Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Daivos Jazbutienės, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Nijolės Žemaitytės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. (M. G.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausme.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. G. paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, bausmes, paskirtas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 11 d. baudžiamąjį įsakymą, pakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 28 d. nutartimi, kuria laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, ir šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė M. G. nustatyta 90 parų areštas.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, kuri pakeista Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 28 d. nutartimi, pradžią nurodyta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, M. G. pripažintas recidyvistu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinta.

Nukentėjusiosios V. V. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš M. G. priteista 200 Eur (dviejų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios V. V. naudai.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš M. G. priteistas 55,59 Eur (penkiasdešimt penkių eurų 59 ct) turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. G. nuteistas už tai, kad smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų: M. G. 2025 m. kovo 30 d., apie 16.05 val., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, metė alaus skardinę į parduotuvės pardavėją V. V. ir pataikė jai į kairę ausį, taip padarydamas nukentėjusiajai kairės ausies kaušelio sužalojimą – odos nubrozdinimus ir dvi žaizdas, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu nežymiai sužalojo V. V.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2.4. Apeliantė teigia, kad, nustačius tokią kaip teismo nuosprendyje nurodytą bausmės pradžią, bausmių subendrinimas būtų tik formalus, nes M. G. atlikęs 90 parų arešto bausmę, paskirtą 2024 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu, kuris pakeistas 2025 m. kovo 28 d. nutartimi, bus atlikęs bausmę ir pagal skundžiamą nuosprendį. Iš to išeina, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl 2025 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nuosprendis pakeistinas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Nijolės Žemaitytės apeliacinis skundas tenkintinas.

5. BK 64 straipsnis nustato bausmių bendrinimo taisykles tais atvejais, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką. Tokiais atvejais naujai paskirta bausmė bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis BK 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 64 straipsnio 3 dalis).

6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad M. G. skiriama bausmė su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir pakeista Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 28 d. nutartimi 90 parų arešto bausme turi būti bendrinama vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam bausmes, taikė palankesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. dalinį bausmių sudėjimą. Teismas, bendrindamas nuteistajam paskirtą bausmę su paminėtu Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir šio teismo nutartimi pakeista 90 parų arešto bausme, teisingai nustatė neatliktos bausmės dalį. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų matyti, kad M. G. bausmę atlieka nuo 2025 m. liepos 19 d. ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nebuvo atlikęs 51 paros arešto bausmės. Kadangi neatlikta bausmės dalis buvo mažesnė už skundžiamu nuosprendžiu skiriamą bausmę, teismas pagrįstai prie skiriamos bausmės pridėjo dalį neatliktos bausmės, tačiau, nustatydamas bausmės pradžią, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas, tokiu būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuosprendžio paskelbimo metu nuteistasis yra suimtas ir jam skiriama subendrinta reali laisvės atėmimo bausmė, teismas nustato bausmės laiko skaičiavimo pradžią nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Turint galvoje, kad bendrinama tik neatliktos bausmės dalis pagal pirmiau priimtą nuosprendį, teismas neturi pagrindo nustatyti ankstesnį naujai paskirtos subendrintos bausmės skaičiavimo pradžios laiką. Tokiu atveju nėra ir pagrindo į subendrintos bausmės laiką įskaityti jau atliktos pagal ankstesnį nuosprendį bausmės laiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-66/2010, 2K-207-788/2021, Nr. 2K-17-719/2025).

8. Nuteistasis M. G. skundžiamo nuosprendžio paskelbimo metu atliko Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir pakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 28 d. nutartimi 90 parų arešto bausmę, todėl bausmės pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. rugpjūčio 26 d. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs M. G. paskirtos bausmės pradžią nuo jo sulaikymo dienos pagal ankstesnį nuosprendį, dėl to nepagrįstai į subendrintos bausmės laiką įskaitė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir pakeistos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 28 d. nutartimi 90 parų arešto atliktos bausmės dalį, nors, bendrinant bausmes pagal BK 64 straipsnį, tokia galimybė nenumatyta. Taigi, netinkamas BK 64 straipsnio taikymas neatsiejamai susijęs su neteisingu bausmės pradžios nustatymu.

9. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistinas, nustatytina, kad 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmės pradžia M. G. skaičiuojama nuo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio paskelbimo dienos. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 2025 m. spalio 15 d. M. G. buvo paleistas iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo, atlikęs arešto bausmę (2 t., b. l. 76). Todėl akivaizdu, kad M. G. atliko tik dalį jam paskirtos 90 parų arešto bausmės – nuo 2025 m. rugpjūčio 26 d. iki 2025 m. spalio 15 d., o likusią arešto bausmės dalį jis privalo atlikti, kuri turi būti skaičiuojama pagal faktinį jos atlikimo pradžios laiką.

Dėl proceso išlaidų

10. 2025 m. lapkričio 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, joje nurodoma, kad iš M. G. valstybei priteistinos iš viso 162,50 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės L. Rokanskienės užmokestis (2 t., b. l. 97–100).

11. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

12. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris tenkinamas, nuteistasis apeliacinio skundo nepadavė, būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Įvertintina ir tai, jog byla nėra didelės apimties, apeliacine tvarka išnagrinėta vieno posėdžio metu, neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosioms kalbomis, o apeliantės skundas tenkinamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjos paskyrimo teisinį pagrindą, nuteistojo turtinę padėtį, bylos apimtį ir pobūdį, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą), mano, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju vis dėlto prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl priimamas sprendimas išlaidų už M. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškoti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį pakeisti – M. G. 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką M. G. įskaityti atliktos arešto bausmės dalį nuo 2025 m. rugpjūčio 26 d. iki 2025 m. spalio 15 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 162,50 Eur – priteisimo iš M. G. atmesti.