- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-29
- Bylos Nr.
- e2A-967-886/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Edita Šliumpienė, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- R. Z.
- Atsakovas
- J. R., R. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Editos Šliumpienės ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Z. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovams J. R., R. B., tretieji asmenys antstolė J. B., D. M. dėl 2020 m. gruodžio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia (niekine) ir restitucijos taikymo jos šalių atžvilgiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. Z. (toliau – ir ieškovė, apeliantė) 2022 m. lapkričio 3 d. ieškiniu (CBP-19911) prašė pripažinti negaliojančia (niekine) 2020 m. gruodžio 21 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp R. B. (pradinio kreditoriaus) ir J. R. (naujos kreditorės), ir sutarties šalių atžvilgiu taikyti restituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. gruodžio 21 d. reikalavimo teisų perleidimo sutartis yra neteisėta, nes sudaryta paprasta rašytine forma. Pagrindinė prievolė kildinama iš vekselio, kuriam, remiantis Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) 77 straipsnio 2 dalimi, taikytinas notarinės formos reikalavimas. Todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.103 straipsniu, notarinės formos reikalavimas taikytinas ir trečiojo asmens reikalavimo, kildinamo iš vekselio, perleidimo sutarčiai. Be to, reikalavimo teisių perleidimo sutartis sudaryta be ieškovės sutikimo ir be jos žinios. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis pablogino ir ieškovės, ir kito solidaraus skolininko D. M. padėtį, nes nauja kreditorė J. R. reikalavimą padengti 29 126,51 Eur skolą gali nukreipti į ieškovę, o R. B. tokį patį reikalavimą padengti 29 126,51 Eur skolą gali nukreipti į D. M., t. y., iš esmės ta pati skolos suma pilna apimtimi skirtingų kreditorių (išieškotojų) gali būti išieškota iš abiejų skolininkų, o patys skolininkai padengtų sumų susigrąžinimą vienas iš kito regreso tvarka neturėtų galimybės.
Atsiliepimas
3. Atsakovė J. R. (toliau – ir atsakovė) atsiliepimu į ieškinį (2022-11-14 DOK-46190) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys grindžiamas netinkama įstatymo redakcija, nes reikalavimai notarinei paties vekselio formai atsirado tik pakeitus ĮPVĮ 77 straipsnį, papildžius jį 2 dalimi, 2014 m. rugsėjo 18 d. Įstatymu Nr. XII-1093. nuo 2015 m. sausio 1 d. Ieškovės vekselis yra paprastos rašytinės formos, nes tokia vekselio forma įstatymu buvo įtvirtinta vekselio išdavimo momentu. Vykdomasis įrašas nėra sandoris, o yra vykdomasis dokumentas, o esamas išieškotojas yra keičiamas ne notariniu sandoriu, o antstolio patvarkymu. Perleidus reikalavimo teisę į vieną iš solidarių skolininkų, R. Z. padėtis niekaip nepablogėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 25,19 Eur teismo pašto išlaidų.
6. Teismas vertino, kad pagrindinė prievolė kyla iš paprastojo vekselio, į kurį ir buvo perleistos reikalavimo teisės. Vekselis buvo sudarytas paprasta rašytine forma, todėl reikalavimo perleidimo sutarčiai nebuvo būtinas notarinis įforminimas.
7. Atsakovės motyvą, kad yra pažeistos jos teisės, nes pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę tik į ieškovę, bet neperleido reikalavimų į kitą solidarų skolininką - D. M., todėl atsakovas gali reikalavimus nukreipti į skirtingus skolininkus, teismas laikė neteisėtu. Šiuo atveju išieškotojo pasikeitimas skolininkės padėties niekaip neįtakoja. Perleidus reikalavimo teisę į vieną iš solidarių skolininkų, ieškovės padėtis niekaip nepablogėjo. Be to, ieškovė nenurodė, kad pažeista nors viena iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 643 straipsnyje nurodytų teisių.
8. Įstatymo, kuriuo kreditoriui suteikiama teisė be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą, nuostatomis užtikrinama skolininko teisių apsauga ir nustatoma tiek pradinio, tiek naujojo kreditoriaus ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyra. Skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Ieškovė 2023 m. gegužės 2 d. apeliaciniu skundu (DOK-19517) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti 2020 m. gruodžio 21 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp J. R. ir R. B., negaliojančia (niekine) ir jos šalių atžvilgiu taikyti restituciją, pakeisti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą: lygiomis dalimis iš atsakovų J. R. ir R. B. priteisti ieškovei jos patirtas 1 914,08 Eur bylinėjimosi išlaidas, (po 957,04 Eur iš kiekvieno); lygiomis dalimis iš atsakovų J. R. ir R. B. priteisti valstybei 25,19 Eur pašto išlaidų; lygiomis dalimis iš atsakovų J. R. ir R. B. priteisti ieškovei jos patirtas 675,76 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (po 337,88 Eur iš kiekvieno). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1 Tiek paprastajam vekseliui, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, tiek jo pagrindu sudaromam reikalavimo teisės perleidimo sandoriui įstatymo leidėjo valia nuo 2014 m. taikoma notarinė forma. Teismo išvada, kad ginčo reikalavimo perleidimo sandoris galėjo būti sudarytas paprasta rašytine forma, nes 2009 m. vekselis, iš kurio kildinama pagrindinė prievolė, buvo surašytas paprasta rašytine forma, laikytina nepagrįsta, kadangi pagal nuo 2014 m. galiojantį teisinį reglamentavimą tiek tokio dydžio paprastam vekseliui, tiek jo pagrindu kildinamai reikalavimo teisės perleidimo sutarčiai keliamas notarinės sandorio formos reikalavimas, todėl reikalavimo perleidimo sutartis galėjo būti sudaryta tik notarinės formos, o kadangi buvo sudaryta paprasta rašytine forma, turi būti pripažinta negaliojančia kaip niekinė (pvz. Lietuvos aukščiausiojo teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-469/2020).
9.2 Teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės argumentų, kad 2020 m. gruodžio 21 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartyje tiesiogiai nurodytas perleidžiamų teisių pagrindas – 2009 m. birželio 26 d. vykdomasis įrašas, kuriuo buvo nustatyti konkretūs solidarūs skolininkai, skolos pagrindas, kreditorius – išieškotas, konkreti išieškotina suma, taip pat buvo sudarytas notarine forma, todėl ir jo pakeitimai ir (ar) reikalavimo teisės perleidimai pagal jį taip pat galimi tik notarinio sandorio forma.
9.3 Nors teismas nurodė aktualią kasacinės instancijos teismo praktiką, jog kilus ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši teisė galiojo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu, tačiau ja nesivadovavo.
9.4 Teismas neištyrė, ar buvo perleista pilna apimtimi galiojanti reikalavimo teisė, o tik deklaratyviai ir neteisingai nurodė, jog pradinis kreditorius yra pateikęs vykdomąjį dokumentą išieškojimui iš ieškovės, kuri prievolės nėra įvykdžiusi; atsakovės žiniomis prievolės jokia dalimi nėra įvykdęs ir D. M.. Vekselis buvo išrašytas 2009 m., vykdomasis įrašas išduotas 2009 m. ir tais pačiais metais pateiktas antstolei priverstiniam vykdymui tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens D. M. atžvilgiu. Ginčijama reikalavimo teisės perleidimo sutartis sudaryta tik 2020 m. pabaigoje, o atsakovės antstolei pateikta tik 2022 m. Tai reiškia, jog dalis ginčo sandoriu perleistos sumos objektyviai buvo arba galėjo būti jau išieškota ir paskirstyta minėtose dviejose vykdomose bylose per reikšmingą 14 metų laikotarpį. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga patvirtina, kad iš ieškovės buvo išieškota ir 2022 m. rugsėjo 6 d. R. B. paskirstyta 77,78 Eur suma (1 t. 179, 182-183 b. l.). Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga dėl vykdomo išieškojimo iš kito solidaraus bendraskolio D. M., nebuvo išsireikalauta ir įvertinta šioje civilinėje byloje.
9.5 Nors teismas akcentuoja, kad skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje, tačiau kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015; 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 28 punktas). Reikalavimo teisių perleidimo sutartis sudaryta be ieškovės sutikimo, be jos žinios, ir pablogino ieškovės kaip skolininkės padėtį.
9.6 Reikalavimo teisių perleidimo sutartis pablogino ieškovės kaip skolininkės padėtį. Iš reikalavimo teisių perleidimo sutarties turinio matyti, kad pradinis kreditorius R. B. naujai kreditorei J. R. perleido reikalavimo teisęs į visą 29 126,51 Eur sumą, tačiau tik į skolininkę R. Z.. Reikalavimo teisė tai pačiai sumai į kitą skolininką D. M. sutartimi nebuvo perleista. Tai sąlygoja situaciją, jog reikalavimo teisių perleidimo sutartimi neabejotinai pabloginta abiejų skolininkų – ir ieškovės, ir D. M. padėtis, nes po šios sutarties sudarymo J. R. reikalavimą padengti 29 126,51 Eur skolą gali nukreipti į ieškovę, o R. B. tokį patį reikalavimą padengti 29 126,51 Eur skolą gali nukreipti į D. M.. Tai reiškia, kad tą pačią skolos sumą visa apimtimi skirtingi kreditoriai (išieškotojai) gali išieškoti iš skirtingų skolininkų, o patys skolininkai neturėtų galimybės padengtų sumų susigrąžinti vienas iš kito.
9.7 Paprastos rašytinės formos reikalavimo teisių perleidimo sutartimi naujam kreditoriui buvo perleista tik dalis R. B. turimų reikalavimų, taip du solidarius skolininkus išskaidant skirtingiems kreditoriams, ir tokiu būdu galimai siekiant tą pačią skolos sumą iš skirtingų skolininkų išieškoti skirtingiems kreditoriams visa apimtimi du kartus, tuo nepagrįstai panaikinant solidarios skolos statusą. Šias išvadas patvirtina ir atsakovės atstovo advokato G. D. 2023 m. sausio 11 d. teismo posėdyje pateikti paaiškinimai, kurie yra visiškai nesuderinami su CPK 647 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata.
9.8 Teismo posėdžių metu nurodyti atsakovės atstovo argumentai, jog po reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo skolininkai neva neprarado solidarių skolininkų statuso ir regreso teisės vienas į kitą, nors ir nėra visiškai skolingi vienas kito skirtingiems kreditoriams, akivaizdžiai laikytini deklaratyviais, neteisingais, nelogiškais ir nepagrįstais, nes nėra galimybės skolininkui nukreipti regreso teisės į asmenį, kuris nėra solidariai skolingas to skolininko kreditoriui.
9.9 Teismo posėdžių metu nurodyti atsakovo atstovo argumentai, jog reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo sukurtas teisėtas kreditorių daugetas, taip pat laikytini nepagrįstais, kadangi pagal šio instituto esmę kreditorių daugetas gali būti to paties vienos ar tų pačių kelių skolininkų atžvilgiu, turint reikalavimo teisę tik į lygą skolos dalį (CK 6.17 straipsnis). Šiuo gi atveju reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo sukurta situacija skirtingiems kreditoriams reikalauti išieškoti visą tą pačią sumą iš skirtingų skolininkų.
9.10 Teismas sprendime pažodžiui atkartojo atsakovės 2022 m. lapkričio 9 d. atsiliepimo nepagrįstus ir neteisingus argumentus. Akcentavo bendrą kreditoriaus teisę perleisti reikalavimo teisę į skolininką, ignoruodamas savo paties nurodytą imperatyvią nuostatą, jog reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Atkartojo atsakovės atsiliepimo argumentus, jog ieškovė nenurodė, kokios jos kaip skolininkės teisės, nustatytos CPK 643 straipsnyje, buvo pažeistos reikalavimo teisių perleidimo sutartimi. Tačiau skolininko teisės yra nustatytos net tik CPK 643 straipsnyje, kuriame jų sąrašas nėra baigtinis, bet ir kituose CPK straipsniuose ir kituose įstatymuose. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi paneigtas ieškovės kaip solidarios bendraskolės statusas ir iš šio statuso kylančios teisės (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose svarbiausia principinė idėja pasikeičiant asmenims prievolėse nepriklausomai nuo pasikeitimo būdo – nė vienos iš prievolės šalių (naujojo, senojo kreditoriaus ar skolininko) padėtis dėl asmenų pasikeitimo negali tapti nei blogesnė, nei geresnė.
Atsiliepimas
10. Atsakovė J. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2023-05-09 DOK-20804) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
10.1 Nepagrįstas apeliantės motyvas dėl sandorio formos nesilaikymo. Sprendžiant reikalavimo teisių perleidimo sutarties formos teisėtumo klausimą, taikytinas CK 6.103 straipsnis – dėl reikalavimo perleidimo sutarties formos sprendžiama pagal pagrindinę prievolę, iš kurios atsirado teisė – reikalavimo perleidimo dalykas. Teisės normos nenumato, kad tais atvejais, kai galiojanti skolininko pareiga atsirado iš paprastos rašytinės formos sandorio, reikalavimo perleidimo sandorio forma turi transformuotis į kitokią sandorio formą. Šioje byloje yra aiškiai ir tiksliai nustatyta bei neginčijama, kad pagrindinė prievolė yra atsiradusi pagal paprastos rašytinės formos vekselį ir reikalavimo perleidimo sutarčiai taikytina tokia pati forma, kaip ir pagrindinei prievolei. Neegzistuoja įstatymo leidėjo valia, kad reikalavimo teisės, atsiradusios pagal galiojantį paprastosios rašytinės formos vekselį, būtų perleidžiamos kitokia nei paprasta rašytine forma.
10.2 Ieškovės vekselis yra paprastos rašytinės formos, nes vekselio išdavimo momentu įstatymu buvo įtvirtinta tokia vekselio forma. Ieškovės ieškinys grindžiamas netinkama įstatymo redakcija. Kadangi galioja paprastos rašytinės formos vekselis, galioja ir paprastos rašytinės formos sutartis dėl reikalavimo teisių perleidimo. Apeliaciniame skunde nepagrįstai cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-469/2020, nes tos bylos faktinės aplinkybės visiškai nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, t. y. buvo nagrinėjami teisiniai santykiai, kildinami iš 2017 metais išduoto paprastojo neprotestuotino vekselio, kuriam buvo privaloma rašytinė forma.
10.3 Byloje nėra ginčo, kad pradinio kreditoriaus reikalavimo teisė yra galiojanti ir vykdytina, nes išieškojimą jau vykdo antstolis. Ieškiniu ieškovė neginčijo pradinio kreditoriaus reikalavimo teisėtumo.
10.4 Reikalavimo teisė buvo perleista vykdymo procese. Vykdomasis įrašas nėra sandoris, o yra vykdomasis dokumentas, o esamas išieškotojas yra keičiamas ne notariniu sandoriu, o antstolio patvarkymu.
10.5 Neteisėtas apeliantės motyvas, kad atsakovas gali reikalavimus nukreipti į skirtingus skolininkus. Perleidus reikalavimo teisęs į vieną iš solidarių skolininkų R. Z. padėtis niekaip nepablogėjo. Pažymėtina, kad vėliau atsakovė nupirko reikalavimo teises tiek į apeliantę, tiek į jos brolį ne tik pagal vekselį, bet ir pagal teismo nuosprendį. Pradinis kreditorius yra pateikęs vykdomąjį dokumentą išieškojimui iš R. Z., kuri prievolės nėra įvykdžiusi. Atsakovės žiniomis prievolės jokios dalies nėra įvykdęs ir D. M..
10.6 Skolininko teises nustato CPK 643 straipsnis, tačiau nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodoma, kad pažeista nors viena iš minėtoje teisės normoje nurodytų teisių.
10.7 Ginčijama reikalavimo teisių perleidimo sutartimi skolininkės prievolė niekaip nepasikeitė, t.y. apeliantės prievolė pagal vekselį tebėra solidari, o ją įvykdžiusi skolininkė įgis regreso teisę į kitą solidarų skolininką. Pagal ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį nenumatyta, kad pakeičiama egzistuojanti solidarioji prievolė.
10.8 Įstatymo, kuriuo kreditoriui suteikiama teisė be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą, nuostatomis užtikrinama skolininko teisių apsauga ir nustatoma tiek pradinio, tiek naujojo kreditoriaus ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyra. Skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl ginčo esmės
12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas netenkino ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia (niekine) 2020 m. gruodžio 21 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir jos šalių atžvilgiu taikyti restituciją, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
13. D. M. ir R. Z. 2009 m. balandžio 15 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2009 m. birželio 15 d. besąlygiškai sumokėti 100 000 Lt vekselio gavėjui R. B. (e. b. 1 t. 199 l.).
14. Mažeikių rajono 1-o notarų biuro notarė R. R. 2009 m. birželio 26 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir vykdomasis įrašas), kuriuo nurodė išieškoti solidariai iš vekselio davėjų D. M. ir R. Z. išieškotojui R. B. per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio 100 000 Lt sumą, 157 Lt palūkanų, 411 Lt notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo sudarymą, iš viso – 100 568 Lt (29 126,51 Eur) (e. b. 1 t. 23 l.).
15. Pradinis kreditorius R. B. 2020 m. gruodžio 21 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu perleido naujai kreditorei J. R. reikalavimo teises į R. Z. 29 126,51 Eur skolą ir papildomas teises, įskaitant ir teises į palūkanas, pagal minėtą 2009 m. birželio 26 d. Mažeikių rajono I-ojo notarų biuro notarės išduotą vykdomąjį dokumentą, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t. 25-26 l.).
16. Pradinis kreditorius R. B. vėlesne 2022 m. vasario 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido tai pačiai kreditorei J. R. reikalavimo teises į kito solidaraus skolininko D. M. 29 126,51 Eur skolą bei papildomas teises, įskaitant ir teises į palūkanas pagal 2009 m. balandžio 15 d. paprastą neprotestuotiną vekselį, kuris pagal tą patį 2009 m. birželio 26 d. vykdomąjį dokumentą, išduotą Mažeikių rajono I-ojo notarų biuro notarės, pateiktas vykdyti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 2 t. 6-7 l.).
17. Atsakovė J. R. (naujoji kreditorė) 2022 m. rugsėjo 21 d. prašymu vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) informavo antstolę, kad pagal 2020 m. gruodžio 21 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį įsigijo reikalavimo teises į R. B. skolininkę R. Z.; nurodė žinanti, jog išieškojimas vykdomas pagal 2009 m. birželio 26 d. vykdomąjį dokumentą; paprašė išieškotas sumas pervesti į jos atsiskaitomąją sąskaitą (e. b. 1 t. 24 l.).
18. Antstolė vykdymo procese 2022 m. rugsėjo 23 d. patvarkymu pakeitė išieškotoją (e. b. 1 t. 17-18 l.) . Ieškovė dėl šio patvarkymo pateikė antstolei skundą, prašė jį panaikinti. Antstolė 2022 m. spalio 14 d. patvarkymu skundą tenkino ir panaikino 2022 m. rugsėjo 23 d. patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo (e. b. 1 t. 38-41 l.).
19. Atsakovė J. R. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės 2022 m. spalio 14 d. patvarkymą ir palikti galioti 2022 m. rugsėjo 23 d. patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese (e. b. 1 t. 95-96 l.).
20. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovės J. R. skundas dėl antstolės veiksmų nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi sustabdyta iki bus išnagrinėta Marijampolės apylinkės teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)).
Dėl sandorio formos
21. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ginčo reikalavimo perleidimo sutartis galėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, nes 2009 m. vekselis, iš kurio kildinama pagrindinė prievolė, buvo surašytas paprasta rašytine forma. Šią teismo išvadą laiko nepagrįsta, nes pagal nuo 2014 m. galiojantį teisinį reglamentavimą tiek tokio dydžio paprastam vekseliui, tiek jo pagrindu kildinamai reikalavimo teisės perleidimo sutarčiai keliamas notarinės sandorio formos reikalavimas. Reikalavimo perleidimo sutartis galėjo būti sudaryta tik notarinės formos, šios formos nebuvo laikytasi, todėl pripažintina negaliojančia kaip niekinė. Apeliantė taip pat nurodo, kad tiek paprastajam vekseliui, kurio suma viršija tris tūkstančius eurų, tiek jo pagrindu sudaromam reikalavimo teisės perleidimo sandoriui įstatymo leidėjo valia nuo 2014 m. taikoma notarinė forma. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodomais argumentais.
22. Pagal CK 6.103 straipsnio normą reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei.
23. Nagrinėjamu atveju D. M. ir R. Z. 2009 m. balandžio 15 d. išdavė paprastą neprotestuotiną vekselį, pagal kurį 2009 m. birželio 15 d. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 100 000 Lt vekselio gavėjui R. B. (e. b. 1 t. 199 l.).
24. 2014 m. rugsėjo 18 d. įstatymu Nr. XII-1093 ĮPVĮ 77 straipsnis papildytas nauja 2 dalimi, kuria nustatyta privaloma notarinė forma paprastajam vekseliui, kurio viršija 3 000 Eur, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Šio akto 77 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 1999 m. balandžio 2 d. iki 2014 m. sausio 1 d., nenumatė vekselio sudarymui notarinės formos priklausomai nuo vekselyje nurodomos sumos dydžio. 2014 m. rugsėjo 18 d. įstatymu Nr. XII-1091 CK 1.105 straipsnis papildytas nauja 5 dalimi, kurioje taip pat nustatytas notarinės formos reikalavimas vekseliui, kurio suma didesnė kaip 3 000 Eur, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Iki minėto pakeitimo CK 1.105 straipsnis nenumatė vekselio sudarymui notarinės formos priklausomai nuo vekselio sumos dydžio.
25. Atsižvelgiant į tai, kad vekselis išrašytas 2009 m. balandžio 15 d., galiojant ĮPVĮ redakcijai (nuo 1999 m. balandžio 2 d. iki 2014 m. sausio 1 d.), kurios 77 straipsnis nenumatė vekseliui priklausomai nuo jo sumos dydžio notarinės sudarymo formos reikalavimo, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad vekselis buvo sudarytas paprasta rašytine forma, todėl reikalavimo perleidimo sutarčiai nebuvo būtinas notarinis įforminimas.
26. Nors apeliantė savo teiginiams pagrįsti nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-469/2020, tačiau minėtoje byloje nagrinėtos faktinės aplinkybės visiškai nesutampa su šioje byloje nagrinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis: nurodomoje kasacinėje byloje buvo nagrinėjami teisiniai santykiai, kildinami iš 2017 metais išduoto paprastojo neprotestuotino vekselio, kuriam buvo privaloma notarinė forma.
Dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties įtakos skolininko padėčiai
27. Apeliantė nurodo, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis sudaryta be jos žinios ir sutikimo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos motyvais, kad skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje, ir savo argumentus grindžia kasacinės instancijos teismo išaiškinimais, kad reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodomais apeliantės argumentais.
28. Remiantis CK 6.101 straipsnio 1–2 dalimis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.
29. Reikalavimo perleidimo sutarties tiesioginė sąsaja su pagrindine sutartimi taip pat reiškia tai, kad pagrindinėje sutartyje kreditoriaus asmuo tam tikrais atvejais gali turėti skolininkui esminę reikšmę. Jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę, tai reikalavimo teisės negalima perleisti be skolininko sutikimo (2021 m. gegužės 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl asmenų pasikeitimo prievolėje apžvalga Nr. AC-54-1. Teismų praktika. 2021, 54, p. 712-749).
30. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės neegzistuoja, todėl nėra pagrindo teigti, kad sudarant reikalavimo perleidimo sutartį buvo būtinas apeliantės sutikimas.
31. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.
32. Nors apeliantė teigia, kad jai nebuvo pranešta apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą, tačiau šie argumentai neturi įtakos pačios sutarties sudarymo teisėtumui, kadangi aukščiau minėtoje normoje pranešimas apie reikalavimo sutarties sudarymą yra aktualus siekiant reikalavimo perleidimo faktą panaudoti prieš skolininką.
33. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad ginčijama reikalavimo teisės perleidimo sutartis sudaryta tik 2020 m. pabaigoje, o atsakovės antstolei pateikta tik 2022 m. Tai reiškia, kad dalis ginčo sandoriu perleistos sumos objektyviai buvo arba galėjo būti jau išieškota ir paskirstyta minėtose dvejose vykdomose bylose per 14 metų laikotarpį. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga patvirtina, kad iš ieškovės išieškota ir 2022 m. rugsėjo 6 d. R. B. paskirstyta 77,78 Eur suma. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, susijusi su kitu solidariu bendraskoliu D. M., nebuvo išreikalauta ir įvertinta šioje civilinėje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo.
34. CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą.
35. Jei, apeliantės vertinimu, ji yra grąžinusi skolos dalį, ji turi teisę vykdymo veiksmus atliekančiai antstolei pateikti su tuo susijusius įrodymus. Be to, apeliantė nepateikė įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu (2020 m. gruodžio 21 d.) ji ar D. M. buvo grąžinę skolą ar jos dalį, kas patvirtintų, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo perleista ne pilna apimtimi galiojanti reikalavimo teisė.
36. Apeliantė nurodo, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis pablogino ieškovės kaip skolininkės padėtį, nes iš reikalavimo teisių perleidimo sutarties turinio matyti, kad pradinis kreditorius R. B. naujam kreditoriui J. R. perleido reikalavimo teises į visą 29 126,51 Eur sumą, tačiau tik į skolininkę R. Z.. Reikalavimo teisė tai pačiai sumai į kitą skolininką D. M. sutartimi nebuvo perleista. Tuo pabloginta abiejų skolininkų padėtis, nes po šios sutarties sudarymo J. R. reikalavimą padengti 29 126,51 Eur skolą gali nukreipti į ieškovę, o R. B. tokį patį reikalavimą padengti 29 126,51 Eur skolą gali nukreipti į D. M., tokiu būdu, ta pati skolos suma visa apimtimi gali būti išieškota skirtingų kreditorių (išieškotojų) iš skirtingų skolininkų, o patys skolininkai neturėtų galimybės padengtų sumų susigrąžinti vienas iš kito regreso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nurodomos argumentus vertina kaip nepagrįstus.
37. CK 6.6 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas solidariosios skolininkų pareigos įvykdymo ypatumas: jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos įvykdymo kreditoriui; tai reiškia, kad vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa solidarioji prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).
38. Solidariosios prievolės atveju kreditorius turi teisę pasirinkti, kuris solidariųjų skolininkų ar keli skolininkai bendrai kokią prievolės dalį prievolės turi įvykdyti (CK 6.6 straipsnio 4, 5 dalis). O solidariesiems skolininkams įstatyme nesuteikta teisė spręsti dėl kito solidariojo skolininko prievolės vykdymo. Kai solidariąją prievolę vykdo solidarusis skolininkas, jis įvykdo prievolę ir už kitus bendraskolius, tačiau tokiu atveju jis vykdo savo prievolę, o ne prievolę už kitą asmenį, todėl jo teisė įvykdyti prievolę neribojama kitų skolininkų valia (sutikimu ar prieštaravimu).
39. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė yra perėmusi reikalavimo teisę, kildinamą iš 2009 m. balandžio 15 d. paprasto neprotestuotino vekselio, į abu solidarius skolininkus pagal 2020 m. gruodžio 21 d. ir 2022 m. vasario 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis (e. b. 1 t. 25-26 l., 2 t. 6-7 l.). Taip pat nustatyta, kad pagal Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notaro 2009 m. birželio 26 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) skolos išieškojimą iš abiejų solidarių skolininkų, apeliantės ir D. M., vykdo ta pati antstolė J. B. (e. b. 1 t. 17 l., 2 t. 20 l.).
40. Įvertinus teisinį reglamentavimą, aptartus rašytinius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad ta pati skolos suma visa apimtimi skirtingų kreditorių (išieškotojų) gali būti išieškota iš skirtingų skolininkų.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
43. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, klausimas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskirstymo nesprendžiamas, ir ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.
44. Atsakovė nepateikė įrodymų pagrindžiančių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.