pažeidimas neturėjo įtakos ES lėšų panaudojimui, pažymi, jog pagal LVAT formuoja praktiką, taikant finansines korekcijas už pirkimų pažeidimus, nėra būtina, kad būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai (pavyzdžiui, tiesioginė žala arba būtų atmesti konkrečių tiekėjų pasiūlymai), nes pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais.
Daro išvadą, kad taikant finansines korekcijas už pirkimų pažeidimus, nėra būtina, kad būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai pirkimo vykdymui ir ES lėšų panaudojimui, nes pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais, jie gali paveikti pirkimo rezultatą ir finansinius ES interesus, nors tas poveikis gali būti neakivaizdus (netiesioginis).
Argumentuoja, kad dėl atitinkamos normos dydžio taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes, nurodytas PAFT 7 priedu patvirtinto „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 10.1–10.4 punktuose (LVAT 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1218-261/2016; 2019 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-561-525/2019; 2020 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-719-415/2020, 2021 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-489-552/2021).
Nurodo PAFT 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas“ 6.1 papunktį, Gairių 1.1 papunktį, Gairių 1.4 papunktį, ir daro išvadą, kad Gairių reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog, siekiant taikyti atitinkamas finansinių korekcijų normas (5 proc., 10 proc., 25 proc. ir 100 proc.), reikia atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius fondų nuostolius, tokiu būdu užtikrinant, kad parinktos finansinių korekcijų normos atitiks proporcingumo principą.
Teigia, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjo padarytas pažeidimas pagal analogiją atitinka Gairių 2.2 lentelės „Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“ 16 punktą.
Paaiškina, kad, vadovaudamasi proporcingumo principu, kuris inkorporuotas Gairėse, teisiniu reguliavimu ir įvertinusi pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, pritaikė atitinkamą 25 proc. finansinę korekciją, nes nebuvo užtikrintas Pirkimo ir Perkančiosios organizacijos sprendimų skaidrumas, t. y. Projekto vykdytojas nepateikė įrodymų, kad Laimėtojo paraiška buvo gauta laiku, todėl negalima įsitikinti, jog Sutartis sudaryta teisėtai.
Papildomai pažymi ir tai, kad PAFT 7 priedo 13 punkte nustatyta, jog „Nustačius pažeidimą galima taikyti kitas, nei nustatyta Gairėse, netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normas, jei jas siūlo taikyti auditus ir (ar) patikrinimus atlikusi audito institucija, Europos Komisija ar Europos Audito Rūmai.“. Šio ginčo atveju, Valstybės kontrolė už pareiškėjos padarytą pažeidimą, taip pat siūlo taikyti 25 proc. finansinę korekciją, t. y. audito institucija, atlikusi patikrinimą nenurodė, kad gali būti taikoma kita korekcija, nei numatyta Gairėse.
Teigia, kad CPVA, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, kompetentingų institucijų išaiškinimais, įvertino visas svarbias aplinkybes, nustatydama finansinę korekciją bei užtikrino, kad ji atitiktų proporcingumo principą. Tai atitinka ir LVAT 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 suformuotą praktiką, kad nustatant taikytiną finansinės korekcijos dydį, turi būti įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, t. y. pažeidimo pobūdis, svarba ir fondų finansinių nuostoliai, tam, jog būtų užtikrintas proporcingumo principas taikant finansinę korekciją.
Daro išvadą, kad tinkamai kvalifikavo pareiškėjos pažeidimą, nustatė visus būtinus jo elementus, nustatytus Reglamento 2 straipsnio 36 punkte bei pritaikė proporcingą finansinę korekciją.
Mano, kad, pareiškėja alternatyvųjį reikalavimą suformavo ydingai, nes juo iš esmės teismo prašoma vykdyti viešojo administravimo funkcijas, kurios yra priskirtos CPVA, todėl atmetus pirmąjį reikalavimą, antrasis negali būti tenkinamas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu prašo tenkinti pareiškėjos prašymą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pareiškėjos pozicija, kad skirtingi dokumentų registratoriai skirtingai užvardindavo pasiūlymo teikėją, antraštę, adresą, skirtingai nurodydavo gavėją (2018 metais paraiškos buvo skirstomos keliems gavėjams, pavyzdžiui galėjo būti Nekilnojamojo turto skyrius, Socialinių reikalų skyrius, SĮ „Vilniaus miesto būstas“), visų paraiškų gavimo faktų iš pradžių rasti nepavyko. Registratoriai nežinojo gauto voko turinio, todėl susidūrė su problema dėl paskyrimo vykdymui. Gautų vokų iki vokų plėšimo komisijos posėdžio niekas neplėšė. Perkančioji organizaciją apie tai informavo atsakovę, bet pasitelkus papildomai į pagalbą Savivaldybės Klientų aptarnavimo poskyrio specialistus, paaiškėjo, kad paraiškos siuntėjas galėjo būti užvardintas kaip konkurso dalyvis. Atsakovei buvo pateikta informacija, tiksliau dokumentų valdymo sistemos rodinio ekrano iškarpa, kurioje matėsi visų 9 gautų paraiškų gavimo faktai, t. y. gautų dokumentų registracijos data, registracijos numeriai ir kita informacija. Be to siekiant išskaidyti abejones 2023 m. gruodžio 20 d. 13 val. buvo suorganizuotas nuotolinis susitikimas, kuriame dalyvavo tiek atsakovė, tiek Valstybės kontrolės atstovai, kurie įsitikino kad iki 2018 m. spalio 29 d. buvo gautos 9 paraiškos. Atkreipia dėmesį tai, kad nuotolinis susitikimas buvo organizuojamas, kadangi atsakovei kilo abejonių dėl nustatytų filtrų, siekiant surasti gautas paraiškas. Be to, vadovaujantis Aprašo (redakcija, galiojusia nuo 2017 m. gruodžio 16 d. iki 2019 m. kovo 8 d.) 75 punktu, su Pirkimu susiję dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
Trečiojo asmens manymu, toks pažeidimas Agentūros konstatuotas nepagrįstai, todėl numatyta 25 procentų finansinė korekcija negali ir neturi būti taikoma. Jeigu teismo būtų vertinta, kad pažeidimas buvo padarytas, tai jis yra formalus, Europos Sąjungos bendrajam biudžetui nebuvo padaryta žala ir ji negalėjo būti padaryta, iš esmės nebuvo pažeistas nei Aprašo 3 punkto, 75 punkto, nei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (PAFT), patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316, 484 punkto, 488.7 punkto nuostatos. Vertina, kad finansinė korekcija dėl nurodytų aplinkybių turėtų būti išvis nedaroma, o jeigu teismas manytų kitaip, tokiu atveju turėtų būti sumažinta.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Agentūros 2024 m. sausio 4 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT11, kuriuo pareiškėjai taikyta 25 proc. finansinė korekcija, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismui atmetus pirmąjį reikalavimą, pareiškėja prašo pakeisti skundžiamą Sprendimą ir finansinės korekcijos netaikyti arba teismui nustačius, kad Agentūra turėjo pagrindą taikyti finansinę korekciją, įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti galimą pažeidimą ir spręsti dėl mažesnės korekcijos taikymo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja, įgyvendindama projektą Nr. 08.1.2-CPVA-R-408-01-0011 „Socialinio būsto plėtra“, skelbiamų derybų būdu įvykdė pirkimą „Sostinės savivaldybė perka vieno, dviejų, trijų ir keturių kambarių butus visose Vilniaus miesto seniūnijose“. Skelbimas apie Pirkimą paskelbtas 2018 m. spalio 5 d. Skelbime nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas iki 2018 m. spalio 29 d.
Įvykdžius Pirkimą, 2019 m. rugsėjo 17 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 8-7060 su UAB „Būsto projektai“ (toliau – ir Laimėtojas) dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo, kurios vertė – 77 800 Eur.
2024 m. sausio 4 d. Agentūros pranešimu apie nustatytą pažeidimą projekte Nr. 1 Administracija buvo informuota, kad Agentūra nustatė pažeidimą ir, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 321 punkto nuostatomis, teikia Sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT11.
Pareiškėja atsakovei pateikė paaiškinimus dėl įtarimo apie pažeidimą Nr. IT11.
Skundžiamu Sprendimu Agentūra priėmė sprendimą nustatyti pažeidimą, pripažinti netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias projekto išlaidas bei susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį. Sprendime Agentūra, įvertinusi Pirkimo dokumentus, Sprendime nurodytų teisės aktų nuostatas, teismų ir VPT praktiką, darė išvadą, kad Perkančioji organizacija (Vilniaus miesto savivaldybės administracija) pažeidė Aprašo 3 punkte numatytą skaidrumo principą, 28, 75 punktuose bei PAFT 484 punkto, 488.7 papunkčių nuostatas, nes neužtikrino audito sekos, kad būtų užtikrintas Pirkimo ir Perkančiosios organizacijos sprendimų skaidrumas. Sprendime Agentūra, atsižvelgdama į tai, kad Projekto vykdytojas nepateikė įrodymų, kad kandidato, su kuriuo sudaryta Pirkimo sutartis paraiška buvo gauta Pirkimo sąlygose nustatytu terminu, todėl negalima įsitikinti, kad jis atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus, taikė 25 proc. pataisos normą nuo Sutarties vertės tenkančios Projektui, t. y. nuo 77 800,00 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 19 450,00 Eur.
2023 m. gruodžio 27 d. Grąžintinų lėšų dokumentu Nr. 2023-SF/2-620 nurodyta, kad pareiškėja per 90 dienų privalo grąžinti 12 657,02 Eur dydžio sumą.
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1303/2013, Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 patvirtinto Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatos (nurodytų teisės aktų redakcijos, galiojusios ginčo Sprendimo priėmimo metu).
Pagal Aprašo 3 punktą perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Aprašo 75 punkte nurodyta, kad pirkimo sutartys, skelbimai, kvietimai, pirkimo dokumentai ir kiti su pirkimu susiję dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 3 dalį valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys popierinius veiklos dokumentus, išskyrus nuolat saugomus dokumentus, gali išsaugoti elektronine forma, nesaugodami popierinio dokumento, jeigu yra užtikrinamas popierinio dokumento skaitmeninio vaizdo tikrumas.
Taisyklių 484 punkte nustatyta, kad projekto vykdytojas su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus privalo saugoti iki projekto sutartyje nustatyto poprojektinio laikotarpio pabaigos, bet ne trumpiau kaip 2 metus nuo tų metų, kuriais priimtas sprendimas dėl sąskaitų Europos Komisijai, į kurias įtraukiamos baigtų finansuoti projektų išlaidos, ir (arba) kai projektų finansavimo pabaigos data sutampa su ataskaitiniais metais, už kuriuos teikiamos sąskaitos Europos Komisijai, patvirtinimo, gruodžio 31 dienos. Taisyklių 488.7 punkte nurodyta, kad projekto vykdytojas privalo saugoti šiuos dokumentus (išskyrus dokumentus, kurie rengiami, teikiami ir gaunami per Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų mainų svetainę) – pirkimų vykdymo dokumentų originalus arba kopijas.
2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodyta, kad pažeidimas – bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui.
Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju 25 proc. finansinė korekcija pareiškėjai iš esmės taikyta už tai, jog Administracija neturi Laimėtojo UAB „Būsto projektai“ paraiškos gavimo datą ir laiką pagrindžiančio dokumento, o neturint paraiškos gavimo datą ir laiką pagrindžiančio dokumento, Agentūra neturėjo galimybės įsitikinti, ar paraiška buvo pateikta per Perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygose nustatytą terminą, taip pat, ar Perkančioji organizacija pagrįstai su Laimėtoju sudarė Pirkimo sutartį dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Taigi, pareiškėja neišsaugojo Laimėtojo paraiškos gavimo datą ir laiką pagrindžiančio dokumento, kas suponavo pažeidimo konstatavimą ir finansinės korekcijos taikymą.
Teismas pastebi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1538-624/2024 (vėliau ir 2026 m. vasario 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-74-662/2026), aiškindamas iš esmės tapačias šiam ginčui taikytinas teisės normas bei vertindamas panašią faktinę situaciją, konstatavo, kad byloje taikomo Reglamento Nr. 1303/2013 43 konstatuojamojoje dalyje, be kita ko, nurodyta, kad, siekiant užtikrinti proporcingą kontrolės tvarką ir apsaugoti finansinių priemonių pridėtinę vertę, numatytų galutinių paramos gavėjų nereikėtų atgrasyti esančia pernelyg didele administracine našta. CPVA nustatyta aplinkybė (Pirkimo dokumentų (Laimėtojo paraiškos) neišsaugojimas) savaime nesuponuoja išvados dėl nepakankamo sutarties sudarymo audito sekos užtikrinimo, taip pat nei buvo nustatinėjama, nei nustatyta kita būtina pažeidimo Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte prasme sąlyga – padaryta žala Sąjungos biudžetui ar bent galimybės, kad šios aplinkybės turėjo įtakos Sąjungos fondo biudžetui, buvimas.
Nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (Nr. eA-1538-624/2024 bei Nr. eA-74-662/2026) pažymėta, kad ekonominės veiklos vykdytojo veikoms, kuriomis padaromas Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte numatytas pažeidimas, nėra priskiriamas dokumento(ų) neišsaugojimas: tiesiogiai tokia veika (dokumentų neišsaugojimu) reali ar potenciali žala Sąjungos biudžetui nėra ir negali būti padaroma. Žala Sąjungos biudžetui padaroma ar potencialiai gali būti padaroma teisės, reglamentuojančios, pavyzdžiui, viešuosius pirkimus, pažeidimu, dėl to vertinimą, ar tam tikro(ų) viešųjų pirkimų procedūros dokumento(ų) neišsaugojimu nėra / negali būti užtikrinama pakankama sutarties sudarymo audito seka, kas suponuoja pagrįstas abejones dėl tokios procedūros skaidrumo, apsprendžia aplinkybių, apibūdinančių konkrečią viešojo pirkimo ar jai prilyginamą procedūrą, visuma. Priešingas aiškinimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, gali suponuoti išvadas, neatitinkančias protingumo ir teisingumo kriterijų: pavyzdžiui, jeigu netiesioginiai įrodymai patvirtina (gali patvirtinti) duomenis, kurie įprastai patvirtinami neišsaugotais įrodymais (dokumentais), nėra kitų duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad atliekant pirkimo procedūras nebuvo laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o pirkimo rezultatas niekaip nesuponuoja išvados apie realią ar galimą žalą Sąjungos biudžetui, tokia aplinkybė (dokumento(ų) neišsaugojimas) vis tiek apsprendžia vertinimą, kad nėra užtikrinama pakankama sutarties sudarymo audito seka ir kyla abejonės dėl tokios procedūros skaidrumo stokos, esančiu pagrindu taikyti finansinę pataisą.
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1538-624/2024 (vėliau ir 2026 m. vasario 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-74-662/2026) laikė, kad paraiškos duomenys gali būti nustatyti netiesioginiais įrodymais, t. y. Komisijos protokolais, Siūlomo pirkti buto apžiūros ir kt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1538-624/2024 pažymėjo, kad CPVA, retrospektyviai tikrindama tokių pirkimo procedūrų atitikimą teisės aktų reikalavimas, daug aplinkybių, iš jų – sudarančių pagrindą Paraišką atmesti (pavyzdžiui, ar Paraiška pateikta laiku, užklijuotame laiške ir t. t.), taip pat gali nustatyti tik vadovaudamasi Pirkimo komisijos protokoluose pateiktais duomenimis. Tam, kad teisės aktais (Aprašu, Pirkimo sąlygomis) nustatytą diskreciją priimant sprendimus pirkimo procedūroje Pirkimo komisija įgyvendintų nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, juose (teisės aktuose) yra nustatyti reikalavimai jos sudėčiai bei veiklai: tokia komisija sudaroma perkančiosios organizacijos sprendimu pirkimui organizuoti, jai nustatomos užduotys ir suteikiami visi įgaliojimai atlikti tas užduotis, ji dirba pagal perkančiosios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir atlieka tik rašytines užduotis (Aprašo 11 punktas); Pirkimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 3 asmenų. Pirkimo komisijos nariais (išskyrus jos pirmininką ir sekretorių, kurie skiriami iš perkančiosios organizacijos darbuotojų ar bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojų) gali būti įvairių institucijų atstovai. Skiriant Pirkimo komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines ir teisines žinias. Pirkimo komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos pirmininko, jos narių negali sieti giminystės ar svainystės ryšiai (Aprašo 12 punktas); Pirkimo komisija sprendimus priima posėdyje balsų dauguma. Pirkimo komisijos posėdis ir priimami sprendimai teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Pirkimo komisijos narių. Balsuojama atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Pirkimo komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo visi posėdyje dalyvavę jos nariai. Protokole nurodomi Pirkimo komisijos priimtų sprendimų motyvai ir kiekvieno posėdyje dalyvavusio jos nario nuomonė, pateikiami paaiškinimai (Aprašo 14 punktas); kiekvienas Pirkimo komisijos narys gali dalyvauti jos darbe tik pasirašęs pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnyje nurodytą nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą (Aprašo 16 punktas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1538-624/2024 (vėliau ir 2026 m. vasario 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-74-662/2026) pažymėjo, kad CPVA nenustatė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto pirkimo skelbiamų derybų būdu komisija, vykdžiusi Pirkimą, neatitinka Aprašo reikalavimų, taip pat, kad vykdydama pavestą užduotį, ši komisija pažeidė Aprašo, Pirkimo sąlygų nuostatas, padarė aiškias (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidas, piktnaudžiavo įgaliojimais ar pan., dėl to jos išvada, kad Pirkimo komisijos sprendimas(ai) objektyviai negali patvirtinti aplinkybės apie Paraiškos atitikimą Socialinių būstų pirkimo skelbiamų derybų būdu sąlygų ir vertinimo kriterijų aprašo 1 priedo nustatytos formos ir turinio reikalavimams, nėra pagrįsta ir, vertinant nagrinėjamo ginčo aplinkybes, iš esmės grindžiama spėjimu (galėjo būti ir kažkaip kitaip).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1538-624/2024 (vėliau ir 2026 m. vasario 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-74-662/2026) nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog CVPA nustatytos aplinkybės turėjo / galėjo turėti įtakos Sąjungos fondo biudžetui. Atsižvelgdamas į aplinkybių visumą bei teisinį reglamentavimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas darė išvadą, jog CPVA sprendimas nesant pagrindo manyti pareiškėją padarius pažeidimą Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte prasme, negali būti laikomas teisėtu, todėl jį panaikino.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015).
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą). Pažymėtina ir tai, kad teismo precedentu būtina vadovautis tik tokioje byloje, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Precedentinę reikšmę turi tie sprendimai, kuriuose sprendžiamas ginčas ne dėl faktų, o dėl teisės, privalomą galią turi tik tokia teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kuri buvo priimta remiantis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ir lėmė teismo sprendimą, t. y. privalomą galią turi ne abstrakti teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė sprendime, bet tokia, kuri priimta pagal faktines aplinkybes ir kurias teismas laikė esminėmis priimant sprendimą ankstesnėje byloje. Privalomą galią teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė vėlesnėje byloje turi tik tada, jeigu ankstesnės ir vėlesnės bylos faktinės aplinkybės sutampa. Be to, netgi nustačius, kad ankstesnės ir vėlesnės bylos aplinkybės yra iš esmės panašios, ne visi teisės normos išaiškinimai yra privalomi, o tik tie, kurie buvo pagrindas teismui priimti atitinkamą sprendimą. Kiti teismo motyvai ir pasisakymai dėl teisės nėra privalomi sprendžiant vėlesnę analogišką bylą, tačiau gali būti laikomi teisės taikymo ir aiškinimo šaltiniu, t. y. teisės normos prasmę padedančių atskleisti teisės taikymo ir aiškinimo metodu arba kaip pagalbinė medžiaga teisėjams įgyvendinti samprotavimo pagal analogiją principą ar nustatant teismo sprendimo ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-148-822/2020).
Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, nustatęs, kad nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės yra labai panašios į tas faktines aplinkybes, kurios buvo administracinėse bylose Nr. eA-1538-624/2024 bei Nr. eA-74-662/2026 (sprendimai priimti, galiojant tam pačiam teisiniam reguliavimui, prašymų teismui šalys tos pačios, reikalavimai panašūs, prašymų motyvai taip pat iš esmės sutampa, pareiškėjai abejose bylose taikytos tos pačios procedūros) neturi pagrindo kitaip aiškinti ir taikyti tas pačias teisės normas, kurios buvo taikomos administracinėse bylose Nr. eA-1538-624/2024 bei Nr. eA-74-662/2026, t. y. neturi pagrindo nesivadovauti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje bei 2026 m. vasario 11 d. sprendime pateiktais išaiškinimais.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas vertina, kad vien ta aplinkybė, kad pareiškėja negali pateikti Laimėtojo paraiškos gavimo datą ir laiką, pagrindžiančio dokumento, savaime nėra pakankama, kad būtų galima daryti išvadą dėl audito sekos neužtikrinimo ir skaidrumo principo pažeidimo. Pareiškėja teigia, kad tai, kad pasiūlymo vokas su reikalingais dokumentais buvo pateiktas laiku, t. y. iki 2018 m. spalio 29 d., patvirtina iškarpos iš Perkančiosios organizacijos dokumentų valdymo sistemos bei 2018 m. lapkričio 8 d. Komisijos posėdžio protokolas Nr. A16-939/18(2.1.42-TR2), iš kurių matyti, kad Pirkimui buvo gautos 9 paraiškos. Kaip minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose (administracinės bylos Nr. eA-1538-624/2024, Nr. eA-74-662/2026) laikosi pozicijos, kad paraiškos duomenys (nagrinėjamu atveju jos gavimo data) gali būti nustatoma ir kitais (netiesioginiais) byloje esančiais įrodymais (pavyzdžiui Komisijos posėdžio protokolu). Nagrinėjamu atveju 2018 m. lapkričio 8 d. Komisijos posėdžio protokolas Nr. A16-939/18(2.1.42-TR2) patvirtina, kad 2018 m. spalio 30 d. posėdyje Komisijos nariai konstatavo, kad yra gauti 9 vokai su kandidatų pasiūlymais; posėdžio metu buvo atplėšiami vokai ir nagrinėjamos siūlomų butų kainos, tarp kurių butas, adresu (duomenys neskelbtini). Sprendimo turinys patvirtina, kad atsakovė nenustatė, kad Komisija buvo suformuota ar vykdė savo veiklą, pažeisdama teisės aktų nuostatas, taip pat, atsakovė priimdama Sprendimą iš esmės tik konstatavo, kad pareiškėja negali pateikti Laimėtojo paraiškos gavimo datą pagrindžiančio dokumento, tačiau visiškai nevertino kitų netiesioginių įrodymų, kuriuos paaiškinimuose nurodė ir Agentūrai pateikė Administracija, ir dėl jų teisinės reikšmės Sprendime nepasisakė. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus apie netiesioginius įrodymus bei Komisijos kompetenciją (administracinės bylos Nr. eA-1538-624/2024, Nr. eA-74-662/2026), teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, kad Agentūra ginčijamame Sprendime nepaneigė pareiškėjos pateiktų argumentų ir įrodymų, kad Laimėtojo pasiūlymas buvo gautas laiku.
Pažymėtina ir tai, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kilus administraciniam ginčui dėl individualaus administracinio akto, jį priėmęs subjektas teisme negali nurodyti priimto akto motyvų (jei aktas buvo be motyvų), papildyti ar pakeisti akte nurodytus motyvus (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1536/2014, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-313-146/2016, 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-502/2022). Atsižvelgus į tai, kad Sprendime iš viso nebuvo pasisakyta dėl netiesioginių įrodymų teisinės reikšmės, teismas atsakovės atsiliepime nurodytų argumentų, susijusių su iškarpa iš Perkančiosios organizacijos dokumentų valdymo sistemos bei Komisijos posėdžiu, nevertina.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš aukščiau aptartos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (administracinės bylos Nr. eA-1538-624/2024, Nr. eA-74-662/2026) matyti, jog nustatant pažeidimą svarbu įvertinti, ar pirkimo rezultatas leidžia daryti išvadą apie realią ar galimą žalą Europos Sąjungos biudžetui. Nagrinėjamu atveju atsakovė Sprendime nevertino, ar Sprendime nustatytos aplinkybės turėjo įtakos Europos Sąjungos biudžetui, nenurodė, koks konkretus poveikis dėl pažeidimo galėtų būti ar buvo padarytas Europos Sąjungos biudžetui.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad atsakovė ginčijamame Sprendime neįvertino, ar pažeidimas buvo esminis, ar sukėlė finansinių nuostolių, taip pat aplinkybių, lėmusių šio pažeidimo padarymą, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualiame administraciniame akte nurodyti administracinio sprendimo faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes, administracinio sprendimo motyvus. Teismas sprendžia, kad ginčijamas Sprendimas turi esminių motyvavimo trūkumų.
Taigi, teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje bei 2026 m. vasario 11 d. sprendime pateiktus išaiškinimus, įvertinęs tai, kad atsakovė Sprendime nevertino kitų netiesioginių įrodymų, kurie gali patvirtinti, kad Laimėtojo paraiška buvo gauta laiku, ir dėl jų teisinės reikšmės Sprendime nepasisakė, taip pat nevertino, kaip nustatytas pažeidimas turės įtakos Europos Sąjungos biudžetui, daro išvadą, kad Agentūra nepagrįstai sprendė, jog Administracija padarė pažeidimą Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte prasme, todėl jos priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.
Panaikinus Sprendimą aukščiau nurodytu pagrindu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nebėra reikšmingi ir nekeičia bylos rezultato, todėl teismas dėl jų nepasisako. Papildomai pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.
Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. sausio 4 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT11.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.