- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- T-82-890/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-6-00035-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Nuteistasis
- V. S.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), vedusio, (duomenys neskelbtini) piliečio, (duomenys neskelbtini), turinčio profesinį išsilavinimą, dirbančio UAB „A“ ir UAB „I“ direktoriumi bei UAB „T“ komercijos direktoriumi, prašymą dėl teistumo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 24 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje ir 203 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, V. S. paskirta galutinė bausmė – 450 MGL, t. y. 16947,00 eurų bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinė bausmė V. S. paskirta – 300 MGL, t. y. 11298,00 Eur bauda, kurią nustatyta sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius BK 64¹ straipsnį, jam paskirta galutinė bausmė – 80 MGL (3012,80 Eur) bauda, kurią nustatyta sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. S. abi teismo paskirtas baudas sumokėjo 2021 m. gegužės 19 d. (b.l. 31).
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2023 m. vasario 6 d. gautas V. S. prašymas panaikinti galiojantį teistumą. Prašyme nuteistasis nurodo, kad jis yra pripažintas kaltu padaręs nesunkų bei apysunkį nusikaltimą, todėl pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto, a) papunkčiu, teistumo terminas trunka trejus metus po bausmės atlikimo – jo atveju – po sumokėtos baudos dienos. Baudas už padarytas veikas sumokėjo dar 2021 m gegužės 19 d., todėl teistumo terminas turėtų būti pradėtas skaičiuoti nuo 2021 m gegužės 20 d., ir baigtis 2024 m. gegužės 19 d. Pusė jam galiojančio teistumo termino suėjo 2022 m. lapkričio 20 d., todėl turi teisę prašyti sutrumpinti arba panaikinti jam galiojantį teistumo terminą. Prašyme V. S. pažymi, kad suvokia baudžiamojo įstatymo paskirtį ir keliamus tikslus ir užtikrina, kad pasimokė bei padarė reikalingas išvadas ir tikrai neketina ateityje tyčia nusikalsti. Suvokia, kad dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jam pritaikytų baudžiamojo poveikio priemonių turėjo patirti kriminalinei bausmei būdingų nepatogumų ir buvęs teistumo faktas iš jo biografijos niekada nebus ištrintas, tačiau tiki, kad sąžiningai ir dorai elgdamasis, įrodė, jog paskirtos bausmės tikslai jau ir dabar yra pasiekti. Jis yra verslininkas, dirba UAB „T“ komercijos direktoriumi. Įmonė veikia sėkmingai, vadovauja dideliam darbuotojų kolektyvui, mano, kad darbe yra gerbiamas už sąžiningumą, nuoširdumą bei sugebėjimą įsigilinti į įmonės ir darbuotojų problemas. Dalyvauja labdaringuose projektuose, kaip UAB „T“ komercijos direktorius tarpininkavo, kad įmonė finansiškai paremtų sportininkus, vaikus, visuomenines organizacijas. Nors teismo sprendimais buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas finansams, dėl galiojančio teisinio reguliavimo prarado teisę laikyti šaunamuosius ginklus savigynai. Su šeima dažnai būna šeimai priklausančioje nuošalioje sodyboje (duomenys neskelbtini), todėl dėl šeimos saugumo užtikrinimo neramiais laikais ginklas savigynai būtinas. Pasibaigus ar panaikinus teistumą bei suėjus nustatytam privalomam terminui, po kurio leidimas laikyti ginklą savigynai gali būti išduodamas, ketina iš naujo įgyti leidimą šaunamiesiems ginklams. Nurodo, kad yra vedęs, šeimoje su žmona augina 3 mažamečius vaikus, kuriuos stengiasi auklėti dorais ir sąžiningais piliečiais. Jam labai nesmagu prieš sutuoktinę, vaikus, kad jų tėtis yra teistas už nusikaltimų padarymą ir turi dar galiojantį teistumą. Yra verslininkas, dažnai tenka bendrauti su valstybinėmis institucijomis, dalyvauti projektuose, kuriose vėlgi yra, vertinamas partnerių patikimumas bei skaidrumas. Teistumo galiojimas riboja jo galimybes užimti aukštesnes vadovaujamas pareigas, dėl to nukenčia šeimos interesai, nes dirbdamas aukštesnėse pareigose gautų ir didesnes pajamas, kurios reikalingos šeimos poreikių tenkinimui (b.l. 39-40).
Teismo posėdžio metu V. S. prašymą palaikė ir paaiškino, kad teismo skirtas baudas sumokėjo. Dėl administracinių nusižengimų paaiškino, kad baudos paskirtos už tai, kad buvo neišduoti prekybiniai numeriai klientams ir meistrams, be to, jo įmonės UAB „A“, UAB „I“ užsiima prekyba automobiliais, o paskirtos baudos už greičio viršijimą, bet kadangi įmonėse dirba daug žmonių, dažniausiai nežino, kas vairuodavo automobilius, tiesiog pateikdavo savo duomenis ir baudas sumokėdavo. Norėtų tapti UAB „T“ generaliniu direktoriumi, tačiau akcininkai nenori, kad juo taptų teistas asmuo, taip pat nori įsigyti ginklą dėl šeimos saugumo, nes prekiaujant automobiliais, būna didelių sumų. Jo įmonės, prekiaujančios automobiliais, dirba pelningai, moka mokesčius ir neša naudą valstybei. Prašė teismo įvertinti ir jo pateiktus duomenis, jog jo vadovaujamos įmonės remia įvairias nevalstybines organizacijas ir asociacijas.
Teismo posėdžio metu prokuroras siūlė prašymo netenkinti. Nurodė, kad pagal formuojamą teismų praktiką, teismas turi atsižvelgti į motyvus, kodėl prašoma panaikinti teistumą, kad nedaro naujų pažeidimų. Šiuo atveju pagrindinis motyvas noras atgauti teisę įsigyti ginklą. Galbūt šiam asmeniui ir reikėtų ginklo, jeigu asmuo būtų atsargos karininkas. Tačiau nors nuteistasis su šeima yra įsikūręs nuošaliojo sodyboje, bet nepateikė duomenų, kad buvo kėsintasi į jo ar šeimos saugumą. Atkreipiamas dėmesys, kad teismai sprendžia ar asmuo pasitaisė, ar nedaro naujų įstatymo pažeidimų. Teistumas tai suvaržymas – kaip atgrasymo priemonė, kaip suvaržymą nuo naujų nusikaltimų darymo. Asmuo teistas du kartus, viena apysunkė nusikalstama veika, teistumas nesutrukdė vadovauti įmonėms, mokėti mokesčius, todėl nemato pagrindo teistumui panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas tenkinamas.
Pagal BK 97 straipsnio 1 dalį turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu.
V. S. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 24 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistas už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą ir BK 203 straipsnio 2 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimus, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. nuteistas už BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą.
Kadangi V. S. buvo nuteistas už nesunkius ir apysunkį tyčinius nusikaltimus, todėl jam taikytinas BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktis, pagal kurį numatyta, jog asmenys, jeigu jie nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, turinčiais teistumą laikomi bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus.
Kai sueina BK 97 straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. O kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu, gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą (BK 97 straipsnio 6, 7 dalys). Tačiau jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų (BK 97 straipsnio 8 dalis). Sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 24 d. baudžiamuoju įsakymu ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirtas baudas V. S. sumokėjo 2021 m. gegužės 19 d., todėl nuo šios dienos prasidėjo trejų metų teistumo termino eiga. Pusė teistumo termino šiuo atveju suėjo 2022 m. lapkričio 20 d., todėl prašymas dėl teistumo panaikinimo svarstytinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 363 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei esama teismų praktika, spręsdamas teistumo panaikinimo prieš terminą ar jo laiko sutrumpinimo klausimus, teismas turi įvertinti duomenis, apibūdinančius bausmę atlikusį asmenį, jo darbinę veiklą, elgesį po bausmės atlikimo ir kitas aplinkybes, kurių visuma leidžia teismui spręsti apie tolimesnio nuteisto asmens teisių ir laisvių suvaržymo, sietino su teistumo teisinėmis pasekmėmis, taikymo tikslingumą (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-339-932/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-121-843/2022).
Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo nustatyta, kad nuteistasis V. S. po Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 24 d. baudžiamojo įsakymo bei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendžio naujų nusikalstamų veikų nepadarė, jam nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų. Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors abu teismo apkaltinamieji procesiniai sprendimai priimti 2021 metais, tačiau nusikalstamos veikos, už kurias V. S. jais buvo nuteistas, padarytos laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2017 metų. Be to, iš abiejų teismo procesinių sprendimų matyti, kad V. S. pripažino savo kaltę, baudžiamosios bylos išnagrinėtos atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą bei supaprastinto proceso tvarka, paskirtas baudas V. S. sumokėjo savanoriškai, kas patvirtina, kad nuteistasis kritiškai vertino savo elgesį.
Nors V. S. teistumo laikotarpiu ne kartą baustas administracine tvarka, kas rodo, kad nuteistojo elgesys nebuvo itin atsakingas ir drausmingas, tačiau beveik visi administraciniai nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, kurie nėra šiurkštūs ir pavojingi, paskirtos baudos sumokėtos savanoriškai ir nedelsiant. Duomenų, jog V. S. baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika, nėra. Todėl vien duomenys apie V. S. administracinį baustumą neįrodo fakto, kad jis būtų linkęs pažeidinėti įstatymus. Panašių nuostatų laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz., Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-17-557/2021).
Nuteistasis V. S. dirba trijose darbovietėse, jo vadovaujamos bendrovės dalyvauja įvairiose labdaringuose projektuose ir teikia finansinę paramą visuomeninėms organizacijoms (b. l. 44-53). Jis yra vedęs, augina tris mažamečius vaikus, kuriais rūpinasi ir išlaiko. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis yra socialiai integruotas, atsakingas visuomenės narys, jo gyvenimo būdas nėra lengvabūdiškas ar pavojingas visuomenei. Neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. V. S. nurodo, kad dėl turimo teistumo jis negali siekti užimti aukštesnes vadovaujamas pareigas UAB „T“, kurioje šiuo metu dirba komercijos direktoriumi, dėl to nukenčia šeimos interesai, nes dirbdamas aukštesnėse pareigose gautų ir didesnes pajamas. Be to, turimas teistumas trukdo jam dalyvauti valstybinės institucijų vykdomuose projektuose, nes teistumas kelia abejonių jo patikimumu bei skaidrumu. Taip pat dėl turimo teistumo nuteistasis prarado teisę laikyti šaunamuosius ginklus savigynai ir nepanaikinus teistumo, šio leidimo negali įgyti. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką pastaroji aplinkybė taip pat yra reikšminga teistumo panaikinimui (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-42-312/2021).
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes bei pateiktus nuteistąjį V. S. apibūdinančius duomenis, jo darbinę veiklą bei elgesį po bausmės atlikimo, nuteistojo prašyme išdėstytas aplinkybes ir jo paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai yra pasiekti, tai yra V. S. suvokė savo neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų padarinius, padarė išvadas iš savo įstatymui prieštaraujančio elgesio, todėl yra pagrindas prašymą tenkinti ir V. S. teistumą panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsniu, 364 straipsniu,
nutaria:
prašymą tenkinti.
Panaikinti V. S. teistumą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 24 d. baudžiamąjį įsakymą (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendį (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.