Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-30 · Civilinė byla Nr. e2A-1385-619/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-30
Bylos Nr.
e2A-1385-619/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35916-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrutė Kalinauskienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė
Ieškovas
UAB „Neo finance“
Atsakovas
V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1385-619/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35916-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.29.3.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Veniulytės – Jankūnienės ir Margaritos Stambrauskaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Neo finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Neo finance“ pateikė ieškinį, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės V. M. 5227,48 Eur negrąžintą kreditą, 551,99 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. lapkričio 29 d.), 25 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3596,38 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 23 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1631,10 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 3054,08 Eur tarpininkavimo mokestį, 10,83 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t.y. nuo 2019 m. liepos 19 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 3,55 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t.y. nuo 2019 m. liepos 20 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2019 m. vasario 11 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K583170284, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 3817,15 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2905,25 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 25 proc.), 329,39 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. vasario 11 d. Taip pat tarp ieškovės ir atsakovės 2019 m. vasario 18 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K655266597, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 1694,03 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1171,57 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 25 proc.), 283,69 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. vasario 19 d. Atsakovė sutartimis prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė.

3. Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 20 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 5227,48 Eur negrąžintą kreditą, 551,99 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. lapkričio 29 d.), 25 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3596,38 Eur) nuo 2019 m. lapkričio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 23 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1631,10 Eur) nuo 2019 m. lapkričio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 613,08 Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida, 520,15 Eur tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 6912,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 347,69 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės valstybės naudai 5,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė sutartimis prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, vadovaudamsis CK 6.38 straipsniu, 6.63 straipsniu, 6.200 straipsniu, 6.205 straipsniu, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 5227,48 Eur negrąžinto kredito. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstais laikė ieškovės reikalavimus priteisti 544,99 Eur sutartinių palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. lapkričio 29 d.), 25 proc. metinių palūkanų, paskaičiuotų nuo negrąžinto kredito sumos (3596,38 Eur) už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos ir 23 proc. metinių palūkanų, paskaičiuotų nuo negrąžinto kredito sumos (1631,10 Eur) už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo.

6. Įvertinęs, jog pagal kreditų sutarties sąlygas 329,39 Eur ir 283,69 Eur tarpininkavimo mokesčiai yra apskaičiuoti iš anksto, sutarties sudarymo metu, ir turi būti atsakovės mokami nepriklausomai nuo to ar ji tinkamai vykdys savo sutartines prievoles bei tai, kad jie įskaičiuoti į bendras vartojimo kreditų sumas tenkino reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo iš dalies ir priteisė iš viso 613,08 Eur.

7. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti 2441,00 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis atitinka netesybų sąvoką, kadangi ši suma turi būti kredito gavėjo mokama tik tuo atveju, jei jis netinkamai vykdo Sutartimi prisiimtas prievoles, o tarpininkavo mokesčio be nuolaidos absoliutus dydis nėra kredito gavėjui žinomas Sutarties sudarymo metu, jo dydis priklauso nuo to, kiek įmokų nesumokės kredito gavėjas. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Atsižvelgamas į tai, kad tarpininkavimo mokestis be nuolaidos savo esme atitinka netesybų sąvoką, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jam apskaičiuoti taikytinos Įstatymo įtvirtintos taisyklės, t.y. ieškovei iš atsakovės priteistina 520,15 Eur tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos suma (5779,47 Eur nesumokėto kredito ir sutartinių palūkanų suma x 0,05 proc. x 180 dienų).

8. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad pagal formuojamą praktiką neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, reikalaujamas priteisti 10,83 EUR kompensuojamas palūkanas įskaitė į iš atsakovės priteistą 520,15 Eur tarpininkavimo mokestį be nuolaidos.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Neo Finance“ prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimą dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti apeliantui iš atsakovės 3054,08 Eur tarpininkavimo mokesčio; 14,38 EUR kompensuojamų palūkanų;perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

10. Apeliantė nurodė, jog pagal Sutarties 1.8. p., Bendra Vartojimo kredito kaina - visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Kaina apskaičiuojama preziumuoiant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai. Kadangi Sutarties 5.3.2. punkte nurodyta Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis yra skirta Bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl netinkamai vykdant sutartį, visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma. Teismas neteisingai sutapatinta, kad ieškovės prašoma priteisti 2441.00 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis savo esme atitinka netesybų sąvoką. Prieš suteikdamas vartojimo kreditą ieškovas atsakovei pateikė visą reikalingą informaciją apie kreditą. Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose bei Bendrųjų sąlygų 5.3. punkte yra aiškiai nurodyta, kad Bendrovei mokamas tarpininkavimo mokestis ir nurodyta iš ko jis susideda. Taip pat, Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.10. punkte yra nurodyta, kokia tvarka mokamos palūkanos ir (arba) mokesčiai, tarp kurių nurodytas ir tarpininkavimo mokestis. Padidintas tarpininkavimo mokestis atitinka specialiosios dalies sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms. Teismas, klaidingai įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus bei išdėstytas aplinkybes, nepagrįstai nepriteisė šalių numatyto tarpininkavimo mokesčio.

11. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kompensuojamosios palūkanos suprantamos kaip atliekančios minimalių nuostolių, negautų pajamų pavidalu atlyginimo funkciją. Kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Apeliantė prašė priteisti 10.83 Eur sutartinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo praleidimo įvykdyti prievolę termino t. y. nuo 2019-07-19 ir 3.55 Eur sutartinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo praleidimo įvykdyti prievolę termino t. y. nuo 2019-07-20 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Ieškinyje buvo aiškiai nurodyta už kokį laikotarpį yra skaičiuojamos mokėjimo ir kompensacinės palūkanos, šios palūkanos yra skaičiuojamos už skirtingus laikotarpius ir jos nėra tapačios. Apelianto teisė, nutraukus su Atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį, reikalauti priteisti kompensacines palūkanas visa apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai . atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.

13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinys atsakovei V. M. dėl skolos, palūkanų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

14. Nustatyta, kad 2019 m. vasario 11 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K583170284, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 3817,15 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2905,25 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 25 proc.), 329,39 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. vasario 11 d. Taip pat tarp ieškovės ir atsakovės 2019 m. vasario 18 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K655266597, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 1694,03 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1171,57 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 25 proc.), 283,69 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. vasario 19 d. Atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovas 2019 m. lapkričio 20 d. siųstais pranešimais dėl Sutarties nutraukimo, nutraukė sutartis Nr. K583170284 ir Nr. K655266597. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 5227,48 Eur negrąžintą kreditą, 551,99 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. lapkričio 29 d.), 25 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3596,38 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 23 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1631,10 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 3054,08 Eur tarpininkavimo mokestį, 10,83 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t.y. nuo 2019 m. liepos 19 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 3,55 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t.y. nuo 2019 m. liepos 20 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

15. Pirmosios instancijos teismas priteisė apeliantės naudai iš atsakovės priteisė 5227,48 Eur negrąžintą kreditą, 551,99 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. lapkričio 29 d.), 25 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3596,38 Eur) nuo 2019 m. lapkričio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 23 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1631,10 Eur) nuo 2019 m. lapkričio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 613,08 Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida, 520,15 Eur tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 6912,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 347,69 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė. Apeliantė su teismo sprendimu, dalyje dėl kompensuojamųjų palūkanų, tarpininkavimo mokesčio nesutinka ir prašo jį pakeisti priteisiant iš atsakovės 3054,08 Eur tarpininkavimo mokesčio; 14,38 EUR kompensuojamų palūkanų, atitinkamai pakeičiant sprendimo rezoliucinę dalį dėl sumos nuo kurios skaičiuojamos kompensuojamos palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme bei perskirstant bylinėjimosi išlaidas.

Dėl tarpininkavimo mokesčio

16. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino reikalavimo priteisti 3054,08 tarpininkavimo mokesčio ir priteisė 1133,23 Eur tarpininkavimo mokesčio.

17. Tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra (Šali sudarytų Kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 1.28, 1.29. punktai). Sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nurodyta, jog tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju Sutartyje Nr. K655266597nustatytas 9,90 proc.; Sutartyje Nr. K583170284 – 4,5 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktas); 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) Eur (sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktas). Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktą, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 proc. nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.14 punktą bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jeigu vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas vartojimo sutarties nuostatas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovės prašomas priteisti 3054,08 Eur tarpininkavimo mokestis susideda iš dviejų dalių – pagal sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktą paskaičiuotos dalys (329,39 Eur ir 283,69 Eur), kurios buvo individualiai su atsakove aptartos, nurodytos sutarties specialiosiose sąlygose, jų apskaičiavimo tvarka pakankamai aiški vartotojui, ir pagal sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą paskaičiuota iš viso pagal abi sutartis 2441,00 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri yra kintama, priklausoma nuo tam tikrų sąlygų ir nukreipianti į skirtingas sutarties dalis.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir tinkamai taikydamas vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumą reglamentuojančias nuostatas, išanalizavo sutarties nuostatas susijusias su tarpininkavimo mokesčiu ir pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju, savo esme tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, numatyta sutarties 5.3.2 punkte, laikytina netesybomis.

20. Pagal kredito sutarties 5.4 punktą, sutarties 5.3.2 punkte nustatyto tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkui prievolės neįvykdant arba netinkamai vykdant, kreditorius tokiu mokesčiu iš esmės siekia kompensuoti dėl to patiriamus savo minimalius nuostolius. Sąlyginė nuolaida, kai jos netaikymas susietas su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Pažymėtina, kad prievolės esmė dėl to, jog netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuri taikoma tik vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, savo esme vertintina kaip užslėptos netesybos, o tokios sąlygos yra neskaidrios ir nesąžiningos vartotojo atžvilgiu.

21. Vartojimo kredito sutarčių bendrosios dalies sąlygos, apibrėžiančios kintantį tarpininkavimo mokestį (sutarties 5.3.2 punktas) yra klaidinančios, kadangi tarpininkavimo mokestis be nuolaidos apskaičiuojamas nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos, kurių dydis nėra žinomas sudarant vartojimo kredito sutartį, nes nežinoma, ar bus ir kokio dydžio bus vėlavimo palūkanos, nėra aiškus tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydis vartojimo kredito sutarties sudarymo metu. Be to kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Todėl, šiuo konkrečiu atveju, tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia papildomo mokesčio taikymą už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, kas pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2020 m.balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020).

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas iš viso 613,08 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida, jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, individualiai aptarta, be kita ko šis mokestis yra įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovė turi sumokėti. Apeliantė kaip asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškovei iš atsakovės priteisė tą atsakovės nesumokėtą tarpininkavimo mokesčio dalį, kurios mokėjimas nebuvo susietas su atsakovo vėlavimu vykdyti prievolę ir buvo aiškiai nurodytas sutarties specialiosiose sąlygose. Kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 520,15 Eur tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos suma (5779,47 Eur nesumokėto kredito ir sutartinių palūkanų suma x 0,05 proc. x 180 dienų). Taigi, bendra pritesitina tarpininkavimo mokesčio suma yra 1133,23 Eur ir nėra pagrindo šioje dalyje sprendimo keisti.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų

23. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės kompensuojamąsias palūkanas už sutarties nevykdymą- 10,83 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t.y. nuo 2019 m. liepos 19 d., iki kreipimosi į teismą dienos ir 3,55 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t.y. nuo 2019 m. liepos 20 d., iki kreipimosi į teismą dienos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų.

24. Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Atsižvelgiant į sutampančius netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų tikslus, sprendžiant kompensuojamųjų palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 16 punktas; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 22 punktas).

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. vasario 18 d. vartojimo kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 6.1 pnkte susitarė, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Visiško skolos sumokėjimo diena laikoma bendrovės darbo diena, kurią bendrovės darbo valandomis laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į bendrovės banko sąskaitą.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos, kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

27. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliantui priteisus tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos sumą – 520,15 Eur nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto reikalautos priteisti palūkanosb – 14,38 Eur yra laikytinos kompensuojamosiomis palūkanomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai spredė, kad 14,38 Eur kompensuojamųjų palūkanų suma įskaitytina į tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies, kuri savo esme laikytina netesybomis dydį (520,15 Eur).

28. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, todėl nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas patirtas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Taip pat, atmetus apeliacinio skundo reikalavimas, nėra pagrindo priteisti ir išlaidas patirtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.

30. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino šalių sudaytos vartojimo sutarties nuostatas, įstatymų normas bei teismų praktiką susijusią su palūkanomis, tarpininkavimo mokesčiu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėRūta Veniulytė – JankūnienėMargarita Stambrauskaitė