Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Pajūrio tyrimų ir planavimo centras“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Minijos nafta“ (toliau – ir Bendrovė, ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau –ir Agentūra, ir atsakovas) 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (30-1)-A4E-5023 (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą.

2. Skunde pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Skundžiamu Sprendimu Agentūra nusprendė, kad pagal parengtą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą (toliau – ir Ataskaita, ir PAV ataskaita) planuojama ūkinė veikla (toliau – ir PŪV) – UAB „Minijos nafta“ naftos gavyba Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte), neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų ir gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, sukelti reikšmingų neigiamų padarinių dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, vandeniui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, tame tarpe Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai, taip pat gali būti pažeidžiama dėl ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų, todėl neleistina pasirinktoje vietoje.

2.2. Sprendimo 12.1 papunktyje nepagrįstai teigiama, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas Kintų objekte prieštarauja Šilutės rajono savivaldybės teritorijų planams ir Kintų gyvenamosios vietovės siekimui kurorto ar kurortinės teritorijos statuso. Visos trys numatytos ūkinės veiklos alternatyvos būtų vykdomos sklypuose, kurių žemės naudojimo paskirtis ir būdas, nurodytas Nekilnojamo turto registre – žemės ūkio paskirties. Nagrinėjamu atveju nėra pažeista Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 24 straipsnio 7 dalis.

2.3. Nors Sprendimo 3 dalyje atsakovas nurodė, kad planuojama ūkinė veikla (naftos gavyba) turi būti vertinama, bet iš esmės 12.2 papunktyje atsisakė tai padaryti manipuliuodamas geologiniais terminais „angliavandenilių išteklių bandomoji gavyba“ bei „angliavandenilių išteklių naudojimas (gavyba)“. Reali, fizinė naftos gavyba, nepriklausomai ar tai būtų vadinama „bandomoji gavyba“ ar „naudojimas (gavyba)“ yra pradedama į išgręžtą gręžinį nuleidus eksploatacinę koloną. PAV ataskaitoje yra pateikti turimi žemės gelmių tyrimo duomenys, leidžiantys pareiškėjui iš anksto planuoti fluido išgavimą iš eksploatuojamo gręžinio; fluido separavimą, atskiriant naftą, dujas, sūrimą; atskirtų naftos dujų šalinimą deginant fakele arba naftos dujų panaudojimą elektros energijos gavybai; naftos saugojimą; naftos realizavimą (pakrovimą ir išvežimą). Pareiškėjas ūkinę veiklą planuoja nuo gręžinio aikštelės statybos (ūkinės veiklos pradžios) iki gręžinio likvidavimo (pasibaigus ūkinei veiklai), kaip įpareigoja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 9 dalis. Pagal nurodytą Įstatymo nuostatą būtina įvertinti galimą suminį poveikį aplinkai, todėl atliekant poveikio aplinkai vertinimą turi būti nagrinėjami visi planuojami funkciškai ir (ar) chronologiškai susiję tos pačios planuojamos ūkinės veiklos objektai, t. y. gręžinių gręžimas / įrengimas ir naftos gavyba iš jų. PAV ataskaitoje numatyta, kad naftos gavyba iš telkinio būtų vykdoma po telkinio išteklių aprobavimo bei naudojimo projekto parengimo ir jo patvirtinimo įstatymų nustatyta tvarka. Tiek bandomąją gavybą, tiek naudojimą (gavybą) administruoja ir kontroliuoja Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir LGT), be jos patvirtintų gręžinio projekto, darbų projekto bei naudojimo projekto jokia veikla negali būti ir nebūtų vykdoma. Be to, PAV ataskaitoje aiškiai apibrėžtas vertinamas objektas ir įvardinta, kokie yra planuojami išgauti, sandėliuoti ir transportuoti naftos kiekiai.

2.4. Agentūra nenurodė, kokiais duomenimis / metodais rėmėsi konstatuodama faktą apie dėl klimato kaitos dažnėjančius potvynius, kurių metu išsiliejęs vanduo ir ledai griauna pylimus, apsemia gyvenvietes, ardo kelius. Agentūra taip pat nepagrindė savo išvados, kad planuojama ūkinė veikla, net ir pritaikius Ataskaitoje nurodytas poveikį aplinkai mažinančias priemones (pylimas, naftos transportavimą ar naftos gavybos sustabdymas), avarijos / ekstremalios situacijos atveju gali padaryti reikšmingą neigiamą aplinkos elementams ir gali negrįžtamai pabloginti aplinkos būklę. PAV ataskaitos 4.1.8 paveiksle parodytas galimas teritorijų užliejimas pagal skirtingas sniego tirpsmo ir liūčių sukeliamų potvynių tikimybės reikšmes. Pagal šiuos žemėlapius planuojama naftos gavybos aikštelės Nr. 1 teritorija nepatenka į didelės ir vidutinės tikimybės sniego tirpsmo ir liūčių sukeliamų potvynių zonas. Dalis žemės sklypo gali būti užliejama esant mažos tikimybės potvyniui. Planuojamos ūkinės veiklos vieta žemės sklype parinkta taip, kad nepakliūtų į žemės sklypo dalis, kurios gali būti užlietos esant bet kokios tikimybės sniego tirpsmo ir liūčių sukeliamam potvyniui, t. y. naftos gavybai ir gręžinių įrengimui skirta aikštelė Nr. 1 į potvynio grėsmės teritorijas nepatenka.

2.5. Sprendimo 12.4 papunktyje nurodyta, kad PŪV gretimoje aplinkoje (visais alternatyvų atvejais) yra saugomos teritorijos, kuriose yra aptinkamos (veisimosi ar migracijos metu) europiniu ir nacionaliniu mastu saugomos gyvūnų rūšys; statybos metu vykdant žemės kasimo darbus, būtų sunaikinti dirvožemyje bei antžeminėje dalyje gyvenantys bestuburiai, smulkieji žinduoliai (pvz. peliniai graužikai) netektų buveinių, būtų sunaikintos varliagyvių, roplių ir žinduolių (tame tarpe šikšnosparnių) laikino buvimo ar mitybos vietos; gręžinio gręžimo metu dėl padidinto triukšmo bei taršos kvapais, šviesa, vibracija būtų sutrikdyta žinduolių ir paukščių migracija. Agentūra nenurodė, kokie teisės aktai reikalauja, kad šiuo konkrečiu atveju PŪV žemės ūkio paskirties žemėje būtų reikalaujama dirvožemyje bei antžeminėje dalyje saugoti bestuburius, smulkiųjų žinduolių (pvz. pelinių graužikų) buveines, varliagyvių, roplių ir žinduolių (tame tarpe šikšnosparnių) laikino buvimo ar mitybos vietas. Nei vienos alternatyvos atveju planuojamose naftos gavybos aikštelių teritorijose nėra identifikuota statinių ar medžių, tinkamų šikšnosparnių buveinėms, kuriuos galėtų paveikti (būtų reikalinga griauti ar kirsti) naftos gręžinių įrengimo ar gavybos darbai. Agentūra taip pat nenurodė, kuo rėmėsi nuspręsdama, kad gręžinio gręžimo metu dėl padidinto triukšmo bei taršos kvapais, šviesa, vibracija būtų sutrikdyta žinduolių ir paukščių migracija. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos informavo Agentūrą, kad pritaria Ataskaitos kokybei ir neprieštarauja, kad būtų įgyvendinama planuojama naftos gavyba, laikantis tam tikrų sąlygų (2016 m. sausio 19 d. raštas Nr. (4)-V3-65(7.21); 2022 m. kovo 23 d. raštas Nr. (4)-V3-437).

2.6. Sprendimo 12.5 papunktyje Agentūra nepagrįstai nusprendė, kad Šilutės rajono savivaldybės nepritarimas PAV ataskaitai ir PŪV aikštelėse Nr. 2 ir Nr. 3 reiškia Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 92 straipsnyje įtvirtintą viešojo administravimo subjekto sprendimą. Minėtame teisės akte įtvirtintas savivaldybės administracijos pritarimo gavimas yra visiškai atskiras / savarankiškas viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuris turėtų būti priimamas pagal atskiras procedūras, pareiškėjui kreipusis dėl tokio pritarimo ir kurį pareiškėjas galėtų skųsti administracine tvarka. Visi darbams pradėti reikalingi projektai bus derinami įstatymų nustatyta tvarka. Joks teisės aktas nereikalauja gauti leidimus iki pradedant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.

2.7. Agentūra Sprendimo 12.7 papunktyje nepagrindė, kokiomis priemonėmis, metodais ir kaip nustatė 1 200 kub. m vandens paėmimo iš Kuršių marių neigiamą poveikį Kuršių marių hidrologiniam režimui. Agentūra savo raštuose teikdama pastabas ir klausimus PAV ataskaitai nekvestionavo šio vandens kiekio paėmimo iš Kuršių marių ir nesiūlė planuoti kitų technologinių vandens naudojimo alternatyvų. Agentūra pripažino, kad vertinimo subjektas, atsakingas už saugą, išnagrinėjęs jo kompetencijai priskirtus klausimus pritarė PAV ataskaitai ir planuojamai ūkinei veiklai: Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilutės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 2015 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 1-21-284 pritarė ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybėms; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2022 m. kovo 10 d. raštu Nr. 9.4-3-608 paprašė papildyti ir patikslinti ataskaitą pagal pateiktas pastabas; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2022 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 9.4-3-3362/2022(11.3.135E) nurodė, kad pritaria papildytai ataskaitai ir planuojamai ūkinei veiklai.

2.8. Agentūra Sprendimo 12.8 papunktyje nenurodė objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, kad planuojama ūkinė veikla sukurs nešvarią ir nesaugią aplinką, o gyvenimo pasikeitimai įgaus tokius pokyčius, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius turėtų numatyti kompensavimo priemones bendruomenės praradimams kompensuoti. PAV ataskaitoje yra išsamiai įvertinta, kaip planuojama ūkinė veikla gali įtakoti vietos socialinę – ekonominę aplinką, įtakoti Šilutės rajono savivaldybės strateginio 2015–2024 m. plano keliamų tikslų ir uždavinių analizuojamoje teritorijoje įgyvendinimą bei prisidėti prie kurortinės vizijos įgyvendinimo. Skundžiame Sprendime tik abstrakčiai nurodyta, kad pagal parengtą PAV ataskaitą planuojama ūkinė veikla – UAB „Minijos nafta“ naftos gavyba Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų. Kokių konkrečių aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų neatitinka planuojama ūkinė veikla Agentūra nenurodė, tik motyvuose išdėstė savo pasvarstymus.

2.9. Sprendimas nepagrįstas teisės aktų nuostatomis ir negali būti laikomas teisėtu. Jis atima galimybę pareiškėjui veiksmingai gintis.

3. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsiliepime atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Planuojamos ūkinės veiklos PAV atliktas vadovaujantis Įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2000 m. balandžio 18 d. iki 2005 m. birželio 20 d.) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. Įstatymo 1 priedo 2 punkte nurodytai veiklai – gavybai ir perdirbamajai pramonei, 2.1. Naftos gavybai ar jos perdirbimui (išskyrus tepalo gamybą iš nevalytos naftos) turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Pagrindinis įstatymas, kurio pagrindu priimami kiti gamtos išteklių naudojimą bei aplinkos apsaugą reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai yra Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas). PAV siekiama nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai; sumažinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir kitiems aplinkos komponentams arba šio poveikio išvengti; nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje. Planuojamos ūkinės veiklos PAV procedūra skirta numatomo aplinkos pokyčio, kurio priežastimi yra planuojama ūkinė veikla, nustatymui ir sprendimo, ar tokia veikla leistina, priėmimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1890/2013).

4.2. Agentūra skundžiamo sprendimo 12.1 papunktyje argumentuotai nurodė, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas Kintų objekte prieštarauja Šilutės rajono savivaldybės teritorijų planams ir Kintų gyvenamosios vietovės siekimui kurorto ar kurortinės teritorijos statuso. Šilutės rajono savivaldybės Kintų miestelio teritorijos bendrojo plano sprendiniuose yra išskirta siūloma kurortinės teritorijos riba. Į siūlomas kurortinės teritorijos ribas patenka planuojamos ūkinės veiklos aikštelė Nr. 3, aikštelė Nr. 1 ribojasi su kurortine teritorija, aikštelė Nr. 2 nepatenka į siūlomas kurortinės teritorijos ribas. Remiantis Šilutės rajono savivaldybės Kintų miestelio teritorijos bendrojo plano sprendiniais, nuo aikštelės Nr. 1 apie 100 m atstumu nutolusi Kuršių marių pakrantė priskirta Specializuotų kompleksų (rekreacinių) teritorijai (SK) (kitos paskirties žemė). Ši teritorija, skirta rekreacinės ir kitos paskirties objektams bei kompleksams orientuotiems į rekreaciją, aptarnavimą. Vystomoje rekreacinėje teritorijoje Kuršių marių pakrantėje sudaromos sąlygos žmonių poilsiui ir pramogoms reikalingos infrastruktūros vystymui, turizmo plėtojimui. Pagal PAV ataskaitoje pateiktą kvapų sklaidos aplinkos ore modeliavimą nustatyta, kad vykdant naftos gavybą, didžiausios kvapo koncentracijos naftos gavybos aikštelių sklypų ribose sieks: Nr. 1 aikštelėje – 3,47 OUE/kub. m, Nr. 2 – 4,42 OUE/kub. m, Nr. 3 – 3,42 OUE/kub. m ir nors neviršys didžiausios leidžiamos kvapo koncentracijos ribinės vertės gyvenamosios aplinkos ore 8 OUE/kub.m (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 5 OUE/kub. m), tačiau viršys cheminių medžiagų kvapo slenksčio vertę (1 OU/kub. m), t. y. planuojamos ūkinės veiklos sukeliamas kvapas bus juntamas planuojamos ūkinės veiklos sklypų ribose ir už jo ribų. Agentūra įvertino Šilutės rajono savivaldybės administracijos pateiktą nuomonę bei pritaria jai, kad planuojama ūkinė veikla ir su ja susijusi tarša (triukšmo, vizualinė, oro, vandens, dirvožemio ir pan.) nesuderinama su Šilutės rajono savivaldybės planais plėtoti rekreaciją Kintų vietovėje ir jos apylinkėse, siekiant kurortinės teritorijos statuso.

4.3. PAV procedūros pradėtos 2013 m., atitinkamai, pagal galiojusi teisinį reguliavimą parengta PAV ataskaita. Agentūra teikė pastabas dėl PAV ataskaitos. Po pastabų pataisyta ir papildyta PAV ataskaita Agentūroje gauta 2016 m. gegužės 12 d. Agentūra pakartotinai pateikė pastabas 2016 m. birželio 16 d. raštu. 2022 m. sausio 31 d. registruota papildyta PAV ataskaita (3 versija). Atsižvelgus į tai, kad PAV ataskaitai poveikio aplinkai vertinimo subjektai motyvuotas išvadas dėl PAV ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių pateikė 2015–2016 metais ir ataskaita patikslinta pagal Agentūros teiktas pastabas, papildyta naujais duomenimis, Agentūra paprašė PAV subjektų pakartotinai įvertinti PAV ataskaitą, ir kreipėsi į LGT, prašydama pagal kompetenciją suteikti metodinę pagalbą, įvertinant veiklos atitikimą angliavandenilių išteklių gavybą reglamentuojantiems teisės aktams. LGT 2022 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (5)-1.7-2470 ir 2022 m. gruodžio 22 d. raštu Nr.(5)-1-7-8989 pateikė nuomonę, kad Įstatyme nustatytos procedūros dėl galimybės naudoti angliavandenilių išteklius atliekamos tik po to, kai aprobuojami angliavandenilių telkinio ištekliai, kuriuos planuojama naudoti. Todėl, nesant aprobuotų angliavandenilių telkinio išteklių, negalima atlikti angliavandenilių išteklių žvalgybai ir gavybai poveikio aplinkai vertinimo vienu etapu ir turi būti atliekamos atskiros poveikio aplinkai vertinimo procedūros (pirma dėl naftos išteklių tyrimo (paieškos ir žvalgybos) gręžinio gręžimo ir įrengimo, o po to – dėl angliavandenilių telkinio išteklių aprobavimo – dėl naftos išteklių naudojimo (gavybos) vykdymo poveikio aplinkai vertinimo). Agentūra išanalizavo visus LGT pateiktus raštus dėl PAV ataskaitos bei planuojamos ūkinės veiklos, ir įvertino PAV ataskaitoje 55 ir 57 lapuose pateiktą informaciją. PAV ataskaitoje pateikti tik preliminarūs numatomi duomenys apie naftos bei dujų sudėtį ir kiekį, ir šiais duomenimis naudojantis gali būti vertinamas tik I etape planuojamos veiklos, paieškinių gręžinių gręžimo, žvalgybos, detalios žvalgybos bei jų metu vykdomos bandomosios naftos gavybos poveikis aplinkai. Tik įgyvendinus I etapą ir išteklius detaliai išžvalgius bus žinomas faktinis telkinyje esančios naftos kiekis ir naftos sudėtis, tuomet pagal faktinius, o ne numatomus duomenis bus galima atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir objektyviai įvertinti II etape planuojamos veiklos, naftos gavybos poveikį aplinkai. Tai aiškiai nustatyta Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 1 dalyje, Angliavandenilių išteklių paieškos, žvalgybos ir naudojimo (gavybos) Lietuvos Respublikoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. D1-578 (toliau – ir Angliavandenilių išteklių naudojimo taisyklės) 5, 6, 7 punktuose. Nesant aprobuotų angliavandenilių telkinio išteklių, Agentūra negali atlikti angliavandenilių išteklių žvalgybai (naftos gręžinių gręžimui) ir naftos gavybai poveikio aplinkai vertinimo vienu etapu ir turi būti atliekamos atskiros PAV procedūros (pirma dėl naftos išteklių tyrimo (paieškos ir žvalgybos) gręžinio gręžimo ir įrengimo, o po angliavandenilių telkinio išteklių aprobavimo – dėl naftos išteklių naudojimo (gavybos) vykdymo PAV).

4.4. Agentūros Sprendimo 12.3 papunktyje nurodytas motyvas išdėstytas vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais, įvertinus PAV ataskaitoje pateiktos informacijos visumą apie galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai; įvertinus numatomą naftos gręžinių statybos ir planuojamų technologinių įrenginių ir procesų daromą poveikį aplinkos elementams (dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skiriant Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, taip pat kitoms pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims, materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai), įvertinus naudojamų žaliavų (cheminių medžiagų) kiekius ir jų galimą pasklidimą avarijų / ekstremalių situacijų atveju bei atsižvelgus į planuojamos ūkinės veiklos vietovės ypatumus, saugomų ir rekreacinių teritorijų artumą, gruntinio vandens lygį, sniego tirpsmo ir liūčių potvynių žemėlapius. Agentūra šiuo atveju rėmėsi PAV dokumentų rengėjo parengtoje PAV ataskaitoje esančiais duomenimis, teigiančiais, kad Kintų miestelis, kurio ribose yra analizuojamos alternatyvios veiklos vietos, yra betarpiškoje Kuršių marių pakrantės smėlingoje banguotoje lygumoje ir virš jūros lygio žemės paviršius tėra pakilęs tik iki 0,7–1,5 m altitudės. Vietovė yra hidrogeologiškai bei hidrodinamiškai aktyvioje teritorijoje, kurioje egzistuoja tamprūs paviršinio ir požeminio vandens hidrauliniai ryšiai, stebimi ryškūs hidrologinių – hidromorfologinių sąlygų esminiai skirtumai net atskiruose nedideliuose plotuose, atsirandantys dėl galingų pavasario potvynių, dažnų cikloninių lietų ir atodrėkių žiemą, žymaus vėjinės patvankos veiksnio. Vyrauja ryškus poplūdžių hidrodinaminis režimas su intensyviais ir staigiais vandens lygio pakilimais per ištisus metus, tas liečia ne tik paviršinį, bet ir gruntinį vandenį. Agentūra taip pat vadovavosi Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. D1-655, pagal kuriuos aikštelės Nr. 1 ir aikštelės Nr. 2 žemės sklypai patenka į potvynių grėsmės teritorijas. Planuojamos ūkinės veiklos vietos alternatyvos patenka į mažos tikimybės maksimalios tikėtinos 4 m patvankos ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizikos teritoriją. Aikštelėse Nr. 2 ir Nr. 3 bei keliuose 10v22 ir 10v19, esant maksimaliai – 4 metrų ledo sangrūdos patvankai, galimi užliejimai. Aikštelės Nr. 2 teritorijoje, esant 4 m ledų sangrūdos potvyniui, prognozuojamas vandens gylis iki 5,2 m. Tokio gylio potvynio priemonių neigiamam poveikiui išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti numatyti nėra galimybių. Aikštelės Nr. 3 teritorijoje, esant 4 m ledų sangrūdos potvyniui prognozuojamas vandens gylis iki 1,1 m, jam išvengti numatyta apsaugos nuo potvynių priemonė – pylimai. Keliuose 10v22 ir 10v19 prognozuojamas didžiausias vandens gylis esant ledo sangrūdai – atitinkamai iki 3,0 m ir iki 4,7 m. Techninių priemonių neigiamam tokio lygio potvynio poveikiui išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti keliuose 10v22 ir 10v19 nėra galimybių numatyti, todėl numatoma, kad įvykus tokio lygio potvyniui, naftos ir sūrymo transportavimas šiais keliais negalimas. Potvynio metu transportas buvo planuojamas nukreipti per Kintų gyvenvietę praeinančiu rajoniniu keliu Nr. 2201 Priekulė – Sakučiai – Ventė. Nesant galimybei nukreipti transporto eismą per Kintų gyvenvietę, naftos ir / arba sūrymo išvežimą būtų reikalinga stabdyti, atitinkamai būtų stabdomi naftos gavybos darbai. Potvynio metu naftos gręžimo / gavybos aikštelėje net ir sustabdžius veiklą avarijos tikimybė išlieka, o pagalbą teikiančioms ir specialiosioms tarnyboms dėl sniego tirpsmo ir liūčių sukeltų potvynių patekti į įvykio vietą ir / ar atgabenti reikiamą įrangą avarijos padariniams šalinti būtų sudėtinga (ar net neįmanoma). Planuojamos ūkinės veiklos vykdymas numatytoje teritorijoje, net ir pritaikius ataskaitoje nurodytas poveikį aplinkai mažinančias priemones (pylimus, stabdyti naftos transportavimą ar gavybą) avarijos / ekstremalios situacijos atveju (pvz. potvynio metu pralaužus pylimą; išsiliejus ir / ar pasklidus cheminėms medžiagoms, naftos produktams) gali padaryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkos elementams ir gali negrįžtamai pabloginti aplinkos būklę. Planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje gruntinis vanduo dėl išsidėstymo arti žemės paviršiaus yra lengvai pažeidžiamas antropogeninės taršos. Išlieka tikimybė, kad planuojamos ūkinės veiklos avarijos atveju dirvožemis ir gruntinis vanduo gali būti užterštas ne tik planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje, bet ir už jos ribų. Įrengiant naftos gręžinių gręžimo ir gavybos aikšteles bei privažiavimo kelius būtų nuimamas derlingas dirvožemio sluoksnis, būtų supilami apsauginiai pylimai, įrengiamos betonuotos aikštelės (gręžinių gręžimo, talpyklų, autocisternų pildymo, pakrovimo zonose), įrengiamos talpyklos 8*50 kub. m (naftos, sūrymo ir kt.), technologiniai vamzdynai, fakelas dujų sudeginimui, apšvietimas (gręžimo bokštui nakties metu apšviesti), taigi planuojamos aikštelės, kurios šiuo metu yra natūrali arba šienaujama pieva virstų naftos gręžinių technologinėmis aikštelėmis su inžinieriniais įrenginiais, vamzdynais, talpyklomis, naftos ir kitų cheminių medžiagų saugyklomis. Toks dėl planuojamos ūkinės veiklios numatomas vizualinių savybių pokytis mažintų kraštovaizdžio estetinę vertę ir darytų neigiamą poveikį kraštovaizdžio būklei, bei visuomenės (psichikos, emocinei) sveikatai. Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas aikštelėje Nr. 1, Nr. 2 ar Nr. 3 darytų tiesioginį ir netiesioginį reikšmingą neigiamą poveikį saugomoms paukščių, gyvūnų (žinduolių), varliagyvių, roplių ir šikšnosparnių rūšims, kadangi jų maitinimuisi, perėjimui, dauginimuisi, migracijai tinkamų plotų sumažėtų ar neliktų, todėl galimas ir pačių saugomų paukščių (jūrinių erelių ir kt.), žinduolių (tame tarpe šikšnosparnių), roplių, varliagyvių rūšies (-ių) sumažėjimas ar išnykimas. Gyvūnai ir paukščiai patekę į naftos gavybos aikšteles gali patirti neigiama fiziologinį – cheminį poveikį (apsinuodyti, susižeisti ir pan.) dėl planuojamos ūkinės veiklos sukeliamos taršos (triukšmo, vibracijos dėl gręžimo, oro teršalų, šviesos ir kt.), technologinių įrenginių (siurblių, fakelo ir kt.) darbo bei galimų avarijų ir jų metu galinčių pasklisti teršalų (cheminių medžiagų, naftos, sūrymo ir pan.) poveikio.

4.5. Planuojamos ūkinės veiklos teritorijos ribojasi su saugomomis teritorijomis (aikštelė Nr. 1) arba yra arti saugomų teritorijų (aikštelė Nr. 2 ir Nr. 3). Aikštelė Nr. 1 ribojasi su Nemuno deltos buveinių apsaugai svarbiomis teritorijomis (BAST) ir paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis (PAST), Nemuno deltos regioniniu parku, Kuršių marių biosferos poligonu, BAST Kuršių marios. Aikštelė Nr. 2 yra vos 166 m atstumu nutolusi nuo Kintų telmologinio draustinio, 170 m atstumu nuo miško. Nuo Aikštelės Nr. 3 Nemuno deltos regioninis parkas vakarų pusėje nutolęs 315 m atstumu, iš rytų bei pietų pusės – kiek daugiau nei 315 m atstumu. Skundžiamo Sprendimo 12.4 papunkčio motyvas išdėstytas vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies, 32³ straipsnio nuostatomis bei Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 2 straipsnio 9, 18 dalių nuostatomis siekiant, kad įgyvendinant planuojamą ūkinę veiklą nebūtų padaryta žala aplinkai, kadangi įrengiant naftos gręžinius naftos žvalgybai ir gavybai, bei naftos gavybos metu galimas tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; bei siekiant nepadaryti reikšmingo neigiamo poveikio rūšies buveinei ar natūraliai buveinei dėl rūšies buveinės ar natūralios buveinės užimamo ploto sumažėjimo. Aikštelėje Nr. 1 yra proskyna miške, Kuršių marių pakrantėje, kurioje ūkinė veikla nevykdoma. Vykdant statybos darbus bei eksploatacijos metu (dėl trikdymo) būtų sutrikdyta įprastinė miško gyvūnų migracija (lauko tyrimų metu šioje teritorijoje buvo stebėtas briedis). PAV ataskaitoje pateikta informacija, kad aikštelės Nr. 1 teritorijoje aptinkamos 29 žinduolių rūšys. Taip pat aikštelė Nr.1 išsiskiria stebėtų paukščių rūšių įvairove bei gausa (PAV ataskaitos 4.5.2 lentelė) – stebėta 51 paukščių rūšis. Panaši situacija yra aikštelėje Nr. 2. Joje aptinkama 14 žinduolių rūšių ir 15 paukščių rūšių, tarp kurių saugomi: jūrinis erelis, pilkoji gervė, švygžda, griežlė, paprastasis griciukas. Aikštelėje Nr. 3 stebėtos 35 paukščių rūšys. Taigi, planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas aikštelėse Nr. 1, Nr. 2 ar Nr. 3 darytų tiesioginį ir netiesioginį reikšmingą neigiamą poveikį saugomoms paukščių, gyvūnų (žinduolių), varliagyvių, roplių ir šikšnosparnių rūšims, kadangi sumažėtų ar neliktų jų maitinimuisi, perėjimui, dauginimuisi, migracijai tinkamų plotų, todėl galimas ir pačių saugomų paukščių (jūrinių erelių ir kt.), žinduolių (tame tarpe šikšnosparnių), roplių, varliagyvių rūšies (-ių) sumažėjimas ar išnykimas.

4.6. Agentūra, vadovaudamasi Aplinkos apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punktu, įvertino ir atsižvelgė į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl atliekamo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir galimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kurie buvo poveikio aplinkai vertinimo proceso metu buvo gauti Kintų bendruomenės 2015 m. liepos 23 d. raštu Nr. 12, 2015 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 13, 2015 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 14, 2016 m. vasario 12 d. raštu Nr. 1 ir 2022 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. (22)-12.9. Sprendime 12.8 papunktyje motyvas išdėstytas vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, įvertinus visuomenės aktyvų dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese, įvertinus pastabas ir PAV ataskaitoje pateiktos informacijos visumą apie galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai. Agentūra, įvertinusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymus nustatė, kad planuojama ūkinė veikla neatitinka vietos bendruomenės lūkesčių, noro gyventi švarioje ir saugioje aplinkoje, o PAV dokumento rengėjas bei planuojamos ūkinės veiklos organizatorius nepateikė siūlymų ar kompensavimo priemonių bendruomenei praradimams kompensuoti.

II.

5. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Minijos nafta“ skundą atmetė.

6.1. Viešoji įstaiga „Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas“ (rengėjas) parengė UAB „Minijos nafta“ (planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas)) PAV ataskaitą (2024 m. kovo 14 d.). PAV ataskaita buvo pateikta derinimui ir tvirtinimui Agentūrai (po pastabų).

6.2. Agentūra priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, kad pagal parengtą PAV ataskaitą planuojama ūkinė veikla – UAB „Minijos nafta“ naftos gavyba Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) – neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų ir gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, sukelti reikšmingų neigiamų padarinių dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, vandeniui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, tame tarpe Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai, taip pat gali būti pažeidžiama dėl ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų, todėl neleistina pasirinktoje vietoje.

7. Vertindamas skundžiamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas vadovavosi teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Įstatymo (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2023 m. birželio 26 d.) 2 straipsnio 4, 8 dalyse, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 1 priedo 2 punkte, Žemės gelmių įstatymo (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2023 m. liepos 1 d.) 12 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje.

8. Teismas pažymėjo, kad PAV ataskaitoje nurodyta, jog UAB „Minijos nafta“ planuoja vykdyti naftos paieškas ir gavybą Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje Kintų objekte. Seismožvalgybiniais tyrimais yra nustatyta, kad į vakarus nuo Kintų gyvenvietės giliuosiuose sluoksniuose yra perspektyvi naftos gavybai struktūra. Ūkinę veiklą Kintų objekte numatoma vykdyti dviem etapais: I etapas – paieškinių gręžinių gręžimas bei įrengimas pagal darbų projektą ir struktūros žvalgymo darbai, kurių tikslas – įvertinti naftos išgavimo tikslingumą ir perspektyvas, esamą naftos kiekį ir jo pramoninę bei ekonominę vertę, gauti išsamesnę informaciją apie struktūrą, naftą talpinančias uolienas, jų savybes ir kitus parametrus; II etapas – naftos gavyba ir tolesni struktūros žvalgybos darbai: bandomoji naftos gavyba iš paieškinio gręžinio; naftos gavyba iš telkinio (po telkinio išteklių aprobavimo, naudojimo projekto parengimo).

9. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sutiko su atsakovu, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas Kintų objekte prieštarauja Šilutės rajono savivaldybės teritorijų planams ir Kintų gyvenamosios vietovės siekimui kurorto ar kurortinės teritorijos statuso. Teismas atkreipė dėmesį, kad skundžiamame Sprendime nurodyta, jog Šilutės rajono savivaldybės Kintų miestelio teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. T1-37, sprendiniuose yra išskirta siūloma kurortinės teritorijos riba. Į siūlomas kurortinės teritorijos ribas patenka planuojamos ūkinės veiklos aikštelė Nr. 3, aikštelė Nr. 1 ribojasi su kurortine teritorija, aikštelė Nr. 2 nepatenka į siūlomas kurortinės teritorijos ribas. Remiantis Šilutės rajono savivaldybės Kintų miestelio teritorijos bendrojo plano sprendiniais, nuo aikštelės Nr. 1 apie 100 m atstumu nutolusi Kuršių marių pakrantė priskirta Specializuotų kompleksų (rekreacinių) teritorijai (SK) (kitos paskirties žemė). Ši teritorija, skirta rekreacinės ir kitos paskirties objektams bei kompleksams orientuotiems į rekreaciją, aptarnavimą. Vystomoje rekreacinėje teritorijoje Kuršių marių pakrantėje sudaromos sąlygos žmonių poilsiui ir pramogoms reikalingos infrastruktūros vystymui, turizmo plėtojimui. Anot atsakovo, tiek 2016 metais, tiek 2022 metais Šilutės rajono savivaldybės administracija nepritarė PAV ataskaitai. 2022 metais Šilutė rajono savivaldybės administracija informavo, kad nepritaria pataisytoje Ataskaitoje įvertintai planuojamos ūkinės veiklos galimybei, kadangi naftos gavyba ir su ja susijusi tarša (triukšmo, vizualinė, oro, vandens, dirvožemio ir pan.) prieštarauja Šilutės rajono savivaldybės planams plėtoti rekreaciją Kintų vietovėje ir jos apylinkėse, siekiant kurortinės teritorijos statuso.

10. Teismas taip pat konstatavo, kad PAV ataskaitos vertinimo metu buvo nustatyta, jog planuojami naudoti naftos ištekliai nėra aprobuoti (nėra žinomi), t. y. fluido (naftos, dujų ir sūrymo mišinio) sudėtis ir planuojamų išgauti angliavandenilių – naftos ir (ar) dujų kiekiai ir sudėtis nėra žinomi, o tai yra esminiai rodikliai atliekant poveikio aplinkai vertinimą, nuo kurių priklauso ir kuriais remiantis apskaičiuojami į aplinką išmetamų (išleidžiamų) teršalų kiekiai, susidarančių atliekų kiekiai, naudojamų (saugomų) cheminių medžiagų kiekiai, transporto srautai ir pan.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog PAV ataskaitoje yra pateikti turimi žemės gelmių tyrimo duomenys, leidžiantys pareiškėjui iš anksto planuoti fluido išgavimą iš eksploatuojamo gręžinio; fluido separavimą, atskiriant naftą, dujas, sūrimą; atskirtų naftos dujų šalinimą deginant fakele arba naftos dujų panaudojimą elektros energijos gavybai; naftos saugojimą; naftos realizavimą (pakrovimą ir išvežimą), tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas atsakydamas į klausimą, koks bus išgaunamas angliavandenilių kiekis, paaiškino, kad negali atsakyti, nes tai neįmanoma, galima tik preliminariai nustatyti, kadangi neįmanoma pasakyti, kiek naftos yra 2–3 km gylyje.

12. Teismas pritarė Agentūrai, kad vadovaujantis Žemės gelių įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, 24 straipsnio 1 dalimi bei Angliavandenilių išteklių naudojimo taisyklių 25 punktu, neturint tikslių duomenų apie fluido sudėtį ir angliavandenilių kiekį, negalima objektyviai įvertinti, kokį poveikį aplinkai gali daryti planuojamos ūkinės veiklos II etapas, kurio metu numatoma naftos gavyba, angliavandenilių išteklių naudojimą (gavybą) galima vykdyti iš telkinių, kurių ištekliai detaliai išžvalgyti ir aprobuoti LGT nustatyta tvarka, įvertinus naudojimo (gavybos) poveikį aplinkai ir pagal LGT patvirtintą naudojimo projektą. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas, darydamas šias išvadas, vadovavosi LGT pateikta nuomone bei tuo, kad, kaip nurodė LGT, nesant aprobuotų angliavandenilių telkinio išteklių, negalima atlikti angliavandenilių išteklių žvalgybai ir gavybai poveikio aplinkai vertinimo vienu etapu ir turi būti atliekamos atskiros poveikio aplinkai vertinimo procedūros (pirma dėl naftos išteklių tyrimo (paieškos ir žvalgybos) gręžinio gręžimo ir įrengimo, o po to – dėl angliavandenilių telkinio išteklių aprobavimo – dėl naftos išteklių naudojimo (gavybos) vykdymo poveikio aplinkai vertinimo).

13. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjo planuojama vykdyti ūkinė veikla neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų ir gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, sukelti neigiamų padarinių dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, vandeniui, gyvūnijai ir kt. Teismas laikėsi pozicijos, kad nors pareiškėjas PAV ataskaitoje nurodė poveikį aplinkai mažinančias priemones, tokias kaip pylimus, naftos transportavimo stabdymą ar gavybą, tačiau atsakovas pakankamai argumentuotai pagrindė padarytas išvadas, kad dėl klimato kaitos dažnėjantys potvyniai, kurių metu išsiliejęs vanduo ir ledai griauna pylimus, apsemia gyvenvietes, ardo kelius, planuojamos ūkinės veiklos vykdymas numatytoje teritorijoje, net ir pritaikius PAV ataskaitoje nurodytas poveikį aplinkai mažinančias priemones, gali padaryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkos elementams ir gali negrįžtamai pabloginti aplinkos būklę.

14. Teismas nesutiko su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, kad Agentūra nepagrindė savo teiginių apie klimato kaitą bei PAV ataskaitoje nurodytų poveikio aplinkai mažinančių priemonių (pylimas, naftos transportavimą ar naftos gavybos sustabdymas) nepakankamumą. Teismas pabrėžė, kad skundžiamame Sprendime nurodyta, jog Kintų miestelis, kurio ribose yra analizuojamos alternatyvios veiklos vietos, yra betarpiškoje Kuršių marių pakrantės smėlingoje banguotoje lygumoje ir virš jūros lygio žemės paviršius tėra pakilęs tik iki 0,7–1,5 m altitudės, aiškiai apibūdino Kintų miestelio geografinę padėtį, reljefą, aptartos visos trys planuojamas įrengti aikštelės, be to vadovautasi potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapiais bei nurodyta, kad aikštelės Nr. 1 ir aikštelės Nr. 2 žemės sklypai patenka į potvynių grėsmės teritorijas. Teismas atkreipė dėmesį į atsakovo padarytas išvadas, jog išlieka tikimybė, kad planuojamos ūkinės veiklos avarijos atveju dirvožemis ir gruntinis vanduo gali būti užterštas ne tik planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje, bet ir už jos ribų. Teismas taip pat pažymėjo, kad, kaip nurodė atsakovas, potvynio metu naftos gręžimo / gavybos aikštelėje net ir sustabdžius veiklą avarijos tikimybė išlieka, o pagalbą teikiančioms ir specialiosioms tarnyboms dėl sniego tirpsmo ir liūčių sukeltų potvynių patekti į įvykio vietą ir / ar atgabenti reikiamą įrangą avarijos padariniams šalinti būtų sudėtinga (ar net neįmanoma). Teismo vertinimu, akivaizdu, kad planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje būtina atsižvelgti į teritorijos specifiką, galimas grėsmes bei kiek įmanoma užkirsti kelią galimiems kilti neigiamiems padariniams.

15. Teismas taip pat vertino, kad skundžiamame Sprendime atsakovas nuodugniai ir aiškiai aptarė bei įvertino planuojamos ūkinės veiklos poveikį gyvūnijai. Anot teismo, planuojamos ūkinės veiklos gretimoje aplinkoje yra saugomos teritorijos, kuriose yra aptinkamos (veisimosi ir migracijos metu) europiniu ir nacionaliniu mastu saugomos gyvūnų rūšys. Be to, teismas pažymėjo, kad, kaip nurodė atsakovas, jog planuojamos ūkinės veiklos teritorijos ribojasi su saugomomis teritorijomis (aikštelė Nr. 1) arba yra arti saugomų teritorijų (aikštelė Nr. 2 ir Nr. 3). Teismas taip pat konstatavo, kad aikštelėje Nr. 1 yra proskyna miške, Kuršių marių pakrantėje, kurioje ūkinė veikla nevykdoma (tai akivaizdžiai matosi ir į bylą pateiktuose žemėlapiuose). Atsižvelgdamas į Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas (32, 32³ str.), teismas sutiko su atsakovu, kad nagrinėjamu atveju turi būti užtikrinama, jog įgyvendinant planuojamą ūkinę veiklą nebūtų padaryta žala aplinkai, biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei. Be to, teismas akcentavo, kad PAV ataskaitoje taip pat nurodyta, jog avarijos atveju galimas tiesioginis naftos produktų patekimas į gamtinę aplinką. Užteršus dirvožemį per mitybos grandines galimas ilgalaikis poveikis gyvūnijai. Naftos produktų patekimas į vandens ekosistemas (Kuršių marios, melioracijos kanalai) turėtų letalų poveikį žuvims, vandens paukščiams bei vandens bestuburiams. Avarijos atveju, aikštelėse Nr. 1 ir Nr. 2 su vandens ekosistemomis susietas poveikis gyvūnijai reikšmingiausias.

16. Atsižvelgęs į Aplinkos apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punktą, teismas nustatė, kad Kintų miestelio bendruomenė, kaip suinteresuota visuomenės grupė, nepritarė pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai, pareiškėjo planuojama ūkinė veikla neatitinka bendruomenės lūkesčių gyventi švarioje ir saugioje aplinkoje. Teismas vertino, kad skundžiamame Sprendime atsakovas įvertino visuomenės nuomonę bei į ją atsižvelgė. Be to, teismas atkreipė dėmesį į atsakovo argumentus, kad PAV dokumento rengėjas bei planuojamos ūkinės veiklos organizatorius nepateikė siūlymų ar kompensavimo priemonių bendruomenės praradimams kompensuoti.

17. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei ginčui aktualų teisinį reguliavimą, darė išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

18. Pareiškėjas UAB „Minijos nafta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

19.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, šiurkščiai pažeidžia pareiškėjo konstitucinę ūkinės veiklos laisvę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str.), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į tinkamą teisminę gynybą. Be kita ko, tiek Agentūros Sprendimas, tiek teismo sprendimas yra diskriminuojantis pareiškėją kitų verslo subjektų atžvilgiu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., Konvencijos 14 str.).

19.2. Vykstančios PAV procedūros chronologija ir administracinių bylų, kuriose priimti palankūs pareiškėjui teismo sprendimai, skaičius rodo, kad iš esmės pareiškėjo teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami ilgą laiko tarpą. PAV procedūra inicijuota dar 2003 m. Iki ginčijamo Sprendimo praėjo 21 metai, per kuriuos pareiškėjas nuginčijo ne vieną neteisėtą administracinį aktą, parengė visus teisės aktų reikalavimus atitinkančią PAV ataskaitą, atliko visas reikiamas procedūras, išsamiai, argumentuotai atsakė į visas suinteresuotos visuomenės pastabas, Šilutės rajono savivaldybės administracijos pamąstymus, atliko profesionalų aukščiausius profesinius standartus atitinkantį poveikio aplinkai vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas turėtų užkirsti kelią akivaizdžiam tam tikrų institucijų siekiui žlugdyti pareiškėjo veiklą ir PAV procesą, panaikinti neteisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo turėtų būti panaikintas ginčijamas Sprendimas.

19.3. Sprendimo motyvai yra niekiniai, paremti bendro pobūdžio pamąstymais ir spekuliacijomis. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atkartoja nepagrįstus Agentūros teiginius ir neatliepia skundo motyvų.

19.4. Agentūra, nepagrįstai vilkindama PAV procesus ir tokiu būdu užkirsdama kelią pareiškėjui vykdyti angliavandenilių žvalgybą ir gavybą, taip pat sudaro sąlygas į valstybės biudžetą nesumokėti žymios mokesčių sumos, kuri būtų mokama pareiškėjui vykdant tokią veiklą, ir kurios dalis atitektų ir vietos savivaldai. Tai nulemia dar didesnį visuomenės ir viešojo intereso pažeidimą. Dėl šios priežasties Sprendimas prieštarauja Konstitucijos 46 straipsniui.

19.5. Agentūros Sprendimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės pažeidžia ekonominius valstybės interesus, prieštarauja Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams bei Lietuvos strateginiams tikslams. Žvalgant ir išgaunant naftą iš PAV ataskaitoje nurodytos vietos į valstybės biudžetą būtų sumokami mokesčiai, samdomi darbuotojai ir kuriamos naujos darbo vietos, remiama vietos bendruomenė, įrengiami nauji keliai. Sprendimu taip pat iš esmės trukdoma valstybei gauti vertingos informacijos apie žemės gelmes, kadangi visa žvalgybinė informacija (tyrimo ataskaitos, kerno duomenys, kt.) yra teikiama Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos neatlygintinai.

19.6. Priešingai nei konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime ir Agentūros Sprendime, PAV ataskaitoje yra vertinamas tiek I, tiek II planuojamos ūkinės veiklos etapai, o toks vertinimas neprieštarauja teisės aktams. Ginčui yra taikytinos materialiosios teisės normos, galiojusios poveikio aplinkai vertinimo proceso pradėjimo metu ir dėl to tarp proceso šalių ginčo nėra. Pirmosios instancijos teismas sprendime vadovaujasi Įstatymo 2023 m. birželio 26 d. redakcija, kuri netaikoma nagrinėjamam ginčui ir vykstančiai PAV procedūrai. Agentūra Sprendime remiasi šio įstatymo 2 priede 2.5 ir 2.6 papunkčiais, kurių nėra ginčui taikytinoje Įstatymo redakcijoje. Iš esmės teismas tinkamai nenustatė ginčui taikytinų materialiosios teisės normų. Taip pat nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas cituoja šiuo metu galiojančios Žemės gelmių įstatymo 12 ir 24 straipsnių nuostatas ir nepaaiškina kaip jos atgaline tvarka galėtų paneigti PAV procedūros teisėtumą. Teismo sprendimas, pagrįstas ginčui neaktualių įstatymų redakcijomis, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

19.7. Agentūros pozicija, kad pareiškėjas turėtų atlikti PAV vertinimą, skirtą I-ajam – žvalgybos – etapui įvertinti, ir tik įgyvendinęs nurodytą etapą atlikti II-ojo – gavybos – etapo vertinimą, ne tik nėra pagrįsta jokiais teisės aktais, bet ir realiai prieštarauja bet kokiems logikos ir aplinkosaugos principams. Ūkinę veiklą atlikti dviem etapais buvo numatyta PAV programoje, dėl kurios patvirtinimo buvo bylinėjamasi ilgus metus ir kuri buvo galiausiai patvirtinta. Siekdama nepagrįstai neleisti pareiškėjui vykdyti planuojamos ūkinės veiklos, Agentūra Sprendime užėmė priešingą poziciją. Toks Agentūros elgesys yra akivaizdžiai neteisėtas ir negali būti toleruojamas. Jokie vėlesni teisės aktų pasikeitimai nepaneigia PAV programoje patvirtinto siekio ūkinę veiklą dviem etapais teisėtumo ir atitinkamai PAV ataskaitos rengimo šiems etapams teisėtumo.

19.8. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad PAV ataskaitos vertinimo metu buvo nustatyta, kad planuojami naudoti naftos ištekliai nėra aprobuoti (nėra žinomi), padaryta visiškai nesigilinant į parengtos PAV ataskaitos esmę ir jos iš esmės netgi neanalizuojant. Agentūros įsivaizdavimas apie angliavandenilių išgavimą yra klaidingas. Tam, kad išgauti angliavandenilius, pirmiausia, reikia įrengti angliavandenilių išgavimo aikštelę, joje pastatyti gręžimo stakles ir išgręžti 2–3 km gylio gręžinį. Šis procesas, apytiksliai, trunka apie trijų mėnesių laikotarpį. Tik po šio laikotarpio ir nurodytų darbų atlikimo paaiškėja ar teritorijoje yra angliavandenilių, ar ne. Tuo atveju, jei teritorijoje angliavandenilių nėra – angliavandenilių išgavimo aikštelė yra likviduojama ir baigiami išgavimo darbai. Tačiau tuo atveju, kai teritorijoje yra angliavandenilių – jie pradeda tekėti aikštelėje žvalgybos etape įrengtame gręžinyje. Tai reiškia, kad žvalgybinis gręžinys yra kartu ir gavybos gręžinys, todėl technologiškai dviejų etapų numatymas yra racionaliausias sprendimas. Priešingu atveju, pareiškėjui tektų likviduoti žvalgybinį gręžinį tik tam, kad vėliau vėl reikėtų įrenginėti, t. y. gręžti antrąjį – gavybinį. Tai reiškia, kad visi gręžimo darbai būtų bereikalingai atliekami du kartus, taip darant dvigubai didesnį poveikį aplinkai. Toks Agentūros pozicijos suponuojamas procesas nulemtų dvigubą poveikį gamtai. Tačiau nei pradėjus tekėti angliavandeniliams, nei iki tol nėra jokių objektyvių duomenų ir (ar) tyrimų, kuriais vadovaujantis galima pasakyti, koks kiekis angliavandenilių bus išgaunamas iš gręžinio, t. y. kiek naftos jame yra. Kartais esamų angliavandenilių kiekiui nusakyti užtenka ir vieno gręžinio, tačiau kartais angliavandenilius reikia tirti ir 6 mėn. laikotarpį, jiems tekant, kad nusakyti, kiek naftos yra teritorijoje. Būtent dėl šios priežasties poveikio aplinkai vertinimą nelogiška atlikti atskirais etapais. Agentūros siūlomas poveikio aplinkai vertinimas, be to, būtų priešingas Agentūros siekiamiems užtikrinti interesams, nes nepagrįstai neigiamai veiktų aplinką.

19.9. Angliavandenilių kiekis ir duomenys, leidžiantys planuoti fluido išgavimą, yra dvi skirtingos sąvokos. Pirmosios instancijos teismas sprendime sutapatina fluido kiekį ir jo duomenis ir dėl to pateikia nepagrįstus ir nelogiškus teiginius, nepagrįstai pritardamas Agentūros pozicijai.

19.10. Pirmosios instancijos teismo nuoroda į tai, kad Agentūra vadovavosi LGT nuomone nieko nepagrindžia. LGT funkcijos nesusijusios su aplinkos apsauga, jai nesuteikta įstatymų aiškinimo teisė, taigi LGT neturėjo kompetencijos teikti nuomonės.

19.11. Tiek iš Agentūros procesinių dokumentų, tiek iš teismo posėdyje pateiktos pozicijos matyti, kad atsakovas negeba tinkamai vertinti PAV ataskaitoje pateiktų I ir II etapų ir jais atliekamo proceso esmės. Pirmosios instancijos teismas tokiai Agentūros pozicijai pritarė be savarankiškų motyvų analizės ir vertinimo.

19.12. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kad pareiškėjo planuojama ūkinė veikla prieštarauja Šilutės rajono savivaldybės teritorijų planams ir Kintų gyvenamosios vietovės siekimui kurorto ar kurortinės teritorijos statuso, yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nebuvo pateiktas nei vienas argumentas, kokiam būtent teisiniam reikalavimui prieštarauja pareiškėjo planuojama ūkinė veikla. Faktinė situacija, matoma išanalizavus PAV ataskaitą, yra absoliučiai priešinga – Bendrovės planuojama ūkinė veikla ne tik neprieštarauja Šilutės rajono savivaldybės teritorijų planams ir Kintų gyvenamosios vietovės siekimui kurorto ar kurortinės teritorijos statuso, bet ir pastarąjį padėtų įgyvendinti.

19.13. Pirmosios instancijos teismas be jokios analizės pritarė teisės aktais neparemtai Sprendime pateiktai pozicijai, kad planuojamos ūkinės veiklos vykdymas sukels triukšmą, vizualinę, oro, vandens ir dirvožemio taršą, nesuderinamas su Šilutės rajono savivaldybės planais plėtoti rekreaciją. Agentūra, pateikdama teiginius, jog vykdant naftos gavybą bus viršijama cheminių medžiagų kvapo slenksčio vertė (1 OUE/kub. m ) ir kad kvapas bus juntamas už planuojamos ūkinės veiklos sklypo ribų, siekia sukurti įspūdį, kad PAV ataskaitoje pateikti duomenys neatitinka teisės aktų. Tai, kad planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje, galės būti juntamas kvapas, nereiškia, jog minėtas kvapas galės būti jaučiamas Kintų gyvenvietės teritorijose, sodybose ir t.t. Pats kvapo jutimo faktas nėra draudžiamas jokiais teisės aktais. Teisės aktai reglamentuoja kvapo stiprumą nustatydami ribines vertes ir veikla galėtų būti vertinama kaip turinti reikšmingą neigiamą poveikį jei gyvenamoje aplinkoje būtų viršijamos higienos normos nustatytos ribinės vertės ir, jei nebūtų įmanoma pritaikyti priemonių šio viršijimo sumažinimui, tuomet veikla galėtų būti vertinama kaip pažeidžianti teisės aktų reikalavimus ir neleistina dėl reikšmingo neigimo poveikio. Nagrinėjamu atveju taip nėra, higienos normos nustatytos ribinės vertės neviršijamos. Agentūros pateikti paskaičiavimai apie viršijamą ribinę cheminių medžiagų vertę nėra aiškūs. Vietos, kuriose planuojamas aikštelių įrengimas, yra pakankamai nutolusios, todėl estetinis kraštovaizdžio pasikeitimas didelės įtakos nedarys, t. y. nebus reikšmingas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė Agentūrai, kad dirvožemio ir vandens tarša prieštarauja savivaldybės planams, taip pat, kad PŪV gali daryti neigiamą poveikį šiems gamtos elementams.

19.14. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perrašė atsakovo nepagrįstus teiginius apie potvynio riziką bei tikimybę, kad avarijos atveju galimai būtų užteršti dirvožemis ir gruntinis vanduo. Nei teismo sprendime, nei Agentūros Sprendime nepateikta jokių argumentų, teisės aktų, analizės ir skaičiavimų. Potvynių rizika planuojamos ūkinės veiklos teritorijose yra itin maža, o patekimas į jas – užtikrintas. Nepaisant to, kad PAV ataskaita buvo suderinta su priešgaisrinės apsaugos tarnybomis, Agentūra dėsto teiginius dėl kurių neturi kompetencijos pasisakyti.

19.15. PAV ataskaitoje nurodytomis poveikio mažinimo priemonėmis pareiškėjas galės maksimaliai sumažinti poveikį biologinei įvairovei. Agentūros pateikti teiginiai nėra pagrįsti nei moksline literatūra, nei teisės aktais ir neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismo ir Agentūros Sprendimo teiginiai dėl poveikio gyvūnijai yra niekiniai.

19.16. Ginčijamame Sprendime nurodoma, kad sprendimą atmesti PAV ataskaitą Agentūra priėmė vadovaudamasi Įstatymo 10 straipsniu (Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos), t. y. procedūrinėmis nuostatomis, kurios suteikia įgaliojimus Agentūrai tokį sprendimą priimti, tačiau nėra nurodytų teisės aktų, kuriems prieštarauja planuojama ūkinė veikla. Siekdama pateikti tokius prieštaravimus Agentūra turėjo nurodyti konkrečias teisės normas, kurioms prieštarauja PAV ataskaitoje atliktas planuojamos ūkinės veiklos vertinimas ar vertinama PŪV. Tačiau, tokių išvadų Agentūros Sprendime nėra. Visas sprendimas yra grįstas išimtinai atsakovo pateikta nuomone ir išvedžiojimais, deklaratyviais teiginiais apie žalą tam tikriems gamtos elementams bei PAV ataskaitoje pateiktomis rizikomis, kurių suvaldymo sprendiniai, apskritai, nevertinti. Ginčijamas Sprendimas negali būti laikomas tinkamai motyvuotu ir teisiškai pagrįstu. Įvertinus skunde pateikiamą ginčo problematiką ir mastą, matyti, kad Agentūros sprendimas yra paremtas tikimybėmis ir deklaratyviais teiginiais ir negali būti laikomas teisėtu. Toks Sprendimas neatitinka jam Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, kadangi yra nemotyvuotas ir nepagrįstas teisės aktais.

19.17. Tai, jog Kintų bendruomenė turi teisę teikti pasiūlymus, nereiškia, kad tokie pasiūlymai negali būti pagrįstai atmetami. PAV ataskaitoje yra pateikti išsamūs argumentai, kuriais vadovaujantis buvo nepriimami konkretūs Kintų bendruomenės pasiūlymai. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad pareiškėjas nepateikė pasiūlymų ar kompensavimo priemonių bendruomenės praradimams kompensuoti yra nelogiškas, kadangi PAV ataskaitoje yra pateikta išsami analizė, patvirtinanti, kad visuomenė dėl planuojamos veiklos praradimų nepatirs. Kita vertus praradimų kompensavimui taikomas civilinės teisės normų reguliuojamas – žalos atlyginimo – institutas. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma procedūrinė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punkto norma niekaip nepagrindžia teismo išvadų.

19.18. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacinėje dalyje nėra nei vieno savarankiško argumento, nei vieno pareiškėjo skundo argumento analizės, o tiesiog perrašomi ginčijamo Sprendimo motyvai, visiškai nesigilinant į tokių motyvų turinį. Tai nėra ir negali būti laikoma įrodymais, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, bei įstatymai, kuriais teismas vadovavosi.

20. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad palaiko pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, be to, nurodo šiuos argumentus:

21.1. Nei įstatymas, nei teismų praktika nenumato teisės ir pareigos Agentūrai vertinti planuojamos ūkinės veiklos Naftos paieškos ir gavybos strategijos, Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos aspektu, be to, šie pareiškėjo argumentai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl jų plačiau vertinti nėra pagrindo.

21.2. Vertinant PAV ataskaitoje pateiktas poveikį mažinančias priemones, atsižvelgus į ginčijamame Sprendime nurodytus argumentus ir vietovės unikalumą (svarbumą, jautrumą) gamtiniu požiūriu, darytina išvada, kad net ir pritaikius Ataskaitoje nurodytas poveikį mažinančias priemones, jos neužtikrintų išsaugojimo ir / ar apsaugos varliagyvių bei roplių buveinių, žinduolių ir paukščių rūšių laikino buvimo, mitybos, migracijos bei žiemojimo vietų aikštelėse Nr.1 ir Nr.3, taip pat Ataskaitoje nenumatytos kompensacinės priemonės, kurios galėtų būti pritaikytos buveinių išsaugojimui, perkėlimui. Sprendime taip pat įvertintas poveikis saugomoms teritorijoms PŪV artimoje aplinkoje. Sprendimas priimtas vadovaujantis aplinkos apsaugą reguliuojančiais įstatymais. Be kita ko, Sprendimas priimtas išnagrinėjus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir šių pasiūlymų įvertinimą, išnagrinėjus ir įvertinus Ataskaitą, remdamasi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, teismų praktika, įvertinus planuojamos ūkinės veiklos mastą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, priemones reikšmingam neigiamam poveikiui sumažinti ir jų veiksmingumą, todėl pareiškėjo argumentai dėl Sprendimo nepakankamos motyvacijos yra nepagrįsti.

21.3. Pareiškėjo teiginiai, kad 2000 m. balandžio 18 d. Įstatymo redakcijoje neišskiriamas angliavandenilių žvalgybos ir gavybos etapai į atskiras planuojamas ūkines veiklas, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad Įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2000 m. balandžio 18 d. iki 2005 m. birželio 20 d.) 2 priedėlio 2.5 papunktyje numatyta, kad giluminių gręžinių (geoterminių, vandens tiekimo, mineralinio vandens gavybos ir kt., išskyrus gręžinius, skirtus grunto stabilumui tirti) įrengimui turi būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai privalomojo vertinimo.

21.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad planuojama ūkinė veikla prieštarauja Šilutės rajono savivaldybės Kintų miestelio teritorijos bendrojo plano tikslams – sudaryti sąlygas darniai Kintų miestelio teritorijos raidai, nuosekliai erdvinės ir funkcinės integracijos politikai įgyvendinti, teritorijų sanglaudai, kompleksiškai spręsti socialinius, ekonominius, ekologinius uždavinius; numatyti šalies gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio savitumo, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą, tikslingą naudojimą ir pažinimą, ekologinei pusiausvyrai būtino gamtinio karkaso formavimą; kurti sveiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietovėse; derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų, todėl planuojama ūkinė veikla nesuderinama su Šilutės rajono savivaldybės planais plėtoti rekreaciją Kintų vietovėje ir jos apylinkėse, siekiant kurortinės teritorijos statuso.

21.5. Sprendimas priimtas vadovaujantis aplinkos apsaugą reguliuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, teismų praktika, išnagrinėjus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir šių pasiūlymų įvertinimą, išnagrinėjus ir įvertinus Ataskaitą, remiantis poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis dėl Ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, įvertinus planuojamos ūkinės veiklos mastą, priemones reikšmingam neigiamam poveikiui sumažinti ir jų veiksmingumą, todėl pareiškėjo pozicija dėl motyvacijos nepakankamumo yra nepagrįsta. Vien tai, kad pareiškėjas galbūt kitaip vertina įrodymus ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ar teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą.

23. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad Sprendimo motyvai yra niekiniai, paremti bendro pobūdžio pamąstymais ir spekuliacijomis, o pirmosios instancijos teismo sprendimas atkartoja nepagrįstus Agentūros teiginius ir neatliepia skundo motyvų. Pasak pareiškėjo, ginčui yra taikytinos materialiosios teisės normos, galiojusios poveikio aplinkai vertinimo proceso pradėjimo metu ir dėl to tarp proceso šalių ginčo nėra. Pirmosios instancijos teismas sprendime vadovaujasi Įstatymo 2023 m. birželio 26 d. redakcija, kuri netaikoma nagrinėjamam ginčui ir vykstančiai PAV procedūrai. Agentūra Sprendime remiasi šio įstatymo 2 priede 2.5 ir 2.6 papunkčiais, kurių nėra ginčui taikytinoje Įstatymo redakcijoje. Iš esmės teismas tinkamai nenustatė ginčui taikytinų materialiosios teisės normų. Taip pat nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas cituoja šiuo metu galiojančios Žemės gelmių įstatymo 12 ir 24 straipsnių nuostatas ir nepaaiškina kaip jos atgaline tvarka galėtų paneigti PAV procedūros teisėtumą. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismo sprendimas, pagrįstas ginčui neaktualių įstatymų redakcijomis, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog Agentūros pozicija, kad pareiškėjas turėtų atlikti PAV vertinimą, skirtą I-ajam – žvalgybos – etapui įvertinti, ir tik įgyvendinęs nurodytą etapą atlikti II-ojo – gavybos – etapo vertinimą, ne tik nėra pagrįsta jokiais teisės aktais, bet ir realiai prieštarauja bet kokiems logikos ir aplinkosaugos principams. Anot pareiškėjo, tiek iš Agentūros procesinių dokumentų, tiek iš teismo posėdyje pateiktos pozicijos matyti, kad atsakovas negeba tinkamai vertinti PAV ataskaitoje pateiktų I ir II etapų ir jais atliekamo proceso esmės. Pirmosios instancijos teismas tokiai Agentūros pozicijai pritarė be savarankiškų motyvų analizės ir vertinimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kad pareiškėjo planuojama ūkinė veikla prieštarauja Šilutės rajono savivaldybės teritorijų planams ir Kintų gyvenamosios vietovės siekimui kurorto ar kurortinės teritorijos statuso, yra nepagrįsti. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo ir Agentūros Sprendimo teiginiai dėl poveikio gyvūnijai yra niekiniai. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacinėje dalyje nėra nei vieno savarankiško argumento, nei vieno pareiškėjo skundo argumento analizės, o tiesiog perrašomi ginčijamo Sprendimo motyvai, visiškai nesigilinant į tokių motyvų turinį. Tai nėra ir negali būti laikoma įrodymais, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, bei įstatymai, kuriais teismas vadovavosi.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas bus tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

25. Apeliaciniame skunde pareiškėjas, be kita ko, teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas šiurkščiai pažeidžia pareiškėjo konstitucinę ūkinės veiklos laisvę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str.). Pareiškėjo teigimu, vykstančios PAV procedūros chronologija ir administracinių bylų, kuriose priimti palankūs pareiškėjui teismo sprendimai, skaičius rodo, kad iš esmės pareiškėjo teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami ilgą laiko tarpą. PAV procedūra inicijuota dar 2003 m. Iki ginčijamo Sprendimo praėjo 21 metai, per kuriuos pareiškėjas nuginčijo ne vieną neteisėtą administracinį aktą, parengė visus teisės aktų reikalavimus atitinkančią PAV ataskaitą, atliko visas reikiamas procedūras, išsamiai, argumentuotai atsakė į visas suinteresuotos visuomenės pastabas, Šilutės rajono savivaldybės administracijos pamąstymus, atliko profesionalų aukščiausius profesinius standartus atitinkantį poveikio aplinkai vertinimą.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo ūkinės veiklos laisvės ribojimo (jo žodžiais – „ūkinės veiklos laisvės pažeidimo“), atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas siekia užsiimti naftos, t. y. Lietuvos žemės gelmėse glūdinčio gamtos ištekliaus, gavyba. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutarime konstatavo, jog žemės gelmės yra ypatingas natūralios gamtinės aplinkos objektas, priklausantis išimtinai valstybei ir jokiu būdu negalintis patekti kitų asmenų nuosavybėn. Žemės gelmių priskyrimas išimtinei valstybės nuosavybei yra konstitucinis pagrindas valstybei nustatyti specialų, ypatingą, palyginti su kitais gamtos objektais, žemės gelmių apsaugos ir naudojimo teisinį režimą. Todėl pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą (jau pradedant originalia 1995 m. šio įstatymo redakcija) užsiimti naftos gavyba reikia turėti leidimą tirti žemės gelmes ir leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes. Šių leidimų pareiškėjas neturi, jis užsiimti naftos gavyba neturi jokių teisių, todėl teigti, kad pareiškėjo ūkinė veikla yra neteisėtai ribojama ar kitaip pažeidžiama, nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjo argumentavimo fonas, kad, esą, jau daug metų pareiškėjas negali pradėti naftos gavybos, nors yra nuginčijęs daug administracinių aktų, nėra itin tikslus: iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad pareiškėjas, norėdamas pagreitinti procedūras, siekė gauti leidimą užsiimti naftos gavyba, skundė, esą, neteisėtą valstybės institucijų neveikimą, neišduodant minėto leidimo, siekė prisiteisti žalą, tačiau šie teisminiai procesai nebuvo palankūs pareiškėjui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-920-1188/2025, 2025 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-37-629/2025).

27. Minėta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutarime konstatavo, jog žemės gelmės yra ypatingas natūralios gamtinės aplinkos objektas, priklausantis išimtinai valstybei ir jokiu būdu negalintis patekti kitų asmenų nuosavybėn; žemės gelmių priskyrimas išimtinei valstybės nuosavybei yra konstitucinis pagrindas valstybei nustatyti specialų, ypatingą, palyginti su kitais gamtos objektais, žemės gelmių apsaugos ir naudojimo teisinį režimą. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota, jog pagal Konstituciją galimas ir toks bendrai tautos gerovei užtikrinti skirtas įstatymų leidėjo nustatytas su žemės gelmių naudojimu susijusios ūkinės veiklos teisinis reguliavimas, kuriuo leidžiama taikyti žemės gelmių tyrimo ir (arba) jų išteklių gavybos būdus (technologijas), galinčius kelti pavojų aplinkai ar žmonių sveikatai. Kartu pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas galimybę taikyti tokius žemės gelmių tyrimo ir (arba) jų išteklių gavybos būdus (technologijas), privalo nustatyti ir veiksmingas priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos tinkamai apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą, taip pat neleisti vykdyti tokios ūkinės veiklos, kuria neišvengiamai būtų padaryta žala aplinkai ir žmonių sveikatai. Šiomis priemonėmis turi būti užtikrinta, kad, be kita ko, būtų įvertintas galimas su žemės gelmių naudojimu susijusios ūkinės veiklos poveikis aplinkai, nustatytos aplinkai ir žmonių sveikatai apsaugoti skirtos šios veiklos sąlygos ir vykdoma veiksminga tokios veiklos (inter alia technologinių reikalavimų laikymosi) priežiūra. Pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas Įstatyme yra nustatęs tokį teisinį reguliavimą, jog prieš pradedant naftos, t. y. Lietuvos žemės gelmėse glūdinčio gamtos ištekliaus, gavybos ūkinę veiklą, anksčiau negu gauti leidimus tirti žemės gelmes ir naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes, būtina atlikti planuojamos ūkinės veiklos atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Taigi, ši administracinė byla yra ne apie ūkinės veiklos ribojimą, o dar tik apie planuojamos, t. y. ketinamos vykdyti ateityje, ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Būtent dar ir dėl šių argumentų pareiškėjo teiginiai apie, esą, pažeidžiamą jo ūkinės veiklos laisvę nėra pagrįsti.

28. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, jog Agentūros pozicija, kad pareiškėjas turėtų atlikti PAV vertinimą, skirtą I-ajam – žvalgybos – etapui įvertinti, ir tik įgyvendinęs nurodytą etapą atlikti II-ojo – gavybos – etapo vertinimą, ne tik nėra pagrįsta jokiais teisės aktais, bet ir realiai prieštarauja bet kokiems logikos ir aplinkosaugos principams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai nesutinka su tokiais apeliacinio skundo teiginiais. Minėta, kad pagal Žemės gelmių įstatymą (jau pradedant originalia 1995 m. šio įstatymo redakcija) užsiimti naftos gavyba reikia turėti leidimą tirti žemės gelmes ir leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes. Kitaip tariant, pagal Žemės gelmių įstatymą žemės gelmių tyrimas ir žemės gelmių išteklių ar ertmių naudojimas yra dvi skirtingos ūkinės veiklos, kurioms reikia atskirų leidimų (originalioje 1995 m. Žemės gelmių įstatymo redakcijoje šioms veikloms buvo nustatyti skirtingi III ir IV skirsniai, vėliau ir iki šiol – III ir IV skyriai). Šioms veikloms pagal Įstatyme nustatytas procedūras kiekvienai atskirai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. To pareiškėjas neatliko, todėl skundžiamas Sprendimas šiuo aspektu yra visiškai pagrįstas ir teisėtas.

29. Pasak pareiškėjo, ginčui yra taikytinos materialiosios teisės normos, galiojusios poveikio aplinkai vertinimo proceso pradėjimo metu ir dėl to, esą, tarp proceso šalių ginčo nėra. Pirmosios instancijos teismas sprendime vadovaujasi Įstatymo 2023 m. birželio 26 d. redakcija, kuri netaikoma nagrinėjamam ginčui ir vykstančiai PAV procedūrai. Agentūra Sprendime remiasi šio įstatymo 2 priede nustatytais 2.5 ir 2.6 papunkčiais, kurių nėra ginčui taikytinoje Įstatymo redakcijoje. Pasak pareiškėjo, iš esmės pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ginčui taikytinų materialiosios teisės normų. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šie formalūs pareiškėjo argumentai nesukelia jokių rimtų abejonių pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Įstatymas nėra skirtas ūkinių veiklų reguliavimui: minėta, kad būtent Žemės gelmių įstatyme yra nustatytos skirtingos ūkinės veiklos, kurioms tame įstatyme skirti III ir IV skyriai (anksčiau – skirsniai) reguliuoti, t. y. žemės gelmių tyrimas ir žemės gelmių išteklių ar ertmių naudojimas. Tuo tarpu Įstatyme yra nustatoma, kokioms planuojamoms ūkio veikloms yra privaloma atlikti PAV atranką. Taigi, jau Įstatymo (2000 m. balandžio 18 d. redakcija) 2 priedo 2.2 ir 2.6 papunkčiuose buvo nurodoma, kad tiek gręžiniams tirti žemės gelmes, tiek žemės gelmių angliavandenilių (naftos) naudojimui reikia privalomai atlikti PAV atranką. Toks reguliavimas iš esmės išliko iki šiol: antai, Įstatymo (aktualioje 2025 m. birželio 25 d. redakcija) 2 priedo 2.2, 2.3 ir 2.6 papunkčiuose nurodoma, kad tiek gręžiniams tirti žemės gelmes, tiek žemės gelmių angliavandenilių (naftos) naudojimui reikia privalomai atlikti poveikio aplinkai vertinimo atranką.

30. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginiais, kuriais buvo pritarta Sprendimo išvadoms, jog pareiškėjo planuojama ūkinė veikla (tiksliau – dvi veiklos) prieštarauja Šilutės rajono savivaldybės teritorijų planams ir Kintų gyvenamosios vietovės siekimui kurorto ar kurortinės teritorijos statuso, be to, pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismo ir Agentūros Sprendimo teiginiai dėl poveikio gyvūnijai yra niekiniai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad poveikio aplinkai vertinimas pats savaime negali būti laikomas objektyviai konkrečiu, nes pagal galiojančioje Įstatymo redakcijoje pateiktą apibrėžimą „poveikis aplinkai – aplinkos pokytis, numatomas dėl planuojamos ūkinės veiklos“ (ar anksčiau galiojusioje Įstatymo redakcijoje „poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio priežastis yra planuojama ūkinė veikla“). Kitaip tariant, poveikio aplinkai vertinimas yra prognozė, kai sprendžiama, kokį poveikį planuojama ūkinė veikla padarys aplinkai, kuri yra suprantama labai plačiai, t. y. aplinka nėra vien tik gamtos objektai, bet yra siejama ir su visuomenės gyvenamąja aplinka (žr. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme pateikiamą „aplinkos“ sąvoką). Šiuo atveju, pareiškėjas, rengdamas PAV ataskaitą, turėjo įtikinti įgaliotą valstybės instituciją – Agentūrą, kad pareiškėjo planuojamos vykdyti veiklos nepadarys neatitaisomos žalos aplinkai, tačiau to, kaip nurodyta Sprendime, neatliko. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ABTĮ įrodymų vertinimo taisyklėmis, vertino Sprendime pateiktus argumentus, kodėl nesutinkama su PAV ataskaitoje pateiktomis prognozėmis, ir padarė analogiškas išvadas, pateiktoms Sprendime.

31. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų įvertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydamas jas neteisingomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

33. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas (nepasisakyta dėl visų pareiškėjo argumentų), nes juos paneigia skundžiamo teismo sprendimo turinys. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų, esminių proceso dalyvių argumentų, nurodė teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 34/1996/753/952). EŽTT praktikoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/91). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat vadovaujasi šia praktika (žr., pvz., 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1520-662/2020 ir kt.). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo netenkinantys motyvai negali būti prilyginami motyvų nebuvimui ar nepasisakymui apie nagrinėjamos administracinės bylos esmę. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės laikėsi atsakovo pozicijos, nagrinėjamu atveju nėra ydinga, nes viešasis teisinis argumentavimas nėra saugomas autorinės teisės normomis; argumentavimas turi būti racionalus, kartu nuoseklus, aiškus, suprantamas, todėl kai kuriais atvejais, o, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ypač nagrinėjamu atveju, būtų buvę net beprasmiška remtis kitokiomis formuluotėmis negu savo procesiniuose dokumentuose rėmėsi atsakovas: teisinis argumentavimas ir motyvavimas neturėtų būti itin originalus savo formuluotėmis, nes taip būtų prarandamas teisinis nuoseklumas, aiškumas, suprantamumas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-574-815/2024).

35. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia pareiškėjas, tinkamai, pagrįstai ir teisingai išaiškino teisės nuostatas, tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes teisės nuostatų kontekste, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo naikinti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Visi kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra nei tokios teisinės svarbos, nei aktualumo, kad bent leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

36. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.