Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2. Savo poziciją pareiškėjas grindė šiais argumentais:

2.1. Agentūra 2018 m. lapkričio 23 d. Bendrovei išdavė (pakeitė) taršos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) su specialiąja dalimi „Atliekų apdorojimas (naudojimas ir šalinimas, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir laikymas“ (toliau – Taršos leidimas). Taršos leidimas turi atitinkamus priedus, iš jų – Atliekų naudojimo ir šalinimo techninį reglamentą, Atliekų tvarkymo ir laikymo zonų planą. Taršos leidimo pakeitimo procedūra vyko pagal Bendrovės prašymą pakeisti didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti atliekų kiekį. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – Taršos leidimų taisyklės) 13 punkto nuostatas, taršos leidimas išduodamas neterminuotam laikui.

2.2. Taršos leidimu pareiškėjui buvo leista eksploatuoti įrenginius: apdoroti nepavojingas atliekas – nebetinkamas naudoti padangas, laikyti naudojimui skirtas atliekas, neviršijant didžiausio vienu metu leidžiamo laikyti kiekio, laikyti nebetinkamų naudoti padangų apdorojimo procese (šiame procese padangos susmulkinamos ir pagaminama produkcija – įvairių frakcijų gumos granulės) susidarančias atliekas (metalus, tekstilę) iki jų perdavimo galutiniam tokių atliekų tvarkytojams, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – Įrenginiai).

2.3. Bendrovė nuo 2019 m. spalio 16 d. vykusio gaisro Taršos leidimu leistos įrenginio eksploatavimo, taip pat ir atliekų tvarkymo, veiklos nevykdo. Tokia padėtis susiklostė dėl su gaisru susijusių aplinkybių visumos:

2.3.1. Per gaisrą buvo pažeista pastato dalis ir šiek tiek vienas įrengimas. Siekiant atnaujinti ūkinę veiklą, pastatą planuojama rekonstruoti, o sugadintą įrengimą – pataisyti. Tiek įrengimais, tiek pastatu naudotis negalima, kadangi galioja ikiteisminio tyrimo pareigūno baudžiamojoje byloje pritaikyti ribojimai valdyti, naudoti turtą ir juo disponuoti. Nuo gaisro nukentėjęs pastatas gali būti naudojamas nepavojingoms atliekoms (nebetinkamoms padangoms) laikyti, kadangi Taršos leidimo sąlygose stogo bei sienų konstrukcijos ir / ar jų kokybė nėra numatytos kaip būtinosios leidimo sąlygos, todėl pastato konstrukcijos neturi reikšmės Taršos leidime nustatytoms veikloms vykdyti. Sugriuvus pastato stogui ir toliau pastate laikant padangas, Taršos leidimo sąlygos nebūtų pažeistos. Taršos leidimai padangoms laikyti yra išduodami ir betonuotose aikštelėse. Be to, nepavojingų atliekų, susidariusių po gaisro, laikinas laikymas iki vienų metų, pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 45 dalį ir 4 straipsnio 12 dalį, yra galimas ir be Taršos leidimo. Pareiškėjo veikla yra negalima ne dėl gaisro, o dėl baudžiamojo persekiojimo vykdymo.

2.3.2. Bendrovės galimybes atnaujinti Taršos leidime nurodytą veiklą riboja ikiteisminį tyrimą vykdžiusios institucijos paskirta procesinės prievartos priemonė – laikinasis nuosavybės teisių apribojimas. UAB „Ekologistika“ sąskaitos ir kitas turtas yra areštuoti, jai yra uždrausta naudoti ir valdyti areštuotą turtą ir juo disponuoti. Dėl bet kurio atliekų tvarkymo veiksmo pareiškėjas turėjo gauti prokuroro leidimą.

2.3.3. Veiklos negalima vykdyti ir dėl politinių priežasčių. Alytaus miesto meras teigė, kad Bendrovei ir turint Taršos leidimą, po gaisro nebus galima rekonstruoti pastato (Alytaus miesto savivaldybės administracija neišduos statybos leidimo).

2.3.4. Veiklos negalima vykdyti ir dėl priimtų įvairių administracinių sprendimų. Nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. galiojo Alytaus miesto savivaldybės administraciniai aktai dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo. Per šį laikotarpį UAB „Ekologistika“ turėjo įgyvendinti bei įgyvendino Aplinkosauginių veiksmų ir priemonių gaisravietės sutvarkymui plane, kuriam 2019 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. (5.2)-AD5-21806 pritarė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas), numatytas priemones. Atsakydama į Departamento 2020 m. gegužės 25 d. paklausimą Nr. (5.2)-AD-7749, Bendrovė 2020 m. birželio 16 d. rašte pateikė informaciją apie šio plano priemonių įgyvendinimo eigą. Nurodymų ar pretenzijų iš trečiojo suinteresuoto asmens dėl minėto plano įgyvendinimo pareiškėjas negavo. Šiuo metu galioja Alytaus miesto savivaldybės 2019 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. SD-8801(6.12) sustabdyti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimą ir uždrausti bet kokią veiklą statinyje, kol jo būklė kels pavojų jame dirbančių ar būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.

2.4. Esant nurodytoms ir atsakovui žinomoms aplinkybėms, pareiškėjas gavo Agentūros 2020 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (30.4)-A4E-4343 (toliau – Sprendimas I) dėl Taršos leidimo pakeitimo, kuriame atsakovas Bendrovei nurodė per 40 darbo dienų pateikti paraišką pakeisti Taršos leidimą. UAB „Ekologistika“ su 2020 m. birželio 23 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Sprendimą I, kaip neteisėtą iš esmės, kadangi Agentūros nurodymas pareiškėjui pateikti paraišką pakeisti Taršos leidimą neatitinka nė vienos iš Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodytų taršos leidimo keitimo sąlygų. Bendrovė Sprendimo I neteisėtumą motyvavo ir tuo, kad atsakovas nepagrįstai taikė Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 9 dalies 2 punkto bei Taršos leidimų taisyklių 461 ir 47 punktų bei 50.1 papunkčio nuostatas. Pareiškėjas Sprendimą I skundė ir kaip neatitinkantį pagrindinių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pat nurodė, kad šis sprendimas yra objektyviai neįgyvendinamas. Skundą Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė, tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonė teismų nebuvo pritaikyta. Atsakovas, nepaisydamas administracinėje byloje Nr. eI3-4124-484/2020 prasidėjusio teismo proceso ir svarstomo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, 2020 m. liepos 31 d. priėmė sprendimą Nr. (30.4)-A4E-6717 „Dėl įspėjimo apie galimą taršos leidimo panaikinimą“ (toliau – Sprendimas II), kuriame nurodė, kad per Sprendime I nustatytą terminą Bendrovės paraiškos pakeisti Taršos leidimą negavo. Sprendime II pareiškėjui buvo nurodyta per 20 darbo dienų terminą pašalinti nurodytą aplinkybę (trūkumus) ir pateikti paraišką pakeisti Taršos leidimą; UAB „Ekologistika“ buvo įspėta, kad jeigu per nustatytą laiką nurodyto trūkumo nepašalins, Taršos leidimo galiojimas bus panaikintas. Bendrovė Sprendimą II skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-4878-983/2020 skundą atsisakė priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, padaręs išvadą, kad Sprendimas II yra tarpinis administracinės procedūros sprendimas, kuris savaime teisinių pasekmių Bendrovei nesukuria, todėl nėra savarankiškas ginčo dalykas.

2.5. Agentūra 2020 m. rugsėjo 21 d. priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą Nr. (30.4)-A4E-8176 panaikinti pareiškėjui išduoto Taršos leidimo galiojimą. Priėmus Sprendimą ir pradėjus jį vykdyti, UAB „Ekologistika“ neturės jokių galimybių atstatyti iki gaisro vykdytos veiklos. Sprendimu Bendrovei iš esmės buvo pritaikyta administracinė prievartos priemonė, analogiška Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytai juridiniam asmeniui taikomai bausmės rūšiai – uždraudimui juridiniam asmeniui verstis tam tikra veikla (Baudžiamojo kodekso 52 str.); baudžiamojoje byloje uždraudimas yra laikino, o Sprendimu pritaikyta bausmė – nuolatinio pobūdžio. Sprendimu faktiškai buvo nutraukta pagrindinė pareiškėjo veikla, todėl jis prilygsta sprendimui dėl juridinio asmens pabaigos. Sprendimas buvo priimtas nenustačius jokio teisės akto pažeidimo, tačiau nustačius trūkumų, susijusių su pastato būkle po gaisro, neištaisymą (nėra aišku, kokius trūkumus reikėjo ištaisyti).

2.6. Agentūra neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo pradėti Taršos leidimo galiojimo panaikinimo procedūrą ir Sprendimu II ją pradėjo nepagrįstai bei neteisėtai. Sprendimu II įspėdamas Bendrovę apie galimą Taršos leidimo galiojimo panaikinimą, atsakovas jai nurodė per nustatytą terminą atlikti tą patį veiksmą (pateikti paraišką pakeisti Taršos leidimą), kurį atlikti buvo įpareigojęs Sprendimu I, t. y. ignoruodamas faktą, kad UAB „Ekologistika“ Sprendimą I skundė teismui. Agentūra, priimdama Sprendimą II, šią aplinkybę žinojo, kadangi administracinėje byloje Nr. eI3-4124-484/2020 taip pat yra atsakovu. Be to, priimdama Sprendimą II, ši institucija neteisingai pritaikė Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 12 punktą (taip pat ir Taršos leidimų taisyklių 53.1 pp.), kadangi aplinkybę, jog pareiškėjas Sprendimą I skundė teismui, nepagrįstai prilygino trūkumų nepašalinimui per Sprendime I nustatytą terminą. Sprendimu II atsakovas sukūrė teisinėje valstybėje netoleruotiną situaciją, kadangi, esant teisme neišspręstam ginčui, priėmė kitą administracinį aktą, kuriuo Bendrovei nurodė atlikti tą patį teisme ginčijamą veiksmą ir įspėjo dėl galimų tokio veiksmo neatlikimo pasekmių. Aplinkybė, kad taršos leidimo turėtojas Agentūrai neteikia paraiškos pakeisti taršos leidimą, kadangi nesutinka su jos priimtu sprendimu ir tokį administracinį aktą ginčija teisme, kaip neteisėtą, Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 12 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo kontekste negali būti traktuojama kaip trūkumas, kurio taršos leidimo turėtojas per nustatytą terminą nepašalino.

2.7. Atsakovas Sprendimu I ir Sprendimu II pareiškėją įpareigojo pateikti paraišką pakeisti Taršos leidimą esant tokioms aplinkybėms, kai ji dar neturi duomenų, kiek galės atnaujinti ūkinės veiklos vykdymą, ir tuo momentu, kai Bendrovei yra taikomi veiklos apribojimai baudžiamojoje byloje. Agentūra UAB „Ekologistika“ nustatė tokius terminus (per 40 darbo dienų, vėliau – per 20 darbo dienų), per kuriuos neįmanoma išspręsti klausimų dėl per gaisrą pažeistų pastatų rekonstravimo ir įrangos atnaujinimo, taip pat nėra įmanoma išnagrinėti baudžiamosios bylos, todėl šis sprendimas objektyviai buvo neįgyvendinamas. Tokių terminų nustatymas taip pat suponuoja išvadą, kad neigiamo poveikio aplinkai dėl Taršos leidimo nepakeitimo nėra ir atsakovas siekia ne skubiai pašalinti neigiamas pasekmes aplinkai (neigiamų pasekmių aplinkai dėl Taršos leidimo galiojimo nėra, kadangi padangas galima laikyti ir betonuotoje aikštelėje), tačiau politinių tikslų ir panaikinti Taršos leidimą dėl jo sąlygų nepakeitimo (nenurodant ir nemotyvuojant, kurios Taršos leidimo sąlygos netinka ar neatitinka Departamento pateiktos informacijos). Sprendimas I ir Sprendimas II yra visiškai nemotyvuoti bei neteisėti.

2.8. Taršos leidimų taisyklių 55 punkte yra detalizuota, kad taršos leidimų sąlygų kontrolė vykdoma Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo ir juos įgyvendinančių aktų nustatyta tvarka. Agentūra, priimdama Sprendimą, Sprendimą I ir Sprendimą II, pagal Viešojo administravimo įstatymo 368 straipsnio 2 dalį, yra ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdanti institucija. Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatyme yra nurodyti atvejai, kuriais skundo padavimas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų priimtų sprendimų nesustabdo. Kitais įstatyme nenustatytais atvejais skundo padavimas teismui sustabdo sprendimų vykdymą. Sprendimas, kuriuo kompetentinga institucija ūkio subjektą įpareigoja pateikti paraišką pakeisti taršos leidimą arba panaikina taršos leidimo galiojimą, prie tokių atvejų pagal minėto įstatymo 23 straipsnio 9 dalį ir 37 straipsnio 2 dalį nepriskirtinas, todėl šių sprendimų apskundimas teismui sustabdo sprendimų vykdymą. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad yra pagrindas teigti, jog Sprendimas II, kuriuo atsakovas pradėjo Taršos leidimo galiojimo panaikinimo procedūrą, yra neteisėtas.

2.9. Agentūros pozicijos nenuoseklumą priimant sprendimus, susijusius su Bendrovės veiklos po įvykusio gaisro vykdymu, patvirtina tai, kad atsakovas, kuris buvo pradėjęs procedūrą dėl UAB „Ekologistika“ išbraukimo iš Atliekų tvarkytojų sąrašo, 2020 m. liepos 9 d. rašte Nr. (27)-TS-T3-37, įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis, konstatavo, jog įmonė ūkinės veiklos nevykdo ir ši informacija bus nurodyta viešai skelbiamoje Tvarkytojų sąrašo informacijoje. Agentūra analogiškai turėjo spręsti ir dėl Taršos leidimo, kol paaiškės aplinkybės, ar atsirado įstatyme nustatytos sąlygos keisti Taršos leidimą, o jeigu reikia, tai kiek. Atsakovas priėmė ne tik administracinėje byloje Nr. eI3-4124-484/2020 apskųstą Sprendimą I, bet ir Sprendimu II nepagrįstai pradėjo Taršos leidimo galiojimo panaikinimo procedūrą, kurią užbaigė priimdamas neteisėtą ir nepagrįstą šioje byloje prašomą panaikinti Sprendimą.

2.10. Sprendimas ir Sprendimas II neatitinka proporcingumo principo; Taršos leidimo panaikinimas yra per griežta poveikio priemonė. Minėtais sprendimais nukrypstama nuo prevencinio tikslo, jie yra baudžiamojo pobūdžio.

2.11. Sprendime atsakovas nurodė, kad Bendrovei pagal šį administracinį aktą kyla prievolė vykdyti Atliekų naudojimo ir šalinimo veiklos nutraukimo plano (toliau – Planas) priemones. Planas kartu su jo priemonių įgyvendinimo sąmata yra Taršos leidimo priedas. Plane yra numatyti Įrenginių uždarymo, atliekų pridavimo, įrangos išmontavimo, teritorijos išvalymo ir kiti darbai. Sprendimą pradėjus vykdyti nuo jo priėmimo dienos, turėtų būti nedelsiant išmontuojami įrenginiai, kurie yra areštuoti baudžiamojoje byloje, turėtų būti išvežtos visos atliekos, finansuojant iš sąskaitų, kurios taip pat yra areštuotos baudžiamojoje byloje. Didelės dalies Plano priemonių Bendrovė negali vykdyti dėl ikiteisminio tyrimo metu pritaikytų procesinės prievartos priemonių. Plane numatytas priemones UAB „Ekologistika“ turėtų vykdyti tik tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, jog Sprendimas yra teisėtas, todėl šis sprendimas negali būti objektyviai vykdomas, o jo vykdymas lemtų procesinių prievartos priemonių baudžiamajame procese pažeidimą, todėl jis turi būti sustabdytas.

2.12. Atsakovas sprendimo įpareigoti pakeisti Taršos leidimą visiškai nemotyvavo, nenurodė, kokias konkrečiai Taršos leidimo sąlygas būtina pakeisti dėl sugriuvusio pastato. Galimas šių neteisėtų valstybės institucijų veiksmų rezultatas – labai didelė žala Bendrovei, t. y. negautos pajamos ir su institucijų įpareigojimų vykdymu susijusios išlaidos.