Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. S. (I. S.) pareiškimą su suinteresuotu asmeniu Valstybe, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas I. S. pareiškimu prašo nustatyti faktą, kad jo sesuo A. M., mirusi (duomenys neskelbtini) , pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ). Nurodo, kad jo sesuo 1999 m. iš V. P. (V. P.) nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) , už kurį dalį kainos sumokėjo iš karto, o likusią dalį susitarė sumokėti per dvejus metus. A. M., pagal susitarimą su V. P., bute apsigyveno 1999-06-08. Ji susitartu terminu atsiskaitė už butą, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes (duomenys neskelbtini) V. P. mirė. Po V. P. mirties A. M. liko gyventi bute, gyveno jame iki mirties (2018-01-16) ir valdė kaip savo nuosavybę. Šį turtą A. M. valdė teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ilgiau nei dešimt metų, mokėjo mokesčius savo vardu, ji nebuvo įgijusi nuosavybės į butą. Nekilnojamojo turto registre butas iki šiol registruotas V. P. vardu, tačiau šios aplinkybės pagrindu negali būti netenkinamas pareiškimas, jei pasitvirtintų aplinkybės dėl faktiškai sudaryto, bet tinkamai neįforminto, buto pirkimo-pardavimo sandorio. Pareiškėjas nurodo, kad jis po sesers mirties priėmė palikimą, todėl, nustačius nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, padidėtų palikimo apimtis.

Suinteresuoto asmens atstovė VĮ Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmetamas.

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką, tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 str. 2, 3 d.); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.); t. y. valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą (LAT 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, LAT 2015-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015).

Pareiškėjas I. S. siekia nustatyti faktą, kad jo sesuo A. M. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ). Iš prie pareiškimo pateikto išrašo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) , namų knygoje esančių duomenų matyti, kad A. M. 1999-06-08 deklaravo gyvenamąją vietą adresu, esančiu (duomenys neskelbtini) , iš atsiskaitymo knygelėje esančių duomenų nustatyta, kad už sunaudotą elektros energiją nuo 2001-05-17 moka A. M..

Byloje esančiais duomenimis patvirtinama, kad A. M. viešai ir nepertraukiamai naudojosi turtu, jį valdė ir prižiūrėjo, tačiau rūpinimasis turtu, turto išlaikymas pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti daikto valdymą kaip savo. CK 4.69 str. 3 d. nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus ir į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šiais dviem atvejais CK nustato imperatyvų draudimą įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-67/2011). Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 str. 2 d., 4.47 str.). Kito asmens nuosavybės teisė įregistruojama viešame registre esant nuosavybės teisės atsiradimo pagrindui (pagrindams) ir kol nepaneigtas tokio asmens nuosavybės teisės registracijos teisėtumas dėl teisinio pagrindo registracijai nebuvimo (tačiau ne dėl procedūrinio registracijos pažeidimo), nėra teisinių prielaidų transformuotis nuosavybės teisiniams santykiams dėl daikto valdymo, kaip jis apibrėžiamas CK 4.22 str. 1 d. Priešingu atveju būtų iškreipta įgyjamosios senaties instituto paskirtis, paneigiama kitų asmenų teisėtais pagrindais įgyta nuosavybės teisė, o tai prieštarautų civilinių teisinių santykių reglamentavimo principams (CK 1.2 str.), tarp jų ir nuosavybės neliečiamumo imperatyvui. (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše esančių duomenų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) , įregistruotas V. P. vardu, V. P. nuosavybės teisė nenuginčyta. V. P. (duomenys neskelbtini) mirė, tačiau, mirus nekilnojamųjų daiktų savininkui, nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o kai įpėdinių nei pagal įstatymą nei pagal testamentą nėra, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 str. 3 d.). Šiuo atveju paveldėjimas galimas ir faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, o nesant įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, paveldimas turtas pereina valstybei (CK 5.62 str.). Pagal LAT praktiką, tai, kad teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nėra valstybės nuosavybė (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

LR CK 4.69 str. 3 d. imperatyviai nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į kitiems asmenims priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokio daikto teisėtai valdyti kaip savo ir įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nenustačius nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinų sąlygų visumos, nėra pagrindo pripažinti A. M. nuosavybės teisę į butą įgyjamosios senaties būdu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti I. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.