Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-03-17 · Civilinė byla Nr. 2A-201-492/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-17
Bylos Nr.
2A-201-492/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pirm.), Virginija Volskienė (pran.), Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Ieškovas
UAB „Vilniaus energija“
Trečiasis asmuo
Ž. V.
Advokatai
Nerijus Šmitas
Civilinė byla Nr. 2A-201-492/2010Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.5.; 35.5; 121.15.; 121.18.; 121.21.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. kovo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės, teisėjų Virginijos Volskienės (pranešėja), Tatjanos Žukauskienės,

sekretoriaujant Julijai Štreimikienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Nerijui Šmitui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4094-501/2009 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo, trečiasis asmuo Ž. V.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 1 471,91 Lt skolos, 5 proc. dydžio palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 653,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekė šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Už šilumos energiją, tiektą nuo 2007-09-01 iki 2008-09-01 susidarė 1 471,91 Lt įsiskolinimas. Butas priklauso atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei. Pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 5 d., šilumos vartotoju, turinčiu pareigą atsiskaityti su šilumos tiekėju už suvartotą šilumos energiją, yra laikomas patalpų savininkas. Pareigą skolą sumokėti atsakovui patvirtina ir 2003-07-10 LR Ūkio ministro įsakymu Nr .4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų 8 p., 2003-06-30 LR Ūkio ministro įsakymu Nr.4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 52.1 p. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pagal kurio praktiką, kai nėra individualios rašytinės šilumos tiekėjo ir nuomininko sutarties, atsiskaityti už suvartotą energiją privalo patalpų savininkas. Į ieškovą nesikreipė joks asmuo, nurodęs save patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomininku, bei nepareiškė noro sudaryti šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį, todėl skolą turi sumokėti patalpų savininkas.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad atsakovui priklauso butas, esantis, (duomenys neskelbtini), kuris išnuomotas Ž. V. Atsakovas rėmėsi LR CK 6.584 str. 1 d., pagal kurią mokestis už šilumos energiją, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių, LR Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876, kuriuo patvirtinta mokesčio už šilumos energiją mokėjimo tvarka, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Atsakovas nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ niekada neteikė Vilniaus miesto savivaldybei sąskaitų už šilumos energiją, skaičiavimą už šilumos energiją pateikdavo nuomininkui, vienam gyventojui, pats nuomininkas tam tikrą laiką apmokėdavo sąskaitas už šilumos energiją, o tai rodo, kad pats ieškovas šilumos energijos pirkimo – pardavimo santykių šalimi laikė ne Vilniaus miesto savivaldybę, bet nuomininką, būtent tarp ieškovo ir buto nuomininko konkliudentiniais veiksmais susiklostė sutartiniai šilumos pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 30 d. nutartyje vienareikšmiškai nepasisakė, kad nagrinėjamu atveju įsiskolinimą turi apmokėti savininkas, nenurodė, kam kyla pareiga sudaryti šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį bei koks konkrečiai susitarimas turi būti sudarytas tarp šilumos energijos tiekėjo bei nuomininko. Tokiu susitarimu turėtų būti laikomas 2001 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 356V, pagal kurį SP AB „Vilniaus šilumos tinklų“ generalinis direktorius iki 2001-03-31 įpareigotas sudaryti šilumos energijos, karšto vandens tiekimo ir šildymo eksploatavimo sutartis su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, eksploatuojančiomis gyvenamuosius namus, bet pareigos neįvykdė. Atsakovas pabrėžė, kad Vilniaus miesto savivaldybės vykdoma nuoma yra ne įprasta ūkinė – komercinė veikla, teikianti pelno, o viena iš viešojo administravimo funkcijų, todėl Vilniaus miesto savivaldybė negali būti atsakinga už trečiųjų asmenų skolas UAB „Vilniaus energija“. Remdamasis LR CK 6.384 str., 2003-07-10 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-289, atsakovas teigė, kad abonentu pagal šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį yra laikomas faktiškai šilumą vartojantis asmuo ir sutartis yra laikoma sudaryta nuo jo naudojamų įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 1 471,91 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 364,95 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai. Nurodė, kad kai nėra sudarytos rašytinės sutarties su šilumos tiekėju dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas tarp šilumos tiekėjo UAB „Vilniaus energija“ ir buto, kuriam tiekiama šiluma, savininko, nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos iki šalys nesudarys šilumos pirkimo – pardavimo sutarties pagal individuliai aptartas sąlygas. Vadinasi, atsakomybė šiuo atveju už susidariusią skolą tenka Vilniaus miesto savivaldybei. Įvertinęs priteistą sumą, advokato darbo apimtį ir sugaištą laiką, bylos sudėtingumą, teismas priteisė 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas vadovavosi LR ūkio ministro įsakymais, t.y. taikė žemesnės galios teisės aktus nei Vyriausybės nutarimai; neatsižvelgė į tai, kas yra galutinis šilumos energijos vartotojas. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-587-492/2009 pažymėjo, kad tokie veiksmai, kaip šilumos energijos tiekimas, faktiniai nuomos santykiai, tik patvirtina, kad šilumos energijos tiekimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais tarp nuomininko – trečiojo asmens ir SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, o ieškovas UAB „Vilniaus energija“ yra pastarosios teisių perėmėjas. Apeliantas pažymėjo, kad nors su buto nuomininku nebuvo sudaryta rašytinė energijos pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau šalių veiksmai rodė, kad tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai: ieškovas tiekė šilumos energiją butui, o nuomininkas ją vartojo, t.y. pripažino sandorį, todėl privalėjo vykdyti iš sandorio kylančią prievolę – už suteiktą šilumos energiją mokėti nustatytais terminais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 30 d. nutartyje vienareikšmiškai nepasisakė, kad nagrinėjamu atveju įsiskolinimą turi apmokėti savininkas, nenurodė, kam kyla pareiga sudaryti šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį bei koks konkrečiai susitarimas turi būti sudarytas tarp šilumos energijos tiekėjo bei nuomininko. Tokiu susitarimu turėtų būti laikomas 2001 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 356V, pagal kurio 2 punktą ieškovas turėjo sudaryti šilumos energijos, karšto vandens tiekimo ir šildymo eksploatavimo sutartis su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, eksploatuojančiomis gyvenamuosius namus, tačiau šios pareigos neįvykdė. Apeliantas nurodė, kad ieškovas įsiskolinimą skaičiavo ir sąskaitas pateikdavo buto nuomininkui. Vilniaus miesto savivaldybė sąskaitų negaudavo, todėl negalėjo ir neturėjo laikyti, kad šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi yra ne buto nuomininkas. Vilniaus miesto savivaldybės vykdoma nuoma yra ne įprasta ūkinė – komercinė veikla, teikianti pelno, o viena iš viešojo administravimo funkcijų, todėl ji negali būti atsakinga už trečiųjų asmenų skolas ieškovui. Apeliantas nesutiko su teismo priteistomis 200 Lt išlaidomis advokato pagalbai apmokėti, nes ši byla nesudėtinga, dokumentų parengimas nereikalavo sudėtingos ir plačios teisės normų analizės, įrodymų rinkimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą ieškovas „Vilniaus energija“ prašė atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti, priteisti ieškovo naudai 754,95 Lt bylinėjimosi išlaidų ir papildomai 1 204,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra padaręs išvadą, kad 2001-07-11 Vyriausybės nutarimas Nr. 876 nėra lex specialis šilumos pirkimo – pardavimo sutarties subjektų prasme. Atsakovo nurodyti precedentai bylose Nr. 3K-3-211/2007 ir 3K-3-269/2005 nėra taikytini šio ginčo atveju, nes šiose bylose nagrinėjami ginčai ne dėl atsiskaitymo už šilumos ir karšto vandens paslaugas, o už elektros energiją, ginčas kilęs tarp kitų subjektų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad nesant individualių rašytinių sutarčių su paslaugų tiekėjais už šilumos energiją ir elektros energiją privalo atsiskaityti patalpų savininkas. Reikalingas trišalis rašytinis susitarimas tarp šilumos tiekėjo, nuomininko ir savininko, jog šilumos vartotoju nuo tam tikro momento būtų laikomas pats nuomininkas. Nesutikdamas su apelianto nuorodomis į Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimą, ieškovas teigė, kad Vilniaus apygardos teismas yra priėmęs ir priešingų sprendimų nei nurodė atsakovas. Ieškovas nesutiko, jog jis nepateikdavo ieškovui paskaičiavimų už suteiktas paslaugas. Kadangi nebuvo gautas prašymas sąskaitas siųsti kitu adresu, ieškovas jas siuntė adresu, kuriuo teikiamos paslaugos. Ieškovas taip pat nesutiko su apelianto teiginiu, kad savivaldybė nuomodama būstą civiliniuose santykiuose dalyvauja ne lygiais pagrindais. Priešingą išvadą yra padaręs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 30 d. nutartyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir priteisti ieškovo naudai 754, 95 Lt bylinėjimosi išlaidų. Papildomai priteisti 357,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad prašoma priteisti iš atsakovo suma (590,00 Lt) už advokato pagalbą neviršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Šioje byloje buvo atlikta veiksmų, kurių maksimali kaina yra 2 750,40 Lt, todėl 754,95 Lt bylinėjimosi išlaidų suma nėra per didelė nagrinėjamam ginčui, ji atitinka protingumo kriterijus ir esamas rinkos sąlygas. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog už mažesnę kainą šiuose ginčuose atstovautų kitos advokatų kontoros. Teismas nepagrįstai nurodė, kad šilumos energijos paslaugų teikimo teisiniai santykiai nėra sudėtingi, nereikalauja specialių žinių. Ruošiant procesinius dokumentus nuolat reikia tikrinti susijusių galiojančių teisės aktų reguliavimą, teismų praktiką. 2010-03-02 gautas ieškovo UAB „Vilniaus energija“ prašymas priteisti 221,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu apeliacinės instancijos teisme. Šias išlaidas ieškovas patyrė įteikiant procesinius dokumentus trečiajam asmeniui viešo paskelbimo būdu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad civilinė byla nėra sudėtinga, teismuose yra nagrinėjama daug analogiškų bylų dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo, kuriose ieškovas yra UAB „Vilniaus energija“, o atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, taigi procesiniams dokumentams parengti šiose bylose nereikia daug specialių žinių. Atsižvelgiant į tai, taikytinas Rekomendacijų 11 punktas, pagal kurį teismas gali nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Net ir priteista 200 Lt suma advokato pagalbai šioje byloje yra per didelė. Dėl tų pačių priežasčių laikytinas nepagrįstu ir prašymas priteisti apeliaciniame skunde nurodytą sumą advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Be to, ieškovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos nėra tinkamai pagrįstos.

Ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus atsisakytina tenkinti.

Remiantis byloje pateiktais VĮ „Registrų centras“ duomenimis (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu b.l. 12-13), atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Bute įrengtas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. 2000-05-25 Vilniaus miesto valdybos sprendimu nuspręsta šį butą išnuomoti G. V. dviejų asmenų šeimai (ji ir sūnus Ž. V. , b.l.33). Aplinkybę, kad trečiasis asmuo gyvena šioje patalpoje patvirtina 2008-12-01 VMSA pažyma apie Ž. V. deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 32). Pažymoje nurodyta, kad šiuo plotu naudojasi vienas asmuo. Už ieškovo tiekiamą šilumos energiją nuo 2007-09-01 iki 2008-09-30 susidarė 1 471,91 Lt skola (b.l. 14). Aplinkybę, kad skolos susidarymo metu Ž. V. gyveno bute, (duomenys neskelbtini), patvirtina Gyventojų registro tarnybos išrašas, kuriame nurodyta, jog jis nuo 2004-09-23 šiame bute deklaravo savo gyvenamąją vietą (b.l. 49). Aplinkybę, kad minėtame bute gyveno tik Ž. V. , patvirtina 2008-12-03 Vilniaus miesto savivaldybės tarnybinis raštas (b.l. 27).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir aiškindamas šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias CK normas (CK 6.584 ir kt. straipsniai), Šilumos ūkio įstatymą, LR ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintas Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartines sąlygas, kitas specialiąsias teisės normas, yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių šalys yra tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, ir nurodė, kad teisinis reglamentavimas lemia tai, jog, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi. Jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis (pirkėjas) yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2009; 2009 m. liepos 9 d, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008.). Nurodytos kasacinio teismo išnagrinėtos bylos savo faktinėmis aplinkybėmis yra analogiškos nagrinėjamai bylai, todėl aptarti kasacinio teismo teisės normų aiškinimai taikytini šioje byloje (CPK 4 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), išnuomotas Ž. V. , bei pateikė tai patvirtinantį dokumentą – 2000-05-25 Vilniaus miesto valdybos sprendimą, kuriuo nuspręsta šį butą išnuomoti G. V. dviejų asmenų šeimai (ji ir sūnus Ž. V. , b.l. 33). Tačiau byloje bėra duomenų, kad su trečiuoju asmeniu sudaryta nuomos sutartis. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kas viešame registre nėra duomenų apie nuomą, todėl ja remtis prieš trečiuosius asmenis negalima (CK 6.478 straipsnio 2 dalis). Šilumos tiekėjo, patalpų savininko ir nuomininko susitarimas turi būti konkretus; jame turi būti aiškiai išreikšta, kad nuomininkas taps šilumos energijos tiekimo pirkimo – pardavimo sutarties šalimi (pirkėjais). Kadangi byloje nenustatyta, kad tokio susitarimo būta, tai už butui tiektą šilumą privalo mokėti jo savininkas (atsakovas). Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino šilumos pirkimą – pardavimą reglamentuojančias teisės normas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šiuo klausimu teismų praktikos.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniame skunde tvirtina, jog, nors su buto nuomininkais rašytinė šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, tačiau šalių veiksmai rodo, jog tarp šalių susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, t.y. ieškovas UAB „Vilniaus energija“ tiekė šilumos energiją butui, nuomininkas ją vartojo, todėl ieškovas konkliudentiniais veiksmais sudarė susitarimą, pagal kurį šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties šalimi laikytinas buto nuomininkas, kuris turi sumokėti už faktiškai sunaudotą šilumos energiją. Tokie apelianto argumentai laikytini nepagrįstais, nes, tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko - šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko - buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai. Nesudarius rašytinės sutarties su šilumos tiekėju dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama šiluma, savininko (atsakovo), nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo datos iki šalys sudarys šilumos pirkimo - pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.

Byloje nėra duomenų, kad buto nuomininkas būtų siekęs sudaryti šilumos energijos tiekimo sutartį su šilumos energijos tiekėju ar buto savininku (savivaldybe) dėl atsiskaitymo už tiekiamą šilumos energiją. Mokestis už šilumos energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimas, bendro naudojimo patalpų ir teritorijų valymas, liftų priežiūra ir kt.) yra savarankiški mokesčiai, tokią išvadą leidžia daryti CK 6.584 straipsnio 1 dalies nuostatos. Todėl negali būti pripažįstama pagrįsta apelianto pozicija, jog tokiu susitarimu turėtų būti laikomas 2001-03-01 Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 356V, kadangi pats patalpų nuomininkas nėra išreiškęs valios sudaryti rašytinę šilumos energijos tiekimo sutartį, o konkliudentiniais veiksmais, atsižvelgiant į išdėstytą teisės normų aiškinimą, šilumos energijos tiekimo sutartis gali būti laikoma sudaryta tik tarp energijos tiekėjo ir patalpų savininko, t.y. tarp ieškovo ir atsakovo, o ne trečiojo asmens.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-12-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2009 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2009-06-09 sprendimą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkintas šilumos energijos tiekėjo ieškinys. Visų pakopų teismų praktika bylose dėl šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties vartotojo, kai jis yra socialinio būsto nuomotojas yra galutiniai suformuota, todėl remtis Vilniaus apygardos teismo 2009-06-09 sprendimu civilinėje byloje Nr.2A-587-492/2009 nėra pagrindo.

Atsiliepimas

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodyta aplinkybė, kad ieškovas sąskaitas apskaičiuodavo fiziniam asmeniui, jas pateikdavo butų nuomininkui, atsakovas sąskaitų negaudavo, nekeičia Vilniaus miesto savivaldybės, kaip patalpų savininkės, prievolės atsiskaityti su šilumos energijos tiekėju ieškovu UAB „Vilniaus energija“ esmės. Atsakovui buvo žinoma apie susidariusį įsiskolinimą, jam buvo siųsta pretenzija dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas (b.l. 7-8), jis privalo sumokėti įsiskolinimą.

Šalies argumentai

Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė be pagrindo teigia, kad atsakovas negali būti atsakingas už trečiųjų asmenų skolas, nes nuomodamas socialinį būstą veikia ne kaip verslo subjektas, o realizuoja jam pavestą socialinės paramos funkciją. Nagrinėjamoje byloje apeliantas neįrodė, kad norminiai aktai, reglamentuojantys socialinės paramos teikimą (tarp jų –ir socialinio būsto suteikimą) kokiu nors būdu apribojo atsakovo teisę susitarti su ieškovu ir trečiuoju asmeniu dėl šilumos energijos pirkėjo pakeitimo; byloje iš viso nėra duomenų, kad atsakovas mėgintų siūlyti ieškovui ir trečiajam asmeniui atlikti tokius veiksmus arba bent pradėti derybas siekdamas įpareigoti realų šilumos energijos vartotoją atsiskaityti už realiai suvartotą šilumą, t.y. atsakovas elgėsi nerūpestingai net pagal įprastinio rūpestingumo ir atidumo standartus. Ribotai savarankiškas pobūdis tokios priskirtos savivaldybėms funkcijos, kaip socialinio būsto nuoma, neatleidžia atsakovo (apelianto) nuo pareigos vykdyti šią funkciją tinkamai. Atsakovas, nuomodamas socialinį būstą, turi užtikrinti, kad nuomininkas sudarytų pirkimo - pardavimo sutartį su šilumos energijos tiekėju, kontroliuoti nuomos sutarties vykdymą, t.y. ar nuomininkas atsiskaito su šilumos energijos tiekėju Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kolegija nesutinka su ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinio skundo argumentais dėl pernelyg mažai priteistų bylinėjimosi išlaidų. LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 rekomenduojama, priteisiant atstovavimo išlaidas, atsižvelgti į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (daug kartų pasikartojančias tokio paties pobūdžio bylas analogiškomis aplinkybėmis, nebuvimą nei teisinių klausimų naujumo, nei specialių teisinių žinių reikalingumo), advokato darbo apimtį ir sugaištą laiką, pirmos instancijos teismo priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą teisėjų kolegija vertina kaip atitinkančią LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad priteista bylinėjimosi išlaidų suma nepagrįsta. Į bylą nebūtina pateikti įrodymų, kad už mažesnę sumą tokiame ginče atstovautų kita advokatų kontora. Teismas priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą vertina atsižvelgdamas į aukščiau minėtus kriterijus, nustatytus LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose, kurie nagrinėjamu atveju priteistą atstovavimo išlaidų sumą leidžia laikyti pagrįsta. Tiek santykių sudėtingumas, tiek specialių žinių poreikio nebuvimas šiuo atveju vertinamas atsižvelgiant į analogiškų bylų pasikartojimą.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl jis paliekamas nepakeistas, ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai netenkinami (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str., netenkinus abiejų apeliacinių skundų, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Netenkinus atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo, iš Vilniaus miesto savivaldybės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Kadangi įrodymai buvo surinkti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, ir ieškovo atstovo darbo sąnaudos apeliacinės instancijos teisme nebuvo didelės, ieškovo atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (išlaidos už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą, dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje) mažintinos iki 200 Lt., išlaidos už ieškovo apeliacinio skundo parengimą nepriteistinos, netenkinus jo apeliacinio skundo.

Kadangi procesinių dokumentų paštu įteikti trečiajam asmeniui Ž. V. nepavyko, juos buvo įpareigotas įteikti viešo paskelbimo būdu ieškovas UAB „Vilniaus energija“. Dėl to jis patyrė 221,75 Lt išlaidų, kurios, netenkinus skundžiamo materialinio reikalavimo - atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo, priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai.

Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus skundžiamo materialinio reikalavimo - atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 5,80 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 421,75 Lt bylinėjimosi išlaidų (200 Lt atstovavimo išlaidų ir 221,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu išlaidų) apeliacinės instancijos teisme. Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 5, 80 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėTeisėjos Virginija VolskienėTatjana Žukauskienė