- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- 1A-137-309/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-1-01-1-08536-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
- Nukentėjusysis
- V. R.
- Civilinis ieškovas
- V. R.
- Advokatai
- Naina Lanzbergienė, Lionė Musteikienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas), Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir baudžiamoji byla nutraukta.
R. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. R. civilinis ieškinys atmestas.
Priteista iš R. T. valstybės naudai 362,72 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus patirtų išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos.
Automobilį „Peugeot Partner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti savininko R. T. neribotai nuosavybei.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. T. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę padarė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, o būtent: 2020 m. vasario 27 d., apie 16.08 val., ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas lengvąjį automobilį „Peugeot Partner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 31 punktų reikalavimus: važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos antrąja eismo juosta, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 punktas), prieš pėsčiųjų perėją pirmojoje eismo juostoje sustojus kitai transporto priemonei, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam galėtų sukelti pavojų (KET 31 punktas), ir dėl to kliudė per pėsčiųjų perėją iš dešinės pusės ėjusią pėsčiąją V. R., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio V. R. dėl dešinio stipinkaulio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. R. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria jos civilinis ieškinys atmestas ir priteisti jai iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini 6 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2.1. Skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) pakeitimo įstatymo Nr. IX-378 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio l d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir l 000 000 Eur dėl žalos turtui. Taigi teismas, vertindamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, nėra saistomas kaltinamojo turtinės padėties, nes šiuo atveju draudimo bendrovė privalo kompensuoti žalos dydį iki 5 000 000 Eur.?
2.2. Skunde taip pat pažymima, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę.
2.3. Apeliantės teigimu, ji dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Eur. Nurodo, kad jai einant per pėsčiųjų perėją, ji buvo partrenkta automobilio, dėl smūgio krisdama susižalojo kaktą, stipriai susitrenkė kairį klubą, juto stiprų dešinio riešo skausmą. Dėl dešinės rankos stipinkaulio lūžimo buvo gydoma VšĮ Šiaulių ligoninės traumatologijos skyriuje, jai buvo atlikta dešinio stipinkaulio osteosintezės operacija rakinama plokštele ir sraigtais. Dėl patirto sužalojimo ji buvo nedarbinga daugiau nei du mėnesius, vėliau dėl nepraeinančio skausmo dar buvo nedarbinga. Dėl įvykio ji patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, buvo sutrikdyta jos įprasta gyvensena. Dėl eismo įvykio metu patirto didelio išgąsčio, streso, jaučiamo skausmo, ji iki šiol negali normaliai išsimiegoti, be to, po jai atliktos operacijos atsirado dešinės rankos 3–4 pirštų tirpimas ir deginantis skausmas, sutriko diferencijuoti smulkūs judesiai su dešinės rankos 2–4 pirštais, t. y. eismo įvykio metu patirtos traumos pasekmes ji jaučia iki šiol, dėl deginančio skausmo tenka kreiptis į gydytojus, jai taikytas gydymas, skirti vaistai, skirtos reabilitacinės procedūros. Taigi, tiek dėl paties įvykio, tiek dėl juo sukeltų pasekmių sveikatai, ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus dėl gydymosi ligoninėje, atliktos operacijos, jaučia nerimą dėl savo sveikatos būklės ir padarytų sužalojimų galimų pasekmių ateityje, visa tai jai iki šiol kelia psichologinius išgyvenimus, baimę, diskomfortą.
2.3. Nukentėjusioji atkreipia dėmesį ir į tai, kad nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimu dėl fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Atsižvelgiant į aptartas įstatymų nuostatas, į jai eismo įvykio metu sukeltą sveikatos sutrikdymo mastą, į liekamuosius sveikatos sužalojimus, patirtus išgyvenimus, iš draudimo bendrovės prašo priteisti jai dar 6 400 Eur neturtinės žalos (iš prašomų priteisti 10 000 Eur draudimo bendrovė šiai dienai yra atlyginusi 3 600 Eur).
3. Teismo posėdyje nukentėjusioji V. R., jos atstovė advokatė L. Musteikienė ir prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. T. gynėja advokatė N. Lanzbergienė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
4. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. R. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji V. R. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl eismo įvykio patirtą neturtinę žalą vertina 5 000 Eur, tačiau atsižvelgusi į tai, kad draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) atlygino jai 1 500 Eur neturtinės žalos, prašė priteisti jai iš šios draudimo bendrovės 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 80–82). 2020 m. liepos 3 d. nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. R. pateikė teismui patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad neturtinę žalą vertina 6 600 Eur, ir prašė priteisti jai iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) 4 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes draudimo bendrovė jai jau atlygino 2 400 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 177–179). 2020 m. gruodžio 21 d. nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. R. dar kartą pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 Eur, ir prašė priteisti jai iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) 6 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes draudimo bendrovė jai jau atlygino 3 600 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 5–7).
6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas klausimo dėl neturtinės žalos priteisimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, suformuotą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, ir skundžiamame nuosprendyje konstatavęs, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės prašoma priteisti suma ženkliai viršija teismų praktikoje priteistinos sumos vidurkį, papildomai nukentėjusiajai 6 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo nepriteisė.
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas (toliau – CK) jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (6.283 straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
8. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2014).
9. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).
10. Vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų BPK 109 straipsnyje, 111 straipsnio 1 dalyje, gali būti draudimo įmonė (draudikas), su atsakingu už žalos padarymą asmeniu, pvz. transporto priemonės valdytoju, trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1059 nustatyti nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioję indeksuoti draudimo sumų dydžiai – 5 210 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 050 000 Eur dėl žalos turtui.
11. Pagal susiformavusią teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 800 Eur iki 3 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-149-699/2016, 2K-181-507/2016, 2K-35-895/2017, 2K-95-222/2017, 2K-146-222/2017, 2K-204-697/2017) .
12. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. R. nustatytas dešinio stipinkaulio lūžis, kuris kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl stipinkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos matyti, kad V. R. nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2020 m. kovo 4 d. buvo gydoma Ortopedijos-traumatologijos skyriuje, atvykusi į ligoninę skundėsi stipriu dešinio riešo skausmu, kaktos skausmu kairėje pusėje, kairio klubo skausmu (skausmą jausdavo ir anksčiau). 2020 m. kovo 2 d. V. R. buvo atlikta dešinio stipinkaulio osteosintezės operacija rakinama plokštele ir sraigtais. Išrašant V. R. iš ligoninės nustatyta, kad skausmai jos nevargina, naujos patologijos neišryškėjo, kaulų fragmentų padėtis po operacijos gera (1 t., b. l. 54). (duomenys neskelbtini) pranešime apie priimtą sprendimą įvykio byloje nurodyta, kad V. R. draudimo išmokos dydis apskaičiuotas remiantis surinkta informacija, gautais dokumentais, draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei (duomenys neskelbtini) patvirtintomis taisyklėmis (2 t., b. l. 3).
13. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje surinktų duomenų neabejoja, kad nukentėjusioji dėl įvykio patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, tačiau kartu sprendžia, kad nukentėjusiajai V. R. išmokėtos neturtinės žalos dydis – 3 600 Eur – nėra aiškiai per mažas, jis atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo kriterijus ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose. Net ir įvertinus tai, kad po įvykusio eismo įvykio nukentėjusioji V. R. buvo nedarbinga apie du mėnesius, iki šiol ji jaučia įvykio metu patirtos traumos pasekmes – nukentėjusiosios į bylą pateiktas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojo įrašas patvirtina, kad jai po atliktos operacijos atsirado dešinės rankos 3–4 pirštų tirpimas ir deginantis skausmas, sutriko diferencijuoti smulkūs judesiai su dešinės rankos 2–4 pirštais (2 t., b. l. 10), nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiosios prašymo papildomai priteisti jai iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) 6 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Akivaizdu, kad į nukentėjusiosios patirtą sužalojimą, jo sunkumą, padarytos žalos pasekmes atsižvelgta priimant sprendimą išmokėti V. R. 3 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taigi tenkinti nukentėjusiosios apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. R. apeliacinį skundą atmesti.