Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-347-538/2016

Teisėjas Robertas Povilaitis (Proceso Nr. 2-43-3-02380-2015-3) Procesinio sprendimo kategorijos:

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. kovo 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundus antstoliui K. K., suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui (toliau – Šilutės rajono policijos komisariatas) ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Bitė Lietuva“ dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. K. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundų, skundus su vykdomosiomis bylomis perdavė Šilutės rajono apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundų dėl antstolio veiksmų ir nenutraukė vykdomųjų bylų, yra pagrįsta ir teisėta.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Nustatyta, kad antstolis K. K. skolininko V. V. atžvilgiu vykdo šias vykdomąsias bylas: Nr. 0118/08/01337 pagal Klaipėdos AVMI sprendimą Nr. 12.-19-14009, išduotą 2008-10-07, dėl 5794,40 Eur išieškojimo, išieškotojos Klaipėdos AVMI naudai; Nr. 0118/08/00555 pagal Šilutės rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-548-299, išduotą 2008-02-05, dėl 85,66 Eur išieškojimo, išieškotojos UAB „Bitė Lietuva“ naudai; Nr. 0118/08/00299 pagal Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-134-174, išduotą 2008-02-27, dėl 3041,01 Eur išieškojimo, išieškotojos Klaipėdos AVMI naudai; Nr. 0118/07/01415 pagal Šilutės rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 3565, išduotą 2007-08-23, dėl 144,81 Eur išieškojimo, išieškotojo Šilutės rajono policijos komisariato naudai; Nr. 0118/07/01016 pagal Šilutės rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 2399, išduotą 2007-06-11, dėl 144,81 Eur išieškojimo, išieškotojo Šilutės rajono policijos komisariato naudai; Nr. 0118/07/00559 pagal Šilutės rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 506, išduotą 2007-02-07, dėl 144,81 Eur išieškojimo, išieškotojo Šilutės rajono policijos komisariato naudai; Nr. 0118/06/00853 pagal Šilutės rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 130, išduotą 2006-04-05, dėl 144,81 Eur išieškojimo, išieškotojo Šilutės rajono policijos komisariato naudai ir Nr. 0118/04/02744 pagal Šilutės rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 258/2023, išduotą 2004-06-05, dėl 1158,48 Eur išieškojimo, išieškotojo Šilutės rajono policijos komisariato naudai. Pareiškėjas skundais prašo nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0118/08/01337, Nr. 0118/08/00299, Nr. 0118/07/01415, Nr. 0118/07/01016, Nr. 0118/07/00559, Nr. 0118/06/00853, Nr. 0118/04/02744, suėjus nutarimų skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminui.

Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; kt.). Nagrinėjamoje byloje ir pareiškėjo nurodytoje kasacinio teismo byloje iš esmės faktinės aplinkybės skiriasi, todėl šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis nurodytoje kasacinio teismo nutartyje išdėstytais išaiškinimais.

CPK 644 straipsnis numato skolininko pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitas skolininko pareigas vykdymo procese. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nevykdė CPK 644 straipsnio 2 ir 4 punktuose įtvirtintų jo, kaip skolininko, pareigų nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos, darbo vietos pasikeitimą, domėtis vykdomosios bylos eiga, gera valia nemokėjo jokių įmokų baudoms padengti. Būtina įvertinti ir tai, kad pareiškėjas, siekdamas sumokėti paskirtą baudą, neatliko jokių veiksmų, neprašė jos išdėstyti dalimis, tačiau pateikė prašymą nutraukti baudų išieškojimo vykdymą suėjus senaties terminui. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėjas nuo baudų paskyrimo žinojo apie pareigą šias baudas sumokėti ir tai galėjo padaryti pats gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti, ir skolininkas išvengtų vykdymo išlaidų sumokėjimo. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą įvykdyti paskirtas administracines nuobaudas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pripažįsta, jog pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes ir t. t. bei duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl antstolio neveikimo iš pareiškėjo nebuvo išieškota priteista bauda, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog baudų išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą.

Be to, iš vykdomųjų bylų matyti, kad jose reguliariai buvo atliekami vykdymo veiksmai, antstolis pateikė užklausas: bankams, kitoms kredito įstaigoms; Lietuvos Respublikos gyventojų registrui; Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registrui, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui; Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui; priėmė patvarkymus: areštuoti lėšas, patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą, vykdyti vykdomąjį dokumentą, paskirstyti išieškotas lėšas ir kt. Vykdymo veiksmai buvo atliekami reguliariai, tarp jų dvejų metų laikotarpio, per kurį nebuvo atliekami veiksmai, nėra. Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, antstolis, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, atlikdamas vykdymo veiksmus kažkurioje jų, kitose šių veiksmų nedubliavo, siekiant nedidinti vykdymo išlaidų

Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.