Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Pajūrio tyrimų ir planavimo centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundžiamo Sprendimo 12 punkte nurodyti motyvai, kuriais Agentūra rėmėsi priimdama sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Pareiškėja aptaria atskirus Sprendimo 12 punkto papunkčius bei pateikia argumentus.

Agentūros Sprendimo 12.2 papunktyje Agentūra, neturėdama tikslių duomenų apie fluido sudėtį ir angliavandenilių kiekį šio poveikio aplinkai vertinimo metu negali objektyviai įvertinti kokį poveikį aplinkai gali daryti planuojamo ūkinės veiklos II etapas, kurio metu numatoma naftos gavyba (fluido išgavimas iš eksploatuojamo gręžinio; fluido separavimas, atskiriant naftą, dujas, sūrimą; atskirtų naftos dujų šalinimas deginant fakele arba naftos dujų panaudojimas elektros energijos gavybai; naftos saugojimas; naftos realizavimas (pakrovimas ir išvežimas); sūrimo saugojimas; sūrimo transportavimas). Skundžiamo Sprendimo 3 punkte Agentūra konstatavo, kad pareiškėjos planuojama ūkinė veikla atitinka Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 priedo 2 punkte nurodytą veiklą - gavyba ir perdirbamoji pramonė, 2.1 Naftos gavyba ar jos perdirbimas (išskyrus tepalo gamybą iš nevalytos naftos), todėl, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Ir nors skundžiamo Sprendimo 3 dalyje atsakovas nurodė, kad planuojama ūkinė veikla (naftos gavyba) turi būti vertinama, bet iš esmės skundžiamo Sprendimo 12.2 punkte atsisakė tai padaryti manipuliuodamas geologiniais terminais “angliavandenilių išteklių bandomoji gavyba“ bei “angliavandenilių išteklių naudojimas (gavyba)”. Reali, fizinė naftos gavyba, nepriklausomai ar tai būtų vadinama “bandomoji gavyba” ar “naudojimas (gavyba)” yra pradedama į išgręžtą gręžinį nuleidus eksploatacinę koloną. Poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) ataskaitoje yra pateikti turimi žemės gelmių tyrimo duomenys, leidžiantys pareiškėjai iš anksto planuoti fluido išgavimą iš eksploatuojamo gręžinio; fluido separavimą, atskiriant naftą, dujas, sūrimą; atskirtų naftos dujų šalinimą deginant fakele arba naftos dujų panaudojimą elektros energijos gavybai; naftos saugojimą; naftos realizavimą (pakrovimą ir išvežimą). Pareiškėja ūkinę veiklą planuoja nuo gręžinio aikštelės statybos (ūkinės veiklos pradžios) iki gręžinio likvidavimo (pasibaigus ūkinei veiklai), kaip įpareigoja Įstatymo 3 straipsnio 9 dalis. Pagal nurodytą Įstatymo nuostatą būtina įvertinti galimą suminį poveikį aplinkai, todėl atliekant poveikio aplinkai vertinimą turi būti nagrinėjami visi planuojami funkciškai ir (ar) chronologiškai susiję tos pačios planuojamos ūkinės veiklos objektai t. y. gręžinių gręžimas / įrengimas ir naftos gavyba iš jų. PAV ataskaitoje numatyta, kad naftos gavyba iš telkinio būtų vykdoma po telkinio išteklių aprobavimo bei naudojimo projekto parengimo ir jo patvirtinimo įstatymų nustatyta tvarka. Tiek bandomąją gavybą, tiek naudojimą (gavybą) administruoja ir kontroliuoja Lietuvos geologijos tarnyba (toliau – LGT), be jos patvirtintų gręžinio projekto, darbų projekto bei naudojimo projekto jokia veikla negali būti ir nebūtų vykdoma. Kartu pažymi, kad PAV ataskaitoje aiškiai apibrėžtas vertinamas objektas ir įvardinta kokie yra planuojami išgauti, sandėliuoti ir transportuoti naftos kiekiai.

Agentūra Sprendimo 12.3 papunktyje nurodo, kad atsižvelgus į pastaraisias metais dėl klimato kaitos dažnėjančius potvynius, kurių metu išsiliejęs vanduo ir ledai griauna pylimus, apsemia gyvenvietes ardo kelius, planuojamos ūkinės veiklos vykdymas numatytoje teritorijoje net ir pritaikius ataskaitoje nurodytas poveikį aplinkai mažinančias priemones (pylimus, stabdyti naftos transportavimą, ar gavybą) avarijos / ekstremalios situacijos atveju (pvz. potvynio metu pralaužus pylimą) gali padaryti reikšmingą neigiamą aplinkos elementams ir gali negrįžtamai pabloginti aplinkos būklę. Agentūra nenurodė, kokiais duomenimis / metodais rėmėsi konstatuodama kaip faktą “dėl klimato kaitos dažnėjančius potvynius, kurių metu išsiliejęs vanduo ir ledai griauna pylimus, apsemia gyvenvietes ardo kelius”. Agentūra taip pat nepagrindė savo išvados, kad planuojama ūkinė veikla “net ir pritaikius ataskaitoje nurodytos poveikį aplinkai mažinančios priemonės (pylimas, naftos transportavimą ar naftos gavybos sustabdymas) avarijos/ekstremalios situacijos atveju gali padaryti reikšmingą neigiamą aplinkos elementams ir gali negrįžtamai pabloginti aplinkos būklę”. PAV ataskaitos 4.1.8 paveiksle parodytas galimas teritorijų užliejimas pagal skirtingas sniego tirpsmo ir liūčių sukeliamų potvynių tikimybės reikšmes. Pagal šiuos žemėlapius planuojama naftos gavybos aikštelės Nr. 1 teritorija nepatenka į didelės ir vidutinės tikimybės sniego tirpsmo ir liūčių sukeliamų potvynių zonas. Dalis žemės sklypo gali būti užliejama esant mažos tikimybės potvyniui. Planuojamos ūkinės veiklos vieta žemės sklype parinkta taip, kad nepakliūtų į žemės sklypo dalis, kurios gali būti užlietos esant bet kokios tikimybės sniego tirpsmo ir liūčių sukeliamam potvyniui, t. y. naftos gavybai ir gręžinių įrengimui skirta aikštelė Nr. 1 į potvynio grėsmės teritorijas nepatenka.

Agentūra Sprendimo 12.4 papunktyje nurodė, kad planuojamos ūkinės veiklos gretimoje aplinkoje (visais alternatyvų atvejais) yra saugomos teritorijos, kuriose yra aptinkamos (veisimosi ar migracijos metu) europiniu ir nacionaliniu mastu saugomos gyvūnų rūšys. Statybos metu vykdant žemės kasimo darbus, būtų sunaikinti dirvožemyje bei antžeminėje dalyje gyvenantys bestuburiai, smulkieji žinduoliai (pvz. peliniai graužikai) netektų buveinių, būtų sunaikintos varliagyvių, roplių ir žinduolių (tame tarpe šikšnosparnių) laikino buvimo ar mitybos vietos. Gręžinio gręžimo metu dėl padidinto triukšmo bei taršos kvapais, šviesa, vibracija būtų sutrikdyta žinduolių ir paukščių migracija. Agentūra nenurodo, kokie teisės aktai reikalauja, kad šiuo konkrečiu atveju planuojamos ūkinės veiklos žemės ūkio paskirties žemėje būtų reikalaujama dirvožemyje bei antžeminėje dalyje saugoti bestuburius, smulkiųjų žinduolių (pvz. pelinių graužikų) buveines, varliagyvių, roplių ir žinduolių (tame tarpe šikšnosparnių) laikino buvimo ar mitybos vietas. Pažymi, kad nei vienos alternatyvos atveju planuojamose naftos gavybos aikštelių teritorijose nėra identifikuota statinių ar medžių, tinkamų šikšnosparnių buveinėms, kuriuos galėtų paveikti (būtų reikalinga griauti ar kirsti) naftos gręžinių įrengimo ar gavybos darbai. Agentūra taip pat nenurodė, kuo rėmėsi nuspręsdama, kad gręžinio gręžimo metu dėl padidinto triukšmo bei taršos kvapais, šviesa, vibracija būtų sutrikdyta žinduolių ir paukščių migracija. Atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba informavo Agentūrą: - 2016 m. sausio 19 d. raštu Nr. (4)-V3-65(7.21), kad pritaria ataskaitos kokybei ir neprieštarauja, kad būtų įgyvendinama planuojama naftos gavyba, laikantis sekančių sąlygų: 1) Statybos darbų Nr.2 aikštelėje nevykdyti pavasarinės paukščių migracijos metu (kovo - balandžio mėn.); 2) tamsiuoju paros metu apšviesti gręžinio bokštą; 3) įrengti horizontalų ir uždengtą dujų deginimo fakelą (skundžiamo sprendimo 8.2 punktas); - 2022 m. kovo 23 d. raštu Nr. (4)-V3-437, kad situacija iš esmės nepasikeitusi, todėl 2016 m. sausio 19 d. raštu Nr. (4)-V3-65(7.21) priimtos išvados nekeičia.

Agentūra Sprendimo 12.5 papunktyje nurodė, kad atsižvelgus į Šilutės rajono savivaldybės nepritarimą ataskaitai ir planuojamai ūkinei veiklai, planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas aikštelėse Nr. 2 ir Nr. 3 prieštarauja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 92 straipsnio nuostatoms, nes norint vykdyt darbus melioruotoje žemėje, statybos įstatyme ar žemės ūkio ministro nustatyta tvarka negavus savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto savivaldybės administracijos atstovo pritarimo projektui ar numatomai veiklai draudžiama vykdyti kasybos darbus, statybos reikmėms kasti gruntą, pilti atvežtinį gruntą ar vykdyti požeminius darbus; statyti ar rekonstruoti statinius, įrengti įrenginius; vykdyti gręžimo ir (ar) kasimo darbus didesniame kaip 0,7 metro gylyje, sprogdinimo darbus, atliekamus tiesioginio žemės gelmių geologinio tyrimo metu. Pareiškėja nurodo, kad Agentūra nepagrįstai nusprendė, kad Šilutės rajono savivaldybės nepritarimas PAV ataskaitai ir planuojamai ūkinei veiklai aikštelėse Nr. 2 ir Nr. 3 reiškia Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 92 straipsnyje nurodytam viešojo administravimo subjekto sprendimui. Tai visiškai atskiras / savarankiškas viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuris turėtų būti priimamas pagal atskiras procedūras, pareiškėjai kreipusis dėl tokio pritarimo ir kurį pareiškėja galėtų skųsti administracine tvarka. Visi darbams pradėti reikalingi projektai bus derinami įstatymų nustatyta tvarka. Joks teisės aktas nereikalauja gauti leidimus iki pradedant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.

Agentūra Sprendimo 12.7 papunktyje nurodo, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas Kuršių marių artimoje aplinkoje ir su planuojama ūkine veikla susiję poveikiai, tokie kaip vandens apie 1200 m³ iš Kuršių marių paėmimas gręžinio įrengimui, praplovimo skiedinio gamybai, dirvožemio nukasimas, triukšmas, vibracija, šviesa, galimas teršalų patekimas į gruntą (avarijos atveju) gali pažeisti hidrologinį režimą ir pakeisti ar kitaip reikšmingai pabloginti saugomos natūralios buveinės ir rūšių buveinės būklę. Planuojamos ūkinės veiklos metu planuojamus naudoti cheminių medžiagų kiekius, susidarančių atliekų kiekius bei įvertinus planuojamus išmesti teršalų kiekius planuojamos ūkinės veiklos avarijos atveju gali turėti grįžtamąjį poveikį aplinkos elementams (dirvožemiui, vandeniui, buveinėms ir kt.) ir pabloginti Kuršių marių ekologinę būklę. Dėl užliejamų teritorijų ir kelių, potvynio metu planuojamos ūkinės veiklos aikštelės įvykus avarijai (pvz. pralaužus pylimą, gaisro atveju ar kt.) pagalbos tarnyboms būtų sudėtinga pasiekti avarijos vietą ir / ar imtis avarijos likvidavimo veiksmų, lokalizuoti avarijos vietą, surinkti išsiliejusius teršalus. Agentūra nenurodė, kokiomis priemonėmis, metodais ir kaip nustatė 1200 m³ vandens paėmimo iš Kuršių marių neigiamą poveikį Kuršių marių hidrologiniam režimui. Pažymi, kad Agentūra savo raštuose teikdama pastabas ir klausimus PAV ataskaitai nekvestionavo šio vandens kiekio paėmimo iš Kuršių marių ir nesiūlė planuoti kitų technologinių vandens naudojimo alternatyvų. Agentūra pripažino, kad vertinimo subjektas, atsakingas už saugą, išnagrinėjęs jo kompetencijai priskirtus klausimus pritarė PAV ataskaitai ir planuojamai ūkinei veiklai: - Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilutės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 2015 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 1-21-284 pritarė ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybėms; - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2022 m. kovo 10 d. raštu Nr. 9.4-3-608 paprašė papildyti ir patikslinti ataskaitą pagal pateiktas pastabas; - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2022 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 9.4-3-3362/2022(11.3.135E) nurodė, kad pritaria papildytai ataskaitai ir planuojamai ūkinei veiklai.

Agentūra Sprendimo 12.8 papunktyje nurodo, kad įvertinusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymus nustatė, kad planuojama ūkinė veikla neatitinka vietos bendruomenės lūkesčių, noro gyventi švarioje ir saugioje aplinkoje, o PAV dokumento rengėjas bei planuojamos ūkinės veiklos organizatorius nepateikė siūlymų ar kompensavimo priemonių bendruomenės praradimams kompensuoti. Agentūra nenurodė objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, kad planuojama ūkinė veikla sukurs nešvarią ir nesaugią aplinką, o gyvenimo pasikeitimai įgaus tokius pokyčius, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius turėtų numatyti kompensavimo priemones bendruomenės praradimams kompensuoti. Pažymi, kad PAV ataskaitoje yra išsamiai įvertinta kaip planuojama ūkinė veikla gali įtakoti vietos socialinę - ekonominę aplinką, įtakoti Šilutės rajono savivaldybės strateginio 2015–2024 m. plano keliamų tikslų ir uždavinių analizuojamoje teritorijoje įgyvendinimą bei prisidėti prie kurortinės vizijos įgyvendinimo. Pareiškėja nurodo, kad skundžiame Sprendime tik abstrakčiai nurodyta, kad pagal parengtą PAV ataskaitą planuojama ūkinė veikla - UAB „Minijos nafta“ naftos gavyba Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų. Kokių konkrečių aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų neatitinka planuojama ūkinė veikla Agentūra nenurodo, tik motyvuose išdėsto savo pasvarstymus. Todėl sprendimas, nepagrįstas teisės aktų nuostatomis negali būti laikomas teisėtu. Jis atima galimybę pareiškėjui veiksmingai gintis. Toks sprendimas turi būti panaikintas.

Agentūros sprendimo 12.3 papunktyje nurodytas motyvas išdėstytas vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais, įvertinus PAV ataskaitoje pateiktos informacijos visumą apie galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai; įvertinus numatomą naftos gręžinių statybos ir planuojamų technologinių įrenginių ir procesų daroma poveikį aplinkos elementams (dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skiriant Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, taip pat kitoms pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims, materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai), įvertinus naudojamų žaliavų (cheminių medžiagų) kiekius ir jų galimą pasklidimą avarijų/ ekstremalių situacijų atveju bei atsižvelgus į planuojamos ūkinės veiklos vietovės ypatumus, saugomų ir rekreacinių teritorijų artumą, gruntinio vandens lygį, sniego tirpsmo ir liūčių potvynių žemėlapius. Agentūra, išdėstydama skundžiamo Sprendimo 12.3 motyvą, rėmėsi poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo parengtoje PAV ataskaitoje esančiais duomenimis, teigiančiais, kad Kintų miestelis, kurio ribose yra analizuojamos alternatyvios veiklos vietos, yra betarpiškoje Kuršių marių pakrantės smėlingoje banguotoje lygumoje ir virš jūros lygio žemės paviršius tėra pakilęs tik iki 0,7–1,5 m altitudės. Vietovė yra hidrogeologiškai bei hidrodinamiškai aktyvioje teritorijoje, kurioje egzistuoja tamprūs paviršinio ir požeminio vandens hidrauliniai ryšiai, stebimi ryškūs hidrologinių – hidromorfologinių sąlygų esminiai skirtumai net atskiruose nedideliuose plotuose, atsirandantys dėl galingų pavasario potvynių, dažnų cikloninių lietų ir atodrėkių žiemą, žymaus vėjinės patvankos veiksnio. Vyrauja ryškus poplūdžių hidrodinaminis režimas su intensyviais ir staigiais vandens lygio pakilimais per ištisus metus, tas liečia ne tik paviršinį, bet ir gruntinį vandenį. Agentūra taip pat vadovavosi Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. D1-655 „Dėl potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapių patvirtinimo“, pagal kuriuos aikštelės Nr. 1 ir aikštelės Nr. 2 žemės sklypai patenka į potvynių grėsmės teritorijas. Planuojamos ūkinės veiklos vietos alternatyvos patenka į mažos tikimybės maksimalios tikėtinos 4 m patvankos ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizikos teritoriją. Aikštelėse Nr. 2 ir Nr. 3 bei keliuose 10v22 ir 10v19 esant maksimaliai – 4 metrų ledo sangrūdos patvankai, galimi užliejimai. Aikštelės Nr. 2 teritorijoje esant 4 m ledų sangrūdos potvyniui, prognozuojamas vandens gylis iki 5,2 m. Tokio gylio potvynio priemonių neigiamam poveikiui išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti numatyti nėra galimybių. Aikštelės Nr. 3 teritorijoje, esant 4 m ledų sangrūdos potvyniui prognozuojamas vandens gylis iki 1,1 m, jam išvengti numatyta apsaugos nuo potvynių priemonė – pylimai. Keliuose 10v22 ir 10v19 prognozuojamas didžiausias vandens gylis esant ledo sangrūdai – atitinkamai iki 3,0 m ir iki 4,7 m. Techninių priemonių neigiamam tokio lygio potvynio poveikiui išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti keliuose 10v22 ir 10v19 nėra galimybių numatyti, todėl numatoma, kad įvykus tokio lygio potvyniui, naftos ir sūrymo transportavimas šiais keliais negalimas. Potvynio metu transportas buvo planuojamas nukreipti per Kintų gyvenvietę praeinančiu rajoniniu keliu Nr. 2201 Priekulė – Sakučiai – Ventė. Nesant galimybei nukreipti transporto eismą per Kintų gyvenvietę, naftos ir / arba sūrymo išvežimą būtų reikalinga stabdyti, atitinkamai būtų stabdomi naftos gavybos darbai. Potvynio metu naftos gręžimo / gavybos aikštelėje net ir sustabdžius veiklą avarijos tikimybė išlieka, o pagalbą teikiančioms ir specialiosioms tarnyboms dėl sniego tirpsmo ir liūčių sukeltų potvynių patekti į įvykio vietą ir / ar atgabenti reikiamą įrangą avarijos padariniams šalinti būtų sudėtinga (ar net neįmanoma). Planuojamos ūkinės veiklos vykdymas numatytoje teritorijoje, net ir pritaikius ataskaitoje nurodytas poveikį aplinkai mažinančias priemones (pylimus, stabdyti naftos transportavimą ar gavybą) avarijos / ekstremalios situacijos atveju (pvz. potvynio metu pralaužus pylimą; išsiliejus ir / ar pasklidus cheminėms medžiagoms, naftos produktams) gali padaryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkos elementams ir gali negrįžtamai pabloginti aplinkos būklę. Planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje gruntinis vanduo dėl išsidėstymo arti žemės paviršiaus yra lengvai pažeidžiamas antropogeninės taršos. Išlieka tikimybė, kad planuojamos ūkinės veiklos avarijos atveju dirvožemis ir gruntinis vanduo gali būti užterštas ne tik planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje, bet ir už jos ribų. Įrengiant naftos gręžinių gręžimo ir gavybos aikšteles bei privažiavimo kelius būtų nuimamas derlingas dirvožemio sluoksnis, būtų supilami apsauginiai pylimai, įrengiamos betonuotos aikštelės (gręžinių gręžimo, talpyklų, autocisternų pildymo, pakrovimo zonose), įrengiamos talpyklos 8*50 m³ (naftos, sūrymo ir kt.), technologiniai vamzdynai, fakelas dujų sudeginimui, apšvietimas (gręžimo bokštui nakties metu apšviesti), taigi planuojamos aikštelės, kurios šiuo metu yra natūrali arba šienaujama pieva virstų naftos gręžinių technologinėmis aikštelėmis su inžinieriniais įrenginiais, vamzdynais, talpyklomis, naftos ir kitų cheminių medžiagų saugyklomis. Toks dėl planuojamos ūkinės veiklios numatomas vizualinių savybių pokytis mažintų kraštovaizdžio estetinę vertę ir darytų neigiamą poveikį kraštovaizdžio būklei, bei visuomenės (psichikos, emocinei) sveikatai. Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas aikštelėje Nr. 1, Nr. 2 ar Nr. 3 darytų tiesioginį ir netiesioginį reikšmingą neigiamą poveikį saugomoms paukščių, gyvūnų (žinduolių), varliagyvių, roplių ir šikšnosparnių rūšims, kadangi jų maitinimuisi, perėjimui, dauginimuisi, migracijai tinkamų plotų sumažėtų ar neliktų, todėl galimas ir pačių saugomų paukščių (jūrinių erelių ir kt.), žinduolių (tame tarpe šikšnosparnių), roplių, varliagyvių rūšies (-ių) sumažėjimas ar išnykimas. Gyvūnai ir paukščiai patekę į naftos gavybos aikšteles gali patirti neigiama fiziologinį – cheminį poveikį (apsinuodyti, susižeisti ir pan.) dėl planuojamos ūkinės veiklos sukeliamos taršos (triukšmo, vibracijos dėl gręžimo, oro teršalų, šviesos ir kt.), technologinių įrenginių (siurblių, fakelo ir kt.) darbo bei galimų avarijų ir jų metu galinčių pasklisti teršalų (cheminių medžiagų, naftos, sūrymo ir pan.) poveikio.

Agentūros sprendime 12.4 papunktyje išdėstytas motyvas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata „Gamtinio pobūdžio saugomas teritorijas ir kitas aplinkos apsaugos požiūriu svarbias bei pakankamai natūralias teritorijas, garantuojančias bendrą kraštovaizdžio stabilumą, į bendrą kraštotvarkos ekologinio kompensavimo zonų sistemą jungia gamtinis karkasas. Pažymi, kad planuojamos veiklos teritorijos ribojasi su saugomomis teritorijomis (aikštelė Nr. 1) arba yra arti saugomų teritorijų (aikštelė Nr. 2 ir Nr. 3). Aikštelė Nr.1 ribojasi su Nemuno deltos buveinių apsaugai svarbiomis teritorijomis (BAST) ir paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis (PAST), Nemuno deltos regioniniu parku, Kuršių marių biosferos poligonu, BAST Kuršių marios. Aikštelė Nr. 2 yra vos 166 m atstumu nutolusi nuo Kintų telmologinio draustinio, 170 m atstumu nuo miško. Nuo Aikštelės Nr. 3 Nemuno deltos regioninis parkas vakarų pusėje nutolęs 315 m atstumu, iš rytų bei pietų pusės – kiek daugiau nei 315 m atstumu. Skundžiamo Sprendimo 12.4 papunkčio motyvas išdėstytas vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies, 32³ straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 2 straipsnio 9, 18 dalių nuostatomis siekiant, kad įgyvendinant planuojamą ūkinę veiklą nebūtų padaryta žala aplinkai, kadangi įrengiant naftos gręžinius naftos žvalgybai ir gavybai, bei naftos gavybos metu galimas tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; bei siekiant nepadaryti reikšmingo neigiamo poveikio rūšies buveinei ar natūraliai buveinei dėl rūšies buveinės ar natūralios buveinės užimamo ploto sumažėjimo. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 2 straipsnio 9 punkto nuostatomis, palanki rūšies apsaugos būklė – būklė, kai rūšies populiacijos pokyčiai rodo, kad populiacija pajėgi ilgą laiką išlikti gyvybinga savo natūralioje buveinėje, o rūšies natūralus arealas nemažėja, taip pat nėra tikėtina, kad ateityje mažės, be to, buveinė, kurioje populiacija galės išlikti ilgą laiką, yra ir tikėtina, kad bus pakankamai didelė. Atkreipia dėmesį, kad sklype Nr. 1 esanti aikštelė yra proskyna miške, Kuršių marių pakrantėje, kurioje ūkinė veikla nevykdoma. Vykdant statybos darbus bei eksploatacijos metu (dėl trikdymo) būtų sutrikdyta įprastinė miško gyvūnų migracija (lauko tyrimų metu šioje teritorijoje buvo stebėtas briedis). PAV ataskaitoje pateikta informacija, kad aikštelės Nr. 1 teritorijoje aptinkamos 29 žinduolių rūšys. Taip pat Aikštelė Nr.1 išsiskiria stebėtų paukščių rūšių įvairove bei gausa (PAV ataskaitos 4.5.2 lentelė) – stebėta 51 paukščių rūšis. Panaši situacija yra aikštelėje Nr. 2. Joje aptinkama 14 žinduolių rūšių ir 15 paukščių rūšių, tarp kurių saugomi: jūrinis erelis, pilkoji gervė, švygžda, griežlė, paprastasis griciukas. Aikštelėje Nr. 3 stebėtos 35 paukščių rūšys. Pažymi, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas aikštelėse Nr. 1, Nr. 2 ar Nr. 3 darytų tiesioginį ir netiesioginį reikšmingą neigiamą poveikį saugomoms paukščių, gyvūnų (žinduolių), varliagyvių, roplių ir šikšnosparnių rūšims, kadangi sumažėtų ar neliktų jų maitinimuisi, perėjimui, dauginimuisi, migracijai tinkamų plotų, todėl galimas ir pačių saugomų paukščių (jūrinių erelių ir kt.), žinduolių (tame tarpe šikšnosparnių), roplių, varliagyvių rūšies (-ių) sumažėjimas ar išnykimas.

Skundžiamo Sprendimo 12.7 papunktyje nurodyta, kad Agentūros skundžiamo Sprendimo 12.7 papunkčio motyvai išdėstyti, atsižvelgus į ataskaitoje pateiktą informaciją bei skundžiamo sprendimo 12.1 – 12.4 papunkčius.

Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad Kintų miestelio bendruomenė, kaip suinteresuota visuomenė aktyviai dalyvavo poveikio aplinkai vertinimo procese ir nepritarė planuojamai ūkinei veiklai. Agentūra, vadovaudamasi Aplinkos apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punktu, įvertino ir atsižvelgė į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl atliekamo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir galimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kurie buvo poveikio aplinkai vertinimo proceso metu buvo gauti Kintų bendruomenės 2015 m. liepos 23 d. raštu Nr. 12, 2015 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 13, 2015 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 14, 2016 m. vasario 12 d. raštu Nr. 1 ir 2022 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. (22)-12.9. Agentūros Sprendime 12.8 motyvas išdėstytas vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, įvertinus visuomenės aktyvų dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese, įvertinus pastabas ir PAV ataskaitoje pateiktos informacijos visumą apie galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai. Agentūra, įvertinusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymus nustatė, kad planuojama ūkinė veikla neatitinka vietos bendruomenės lūkesčių, noro gyventi švarioje ir saugioje aplinkoje, o PAV dokumento rengėjas bei planuojamos ūkinės veiklos organizatorius nepateikė siūlymų ar kompensavimo priemonių bendruomenei praradimams kompensuoti.

4. Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovės atstovės teismo posėdyje su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

6. Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas“ (rengėjas) parengė UAB „Minijos nafta“ (planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas)) PAV ataskaitą (2024 m. kovo 14 d.). PAV ataskaita buvo pateikta derinimui ir tvirtinimui Agentūrai (po pastabų).

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus ir vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, Agentūra priėmė Sprendimą: pagal parengtą ataskaitą planuojama ūkinė veikla – UAB „Minijos nafta“ naftos gavyba Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) – neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų ir gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, sukelti reikšmingų neigiamų padarinių dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, vandeniui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, tame tarpe Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai, taip pat gali būti pažeidžiama dėl ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų, todėl neleistina pasirinktoje vietoje.

7. Įstatymo (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2023 m. birželio 26 d.) 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad planuojama ūkinė veikla – numatoma ūkinė veikla, apimanti statybą, statinių rekonstravimą, gamybą, technologinės įrangos ir gamybos proceso diegimą, modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio ar rūšies keitimą, žemės gelmių išteklių gavybą ir ertmių naudojimą, kitų gamtos išteklių naudojimą, žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos projektuose numatomą veiklą ir kitą galinčią daryti poveikį aplinkai ūkinę veiklą.

Įstatymo (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2023 m. birželio 26 d.) 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas – planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir išvadų teikimo procesas, kuris apima: 1) poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo atliekamą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, poveikio aplinkai vertinimo programos, jeigu poveikio aplinkai vertinimo programa rengiama šio įstatymo nustatyta tvarka, ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos parengimą; 2) poveikio aplinkai vertinimo subjektų atliekamą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, taip pat suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą ir išvadų dėl poveikio aplinkai vertinimo programos ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos bei planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai parengimą; 3) visuomenės informavimą, suinteresuotos visuomenės dalyvavimą poveikio aplinkai vertinimo procese, kai atliekamas tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas, – ir konsultacijas su kitomis valstybėmis; 4) atsakingosios institucijos atliekamą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimą ir įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą ir įvertinimą, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus pateiktos papildomos informacijos nagrinėjimą ir įvertinimą, atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo programos, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, į tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo, jeigu toks atliktas, rezultatus; 5) atsakingosios institucijos sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimą ir jo viešinimą.

Įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2000 m. balandžio 18 d. iki 2005 m,. birželio 20 d.) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Ši veikla yra įrašyta į: 1) planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (1 priedėlis). 1 priedėlio 2 punkte nurodyta veikla: 2. Gavyba ir perdirbamoji pramonė: 2.1. Naftos gavyba ar jos perdirbimas (išskyrus tepalo gamybą iš nevalytos naftos).

Įstatymo (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2023 m. birželio 26 d.) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą, nurodytą šio įstatymo 1 priede. Įstatymo 1 priedo 2 punkte nurodyta veikla: 2 Gavyba ir perdirbamoji pramonė: 2.1. papunktyje nurodyta: tradicinių angliavandenilių (naftos) gavyba Lietuvos Respublikos žemyninėje dalyje (kai telkinyje išgaunama daugiau kaip 500 tonų naftos per parą).

Žemės gelmių įstatymo (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2023 m. liepos 1 d.) 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad angliavandenilių išteklių tyrimo gręžinio projektas rengiamas atlikus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras ir priėmus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, arba priėmus sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus. Angliavandenilių išteklių tyrimo gręžinio projekte turi būti numatytos poveikio aplinkai vertinimo arba atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų metu priimtų planuojamos ūkinės veiklos vykdymo sprendinių įgyvendinimo priemonės.

Žemės gelmių įstatymo (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2023 m. liepos 1 d.) 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad angliavandenilių ištekliai naudojami pagal angliavandenilių išteklių naudojimo projektą, kuris rengiamas aprobavus angliavandenilių telkinio išteklius, kuriuos planuojama naudoti, ir po aprobavimo atlikus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, ir priėmus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, arba priėmus sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus.

8. PAV ataskaitoje nurodyta, kad UAB „Minijos nafta“ planuoja vykdyti naftos paieškas ir gavybą Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje Kintų objekte. Seismožvalgybiniais tyrimais yra nustatyta, kad į vakarus nuo Kintų gyvenvietės giliuosiuose sluoksniuose yra perspektyvi naftos gavybai struktūra.

Ūkinę veiklą Kintų objekte numatoma vykdyti dviem etapais: I etapas – paieškinių gręžinių gręžimas bei įrengimas pagal darbų projektą ir struktūros žvalgymo darbai, kurių tikslas – įvertinti naftos išgavimo tikslingumą ir perspektyvas, esamą naftos kiekį ir jo pramoninę bei ekonominę vertę, gauti išsamesnę informaciją apie struktūrą, naftą talpinančias uolienas, jų savybes ir kitus parametrus; II etapas – naftos gavyba ir tolesni struktūros žvalgybos darbai: bandomoji naftos gavyba iš paieškinio gręžinio; naftos gavyba iš telkinio (po telkinio išteklių aprobavimo, naudojimo projekto parengimo).

9. Teismas pažymi, kad sutinka su atsakovės nuomone, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas Kintų objekte prieštarauja Šilutės rajono savivaldybės teritorijų planams ir Kintų gyvenamosios vietovės siekimui kurorto ar kurortinės teritorijos statuso.

Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad Šilutės rajono savivaldybės Kintų miestelio teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. T1-37, sprendiniuose yra išskirta siūloma kurortinės teritorijos riba. Į siūlomas kurortinės teritorijos ribas patenka planuojamos ūkinės veiklos aikštelė Nr. 3, aikštelė Nr. 1 ribojasi su kurortine teritorija, aikštelė Nr. 2 nepatenka į siūlomas kurortinės teritorijos ribas. Remiantis Šilutės rajono savivaldybės Kintų miestelio teritorijos bendrojo plano sprendiniais, nuo aikštelės Nr. 1 apie 100 m atstumu nutolusi Kuršių marių pakrantė priskirta Specializuotų kompleksų (rekreacinių) teritorijai (SK) (kitos paskirties žemė). Ši teritorija, skirta rekreacinės ir kitos paskirties objektams bei kompleksams orientuotiems į rekreaciją, aptarnavimą. Vystomoje rekreacinėje teritorijoje Kuršių marių pakrantėje sudaromos sąlygos žmonių poilsiui ir pramogoms reikalingos infrastruktūros vystymui, turizmo plėtojimui. Kaip pažymi atsakovė, tiek 2016 metais, tiek 2022 metais Šilutės rajono savivaldybės administracija nepritarė PAV ataskaitai. 2022 metais Šilutė rajono savivaldybės administracija informavo, kad nepritaria pataisytoje ataskaitoje įvertintai planuojamos ūkinės veiklos galimybei, kadangi naftos gavyba ir su ja susijusi tarša (triukšmo, vizualinė, oro, vandens, dirvožemio ir pan.) prieštarauja Šilutės rajono savivaldybės planams plėtoti rekreaciją Kintų vietovėje ir jos apylinkėse, siekiant kurortinės teritorijos statuso.

10. Taip pat PAV ataskaitos vertinimo metu buvo nustatyta, kad planuojami naudoti naftos ištekliai nėra aprobuoti (nėra žinomi), t. y. fluido (naftos, dujų ir sūrymo mišinio) sudėtis ir planuojamų išgauti angliavandenilių – naftos ir (ar) dujų kiekiai ir sudėtis nėra žinomi, o tai yra esminiai rodikliai atliekant poveikio aplinkai vertinimą, nuo kurių priklauso ir kuriais remiantis apskaičiuojami į aplinką išmetamų (išleidžiamų) teršalų kiekiai, susidarančių atliekų kiekiai, naudojamų (saugomų) cheminių medžiagų kiekiai, transporto srautai ir pan.

Pareiškėja savo skunde nurodo, kad PAV ataskaitoje yra pateikti turimi žemės gelmių tyrimo duomenys, leidžiantys pareiškėjai iš anksto planuoti fluido išgavimą iš eksploatuojamo gręžinio; fluido separavimą, atskiriant naftą, dujas, sūrimą; atskirtų naftos dujų šalinimą deginant fakele arba naftos dujų panaudojimą elektros energijos gavybai; naftos saugojimą; naftos realizavimą (pakrovimą ir išvežimą), tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas atsakydamas į klausimą, koks bus išgaunamas angliavandenilių kiekis, paaiškino, kad negali atsakyti, nes tai neįmanoma, galima tik preliminariai nustatyti, kadangi neįmanoma pasakyti, kiek naftos yra 2-3 km gylyje.

Sutiktina su Agentūros padarytomis išvadomis, kad neturint tikslių duomenų apie fluido sudėtį ir angliavandenilių kiekį, negalima objektyviai įvertinti, kokį poveikį aplinkai gali daryti planuojamos ūkinės veiklos II etapas, kurio metu numatoma naftos gavyba. Pažymėtina ta aplinkybė, kad atsakovė darydama šias išvadas vadovavosi teisės aktais, tai yra Žemės gelių įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi ir 24 straipsnio 1 dalimi, taip pat Angliavandenilių išteklių naudojimo taisyklėmis, kurių 25 punkte nurodyta, kad angliavandenilių išteklių naudojimą (gavybą) galima vykdyti iš telkinių, kurių ištekliai detaliai išžvalgyti ir aprobuoti LGT nustatyta tvarka, įvertinus naudojimo (gavybos) poveikį aplinkai ir pagal LGT patvirtintą naudojimo projektą.

11. Taip pat teismas pažymi, kad pareiškėjos planuojama vykdyti ūkinė veikla neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų ir gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, sukelti neigiamų padarinių dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, vandeniui, gyvūnijai ir kt.

12. Pareiškėja PAV ataskaitoje nurodė poveikį aplinkai mažinančias priemones, tokias kaip pylimus, naftos transportavimo stabdymą ar gavybą, tačiau, teismo vertinimu, atsakovė pakankamai argumentuotai pagrindė padarytas išvadas, kad dėl klimato kaitos dažnėjantys potvyniai, kurių metu išsiliejęs vanduo ir ledai griauna pylimus, apsemia gyvenvietes, ardo kelius, planuojamos ūkinės veiklos vykdymas numatytoje teritorijoje, net ir pritaikius PAV ataskaitoje nurodytas poveikį aplinkai mažinančias priemones, gali padaryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkos elementams ir gali negrįžtamai pabloginti aplinkos būklę.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Agentūra nenurodė, kokiais duomenimis / metodais rėmėsi konstatuodama kaip faktą “dėl klimato kaitos dažnėjančius potvynius, kurių metu išsiliejęs vanduo ir ledai griauna pylimus, apsemia gyvenvietes ardo kelius”. Agentūra taip pat nepagrindė savo išvados, kad planuojama ūkinė veikla “net ir pritaikius ataskaitoje nurodytos poveikį aplinkai mažinančios priemonės (pylimas, naftos transportavimą ar naftos gavybos sustabdymas) avarijos/ekstremalios situacijos atveju gali padaryti reikšmingą neigiamą aplinkos elementams ir gali negrįžtamai pabloginti aplinkos būklę”. Tačiau teismas su šiais pareiškėjos argumentais sutikit negali.

Atsakovė skundžiamame Sprendime nurodė, kad Kintų miestelis, kurio ribose yra analizuojamos alternatyvios veiklos vietos, yra betarpiškoje Kuršių marių pakrantės smėlingoje banguotoje lygumoje ir virš jūros lygio žemės paviršius tėra pakilęs tik iki 0,7–1,5 m altitudės, aiškiai apibūdinto Kintų miestelio geografinę padėtį, reljefą, aptarė visas tris planuojamas įrengti aikšteles, be to vadovavosi Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. D1-655 „Dėl potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapių patvirtinimo“ bei nurodė, kad aikštelės Nr. 1 ir aikštelės Nr. 2 žemės sklypai patenka į potvynių grėsmės teritorijas. Svarbu atkreipti dėmesį į atsakovės padarytas išvadas, kad išlieka tikimybė, kad planuojamos ūkinės veiklos avarijos atveju dirvožemis ir gruntinis vanduo gali būti užterštas ne tik planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje, bet ir už jos ribų. Taip pat, kaip nurodo atsakovė, potvynio metu naftos gręžimo / gavybos aikštelėje net ir sustabdžius veiklą avarijos tikimybė išlieka, o pagalbą teikiančioms ir specialiosioms tarnyboms dėl sniego tirpsmo ir liūčių sukeltų potvynių patekti į įvykio vietą ir / ar atgabenti reikiamą įrangą avarijos padariniams šalinti būtų sudėtinga (ar net neįmanoma). Akivaizdu, kad planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje būtina atsižvelgti į teritorijos specifiką, galimas grėsmes bei kiek įmanoma užkirsti kelią galimiems kilti neigiamiems padariniams.

13. Skundžiamame Sprendime atsakovė taip pat nuodugniai ir aiškiai aptarė bei įvertino planuojamos ūkinės veiklos poveikį gyvūnijai. Pažymėjo, kad planuojamos ūkinės veiklos gretimoje aplinkoje yra saugomos teritorijos, kuriose yra aptinkamos (veisimosi ir migracijos metu) europiniu ir nacionaliniu mastu saugomos gyvūnų rūšys. Be to, pažymėtina, kaip nurodo atsakovė, kad planuojamos ūkinės veiklos teritorijos ribojasi su saugomomis teritorijomis (aikštelė Nr. 1) arba yra arti saugomų teritorijų (aikštelė Nr. 2 ir Nr. 3). Pažymėtina, kad sklype Nr. 1 esanti aikštelė yra proskyna miške, Kuršių marių pakrantėje, kurioje ūkinė veikla nevykdoma (tai akivaizdžiai matosi ir į bylą pateiktuose žemėlapiuose). Aplinkos apsaugos įstatyme (32, 32³ straipsniai) yra aiškiai apibrėžta, koks yra galimas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, žalos aplinkai padarymo kriterijai, todėl sutiktina su atsakovės pozicija, kad turi būti užtikrinama, jog įgyvendinant planuojamą ūkinę veiklą nebūtų padaryta žala aplinkai, biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei. Be to, PAV ataskaitoje taip pat nurodyta, kad avarijos atveju galimas tiesioginis naftos produktų patekimas į gamtinę aplinką. Užteršus dirvožemį per mitybos grandines galimas ilgalaikis poveikis gyvūnijai. Naftos produktų patekimas į vandens ekosistemas (Kuršių marios, melioracijos kanalai) turėtų letalų poveikį žuvims, vandens paukščiams bei vandens bestuburiams. Avarijos atveju, aikštelėse Nr. 1 ir Nr. 2 su vandens ekosistemomis susietas poveikis gyvūnijai reikšmingiausias.

14. Aplinkos apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad valstybės valdžios, valdymo ir kontrolės institucijos pagal savo kompetenciją privalo įvertinti ir atsižvelgti į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl atliekamo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir galimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Kintų miestelio bendruomenė, kaip suinteresuota visuomenės grupė, nepritarė pareiškėjos planuojamai ūkinei veiklai. Pareiškėjos planuojama ūkinė veikla neatitinka bendruomenės lūkesčių gyventi švarioje ir saugioje aplinkoje. Skundžiamame Sprendime atsakovė įvertino visuomenės nuomonę bei į ją atsižvelgė, be to, kaip pažymi atsakovė, PAV dokumento rengėjas bei planuojamos ūkinės veiklos organizatorius nepateikė siūlymų ar kompensavimo priemonių bendruomenei praradimams kompensuoti.

15. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei cituotą teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad atsakovės skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

16. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Teisėjų kolegija remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.