Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Irinos Beleškienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjos prašymas dėl teistumo panaikinimo R. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta 150 MGL dydžio (19 500 Lt (5 647,59 Eur)) baudos bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 4 d., bauda sumokėta 2020 m. vasario 7 d.

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas R. S. gynėjos advokatės Irinos Beleškienės prašymas panaikinti teistumą R. S..

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartimi prašymas panaikinti teistumą R. S. atmestas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

4. Skundu nuteistojo R. S. gynėja advokatė Irina Beleškienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį ir priimti naują nutarti – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-383/2014, pagrindu R. S. atsiradusį teistumą.

4.1. Skunde pabrėžiama, kad iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo R. S. dirbo įmonės vadovo pareigose, įsiteisėjus nuosprendžiui, neteko galimybės dirbti vadovaujamojo darbo, kadangi daugelio įmonių reikalavimai vadovui yra susiję su nepriekaištinga reputacija. Vien ši priežastis nulėmė R. S., kaip darbuotojo, patrauklumo sumažėjimą ir suvaržė jo galimybes įsidarbinti kvalifikuoto darbuotojo pareigose. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu R. S. buvo 57 metai, jis negalėjo pretenduoti į gerai apmokamą nekvalifikuotą darbą, tuo metu darbo rinkoje už nekvalifikuotą darbą buvo mokama minimali mėnesio alga.

4.2. Gynėja taip pat nurodo, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo patenkinti ir civiliniai ieškiniai, dėl ko R. S. atsirado prievolė atlyginti turtinę žalą, kurios bendra suma 61 361,10 Eur. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12826-967/2015 buvo nutraukta R. S. santuoka, priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi teikiamo išlaikymo nepilnametei dukrai dydis padidintas iki 250 Eur. Be to, R. S. turėjo prievolę kaip laiduotojas kreditoriui AB SAMPO bankui (šiuo metu Danske Bank A/S Lietuvos skyrius) pagal 2006 m. rugpjūčio 23 d. kredito sutartį, laiduodamas už skolininkę – buvusią sutuoktinę D. S.. Laidavimo įsipareigojimas prilyginamas skolos buvimui, nes laiduotojas atsako kreditoriui už skolininko neįvykdytą prievolę, todėl R. S. net negalėjo gauti paskolos, kadangi buvo skolingas bankui. Tokios aplinkybės patvirtina, kad po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo iš R. S. buvo išieškoma bendra 67 008,69 Eur suma, be to, pastarasis kiekvieną mėnesį turėjo sumokėti išlaikymą nepilnametei dukrai.

4.3. Gynėjos teigimu, dėl paminėtų objektyvių priežasčių R. S. išvyko dirbti į užsienį ir iki 2019 m. dirbo nekvalifikuotą darbą Jungtinėje Karalystėje, siekdamas sumokėti teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, atlyginti priteistą sumą, įvykdyti kitas prievoles kreditoriams. Nuteistasis dėjo visas pastangas sumokėti baudą. R. S. sveikatos būklė buvo prasta, jis turėjo sveikatos problemų, 2016 m. spalio 10 d. jam diagnozuota gerybinė prostatos hiperplazija, tačiau, nepaisant sveikatos būklės, R. S. dirbo ir dėjo visas pastangas baudai sumokėti.

4.4. Skunde taip pat pažymima, kad teistumas ir toliau riboja R. S. galimybę įsidarbinti ir dirbti vadovo pareigose, dėl ko R. S. galimybės kuo greičiau atlyginti žalą yra minimalios. Nuteistasis šiuo metu yra 65 metų amžiaus, nuo 2021 m. spalio 19 d. gauna tik senatvės pensiją. Dirbdamas vadovo darbą, R. S. gautų papildomai ir darbo užmokestį, o tai padidintų išieškomų piniginių lėšų sumas ir pagreitintų skolos grąžinimo procesą.

5. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Irinos Beleškienės skundu, įvertinęs teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartimi nepagrįstai netenkintas prašymas panaikinti R. S. teistumą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas.

7. BK 97 straipsnio 1 dalis numato, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikaltimą teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa. Iš BK 97 straipsnio 3 dalies darytina išvada, kad teistumas yra ne tik pats nuteisimo faktas, tačiau ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Šis laiko tarpas tęsiasi visą bausmės atlikimo laiką ir baudžiamųjų įstatymų nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą (BK 97 straipsnio 7 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju teistumą R. S. nulėmė jam priimtas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio dalyje dalį, už šiuos nusikaltimus, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat BK 64¹ straipsnį, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL dydžio (19 500 Lt (5 647,59 Eur)) bauda. Skundžiamoje nutartyje teisingai konstatuota, jog R. S. paskirtą baudą sumokėjo 2020 m. vasario 7 d. (b. l. 6), todėl būtent nuo šios datos nuteistajam skaičiuojamas teistumo terminas, kuris už padarytas nusikalstamas veikas yra penkeri metai (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktis).

9. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai nurodė esant formalų BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytą pagrindą sutrumpinti nuteistajam teistumo laiką, kadangi jau yra suėję daugiau kaip pusė teistumo termino. Priimdamas sprendimą atmesti nuteistojo gynėjos prašymą, teismas akcentavo tai, kad nuteistasis jam paskirtą ir sumažintą baudą sumokėjo praėjus beveik 6 metams po nuosprendžio įsiteisėjimo, kas, teismo vertinimu, rodo, jog R. S. nedėjo maksimalių pastangų kuo greičiau sumokėti baudą. Taip pat pažymėta, kad nuteistasis nepateikė jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl teistumo laiko panaikinimo ar sutrumpinimo. Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas su teismo išvada, kuria konstatuota nagrinėjamu atveju nesant pagrindo taikyti BK 97 straipsnio 7 dalies nuostatas, nesutinka.

10. Vadovaujantis BPK 363 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei esama teismų praktika, spręsdamas teistumo panaikinimo prieš terminą ar jo laiko sutrumpinimo klausimus, teismas turi įvertinti duomenis, apibūdinančius bausmę atlikusį asmenį, jo darbinę veiklą, elgesį po bausmės atlikimo ir kitas aplinkybes, kurių visuma leidžia teismui spręsti apie tolimesnio nuteisto asmens teisių ir laisvių suvaržymo, sietino su teistumo teisinėmis pasekmėmis, taikymo tikslingumą.

11. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimą nepanaikinti nuteistajam teistumo iš esmės nulėmė ta aplinkybė, kad R. S. baudą sumokėjo praėjus beveik 6 metams po nuosprendžio įsiteisėjimo, tačiau šiuo atveju ne mažiau svarbios yra ir kitos aplinkybės, į kurias neatsižvelgta arba atsižvelgta nepakankamai. Galima sutikti su tuo, kad nuteistasis jam skirtą baudą sumokėjo per pakankamai ilgą laikotarpį (kiek daugiau nei 5 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento), vis tik tikslinga įvertinti ir tai, kad priimtu nuosprendžiu nustatytų finansinio pobūdžio pareigų mastas neapsiribojo tik 5 647,59 Eur dydžio bauda – iš nuteistojo Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo priteista 28 906,63 Eur turtinei žalai atlyginti ir Valstybinio socialinio draudimo fondui 32 111,1 Eur turtinei žalai atlyginti. Turtinė pareiga nustatyta ir civilinėje byloje priimtu 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu, kuriuo iš R. S. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o nuo 2018 m. vasario 13 d. ši suma padidinta iki 250 Eur. Vien tai, kad iki baudos sumokėjimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, savaime neleidžia spręsti, jog R. S. nedėjo tinkamų pastangų kuo greičiau sumokėti baudą. Byloje nėra duomenų, kad R. S. būtų vengęs dirbti. Iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžio turinio matyti, kad nuosprendžio priėmimo metu R. S. dirbo UAB „G.“. Skunde nurodyta, kad vėliau nuteistasis buvo išvykęs dirbti į užsienį ir iki 2019 m. dirbo nekvalifikuotą darbą Jungtinėje Karalystėje. Šiuo metu R. S. yra senatvės pensininkas, jam mokama senatvės pensija (b. l. 57), tačiau pastarasis užsiima ir individualia veikla, kurią vykdo nuo 2019 m. balandžio 12 d. (b. l. 10). Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis susidūrė su sveikatos problemomis, 2016 m. spalio 3 d. R. S. buvo nustatyta gerybinė prostatos hiperplazija (b. l. 55), kas realiai apsunkino darbo galimybes ir tuo pačiu greitesnį baudos sumokėjimą. Tokių aplinkybių kontekste negalima daryti išvados, kad nuteistasis nedėjo pakankamai pastangų jam paskirtą baudą sumokėti kuo greičiau, ir atitinkamai spręstina, kad ilgą baudos sumokėjimo laikotarpį nulėmė teismo nuosprendžiu nustatytų finansinių įpareigojimų mastas, nepilnamečio vaiko išlaikymas, nuteistojo sveikatos būklė.

12. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. S. padarytos nusikalstamos veikos buvo padarytos nuo 2006 m. sausio 12 d. iki 2007 m. kovo 30 d., duomenų, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo pastarasis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ar jam būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, byloje nėra. Per vienerių metų laikotarpį nuteistasis taip pat nebuvo baustas administracine tvarka. R. S. yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, su buvusia sutuoktine turi dukrą, kuriai, kaip minėta, mokėjo išlaikymą. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad R. S. pripažino savo kaltę padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, davė išsamius parodymus, į ką, suprantama, buvo atsižvelgta skiriant bausmę, tačiau pastarosios aplinkybės, parodančios R. S. požiūrį į nusikalstamus veiksmus, visumoje yra vertintinos ir sprendžiant nagrinėjamą klausimą.

13. Skunde gynėja akcentavo, kad įsiteisėjus nuosprendžiui R. S. neteko galimybės dirbti vadovaujamojo darbo, kadangi daugelio įmonių reikalavimai vadovui yra susiję su nepriekaištinga reputacija. Šiame kontekste pabrėžtina, kad nuteistasis neigiamas pasekmes patyrė dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą yra nuteistas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Jo patirti suvaržymai tiek darbinėje, tiek visuomeninėje veikloje, su jo reputacija susiję aspektai yra būtent jo paties neteisėtų veiksmų pasekmė. Vis dėlto nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo šiuo metu yra praėję kiek daugiau nei 8 metai, o dėl teistumo R. S. vis dar neabejotinai patiria suvaržymus.

14. Įvertinus tai, kad R. S. vykdo individualią veiklą, charakterizuojamas teigiamai, nepadarė naujų nusikalstamų veikų, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat tai, kad pats baudžiamasis procesas truko gana ilgą laiką (ikiteisminis tyrimas pradėtas dar 2009 m.), iš aukštesniajam teismui pateiktų dokumentų ir paaiškinimų matyti, kad ilgą laiko tarpą iki baudos sumokėjimo lėmė objektyvios priežastys, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai jau yra pasiekti, todėl tikslinga panaikinti R. S. teistumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Irinos Beleškienės skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą.

Panaikinti R. S. teistumą pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-383-166/2014 (teisminio proceso Nr. 1-10-2-00688-2009-7).

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.