- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-1759-803/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00935-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- I. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. (I. S.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo sesuo A. M., mirusi (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
2. Nurodė, kad jo sesuo 1999 metais iš V. P. (V. P.) nusipirko butą, (duomenys neskelbtini), už kurį dalį kainos sumokėjo iš karto, o likusią dalį susitarė sumokėti per dvejus metus. A. M., pagal susitarimą su V. P., bute apsigyveno 1999 m. birželio 8 d., sutartu terminu atsiskaitė už butą, tačiau pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes (duomenys neskelbtini) V. P. mirė. Po V. P. mirties A. M. liko gyventi bute, gyveno jame iki mirties ((duomenys neskelbtini)) ir valdė kaip savo nuosavybę. Šį turtą A. M. valdė teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ilgiau nei dešimt metų, mokėjo mokesčius savo vardu. Nekilnojamojo turto registre butas iki šiol registruotas V. P. vardu.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad jis po sesers mirties priėmė palikimą, todėl, nustačius nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, padidėtų palikimo apimtis.
4. Suinteresuoto asmens atstovė VĮ Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. kovo 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo I. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
5. Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) įregistruotas V. P. vardu, V. P. nuosavybės teisė nenuginčyta. V. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Teismas nurodė, kad mirus nekilnojamųjų daiktų savininkui, nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o kai įpėdinių nei pagal įstatymą nei pagal testamentą nėra, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Tai, kad teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nėra valstybės nuosavybė.
6. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenis patvirtina, kad A. M. viešai ir nepertraukiamai naudojosi turtu, jį valdė ir prižiūrėjo, tačiau rūpinimasis turtu, turto išlaikymas pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti daikto valdymą kaip savo. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnio 3 dalimi bei vadovaudamasis kasacinio teismo formuojama praktika teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti A. M. nuosavybės teisės į butą įgyjamosios senaties būdu.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą patenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. teismas, teisingai nustatęs faktines aplinkybes, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reguliuojančias įgyjamosios senaties instituto taikymą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo praktikos, todėl padarė klaidingas, nustatytų aplinkybių neatitinkančias, išvadas;
7.2. esant tam tikroms faktinėms aplinkybėms asmuo įgyjamąja senatimi gali įgyti nuosavybes teisę į nekilnojamąjį daiktą, registruotą mirusio asmens vardu. Reikšmingomis aplinkybėmis tokiais atvejais laikytina: 1) nekilnojamojo daikto valdymas (faktinis daikto turėjimas) prasidėjo jo savininkui dar esant gyvam ir tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Kitaip tariant, savininkas tiek daiktą, tiek ir nuosavybės teisę į jį pats savo valia perdavė valdytojui teisėto sandorio pagrindu, tačiau pastarasis gavęs daiktą, nuosavybės teisės neįgijo dėl įgijimo procedūrų spragų, atsiradusių savininkui mirus (pvz., nebuvo sudaryta notarinė pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kita turto perleidimo sutartis); 2) faktinis daikto valdymas tęsėsi ilgą laiką ir išliko sąžiningu, teisėtu bei atviru. Esant nurodytoms aplinkybėms kiti asmenys – mirusio asmens įpėdiniai, o jų nesant – valstybė, negali turėti daugiau teisių į tokį daiktą nei jų turi valdytojas, kurio valdymas (faktinis turėjimas nuosavybės teise) prasidėjo ankščiau, nei atsirado palikimas;
7.3. ginčo buto valdymas (faktinis turėjimas) prasidėjo sąžiningai ir teisėtai tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Butą A. M. perdavė pats V. P., kuriam pirkėja per du metus sumokėjo visą sulygtą
7.4. . A. M. ginčo butą įgijo iš esmės sudariusi su jo savininku V. P. pirkimo–pardavimo sandorį. Staigi ir netikėta V. P. mirtis neleido šalims įforminti sandorio teisės aktų nustatyta tvarka ir forma. Tačiau faktinės buto perleidimo aplinkybės suformavo A. M. įsitikinimą, kad be jos nėra kito asmens, kuris yra ginčo buto savininkas. Dėl šios priežasties A. M. iki pat savo mirties valdė butą sąžiningai, atvirai ir teisėtai;
7.5. nagrinėjamu atveju susidarė situacija, suponavusi nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragų atsiradimą, kurioms užpildyti taikytinas įgyjamosios senaties institutas. Šioje ir analogiškose teisinėse situacijoje sąžiningo valdytojo teisėms apginti taikytinos būtent įgyjamosios senaties, bet ne sandorių galiojimą reglamentuojančios teisės normos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pateiktu pareiškimu nėra siekiama buto pirkimo – pardavimo sutartį civiline tvarka pripažinti sudaryta, o siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jo sesuo nuosavybės teisę į butą įgijo įgyjamosios senaties būdu.
9. CK 4.47 straipsnyje yra numatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, tarp kurių numatyta, kad nuosavybės teisė, be kita ko, įgyjama pagal sandorius ir įgyjamąja senatimi.
10. Pareiškėjas paaiškino, kad jo sesuo A. M., sumokėjusi už butą, manė kad šis yra jos nuosavybė ir valdė butą kaip savo – gyveno jame 17 metų iki pat savo mirties, todėl siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo sesuo nuosavybės teisę į butą įgijo įgyjamosios senaties būdu.
11. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių akivaizdu yra, kad pareiškėjo sesuo butą nupirko pagal pirkimo–pardavimo sutartį, susitardama su buto pardavėju dėl buto pirkimo ir kainos, sumokėdama buto kainą, tačiau buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įforminta notarine tvarka. Taigi savo sesers nuosavybės teisę į ginčo butą pareiškėjas sieja su kitu CK 4.47 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu – pirkimo sandoriu.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą. Jei asmuo yra įgijęs nuosavybės teisę į daiktą kitu pagrindu, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, nes įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas ir nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra to daikto savininkas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011 ir kt.). Taigi įgyjamosios senaties institutas nėra skirtas pakeisti tikrąjį nuosavybės teisės įgijimo pagrindą kitu.
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nurodžius, kad jo sesuo butą įgijo pirkdama jį iš V. P., kad ji sumokėjo visą buto kainą pardavėjui, nežiūrint į tai, kad pirkimo–pardavimo sutartis notarine forma nebuvo įforminta, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas.
14. Nekilnojamojo turto registro duomenimis šiuo metu ginčo butas nuosavybės teise priklauso V. P., kuris mirė. CPK 5.2 straipsnio 3 dalis numato, jog jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė, nes kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Taigi šiuo atveju nesant duomenų apie kitus V. P. palikimo perėmėjus, jo palikimą perima valstybė.
15. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės į butą tarp pareiškėjo ir valstybės, kuri, nesant V. P. įpėdinių, paveldėjimo būdu įgijo nuosavybės teisę į ginčo butą. Todėl ir dėl šios priežasties yra kliūtis nuosavybės teisei atsirasti įgyjamosios senaties būdu. Esant ginčui dėl apelianto nuosavybės teisių, byla turi būti nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, bet ne ypatingosios teisenos tvarka, siekiant nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus.
16. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą atkreipia dėmesį, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas V. P. vardu. Ši aplinkybė apsprendžia, kad nėra sąlygų viseto, jog bylą būtų buvę galima nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2004 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2006; 2008 m. spalio 29 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-514/2008; kt.).
17. Pagal CK 6.393 straipsnio 3 dalį prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. CK 4.262 straipsnis numato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.
18. Taigi butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas V. P. vardu, ir apeliantas įrodinėja daiktines teises į turtą pagal sesers sudarytą nekilnojamojo daikto pirkimo – pradavimo sutartį, taip siekdamas pagrįsti naudojimosi butu teisėtumą. Apeliantui išaiškintina, kad tol, kol galioja viešame registre įrašas dėl V. P. daiktinių teisių į butą ir jis nėra nuginčytas, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas (CK 1.73 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė visas bylos faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo I. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.