Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. T. skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. sausio 26 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo A. T. prašymas dėl teistumo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Plungės apylinkės teismo 2018-09-20 nuosprendžiu A. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 60 MGL (2 259,60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą baudą įskaityta laikinojo sulaikymo viena diena, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta neatlikta bausmė – 58 MGL (2 184,28 Eur) dydžio bauda.

2. Klaipėdos apygardos teismas 2018-12-20 nutartimi pakeitė Plungės apylinkės teismo 2018-09-20 nuosprendį ir nustatė, jog A. T. paskirta galutinė subendrinta 58 MGL (2 184,28 Eur) dydžio bauda turi būti sumokėta per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2019-06-18 nutartimi panaikintos Plungės apylinkės teismo 2018-09-20 nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo 2018-12-20 nutarties dalys, kuriomis A. T. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 90 MGL (3 389,40 Eur) dydžio bauda, subendrintos paskirtos bausmės bei paskirta galutinė bausmė, ir byla dėl BK 228 straipsnio 1 dalies nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. T. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 33 MGL (1 242,78 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą baudą įskaityta viena diena laikinojo sulaikymo, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta bausmė – 31 MGL (1 167,46 Eur) dydžio bauda.

Pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2018-12-20 nutarties dalis dėl baudos vykdymo ir ji išdėstyta taip: A. T. paskirta galutinė 31 MGL (1167,46 Eur) dydžio bauda turi būti sumokėta per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitos Plungės apylinkės teismo 2018-09-20 nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo 2018-12-20 nutarties dalys paliktos nepakeistos.

5. Skundžiama 2021-01-26 nutartimi Tauragės apylinkės teismas nuteistojo A. T. prašymo dėl teistumo panaikinimo netenkino. Šį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nors nagrinėjamu atveju yra formalus BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas nuteistajam A. T. panaikinti teistumą ar sutrumpinti jo laiką, tačiau sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas panaikinti teistumą, būtina atsižvelgti į tai, kad teistumas – tai įstatyme numatyta įprasta ir neišvengiama asmens, dėl kurio priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, teisinės padėties ypatumą apibūdinanti pasekmė, susijusi su įstatyme numatytais jo teisių suvaržymais, paprastai – dėl negalimumo eiti atitinkamas pareigas ir pan. Akivaizdu, kad teistumas gali būti panaikinamas, jei pagal nustatytas aplinkybes būtų pagrindas konkrečiu atveju daryti išvadą, kad įprasto – įstatyme nustatyto – teistumo termino taikymas nuteistajam būtų neproporcingas, sukeltų itin sunkius padarinius ir pan., t. y. tam tikrą padėties išskirtinumą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių pagrįstų aplinkybių, patvirtinančių, kad nuteistojo turimas teistumas nepagrįstai varžo jo teises ir / ar yra neproporcingas, sukelia itin sunkius padarinius ir pan. Teismas pažymėjo, kad nors nuteistasis A. T. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, tačiau per pastaruosius penkerius metus jis 4 kartus baustas administracine tvarka, iš jų 3 administraciniai nusižengimai padaryti po nusikaltimo, už kurį nuteistasis turi teistumą, padarymo. Taigi daryti vienareikšmę išvadą, jog nuteistasis nepriekaištingai laikosi įstatymų, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų laikymasis yra kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi aplinkybė, jog nuteistasis pastaruoju metu laikosi įstatymų, savaime nėra pagrindas nuspręsti, kad bausmės tikslai pasiekti anksčiau laiko ir yra pagrindas naikinti teistumą ar trumpinti jo laiką.

5.1. Dėl A. T. argumentų dėl jo šeimos turimų finansinių įsipareigojimų teismas pažymėjo, kad jie prisiimti gerokai iki nusikaltimo, kurį jis padarė tyčia, taigi aiškiai suvokė, jog savo nusikalstamais veiksmais gali daryti neigiamą įtaką savo šeimos finansinei padėčiai, padarymo, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai savaime pradėjo neproporcingai varžyti jo teises.

5.2. Dėl A. T. argumentų, kad teistumas turi įtakos jo darbinei veiklai, t. y. ieškant naujo teisinio darbo, teismas pažymėjo, kad jokių šias aplinkybes objektyviai patvirtinančių duomenų nuteistasis nepateikė. Priešingai, į prokurorės klausimą dėl kreipimosi į potencialius darbdavius A. T. nurodė, kad oficialiai niekur nesikreipė, teiraudavosi tik telefonu, tačiau jam oficialiai nebuvo atsisakyta suteikti darbą tik dėl turimo teistumo. Teismo vertinimu, vien tik teistumas negali būti vienintelė priežastis, kliudanti nuteistajam susirasti darbą. Interneto portaluose, pvz., www.cvbankas.lt, yra darbo pasiūlymų aprašymų, kuriuose nenurodomas reikalavimas būti nepriekaištingos reputacijos ir / ar reikalavimas būti neteistam. Be to, nepaisant to, kad nuteistasis yra teistas, jis individualią veiklą sėkmingai vykdė ir po nuteisimo. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad šiuo metu nuteistojo situacija pasikeitė būtent dėl teistumo ir teistumo faktas turi reikšmingą įtaką jo profesinei karjerai. Minėta nuteistojo aplinkybė negali būti laikoma pakankama BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytos išimties – teistumo panaikinimo ar jo termino sutrumpinimo – taikymui.

5.3. Teismas pažymėjo ir tai, kad nuteistajam 2021-01-13 nutartimi ir 2021-01-22 teismo posėdžio metu buvo priminta jo teisė teikti įrodymus, tačiau, teismo vertinimu, nuteistasis nepateikė jokių objektyvių aplinkybių ir tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kurios sudarytų pagrindą teigti, kad nuteistajam paskirtos ir jo atliktos bausmės tikslai jau yra pasiekti ir / ar, kad jo turimas teistumas neproporcingai varžo jo teises, sukelia itin sunkias pasekmes ir pan. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis nurodė savo poelgį (nusikalstamos veikos padarymą) vertinantis neigiamai, tačiau teigė, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė ir viso labo vienintelė jo gyvenime. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad nuteistojo padaryta veika yra tyčinis nusikaltimas, taigi daryti išvadą, jog veika yra atsitiktinė, teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo, kaip ir nuspręsti, kad vienos nusikalstamos veikos padarymo pakanka išvadai dėl išskirtinės sąlygos panaikinti teistumą buvimo.

Motyvuojamoji dalis

5.4. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad teigti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai yra pasiekti, nėra jokio pagrindo.

II. Skundo argumentai ir prašymai

6. Skundu nuteistasis A. T. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021-01-26 nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti jam teistumą, suėjus daugiau nei pusei termino, kai jis yra atlikęs bausmę pagal Plungės apylinkės teismo 2018-09-20 nuosprendį, pakeistą Klaipėdos apygardos teismas 2018-12-20 nutartimi ir LAT 2019-06-18 nutartimi, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 66 straipsnį, 31 MGL (1 167,46 Eur) dydžio bauda, nurodant baudą sumokėti per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

6.1. Nurodo, kad nesutinka su skundžiama Tauragės apylinkės teismo 2021-01-26 nutartimi, kuria teismas netenkino jo prašymo dėl teistumo pagal BK 97 straipsnį panaikinimo, dėl toliau nurodomų motyvų.

6.2. Asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikalstamą veiką (tik nusikaltimą) teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa. Ši teisinė kategorija būdinga tik baudžiamajai teisei ir, priskiriant ją prie baudžiamosios atsakomybės turinio elementų, yra dar vienas skiriamasis požymis, atribojantis baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas.

6.3. BK 97 straipsnio 1 dalis numato, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Iš BK 97 straipsnio 3 dalies dalytina išvada, kad teistumas yra ne tik pats nuteisimo faktas, tačiau ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Šis laiko tarpas tęsiasi visą bausmės atlikimo laiką ir baudžiamųjų įstatymų nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą (BK 97 straipsnio 7 dalis).

6.4. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, už kurią jis buvo nuteistas, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį, asmenys, nuteisti už tyčinius nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, turinčiais teistumą laikomi bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo.

6.5. Iš karto po Klaipėdos apygardos teismo 2018-12-20 nutarties priėmimo jis pradėjo kas mėnesį dalimis mokėti jam paskirtą baudą (įmokos 2019-01-22, 2019-02-25, 2019-03-28, 2019-04-26, 2019-05-23), o po LAT 2019-06-18 nutarties priėmimo 2019-06-26 sumokėjo visą likusią baudos dalį, todėl jo teistumo pabaigos laikas – 2022-06-26 (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis).

6.6. A. T. nurodo, kad buvo nuteistas už pirmą kartą padarytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), daugiau jokių kitų nusikalstamų veikų nėra padaręs, dėl jo pradėtų ikiteisminių tyrimų taip pat nėra.

6.7. Jo prašymą dėl teistumo panaikinimo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išsakė nuomonę, kad negalima daryti vienareikšmės išvados, jog jis nepriekaištingai laikosi įstatymų, nes per pastaruosius 5 metus buvo baustas administracine tvarka 4 kartus, iš jų 3 nusižengimus padarė po nusikalstamos veikos padarymo. Nesutikdamas su tokia teismo nuomone A. T. nurodo, kad į duomenis apie ankstesnius administracinius nusižengimus yra atsižvelgiama apkaltinamuoju nuosprendžiu kaltinamajam individualizuojant skiriamą bausmę. Teismas, naikindamas teistumą prieš terminą ar trumpindamas jo laiką, atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbinę veiklą bei kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apie teistumo panaikinimo prieš terminą arba jo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą. Yra vertinama, ar asmens elgesys po jam paskirtos bausmės pakito teigiama linkme, kokios nuteistojo asmeninės savybės lėmė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, ar šios aplinkybės pakito teistumo laikotarpiu ir pan. Iš duomenų apie jo administracinius nusižengimus per pastaruosius 5 metus matyti, kad iki Plungės apylinkės teismo 2018-09-20 nuosprendžio priėmimo jis buvo baustas administracine tvarka 3 kartus už 2016-12-22, 2018-05-09 ir 2018-06-12 padarytus KET pažeidimus (leistino greičio viršijimą ir važiavimą neužsisegus saugos diržo), už kuriuos administraciniais nurodymais pasiūlytas baudas sumokėjo. Dar neįsiteisėjus Plungės apylinkės teismo 2018-09-20 nuosprendžiui, 2018-10-03 padarė paskutinįjį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje (vairavo nepastebėjęs, jog pasibaigė automobilio draudimas), už jį paskirtą 30 Eur baudą taip pat sumokėjo, o automobilį apdraudė. Taigi jis jau daugiau nei dvejus metus, iš jų ir viso teistumo, kuris skaičiuojamas nuo 2019-06-26, laikotarpiu naujų administracinių nusižengimų nėra padaręs, tai rodo, jog jo elgesys po paskirtos bausmės yra pasikeitęs teigiama linkme ir jis mokosi iš savo ankstesnio patyrimo. Jo per 5 metus padaryti 4 administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs ir niekaip nesusiję su nusikalstama veika, už kurią turi teistumą.

6.8. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad iki nusikalstamos veikos padarymo jo šeima turėjo prisiėmusi finansinių įsipareigojimų ir jis, darydamas nusikalstamą veiką, suvokė, jog tuo gali daryti neigiamą įtaką savo šeimos finansinei padėčiai. Teismas padarė prieštaringą išvadą, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad jo šeimos prisiimti finansiniai įsipareigojimai savaime pradėjo neproporcingai varžyti jo teises. A. T. nurodo, kad iki teistumo jis dirbo valstybės tarnyboje, jo pareigybės kategorija buvo A12, buvo išsilaikęs 11-ą kvalifikacinę klasę, taip pat buvo skaičiuojamas priedas už ilgametį darbo stažą, todėl stabiliai gaudavo pakankamai gerą darbo užmokestį. Atsižvelgiant į jo ir sutuoktinės pajamas, kreditoriai suteikė jų šeimai kreditus būstui ir jo remontui, už kuriuos daug metų mokės bendrai po 628,50 Eur mėnesines kredito grąžinimo įmokas. Kreditoriai kruopščiai vertino tuometines šeimos pajamas, kurios buvo pakankamos tokiems įsipareigojimams vykdyti.

6.9. Dėl teistumo už jo padarytą nusikalstamą veiką jis privalėjo palikti valstybės tarnybą, tad akivaizdu, kad praradęs stabilias pajamas jis įstūmė šeimą į labai sunkią padėtį. Jis turi aukštąjį teisės magistro išsilavinimą, visą savo darbo praktiką (24 metus) dirbo teisės srityje, kitų profesinių gebėjimų neturi. Siekdamas panaudoti įgytas žinias, užsiėmė individualia veikla „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pavyksta uždirbti vos minimalias pajamas, kurios neretai nesiekia net mėnesinės šeimos prisiimtų kreditų grąžinimo įmokos. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018-12-20 nutartimi nustatė, kad paskirtą baudą jis turi sumokėti per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būtent dėl tos priežasties, kad dėl teistumo praradus darbą valstybės tarnyboje jo šeima patenka į sunkią finansinę padėtį. Šeimoje augina vieną mažametį vaiką, o dar du yra išleidę į aukštojo mokslo studijas, todėl finansinė našta yra labai didelė. Yra jo atsakomybė, kad savo tyčiniu nusikalstamu poelgiu pastūmėjo šeimą į tokią užsitęsusią sunkią finansinę padėtį, todėl jam labai svarbu susirasti geriau apmokamą darbą.

6.10. Teismas suabejojo, kad teistumas jam yra kliūtis rasti darbą, nes darbo pasiūlymuose nenurodomas reikalavimas būti nepriekaištingos reputacijos ir / ar reikalavimas būti neteistam. Tačiau A. T. pažymi, kad jo darbo paieškos patirtis neleidžia sutikti su tokia teismo nuomone. Nuo pat mokyklos baigties (duomenys neskelbtini) m. jis siekė aukštojo teisinio išsilavinimo, o po teisės studijų iki pat teistumo dirbo teisininko darbą, nuolat kėlė savo kvalifikaciją ir toliau gilino žinias. Dėl įgyto teistumo praktiškai sau galutinai užkirto kelią tęsti karjerą valstybės tarnyboje. Įregistravo individualią veiklą „(duomenys neskelbtini)“ ir stengiasi savo turimas teisines žinias panaudoti tokioje profesinėje veikloje. Nuo pat privalomojo turto ir pajamų deklaravimo pradžios iki šiol jis teikia Valstybinei mokesčių inspekcijai tokias savo šeimos deklaracijas, kurios atspindi, jog jo pajamos per daug metų nuosekliai augo, o po teistumo išėjus iš valstybės tarnybos nukrito iki minimumo.

6.11. Dėl šiais metais COVID-19 pasaulinės pandemijos išplitimo Lietuvoje buvo įvestas karantinas ir taikomi griežti socialinių kontaktų ribojimai. Jo individuali veikla yra įtraukta į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudarytą nukentėjusių nuo COVID-19 veiklų sąrašą, tad akivaizdu, kad dėl tokios situacijos jo individuali veikla dar nežinia kiek laiko patirs papildomus ribojimus.

6.12. Vis dėlto esminė minimalių pajamų priežastis yra ta, kad dėl dabartinio teisinio reguliavimo klientų išlaidos už individualia veikla užsiimančio teisininko paslaugas negali būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Taigi, vykdant tokią individualią veiklą, teko patirti, kad absoliuti dauguma klientų, sužinoję apie tai, jog negalės iš priešingos šalies prisiteisti patirtas teisinės pagalbos išlaidas, atsisako jo paslaugų ir kreipiasi į advokatą.

6.13. Dėl minimalių pajamų iš individualios veiklos jis ėmė aktyviai ieškoti kito darbo su stabiliomis pajamomis. Teko patirti, kad tarp darbdavių, kaip ir tarp likusios visuomenės dalies, vyrauja nusistovėjusios stigmos prieš teistus asmenis, nes yra akivaizdžiai ignoruojamas ir vyrauja išankstinė neigiama nuomonė. Lietuvoje jau buvo atliktas kriminologinis tyrimas, kuris atskleidė, kad darbdaviai labiausiai vengia priimti į darbą būtent teistumą turinčius asmenis.

6.14. Siekdamas save realizuoti jis susirado savo profesinius gebėjimus atitinkančius konkrečius teisininko (juristo) darbo pasiūlymus draudimo, finansų ir transporto sektoriuose. Pirminių pokalbių su darbdavių atstovais metu reikia atskleisti platesnę informaciją apie save, nei nurodoma darbo aprašymuose. Informacija apie kandidatą į darbo vietą gali būti suskirstyta į kelias kategorijas: informacija, susijusi su kvalifikacija (išsilavinimas, profesinis pasirengimas, užsienio kalbų mokėjimas), informacija apie prieš tai užimtas pareigas (įmonės, kuriose kandidatas dirbo, darbo funkcijos ir kt.) bei jautri informacija (kandidato priklausomybės, skolos, teistumas). Nors Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – BK) 104 straipsnyje nėra minima informacija apie būsimo darbuotojo teistumą, tačiau akivaizdu, jog, priimant darbuotoją į teisininko poziciją, kiekvienas darbdavys pagrįstai nori žinoti, ar darbuotojas neturi galiojančio teistumo. Pirminio pokalbio su darbdaviais metu paaiškėjus, kad jis turi teistumą, jo galimybės užimti norimas pozicijas buvo toliau nebesvarstomos ir net nepasiūloma atsiųsti savo gyvenimo aprašymą, tad akivaizdu, kad jo turimas teistumas yra rimta kliūtis susirasti jo kvalifikaciją atitinkantį geriau apmokamą darbą. Turi konkretų pasiūlymą būti priimtu advokato padėjėju, tačiau, kol turi teistumą, negali net teoriškai kandidatuoti į tokią pareigybę dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimo.

6.15. Teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-11-17 nutarimas). A. T. nurodo, kad prašo teistumo panaikinimo ne dėl siekio pasigerinti savo reputaciją, nes jo padaryto nusikaltimo dėmė liks visam jo gyvenimui, o siekia palaipsniui atkurti pasitikėjimą savimi, savo darbu būti naudingu šeimai ir visuomenei. Darbas greta šeimos yra laikomas viena svarbiausių vertybių ir galimybių išlikti ir gyventi visavertį gyvenimą. Tai pagrindinė sąlyga, užtikrinanti integracijos sėkmę. Dalyvavimas darbo rinkoje yra viena pagrindinių charakteristikų, pagal kurią sprendžiama apie individo padėtį visuomenėje. Panaikinus teistumą jis galėtų kandidatuoti į geriau apmokamą darbą ir prasmingiau panaudoti savo ilgametes žinias naujai profesinei veiklai, stabiliomis pajamomis prisidėtų prie šeimos gelbėjimo iš finansinės duobės.

6.16. A. T. pažymi, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė savo atsiliepime ir teismo posėdžio metu pareikštą jo prašymą dėl teistumo panaikinimo palaikė ir nurodė, kad jis nepriekaištingai laikosi įstatymų, padarė tinkamas išvadas, nepadarė naujų nusikalstamų veikų, nėra baustas administracine tvarka, pateikė įrodymus apie savo šeimos sunkią finansinę padėtį – turi ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, išlaiko vaikus, todėl, prokurorės nuomone, bausmės tikslai jau yra pasiekti.

6.17. Tokios pat praktikos dėl teistumo panaikinimo sąlygų laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo 2020-11-25 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-l51-348/2020, 2017-12-15 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1017- 290/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-23 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-9-651/2017 ir t. t.).

6.18. Teisės portalo INFOLEX duomenimis, paskutinį kartą prieš jį tie patys Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2020-04-07 nutartimi tenkino kito už apysunkį nusikaltimą nuteisto asmens prašymą dėl teistumo panaikinimo net nesvarstę, ar teistumo termino taikymas asmeniui yra proporcingas, ar sukelia itin sunkius padarinius ir pan.

6.19. Taigi iš anksčiau aptartų aplinkybių matyti, kad jis nusikalto pirmą kartą ir dėl tokio savo blogo poelgio nuo ikiteisminio tyrimo iki pat šiol nuoširdžiai apgailestauja. Visus tuos beveik ketverius metus nuo veikos padarymo jis smerkia ir kritiškai vertina savo elgesį, labai išgyvena, jaučia kaltę ir gėdą prieš šeimą ir visuomenę, patiria visas dėl jo tokio poelgio sukeltas neigiamas pasekmes, kurių našta pasidarė neproporcingai didelė. Jį charakterizuojantys duomenys, kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, elgesys teistumo laikotarpiu ir teigiami asmenybės pokyčiai rodo, kad jis yra pasiruošęs laikytis visuomenėje nustatytų normų ir jų nepažeidinėti, todėl BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai, A. T. nuomone, jau yra pasiekti.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

7. Skundas tenkinitinas.

8. Teistumas yra teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą laiką. Nagrinėjamu atveju teistumą A. T. sąlygojo dėl jo priimtas Plungės apylinkės teismo 2018-09-20 nuosprendis, pakeistas Klaipėdos apygardos teismas 2018-12-20 nutartimi ir LAT 2019-06-18 nutartimi, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir, taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 66 straipsnį, nubaustas 31 MGL (1 167,46 Eur) dydžio bauda, nurodant baudą sumokėti per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai nustatė, kad A. T. paskirtą baudą sumokėjo 2019-06-26, tai patvirtina Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenys (b. l. 62–63), todėl būtent nuo šios datos nuteistajam skaičiuojamas teistumo terminas, kuris už padarytą nusikalstamą veiką yra treji metai (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktis) ir pusė teistumo termino suėjo 2020-12-26. BK 97 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.

9. Skundžiamą nutartį priėmęs Tauragės apylinkės teismas teisingai nurodė, kad byloje yra formalus BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas nuteistajam sutrumpinti teistumo terminą, nes suėję daugiau kaip pusė teistumo termino. Teismas nurodė, jog, nesant pagrįstų aplinkybių, patvirtinančių, kad nuteistojo turimas teistumas nepagrįstai varžo jo teises ir / ar yra neproporcingas, sukelia itin sunkius padarinius ir pan., šiuo metu E. T. patiriami nepatogumai dėl teistumo nelaikytini neproporcingais, pernelyg varžančiais jo teises ir teisėtus interesus. Tačiau skundą nagrinėjantis apygardos teismas su tokiais apylinkės teismo argumentais iš esmės nesutinka.

10. Visų pirma pažymėtina, kad sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą bet kuriuo atveju iš tikrųjų yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas, gavęs nuteistojo prašymą, spręsdamas teistumo panaikinimo klausimą, atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbinę veiklą ir kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apie teistumo sutrumpinimo arba visiško jo panaikinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą. Šiuo atveju Tauragės apylinkės teismas, skundžiama nutartimi atmesdamas A. T. prašymą dėl teistumo panaikinimo, įvertino nusikalstamos veikos, už kurią jis buvo nuteistas, pobūdį, pažymėdamas, kad nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuriam būdinga kaltės forma – išimtinai tyčia, taigi daryti išvadą, jog veika yra atsitiktinė – nėra jokio teisinio pagrindo, kaip ir spręsti, kad vienos nusikalstamos veikos padarymo pakanka išvadai dėl išskirtinės sąlygos panaikinti teistumą buvimo. Darydamas tyčinę nusikalstamą veiką A. T. aiškiai suvokė, jog savo nusikalstamais veiksmais gali daryti neigiamą įtaką tiek savo, tiek šeimos finansinei padėčiai, nepaisant to, jis sąmoningai, tyčia padarė nusikalstamą veiką. Todėl, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo spręsti, kad nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai, kaip ir galimybė susirasti darbą, savaime pradėjo neproporcingai varžyti jo teises. Taip pat nurodė, kad nors A. T. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, tačiau per pastaruosius penkerius metus jis 4 kartus baustas administracine tvarka, iš jų 3 administraciniai nusižengimai padaryti po nusikaltimo, už kurį jis turi teistumą, padarymo, todėl, nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis nepriekaištingai laikosi įstatymų. Tačiau, kaip teisingai nurodoma A. T. skunde, šiuo atveju teismas neįvertino aplinkybių, kad jis buvo baustas administracine tvarka 3 kartus už atitinkamai 2016-12-22, 2018-05-09 ir 2018-06-12 padarytus KET pažeidimus (už vairavimą transporto priemonės neužsisegus saugos diržo, greičio viršijimą), už kuriuos administraciniais nurodymais paskirtas baudas sumokėjo. 2018-10-03, t. y. dar neįsiteisėjus Plungės apylinkės teismo 2018-09-20 nuosprendžiui, jis padarė paskutinį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, kuris savo pobūdžiu nėra šiurkštus nusižengimas ir ne visada tyčinis (A. T. nurodo, kad vairavo nepastebėjęs, jog pasibaigė automobilio draudimas), už jį paskirtą baudą taip pat sumokėjo, o automobilį apdraudė. Taigi, kaip matyti, trys iš keturių nusižengimų apskritai padaryti iki 2018-09-20 nuosprendžio priėmimo (tik dėl vieno iš jų, padaryto 2018-06-12, protokolas su administraciniu nurodymu buvo surašytas vėliau – 2018-10-11), o paskutinis – dar neįsiteisėjus nuosprendžiui. Todėl visus A. T. padarytus administracinius nusižengimus vertinti kaip neigiamai jį charakterizuojančius būtent teistumo laikotarpiu nebuvo pagrindo. Taigi A. T. daugiau nei dvejus metus, iš jų ir viso teistumo, kuris, kaip minėta, skaičiuojamas nuo 2019-06-26, laikotarpiu naujų administracinių nusižengimų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė, tai rodo teigiamą jo asmenybės pokytį. Apygardos teismo vertinimu, tik vienas po 2018-09-20 nuosprendžio priėmimo padarytas savo pobūdžiu nešiurkštus ir netyčinis administracinis nusižengimas neduoda pagrindo neigiamai vertinti A. T. asmenybę teistumo laikotarpiu. A. T. dirba, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra (tai nurodyta ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės seniūnijos 2020-12-22 pateiktoje charakteristikoje (b. l. 12). Kaip nurodo A. T., po teistumo išėjus iš valstybės tarnybos jo pajamos nukrito iki minimumo, todėl jo iki teistumo prisiimti finansiniai įsipareigojimai tapo didele našta jo šeimai. Siekdamas pagerinti šeimos finansinę padėtį jis susirado savo profesinius gebėjimus atitinkančius konkrečius teisininko (juristo) darbo pasiūlymus draudimo, finansų ir transporto sektoriuose, tačiau pokalbio su darbdaviais metu paaiškėjus, kad jis turi teistumą, jo galimybės užimti norimas pozicijas toliau nebuvo svarstomos. Šiuo metu jis turi konkretų pasiūlymą būti priimtu advokato padėjėju, tačiau, kol turi teistumą, negali net teoriškai kandidatuoti į tokią pareigybę dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimo. Taigi nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad A. T. turimas teistumas apsunkina jo galimybę įsidarbinti, t. y. susirasti konkrečiai jo kvalifikaciją atitinkantį geriau apmokamą darbą, kad galėtų ne tik užsitikrinti būtinas sau ir šeimai pragyvenimui pajamas, bet ir vykdyti dar iki teistumo prisiimtus finansinius įsipareigojimus.

11. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad po bausmės atlikimo A. T. elgesys vertinamas teigiamai – jis bausmę atliko, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra (Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės seniūnijos 2020-12-22 pateiktoje A. T. charakteristikoje nurodyta, kad seniūnija jokios neigiamos informacijos apie A. T. neturi, už blogą elgesį asmuo seniūnijoje nesvarstytas (b. l. 12), iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 64–66) ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį (b. l. 62-63) matyti, kad po Plungės apylinkės teismo 2018-09-20 nuosprendžio priėmimo naujų nusikalstamų veikų nepadarė, teistumo laikotarpiu E. T. du kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kaip minėta, vienas iš nusižengimų padarytas 2018-06-12, t. y. iki 2018-09-20 nuosprendžio priėmimo, tik dėl jo protokolas su administraciniu nurodymu surašytas kur kas vėliau – 2018-10-11), tačiau padaryti nusižengimai nelaikytini šiurkščiais, paskirtos baudos pagal administracinius nurodymus sumokėtos savanoriškai, nedelsiant ir neįrodo fakto, kad jis būtų linkęs pažeidinėti įstatymus.

12. Įvertinus paminėtas aplinkybes, t. y. tai, kad A. T. dirba, charakterizuojamas teigiamai, nepadarė naujų nusikalstamų veikų, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat tai, kad iš A. T. nurodomų aplinkybių matyti, kad teistumas jam apsunkina darbo paieškas ir užkerta kelią įsidarbinti konkrečiai pagal jo turimą kvalifikaciją, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai jau pasiekti, todėl yra sąlygos ir pagrindas A. T. teistumą, kuris, apygardos teismo vertinimu, anksčiau aptartų duomenų kontekste yra pernelyg A. T. galimybę dalyvauti visaverčiame socialiniame gyvenime varžanti priemonė, panaikinti. Dėl šių priežasčių skundžiama Tauragės apylinkės teismo 2021-01-26 nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. sausio 26 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti A. T. teistumą pagal Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį (pakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartimi), priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-440-363/2018 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-17617-2017-5), ir laikyti A. T. neturinčiu teistumo nuo 2021 m. vasario 26 d.

Nutartis neskundžiama.