Kauno apygardos teismo sprendimas

2023-11-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-297-966/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2023-11-29
Bylos Nr.
AN2-297-966/2023
Teisminio proceso Nr.
4-40-3-00010-2023-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. P.
Institucija
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-297-966/2023Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00010-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.7; 21.11.9; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. P. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. vasario 15 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimu 36 mėnesiams ir šautuvo konfiskavimu už tai, kad jis 2022 m. lapkričio 19 d. apie 11 val. 00 min., būdamas medžiotoju, (duomenys neskelbtini), medžioklės plotų vienete „(duomenys neskelbtini)“, medžioklės varant metu, neturėdamas teisės, tai yra neturint nustatyto limito tauriojo elnio patinui sumedžioti, sumedžiojo raguotą tauriojo elnio patiną, tuo pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 58.2.2 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. skundą dėl Institucijos nutarimo atmetė. Teismas padarė išvadą, kad žvėrį sumedžiojo R. P., kuris vienintelis iš medžioklėje dalyvavusių asmenų pagal bylos duomenis tokią galimybę turėjo. Atkreiptas dėmesys, kad byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, jog dėl žvėries neteisėto sumedžiojimo R. P. elgėsi sąžiningai, pripažino, kad jis neteisėtai nušovė tauriojo elnio patiną, nuoširdžiai dėl to gailėjosi ir tik vėliau tyrimo eigoje pakeitė parodymus ir pradėjo kaltę neigti.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį, Institucijos 2023 m. vasario 15 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Skunde nurodo, kad Institucija nesivadovavo teisės normomis ir teismų praktika dėl įrodymų rinkimo ir vertinimo, nekaltumo prezumpcijos principo, o teismas net nebandė ištaisyti akivaizdžių logikos ir teisės taikymo klaidų, kurias padarė bylą ne teismo tvarka nagrinėjęs pareigūnas. Teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad jis medžioklės dieną prisipažino, jog sumedžiojo tauriojo elnio patiną, iškėlė tam tikras abejones dėl aplinkybių, kurių patikimumas iki tol abejonių nekėlė, o ženklią dalį reikšmingų aplinkybių aprašė neteisingai.

3.2. Skunde apeliantas sutinka, kad vaizdo įrašas yra vienas objektyviausių, todėl ir svarbiausių įrodymų. Šiame įraše iš tikrųjų užfiksuota, kad jis medžioklės dieną vertino, kad sumedžiojo tauriojo elnio patiną, dėl to gailėjosi. Tačiau be jo požiūrio į tos dienos įvykius minimame vaizdo įraše yra užfiksuota daug kitų aplinkybių, kurios yra reikšmingos byloje apklaustų asmenų parodymų patikimumo vertinimui ir tiesos nustatymui. Jo parodymai buvo užfiksuoti tą pačią dieną rašytame paaiškinime, pareigūno T. Z. tarnybiniame pranešime ir tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaizdo įraše užfiksuoti pasakymai, bet ir paaiškinime, tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės. Be to, buvo būtina išsiaiškinti, ar vaizdo įraše užfiksuotas prisipažinimas yra suderinamas su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir neprieštarauja kitiems įrodymams. Nagrinėjant bylą Institucijoje, taip pat ir teisme, tai nebuvo padaryta, įrodymai vertinti selektyviai.

3.3. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad savo parodymų, priešingai nei nurodyta nutartyje, jis nekeitė. Visos aplinkybės, kurias jis nurodė atvykusiems pareigūnams ir kurios fiksuotos kūno kamerų įraše bei tą pačią dieną duotame paaiškinime yra teisingos. Medžioklės dieną matomumas buvo geras, jis matė tris tauriuosius elnius, visi jie buvo be ragų, praleidęs dvi pateles, šovė į trečiąjį, kuris, jo manymu, buvo jauniklis. Po šūvio jis nekrito, pasislėpė už dešiniau augančių medžių. Po varymo nuėjo į vietą, kur paskutinį kartą matė gyvūną, į kurį šovė, ir maždaug už 10 metrų rado kritusį elnią. Šias aplinkybes patvirtino ne teismo tvarka bylą nagrinėjančioje institucijoje ir teisme. Todėl teismo teiginys, kad jis iš pradžių elgėsi sąžiningai, o vėliau pakeitė parodymus neigdamas kaltę, yra neteisingas.

3.4. Skunde teigia, kad šis įvykis buvo svarbus, todėl einant laikui analizavo savo veiksmus ir vertino juos kitų, palaipsniui paaiškėjusių aplinkybių kontekste. Buvo nesuprantama, kaip galėjo nepastebėti 0,5 m ilgio ragų. Gilinantis stiprėjo įtarimas, kad tauriojo elnio patiną sumedžiojo ne jis, nes jis šovė visai į kitą gyvūną, bet į jį nepataikė, kadangi šis nubėgo. Tai reiškia, kad 2023 m. lapkričio 19 d. jis sąžiningai klydo. Toks prisipažinimas suklaidino tiek bylą ne teismo tvarka nagrinėjusios institucijos pareigūną, tiek įvykį tyrusius pareigūnus. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai apsiribojo formaliu „prisipažinimas medžioklės vadovui“ įforminimu ir jokių veiksmų, siekiant atkurti įvykio situaciją ir nustatyti, ar jis galėjo sumedžioti šį žvėrį, neatliko. Pareigūnai nebandė aiškintis ir užfiksuoti, kaip judėjo gyvūnas iki į jį pataikė kulka, nebandė nustatyti jo vietos šūvio metu ir ar tai galėjo būti vienas iš jo nurodytų trijų gyvūnų. Nebuvo užfiksuoti tauriojo elnio patino pėdsakai, kraujo žymės, tikslios medžioklėje dalyvavusių medžiotojų pozicijos, šūviu iš graižtvinio ginklo pažeisto ąžuolo vieta, pažeidimo pobūdis, šūvio kryptis ir galimai jį paleidusio medžiotojo pozicija. Nebuvo nustatyta bent preliminari zona, iš kurios galėjo būti paleista į tauriojo elnio patiną pataikiusi kulka, nebuvo apžiūrėti šioje zonoje buvusių medžiotojų ginklai. Medžiotojų apklausos buvo atliktos formaliai, nesiaiškinant visų reikšmingų aplinkybių ir nebandant patikrinti, ar jų parodymai neprieštarauja kitoms aplinkybėms. Tai, kad įvykis nebuvo tiriamas tinkamai, patvirtina ir bylą ne teismo tvarka nagrinėjusio pareigūno 2023 m. sausio 4 d. nutarimas pavesti atlikti papildomą įvykio vietos apžiūrą. Tai pripažino ir teismas.

3.5. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad Institucijos nutarime be jokio faktinio pagrindo nurodyta, jog jis šovė ne teisiai priešais save, o į dešinę nuo savęs. Varymo schemoje šūvio į taurųjį elnią kryptis nurodyta kaip statmena flange stovėjusių medžiotojų išsidėstymo linijai. Aplinkybę, kad šovė tiesiai, o ne kampu, šūvis į tauriojo elnio jauniklį buvo priešais, yra užfiksuota ir vaizdo bei garso įraše. Tai užfiksuota ir pareigūno T. Z. tarnybiniame pranešime. Tai reiškia, kad teismo išvada, jog Institucijos pareigūnas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jo priimtas nutarimas yra pagrįstas, ir teisėtas, yra akivaizdžiai neteisinga. Teismo abejonė, kad medžioklės metu jis buvo ne toje vietoje, kaip nurodyta 2023 m. sausio 12 d. papildomoje įvykio apžiūroje, yra neteisinga, kadangi stovėjimo vieta, schemoje pažymėta Nr. 1, nebuvo nustatyta papildomos įvykio vietos apžiūros metu, o buvo nustatyta medžioklės dieną bei užfiksuota pareigūno T. Z. tarnybiniame pranešime. Pirminės apžiūros metu, be jo stovėjimo vietos, buvo nustatyta tik sumedžioto tauriojo elnio gaišenos buvimo vieta. Atliekant papildomą įvykio vietos apžiūrą 2023 m. sausio 12 d., buvo nustatytos tik šūvio pažeisto ąžuolo koordinatės ir šūvio į ąžuolą pobūdis.

3.6. Skunde apeliantas pažymi, kad iš schemoje užfiksuotos savo buvimo vietos Nr. 1 jis negalėjo sumedžioti tauriojo elnio patino, kurio gaišena rasta vietoje, užfiksuotoje Nr. 4, nes gaišenos radimo vieta nėra matoma iš jo buvimo vietos. Ši vieta nuo flanginės linijos pagal statmeną nutolusi 24,6 m., nors jis paaiškinimuose medžioklės dieną nurodė, kad tauriojo elnio jauniklis nuo flanginės linijos pagal statmeną buvo nutolęs 15-20 m atstumu. Šūvis į tauriojo elnio jauniklį buvo statmenai, o gaišena surasta už beveik 36 m į dešinę nuo jo, nors pagal sužalojimus žvėris iš inercijos galėjo judėti tik kelis metrus. Visa tai patvirtina, kad varymo metu jis šovė į kitą žvėrį. Nepagrįstas ir teismo vertinimas, kad atliekant apžiūrą 2022 m. lapkričio 19 d. nustatyti tikslią R. P. buvimo vietą nebuvo galimybės, nes prieš pradedant medžioklę, vieta nebuvo pažymėta kokiais išskirtiniais ženklais. Į medžioklės vietą atvykus pareigūnams, medžioklės dalyviai nebuvo išvykę iš medžioklės ploto, todėl atsižvelgiant į kiekvieno iš medžiotojų žinomus individualius požymius, buvo galima medžiotojus sustatyti į tas vietas, kuriose jie buvo flanginėje linijoje trečiojo varymo metu. Tačiau pareigūnai, suklaidinti dėl nuoširdaus jo prisipažinimo, atlikti kokius nors tyrimo veiksmus nematė būtinybės. Darant prielaidą, kad tiksliai nustatyti jo stovėjimo vietą trečiojo varymo metu negalima, prarandama galimybė atkurti buvusią situaciją, išsamiai atskleisti bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes ir patikimai nustatyti materialią tiesą.

3.7. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į kitų medžioklėje dalyvavusių asmenų parodymus dėl tarp medžiotojų buvusių atstumų, teigia, kad šie parodymai nėra patikimi. Po burtų traukimo medžiotojai flanginėje linijoje išsirikiavo savarankiškai, vizualiai orientuodamiesi į gretimai pozicijas užėmusius medžiotojus. Liudytojas M. G. nurodė, kad atstumas tarp medžiotojų buvo 50 metrų, tačiau pripažino ir tai, kad tiksliai išmatavus, atstumas galėjo būti ir 30-35 metrai. Atstumas tarp medžiotojų negalėjo būti 30-50 metrų, objektyviai buvo ženkliai mažesnis, kadangi flanginė linija buvo užžėlusi aukštais augalais, matomumas išilgai flanginės linijos buvo minimalus. D. Z. taip pat patvirtino, kad dėl augmenijos matyti netgi pirmą iš dešinės medžiotoją nebuvo galimybės. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kas iš medžioklėje dalyvavusių medžiotojų sumedžiojo tauriojo elnio patiną. Galima daryti pagrįstą prielaidą, kad tauriojo elnio patiną potencialiai galėjo sumedžioti bent trys nuo jo į dešinę nutolę medžiotojai. Todėl liudytojų M. G., K. U. parodymai negali būti laikomi patikimais, nes jie galėjo vengti už neteisėtai sumedžiotą elnią gresiančios atsakomybės.

3.8. R. P. atkreipia dėmesį ir į galimą liudytojo M. G. nesąžiningumą. Jo parodymai prieštarauja D. Z. parodymams ir vaizdo įraše užfiksuotoms aplinkybėms. M. G. aiškinimai, kad trečiojo varymo metu jis matė į kairę ir į dešinę nuo jo esančius medžiotojus, t. y. jų ryškias kepures, akivaizdžiai neteisingi. Jeigu tauriojo elnio patinas nebuvo pasirodęs jo (apelianto) šaudymo sektoriuje, tai labiausiai tikėtina, kad jį sumedžiojo M. G.. Tik taip galima paaiškinti aplinkybę, kad atėjęs į pakankamai toli esančią, schemoje skaičiumi 4 pažymėtą gaišenos buvimo vietą, joje jau rado M. G..

3.9. Apeliantas nurodo, kad nepagrįstas yra išvadų dėl jo kaltės motyvavimas tuo, kad elnio patinas buvo sumedžiotas graižtviniu šautuvu ir po patirto sužalojimo judėjo. Tauriojo elnio gaišenos apžiūros akte nurodyta, kad įėjimo anga yra galimai graižtvinio šautuvo, o G. L. davė parodymus, kad akte užfiksuoti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek iš graižtvinio, tiek iš lygiavamzdžio šautuvo paleista kulka. Taigi nepaneigta tikimybė, kad elnias buvo sumedžiotas į jį šaunant iš lygiavamzdžio šautuvo. Tai, kad po sužalojimo gyvūnas dar galėjo judėti, neįrodo, kad gyvūną sumedžiojo jis. Tyrimo metu buvo galimybės paimti sumedžioto tauriojo elnio patino krūtinės ląstoje esančias atplaišas ir neginčytinai nustatyti, ar tarp jų yra kulkos atplaišų ir jeigu yra, kokios tai kulkos atplaišos. Tačiau tai nebuvo padaryta.

3.10. Kaltės niekaip neįrodo ir tai, kad trečiojo varymo metu jis atliko du šūvius. Stovint pozicijoje, pažymėtoje skaičiumi 1, ąžuolas negalėjo būti pažeistas jo paleistu šūviu. 2023 m. sausio 12 d. apžiūros metu buvo nustatyta, kad ąžuolas buvo pažeistas šaunant iš pozicijos, pažymėtos skaičiumi 2, graižtviniu šautuvu. Lieka neaišku, kuris medžiotojas ąžuolą pažeidė, nes į dešinę nuo apelianto stovėjęs M. G. medžiojo su lygiavamzdžiu šautuvu. Jeigu daryti prielaidą, kad jis šovė iš pozicijos, pažymėtos skaičiumi 2, tai paneigiama, kad jis sumedžiojo tauriojo elnio patiną, nes kulka pataikė į ąžuoliuką, bet ne į gyvūną, į kurį buvo taikomasi. Teismas neteisingai vertino ir tai, kad sumedžiotas tauriojo elnio patinas buvo surastas už dešimties metrų nuo tos vietos, kur jis buvo paleidžiant šūvį. Toks vertinimas iškreipia buvusios situacijos atvaizdavimą, neatitinka jo (apelianto) paaiškinimų turinio ir sudaro prielaidas nepagrįstoms išvadoms. Akivaizdžiai neteisingas vertinimas, kad tauriojo elnio patiną jis neteisėtai sumedžiojo dėl galimai blogai sureguliuotos optikos, kadangi gyvūnai buvo pakankamai arti, juos apžiūrėjo ne per optinį taikiklį. Be to, kulka pataikė mentės srityje, nukirto stuburą, gyvūnas mirė vietoje ir nesikankino, ir tai rodo, kad gyvūnas sumedžiotas profesionaliai atliktu šūviu. Taigi aplinkybė dėl blogai sureguliuoto optinio taikiklio nepatvirtina teismo išvadų.

Atsiliepimas

4. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašoma Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. P. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodoma, kad teismas išsamiai ir objektyviai išanalizavo visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apklausė medžioklėje dalyvavusius asmenis, tyrime dalyvavusius pareigūnus. Teismas tinkamai įvertino įrodymus, padarė motyvuotas išvadas ir tinkamai pritaikė teisės normas, todėl nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Aukštesnysis teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo išnagrinėjo nepažeisdamas ANK įtvirtintų reikalavimų dėl įrodymų vertinimo, ANK 641 straipsnyje numatytą pareigą patikrinti ne teismo tvarka priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą įgyvendino tinkamai ir priėmė pagrįstą nutartį, kurią naikinti skundo motyvais nėra pagrindo.

6. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ginčijant byloje atliktą įrodymų vertinimą ir teismo išvadų dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą pagrįstumą, aktualu pažymėti, kad pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. P. padarytas administracinis nusižengimas Institucijos nutarime teisingai įvertintas, kaip atitinkantis ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius ir dėl šio nusižengimo padarymo jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagrįstai. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktu faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo vertinimu, pagrindo nėra. Skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinys patvirtina, kad teismas, vertindamas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK normų ar kiti procesiniai pažeidimai, nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą pirmosios instancijos teisme, nepadaryti.

8. Skunde tvirtinama, kad byloje surinkti įrodymai buvo įvertinti selektyviai, nepagrįstai sureikšmintas R. P. pripažinimas, kad jis neteisėtai sumedžiojo tauriojo elnio patiną, nepatikrinta ir neįvertinta, ar prisipažinimas yra suderinamas su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir neprieštarauja kitiems įrodymams. Šie argumentai nėra pagrįsti, juos paneigia skundžiamoje nutartyje nurodyti įrodymų vertinimo motyvai bei išvados. Priešingai, nei tvirtinama apeliaciniame skunde, išvados dėl R. P. kaltės neteisėtai sumedžiojus tauriojo elnio patino yra grindžiamos ne tik iš karto po įvykusios medžioklės duotais R. P. paaiškinimais, bet ir kitais bylos duomenimis, kurių visumą tiek Institucija, tiek skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įvertino pagal ANK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Vien tai, kad Institucija ir teismas vadovavosi pirminiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais ir jo prisipažinimu, o ne vėliau iškeltomis versijomis ir prielaidomis, netinkamo įrodymų vertinimo neįrodo.

9. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, visų pirma pažymima, kad atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai nėra vienintelis įrodymų šaltinis administracinio nusižengimo byloje ir tai, kad asmuo kaltę pripažino, neatleidžia ne teismo tvarką bylą nagrinėjančios institucijos nuo pareigos tinkamai ištirti ir įvertinti visus byloje surinktus įrodymus. Tačiau pažymėtina ir tai, kad priešingai R. P. tvirtinimui, išvados dėl jo katės buvo padarytos remiantis ne vien tik jo prisipažinimu dėl nusižengimo padarymo, bet ir kitais įrodymais, kurių visuma atitinka būtent tas faktines aplinkybes, kurias iš karto po medžioklės R. P. nurodė medžioklės vadovui, atvykusiems pareigūnams bei savo rašytame paaiškinime.

10. R. P. 2022 m. lapkričio 19 d. rašytame paaiškinime, be kitų aplinkybių, nurodė ir tai, kad linijoje stovėjo šeštas, trečiojo varymo metu pastebėjo, kad iš kairės pusės, apie 15-20 metrų atstumu lygiagrečia nuo jo bėga trys tauriojo elnio patelės. Pirmas dvi praleidęs nusitaikė į trečią, galvojo, kad tai tauriojo elnio jauniklis, taikydamasis į krūtinę, atliko šūvį. Po šūvio gyvūnas pradingo iš akiračio, kadangi jį užstojo priešais augę medžiai. Maždaug po 10 minučių, baigus varymą, nuėjo pažiūrėti, ar pataikė į gyvūną. Atėjęs į vietą, kurioje paskutinį kartą matė gyvūną, maždaug apie 10 metrų dešiniau, rado kritusį taurųjį elnią. Pastabėjo, kad sumedžiojo raguotą tauriojo elnio patiną. Paaiškinime taip pat nurodė, kad tauriojo elnio patiną sumedžiojo per klaidą, taip nutiko, nes buvo įsitikinęs, kad šauna į tauriojo elnio patelę. R. P. taip pat paaiškino, kad to paties varymo metu atliko dar vieną šūvį į danielius, tačiau nepataikė. Aplinkybę, kad sumedžiojo tauriojo elnio patiną, R. P. iš karto po medžioklės nurodė ir medžioklės vadovui V. L., kuris patvirtino, kad priėjęs R. P. gailėdamasis pasakė, kad sumedžiojo tauriojo elnio patiną. Patvirtino ir tai, kad linijoje R. P. stovėjo šeštas.

11. Tokias pačias aplinkybes, kaip ir savo rašytame paaiškinime, apeliantas nurodė ir į vietą atvykusiems pareigūnams, jos užfiksuotos 2022 m. lapkričio 29 d. tarnybiniame pranešime dėl nustatyto pažeidimo. Šiame tarnybiniame pranešime, be R. P. paaiškinimų apie tauriojo elnio sumedžiojimo aplinkybes, nurodyta ir tai, kad R. P. parodė vietą, kurioje stovėjo medžioklės metu. Taip pat paaiškino, kad po šūvio elnias nubėgo į dešinę pusę, kurioje augo medžiai bei tai, kad po atliko dar vieną šūvį maždaug 45 laipsnių kampu dešiniau jo stovėjimo vietos, tačiau po šūvio įtarė, kad į danielius galėjo nepataikyti. Iš šio tarnybinio pranešimo matyti, kad kritusio gyvūno koordinatės taip pat nustatytos remiantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens po medžioklės duotais paaiškinimais, o atliekant vietos apžiūrą, ant nedidelio ąžuolo aptikta galimai graižtvinio šautuvo kulkos žymė, kuri buvo maždaug 45 laipsnių kampu nuo R. P. stovėjimo vietos ir atitiko jo paaiškinimus apie šūvių eigą. Remiantis įvykio vietoje gautais paaiškinimais, buvo sudaryta schema, kurioje atsispindi medžioklėje dalyvavusių medžiotojų pozicijos trečiojo varymo metu. Iš šios schemos matyti, kad R. P. iš kairės stovėjo D. Z., o iš dešinės – M. G..

12. 2022 m. lapkričio 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose M. G. nurodė, kad varymo metu girdėjo, jog kairėje stovėjęs kaimynas (medžiotojas) atliko du šūvius, ką sumedžiojo nematė ir tik po kurio laiko sužinojo, kad kairėje buvęs medžiotojas yra tas medžiotojas, kuris sumedžiojo tauriojo elnio patiną. Pagal medžioklėje dalyvavusių asmenų išsidėstymo pozicijas, M. G. iš kairės buvo administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P.. Iš D. Z. 2022 m. lapkričio 19 d. rašytų paaiškinimų matyti, kad varymo metu žvėrių jis nematė, tik girdėjo, kad varymo pusėje priešais kažkas traškėjo, netrukus išgirdo, kaip dešinėje stovėjęs kaimynas (medžiotojas) šovė, šūvių girdėjo ir daugiau. Pagal šio asmens parodymus, šūvį atliko jam iš dešinės pusės buvęs medžiotojas, t. y. R. P.. Medžioklėje dalyvavęs D. L. 2022 m. lapkričio 23 d. rašytame paaiškinime nurodė, kad varymo metu girdėjo iš kairės link dešiniojo flango (kuriame buvo ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) bėgančius žvėris, vėliau dešiniajame flange girdėjo šūvius, po varymo sužinojo, kad dešiniajame flange buvo sumedžioti du taurieji elniai, pats sumedžiojo lapę. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2022 m. lapkričio 19 d. medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šios medžioklės metu buvo sumedžioti 3 žvėrys: D. L. sumedžiojo lapę, K. U. sumedžiojo tauriojo elnio patelę, o R. P. – tauriojo elnio patiną. Iš K. U. parodymų, schemoje užfiksuotų medžiotojų pozicijų bei šūvio krypties matyti, kad tauriojo elnio patelė buvo sumedžiota dešiniajame flange, tačiau priešingoje pusėje, nei tauriojo elnio patinas.

13. Pirmiau aptartų įrodymų visuma, įvertinus juo kiekvieną atskirai ir visumoje, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad 2022 m. lapkričio 19 d. vykusioje medžioklėje tauriojo elnio patiną neteisėtai sumedžiojo būtent R. P., kuris iš karto apie tai informavo medžioklės vadovą V. L.. Į įvykio vietą atvykus pareigūnams, R. P. davė nuoseklius ir detalius paaiškinimus apie savo ir žvėries buvimo vietą šūvio metu, žvėries judėjimo kryptį po šūvio, jo radimo vietą, antrojo šūvio aplinkybes. Tokias pačias aplinkybes R. P. nurodė ir savo rašytame paaiškinime. Jo bendravimo su atvykusiais pareigūnais aplinkybės užfiksuotos vaizdo bei garso įraše. R. P. parodymai apie tauriojo elnio sumedžiojimo aplinkybes atitinka ir kitų medžioklėje dalyvavusių asmenų paaiškinimus apie žvėrių judėjimo kryptį, šūvių skaičių bei medžiotoją, neteisėtai sumedžiojusį tauriojo elnio patiną. Kaip matyti iš pirmiau aptartų D. Z. ir M. G. paaiškinimų, būtent tarp jų medžioklės metu stovėjęs medžiotojas šovė du šūvius, o vėliau po medžioklės iš kitų jie sužinojo, kad šis medžiotojas ir nušovė tauriojo elnio patiną. Teisme apklausti liudytojai V. L., M. G., T. Z. patvirtino rašytiniuose paaiškinimuose bei tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad apie padarytą pažeidimą medžioklės vadovą informavo pats R. P., kuris tiek medžioklės vadovui, tiek pareigūnui T. Z. prisipažino, kad sumedžiojo tauriojo elnio patiną manydamas, kad šauna į elnio patelę, parodė vietas, kuriose buvo jis ir žvėris šūvio metu bei vietą, kurioje surado nušautą žvėrį. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. L., paaiškinęs, kad su kolega T. Z. nuvykus į vietą, R. P. pripažino, jog tai jis neteisėtai sumedžiojo tauriojo elnio patiną, galvodamas, jog šauna į elnio patelę, gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, atsiprašinėjo pareigūnų. R. P. nei medžioklės vadovui, nei kitiems asmenims jokių abejonių dėl to, kad galimai ne jis nušovė tauriojo elnio patiną, kad šovė į kitą žvėrį, neišsakė. Teismo posėdyje buvo ištirtas ir 2022 m. lapkričio 19 d. tauriojo elnio patino sumedžiojimo vietos apžiūros vaizdo įrašas, kurio turinys atitinka tiek liudytojų, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytas aplinkybes.

14. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad paaiškinimus davę liudytojai (medžiotojai, į įvykio vietą atvykę ir nusižengimo aplinkybes fiksavę pareigūnai) turėtų asmeninį suinteresuotumą šioje byloje ir dėl to apkalbėtų R. P., duodami tikrovės neatitinkančius paaiškinimus. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojų M. G., K. U. parodymai negali būti laikomi patikimais, nes jie galėjo vengti už neteisėtai sumedžiotą elnią gresiančios atsakomybės, šie teiginiai yra deklaratyvūs ir pagrįsti tik paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, kaip turėtų būti vertinami šioje byloje surinkti įrodymai. Liudytojų M. G. ir K. U. parodymuose nenustatyti jokie esminiai prieštaravimai, jie atitinka kitus bylos įrodymus, be kita ko, ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iš karto po nusižengimo padarymo duotus paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad R. P. iš karto po nusižengimo padarymo duotus paaiškinimus patvirtina kitų įrodymų visuma, pagrįstai vėliau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iškeltą versiją, kad jis šovė į kitą žvėrį, o tauriojo elnio patiną galėjo sumedžioti kitas medžiotojas, atmetė, kaip akivaizdžiai nepagrįstą, prieštaraujančią byloje surinktiems įrodymams.

15. Apeliaciniame skunde nemažai dėmesio skiriama aplinkybėms dėl tarp medžiotojų buvusių atstumų bei galimybės matyti šalia stovinčius medžiotojus. Vertinant su tuo susijusių argumentų pagrįstumą, visų pirma pažymima, kad nei vienas iš šioje byloje paaiškinimus davusių medžioklėje dalyvavusių asmenų netvirtino, kad matė šūvio į žvėrį momentą bei tai, kad šovė būtent R. P.. Šios aplinkybės yra nustatytos iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų bei liudytojų parodymų apie kryptį, iš kurios girdėjo šūvius bei medžiotojų užimtas pozicijas linijoje trečiojo varymo metu. Be to, R. P. pripažinus, kad jis nušovė tauriojo elnio patiną ir pakankamai tiksliai nurodžius savo ir žvėries buvimo vietą šūvio metu bei nušauto žvėries suradimo vietą, tai, koks atstumas buvo tarp linijoje stovėjusių medžiotojų, jo veiksmų teisiniam vertinimui neturi reikšmės.

16. Atmetami, kaip nepagrįsti, skundo argumentai, kad tyrimas šioje byloje nebuvo atliktas tinkamai, nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės: neišsiaiškinta ir neužfiksuota, kaip judėjo gyvūnas iki į jį pataikė kulka, nenustatyta jo vieta šūvio metu, neužfiksuoti tauriojo elnio pėdsakai, kraujo žymės, medžioklėje dalyvavusių medžiotojų pozicijos, šūviu iš graižtvinio ginklo pažeisto ąžuolo vieta, pažeidimo pobūdis, šūvio kryptis ir galimai jį paleidusio medžiotojo pozicija. Šių argumentų kontekste aktualu pažymėti, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes įrodymų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankami neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Taigi vien tai, kad nusižengimo tyrimo metu nebuvo renkami visi įmanomi įrodymai, savaime nereiškia, kad tyrimas buvo atliktas nevisapusiškai ir neišsamiai. Be to, aptariamu atveju įrodymų, patikimai įrodančių, kad R. P. padarė ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą, šioje byloje surinkta pakankamai. Nors iš tikrųjų 2022 m. lapkričio 19 d. įvykio vietoje nebuvo atlikti matavimai, nenustatyti faktinių aplinkybių nustatymui reikšmės galintys turėti atstumai tarp skirtingų objektų, šis trūkumas buvo ištaisytas administracinio nusižengimo tyrimo metu.

17. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos 2023 m. sausio 4 d. nutarimu, patenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo prašymą, administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiai institucijai buvo pavesta patikslinti įvykio vietos schemą, nurodant ir atstumus tarp objektų. Kaip matyti iš 2023 m. sausio 13 d. tarnybinio pranešimo dėl atlikto pavedimo bei įvykio vietos schemos, juose užfiksuota informacija atitinka pirmiau šioje nutartyje aptartais ir pirmosios instancijos teismo teisingai įvertintais duomenimis nustatytas faktines nusižengimo aplinkybes. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. sausio 12 d. buvo atlikta papildoma įvykio vietos apžiūra. Pagal tyrimo metu surinktus duomenis, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, buvo nustatyta ir schemoje pažymėta R. P. stovėjimo vieta medžioklės metu. Iš šios vietos buvo nueita į R. P. nurodytą tauriojo elnio gaišenos radimo vietą ir nustatyta, kad koordinatės atitinka. Atliekant matavimus taip pat nustatyta, kad tauriojo elnio patino gaišenos vieta nuo flanginės linijos, kurioje stovėjo R. P., statmenai yra nutolusi 24,60 m atstumu ir tai iš esmės neprieštarauja R. P. paaiškinimams, kad elnius jis pastebėjo bėgančius iš kairės į dešinę apie 15-20 metrų atstumu lygiagrečia nuo jo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atstumą iki elnių nurodė pagal savo subjektyvų atstumo suvokimą, todėl neženklus skirtumas tarp jo nurodyto ir atlikus matavimus nustatyto atstumo nelaikytinas esminiu. R. P. iš karto po įvykio paaiškino, kad po šūvio elnias dingo iš jo akiračio, kadangi jį užstojo priešais augę medžiai, o atėjęs į vietą, kurioje paskutinį kartą matė gyvūną, maždaug apie 10 metrų dešiniau rado kritusį taurųjį elnią. Papildomos įvykio vietos apžiūros metu tauriojo elnio patino gaišenos radimo vieta yra užfiksuota nutolusi dešiniau nuo R. P. stovėjimo vietos medžioklės metu ir tai taip pat atitinka jo paaiškinimus, iš kurių matyti, kad po šūvio gyvūnas vietoje nekrito, judėjo į dešinę ir dingo iš regėjimo lauko dėl vaizdą užstojusių medžių. Papildomos įvykio vietos apžiūros metu buvo atlikti matavimai ir nuo R. P. stovėjimo vietos iki medžio, ant kurio matėsi galimai po šūvio palikta žymė, matavimas atliktas vedant statmeną įstrižai ir tai atitinka R. P. paaiškinimus, kad po to jis atliko dar vieną šūvį maždaug 45 laipsnių kampu dešiniau savo stovėjimo vietos. Taigi, atlikus papildomą įvykio vietos apžiūrą, iš esmės naujos aplinkybės nebuvo nustatytos. Gauti duomenys papildomai patvirtino tas aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos kitais įrodymais ir kurių visuma pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad R. P. Institucijos nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas pagrįstai.

18. Pirmiau padarytos išvados nepaneigia apelianto tvirtinimas, kad 2023 m. sausio 12 d. apžiūros metu buvo nustatyta, kad ąžuolas buvo pažeistas šaunant iš pozicijos, pažymėtos skaičiumi 2, graižtviniu šautuvu, į dešinę nuo apelianto stovėjęs M. G. medžiojo su lygiavamzdžiu šautuvu, todėl darant prielaidą, kad apeliantas šovė iš 2 pozicijos, yra paneigiama, kad jis sumedžiojo tauriojo elnio patiną. Šios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodomos aplinkybės akivaizdžiai prieštarauja 2023 m. sausio 12 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotos aplinkybėms. Kaip matyti iš 2023 m. sausio 12 d. tarnybinio pranešimo bei schemos, skaičiumi 2 yra pažymėta vieta, iš kurios darytas matavimas statmenai medžio, ant kurio matosi galimai po šūvio kulkos palikta žymė. Šioje schemoje R. P. buvimo vieta, iš kurios jis medžiojo, yra pažymėta skaičiui 1 ir būtent nuo šios vietos buvo atliktas matavimas įstrižai iki medžio ir tai atitinka paaiškinimus, kad antras šūvis buvo maždaug 45 laipsnių kampu į dešinę. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad papildomos įvykio vietos apžiūros schemoje R. P. buvimo vieta medžioklės metu buvo nurodyta remiantis tik jo paties paaiškinimais, duotais netrukus po įvykio bei įvykio vietos nuotraukomis, kadangi jokiais skiriamaisiais ženklais ši vieta nebuvo pažymėta. Taigi vien tik ta aplinkybė, kad papildomos įvykio vietos apžiūros protokole atstumas tarp R. P. buvimo vietos ir tauriojo elnio gaišenos suradimo vietos yra 35,70 m, esant pirmiau aptartų įrodymų visumai bei įvertinus, kad aplinkybė, jog į taurųjį elnią buvo šauta statmenai, nustatyta taip pat tik iš R. P. paaiškinimų, savaime nepaneigia išvados, kad tauriojo elnio patiną neteisėtai sumedžiojo apeliantas.

19. R. P. kaltės nepaneigia liudytojo G. L. teismo posėdyje duoti paaiškinimai, kad tauriojo elnio patino apeliantas sumedžioti negalėjo, nes pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytą jo buvimo vietą šūvio metu ir pagal patirtus sužalojimus žvėris judėti negalėjo ir po šūvio turėjo kristi praktiškai vietoje. Visų pirma pažymima, kad šis liudytojas įvykio vietoje nebuvo, medžioklėje nedalyvavo, ir, kaip pats nurodė, yra įgijęs agronomo išsilavinimą, į ekspertų sąrašus nėra įtrauktas. Taigi šis liudytojas pateikė tik savo versiją, pagrįstą subjektyviu vertinimu. Be to, jo paaiškinimai neatitinka R. P. nurodytų aplinkybių, kad žvėris jis matė aiškiai, po šūvio žvėris vietoje nekrito, dingo iš akiračio už medžių. Taigi šio liudytojo parodymai nelaikytini įrodymų, paneigiančiu Institucijos nutarime ir teismo nutartyje padarytas išvadas dėl R. P. kaltės.

20. Kaip nurodyta pirmiau, pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Tačiau būtina pažymėti ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, 2AT-13-976/2019 ir kt.).

21. Aptariamu atveju apylinkės teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, išsamiai ir objektyviai, vadovaudamasis ANK 569 straipsnio nuostatomis, ištyrė bei įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismo išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Nesutikdamas su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, apeliantas skunde pateikia savo subjektyvų faktinės situacijos bei byloje esančių duomenų vertinimą, atkartodamas tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti ir apylinkės teismui paduotame skunde, tačiau pažymėtina, kad proceso dalyvių pasiūlymai (nuomonė) dėl įvykio aplinkybių ir duomenų vertinimo teismui nėra privalomi ir jų atmetimas, pats savaime, nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu priimtas sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Marijampolės apylinkės teismo nutartis šiuos reikalavimus atitinka, dėl byloje esančių įrodymų vertinimo išvados yra motyvuotos, neprieštaringos ir pagrįstos, su jomis sutinka ir apygardos teismas. Konstatavus šią išvadą, naikinti nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 666 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė