- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- AN2-49-574/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00284-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė (pirm.)
- Institucija
- VA VPK Elektrėnų PK
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atmestas A. D. skundas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. P. 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 28-ANR_N-1199-2019, kuriuo A. D. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta nuobauda - 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. D. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. P. 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 28-ANR_N-1199-2019 (toliau – nutarimas) pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, dėl to, kad jis, 2019 m. rugpjūčio 18 d., 15.51 val. Pylimų k., Elektrėnų sav., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kuomet nustatytas 0,93 promilės girtumas (0,017 prom. paklaida), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi atmetė A. D. skundą ir paliko galioti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. P. 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 28-ANR_N-1199-2019.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu A. D. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino tiek ANK 34 straipsnyje numatytą normą, tiek jos taikymo galimybę, nurodytą teismų praktikoje.
4. Įstatymų leidėjas ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatydamas administracinio poveikio priemonę, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytos veikos padarymą laiko proporcinga priemone tam, kad būtų pasiekti visuomenei svarbūs tikslai, ši priemonė yra būtina visuomenei svarbiems tikslams pasiekti ir ja nėra varžomos žmogaus teisės ir laisvės daugiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tačiau nurodo, jog tam tikrais atvejais padarytas pažeidimas gali būti toks, kad už jo padarymą taikoma administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti laikoma neproporcinga ir neteisinga padaryto pažeidimo pobūdžiui priemone ir toks jos taikymas prieštarautų teisingumo bei protingumo principams.
5. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka anksčiau galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30¹ straipsnio nuostatas, dėl kurių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (pvz. Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 19 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-40-238/2018, Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-179-485/2018, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 2 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-210-891/2018). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
6. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų pateiktu išaiškinamu -neanalizavo aplinkybės, jog paskirta nuobauda nebūtų per griežta padarytos veikos pobūdžiui. Šioje situacijoje yra visi pagrindai taikyti ANK 34 straipsnį ir apeliantui skirti švelnesnę nuobaudą, t. y. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliantas pažymi, kad dėl jo padaryto nusižengimo nenukentėjo nei kiti asmenys, nei joks kitas turtas, pažeidimo metu nebuvo viršytas greitis, apeliantui buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, dėl padaryto nusižengimo jis iškarto prisipažino, padėjo išaiškinti nusižengimo aplinkybes, dėl padaryto nusižengimo labai gailėjosi. Teismui sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, būtų pasiekti įstatyme numatyti keliami tikslai, nebūtų pažeistas proporcingumo reikalavimas.
7. Teismų praktikoje reglamentuota, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi atsižvelgti ne tik į aptariamo KET pažeidimo padarymo pobūdį, tačiau vertinti ir duomenis, kurie atskleidžia vairuotojo ankstesnį elgesį kelyje. Nagrinėjamu atveju, teismas visiškai neanalizavo šių aplinkybių, t. y. neįvertino aplinkybių, kad apeliantas už tapatų pažeidimą niekada nėra baustas, tai yra pirmas jo toks pažeidimas, byloje nebuvo nustatytų neigiamai apeliantą charakterizuojančių aplinkybių. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad nesušvelninus paskirtos nuobaudos, apelianto teisės būtų stipriai suvaržytos, t. y. jis neturėtų galimybės susirasti darbo, nes jis gyvena kaime, kur transportas važiuoja itin retai, o neturint galimybės dirbti, jis negalėtų ne tik vykdyti prievolių, t. y. susimokėti turimas skolas ir turėti pajamų savo pragyvenimui, negalėtų padėti sergančiai mamai. Manytina, kad už padarytą veiką, t. y. vairuojant transporto priemonę esant lengvam girtumui, pažeidimo metu nebuvo padaryta jokia žala asmenims ar turtui, apeliantui paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesiui ir 800 Eur bauda - yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir neadekvati jo padarytam nusižengimui, asmenybei, taip pat jo darbinei veiklai ir šeiminei situacijai.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas (toliau – Institucija) prašo apelianto skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad institucija, nagrinėdama apelianto bylą, atsižvelgė į jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl jam paskyrė minimalią baudą bei minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą. ANK 34 straipsnio 5 dalies norma sutampa su iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 30¹ straipsnio, todėl galima vadovautis teismų praktiką, susijusia su minėto straipsnio taikymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (LVAT nutartis Nr. N-444-1396-07). Nors apeliantas skunde įvardija išskirtines aplinkybes, kurių pagrindų administracinė nuobauda jo atžvilgiu turi būti švelninama, t. y. kad dėl padaryto nusižengimo nenukentėjo kiti asmenys, joks kitas turtas, pažeidimo metu nebuvo viršytas greitis, apeliantui buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, dėl padaryto nusižengimo jis iškarto prisipažino, padėjo išaiškinti nusižengimo aplinkybes, dėl padaryto nusižengimo labai gailėjosi, tačiau šios aplinkybės nėra ypatingos, kadangi ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta norma nėra susieta su pasekmių atsiradimu. Taip pat nustatytas lengvas girtumo laipsnis nesuponuoja išskirtinės aplinkybės. Tai, kad apeliantas gailisi dėl padaryto nusižengimo yra lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su jo šeimos, materialine padėtimi, teisės vairuoti transporto priemones būtinybe, nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
9. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas faktinių byloje nustatytų aplinkybių neginčija, prašo paskirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą – mažesnę piniginę baudą bei sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
10. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo 800 Eur iki 1100 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
11. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
12. Savo esme ANK 34 straipsnio 5 dalis atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. ATPK 30¹ straipsnį. Teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, jog ATPK 30¹ straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. kai nustatoma kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda, naudai. Įtvirtinus analogišką nuostatą naujajame ANK, nėra pagrindo spręsti, kad šia nuostata siekiama kitokių tikslų nei ATPK 30¹ straipsnyje – sudaryti galimybę teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) išskirtiniais atvejais paskirti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos visai neskirti.
13. Apeliantas skundu prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir nurodo, kad dėl jo padaryto nusižengimo nenukentėjo nei kiti asmenys, nei joks kitas turtas, pažeidimo metu nebuvo viršytas greitis, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, dėl padaryto nusižengimo jis iš karto prisipažino ir gailėjosi, padėjo išaiškinti nusižengimo aplinkybes. Atsakant į šį skundo argumentą, atkreiptinas dėmesys į tai, jog tuo atveju, jei asmuo būdamas neblaivus sukelia eismo įvykį, kurio metu apgadinamas kitiems asmenims priklausantis turtas ar sužalojami kiti asmenys, jis, priklausomai nuo sukeltų padarinių, yra traukiamas atsakomybėn pagal kitus ANK (423 str.) ar Baudžiamojo kodekso (281 str.) straipsnius. Nagrinėjamu atveju, A. D. yra nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas.Taigi šio numatyto pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai, dėl to apelianto argumentas, kad sprendžiant dėl nuobaudos už vairavimą būnant neblaiviam, reikia atsižvelgti į tai, jog nesukėlė padarinių, nemažina veikos pavojingumo. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis dėl padaryto nusižengimo iškarto prisipažino ir gailėjosi, tačiau Institucija, priimdama nutarimą bei pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skundą, atsižvelgė į tai, kad apeliantas pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tai jau buvo įvertinta apeliantui paskiriant minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą (baudą ir administracinio poveikio priemonę).
14. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybių, kad jis už tapatų pažeidimą nėra baustas, tai yra pirmas tokio pobūdžio pažeidimas. Iš bylos duomenų matyti, kad A. D. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, gyvybei, ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių, savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Nors apeliantas nurodo, kad jis nėra baustas už tapatų pažeidimą, tačiau iš byloje esančių Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo praeityje yra baustas už nusižengimus, susijusius su transporto ir kelių ūkiu, t.y. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, padarė eismo įvykį (atsitrenkė į tvorą) ir iš įvykio vietos pasišalino, automobilis buvo nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra, automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka (2016-10-18 nutarimas), važiavo automobilyje, keleivio vietoje, neprisisegęs saugos diržo (2018-08-27). Taip pat apeliantas baustas administracine tvarka už administracinius teisės pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką (pasirodė girtas viešoje vietoje, triukšmavo, keikėsi, kabinėjosi prie žmonių). Taigi iš paminėtų duomenų matyti, kad apeliantas nėra išskirtinai teigiamai charakterizuojamas.
15. Nors apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad nesušvelninus paskirtos nuobaudos, jis neturėtų galimybės susirasti darbo, nes gyvena kaime, kur transportas važiuoja itin retai, o neturint galimybės dirbti, jis negalėtų ne tik vykdyti prievolių, t. y. susimokėti turimas skolas ir turėti pajamų savo pragyvenimui, negalėtų padėti sergančiai mamai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apelianto nurodomi argumentai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apelianto argumentų, kad jis neturėtų galimybės susirasto darbo (kito, nei vairuotojo darbo), taip pat negalėtų padėti sergančiai mamai, nepagrindžia jokie byloje esantys duomenys.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nubaustąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje, nenustatytą išskirtinių ar ypatingų aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir administracinę nuobaudą švelninti, t. y. nėra pagrindo A. D. skirti mažesnę baudą, nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje minimali bauda, taip pat teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį skunde išdėstytais motyvais, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
A. D. skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.