Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo antstolio Jono Petriko teikimą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimo bausme nuteistajam T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. birželio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas antstolio Jono Petreikio teikimas pakeisti baudą į laisvės apribojimo bausmę, nes visa skola iš T. V. iki šiol neišieškota, skolos likutis 2023 m. birželio 6 d. sudaro 405,03 Eur. Priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užrikinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Nuteistasis T. V. VSDFV duomenimis yra nedirbantis, Lietuvos Respublikoje veikiančiose kredito įstaigose jo vardu atidarytos sąskaitos suareštuotos, piniginių lėšų jose nėra, kito jam priklausančio turto nenustatyta; gyventojų registro duomenimis, T. V. yra nevedęs. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 3 dalimi, 362 straipsnio 2 dalimi, teikimu prašoma pakeisti T. V. paskirtą ir neišieškotą 405,03 Eur baudą į laisvės apribojimą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis T. V. parodė, kad šiuo metu darbo neturi, jo ieško, gyvena Klaipėdoje remiamas tėvų, turi problemų dėl priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, ruošiasi jas spręsti. Dalį baudos antstolis iš jo išieškojo, kai jis dirbo; baudą atskaitydavo iš atlyginimo. Likusios baudos dalies nesumokėjo, nes neturėjo iš ko. Neprieštarauja, jog bauda būtų pakeista laisvės apribojimu.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimą tenkinti. Pagal MGL dydį ir bausmės keitimo taisykles matyti, kad tai būtų 8 dienų laisvės apribojimas. Mano, kad bauda keistina, juolab, kad nuteistasis jau ilgą laiką jos nesumokėjo ir šiuo metu neturi lėšų jos sumokėti, priverstinio išieškojimo procesas yra užsitęsęs ir nebeveiksmingas. Tikslinga pakeisti jam baudą į laisvės apribojimą su tikslingais įpareigojimais.

Antstolis Jonas Petrikas į teismo posėdį neatvyko. Teisme gautas antstolio prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir tenkinti teikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teikimas tenkintinas.

BPK 352 straipsnio, reglamentuojančio nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymą, 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme Baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje numatytais atvejais.

BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, o pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas, vadovaudamasis BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Taip pat nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudą gali būti vertintina ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018).

Taip pat teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018).

Kaip matyti iš bylos duomenų, per daugiau nei 11 metų nuo baudos paskyrimo nuteistasis nesumokėjo visos jam paskirtos baudos ir ji net priverstinai iš jo nebuvo išieškota; 2023 m. birželio 6 d. skolos likutis yra 405,03 Eur. Nuteistasis ilgą laiką nedirba, neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, banko sąskaitos suareštuotos, piniginių lėšų neturi, transporto priemonių taip pat. Pats nuteistasis teismo posėdžio metu parodė, kad apie paskirtą teismo baudą žino, dalis jos yra iš jo išieškota ( kai dirbo, buvo išskaitoma iš atlyginimo); kadangi šiuo metu oficialiai niekur nedirba, likusios skolos negali sumokėti, neturi pinigų. Pripažino, kad pagrindinė jo problema yra priklausomybė nuo narkotinių medžiagų ir, kol jos neišspręs, jo finansinė padėtis nepasikeis. Be to, T. V. pats nurodė ir iš bylos bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad jis turi ir daugiau įsiskolinimų, yra ne kartą teistas ir šiuo metu atlieka laisvės apribojimo bausmę.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, matyti, jog šiuo nuteistasis T. V. neturi objektyvių galimybių sumokėti teismo paskirtos baudos; antstolis išnaudojo visas realias galimybes užtikrinti baudos sumokėjimą ir šiuo atveju baudos bausmė negali būti objektyviai įvykdyta, todėl T. V. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirtos 25 MGL baudos likutis (405,03 Eur) keistinas į laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčiu.

Taip pat spręstinas ir pakeistos bausmės subendrinimo su kitomis T. V. paskirtomis ir iki šiol neatliktomis bausmėmis klausimas. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad T. V. 2022 m. spalio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu teistas T. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, jam paskirta galutinė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šis nuosprendis įsiteisėjo ir yra vykdomas nuo 2022 m. lapkričio 7 d.

Taip pat T. V. nuteistas 2023 m. birželio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, jam paskirta galutinė, BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta, 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši T. V. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi į galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, į jos atlikimo terminą nurodyta įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2023 m. gegužės 21 d. 16.20 val. iki 2023 m. gegužės 22 d. 14.00 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kadangi šia nutartimi keičiama į laisvės apribojimą T. V. 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirta baudos bausmė buvo paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, ši bausmė su anksčiau aptartomis vėliau Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamaisiais įsakymais T. V. paskirtomis laisvės apribojimo bausmėmis bendrinama apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

antstolio Jono Petriko teikimą dėl T. V. paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimo bausme tenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu T. V. paskirtos 25 MGL (1 250 Eur) dydžio baudos nesumokėtą dalį – 405,03 Eur, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b) papunkčiu, pakeisti 8 dienų laisvės apribojimo bausme, paskiriant nuteistajam įpareigojimą visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, pakeistą bausmę subendrinti su 2022-10-14 Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2023-06-30 Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu T. V. paskirtomis bausmėmis į galutinė subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, į jos atlikimo terminą įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2023 m. gegužės 21 d. 16.20 val. iki 2023 m. gegužės 22 d. 14.00 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.