Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2025-03-13 · Civilinė byla Nr. e2-203-985/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-03-13
Bylos Nr.
e2-203-985/2025
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02723-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ingrida Navickienė
Ieškovas
V. T.
Atsakovas
D. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-203-985/2025Proceso Nr. 2-28-3-02723-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.;2.3.4.4.3;2.3.5.2.2.;3.4.1.1. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 13 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė,sekretoriaujant Dainorai Petraitei,dalyvaujant ieškovės V. T. atstovei advokatei A. N.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei K. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui D. R. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo: 1) pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-621-571 dalį dėl materialinio išlaikymo iš atsakovo D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisimo ir priteisti nepilnamečio sūnaus M. R., gim. (duomenys neskelbtini) d., išlaikymui po 300 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Uzufrukto teisę naudoti šias lėšas nustatyti V. T.; 2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog su atsakovu turi susilaukę sūnaus M. R., gim. (duomenys neskelbtini) d., 2015 m. gegužės 11 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-621-571 buvo nutarta, kad nepilnamečio sūnaus M. R., gim. (duomenys neskelbtini) d., išlaikymui iš D. R. priteisti mokėti po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiuo metu, lyginant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, iš esmės pasikeitė sūnaus (duomenys neskelbtini) poreikiai, priteisto išlaikymo suma šiai dienai yra 130 Eur, kuri aiškiai yra per maža, todėl priteistos sumos sūnaus išlaikymui tikrai nepakanka. Nuo 2015 m. iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai, sūnus jau mokosi (duomenys neskelbtini) 4 klasėje, jis auga, todėl keičiasi jo poreikiai bei išaugo prekių bei paslaugų kainos. Todėl teikiamo priteisto iš atsakovo išlaikymo sūnaus poreikiams tenkinti nepakanka. Lėšų trūksta net būtiniausiems poreikiams tenkinti: maistui, drabužiams, mokyklinėms prekėms. Sūnaus būtiniausiems poreikiams mėnesiui yra reikalinga: maistas - 250 Eur; vaistai, vitaminai - 30 Eur; mokyklinės priemonės, pratybų sąsiuviniai, knygos - 40 Eur; higienos priemonės -30 Eur; drabužiai, avalynė (apranga, apatiniai, avalynė, sporto apranga) - 100 Eur; išlaidos už komunalinius patarnavimus (vanduo, elektra, šildymas, dujos) – 80 Eur; užklasinė veikla (išvykos, kinas, atostogos, dienpinigiai, telefono išlaidos) - 150 Eur; kirpykla - 12 Eur; krepšinio būrelio lankymas - 10 Eur. Vien minėtiems poreikiams į mėnesį išlaikymui reikalinga suma sudaro apie 702 Eur. Tokie poreikiai neišsiskiria iš kitų bendraamžių poreikių. Atsakovas yra darbingas asmuo. Vaiko pinigai yra 96,50 Eur. Be lėšų, kurios reikalingos kasdienių sūnaus poreikių tenkinimui, reikalingos lėšos ir kitokiems pirkiniams, pvz. baldams. Nurodo, kad nedirba, gaunamas pajamas sudaro socialinė pašalpa apie 330 Eur; nekilnojamojo turto neturi; nuo 2023 m. lapkričio 24 d., registruota užimtumo tarnyboje. Atsakovas mokėjo sūnui priteistą išlaikymą, padėdavo papildomai nupirkdamas sūnui reikiamų daiktų, kt., tačiau nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Atsakovas gražiuoju nesutinka mokėti sūnui reikalingos išlaikymo sumos, mediacijos proceso metu atsakovas sutiko mokėti sūnui po 300 Eur, tačiau susitarimo nepasirašė ir mediacija neįvyko.

Institucija pateikė išvadą dėl ginčo, kurioje nurodė, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau - SPIS) duomenimis, ieškovės ir atsakovo šeimos į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą įrašytos nebuvo. Skyriaus specialistas su ieškove bendravo mobiliuoju telefonu 2024-10-31. Ieškovė nurodė, jog su nepilnamečiu sūnumi gyvena name, kuris priklauso dviem savininkams ir vienas iš jų yra jos tėvas, jam priklauso viena namo pusė, taigi šiuose namuose gyvena ji, sūnus ir jos tėvai. Namas su visais patogumais, labai didelis, sūnus turi savo atskirą kambarį. Ieškovės teigimu, vaikas sveikas, jam specialiųjų poreikių nenustatyta. Ieškovė nurodė, jog sūnus lanko sporto būrelį už kurį turi mokėti 10 Eur/mėn., tačiau papildomai dar turi pirkti sporto aprangą, krepšinio batus. Ieškovė kalbėdama apie vaiko poreikius, nurodė, jog vaikui yra priteistas išlaikymas dar 2015 metais, tuomet vaikas buvo dar visai mažas, nelankė net darželio, todėl per 9 metus vaiko poreikiai žymiai padidėjo, sūnus pradėjo lankyti mokyklą, turi pirkti vaikui mokymosi priemonių, avalynę, batus, mokėti už mokyklos organizuojamas ekskursijas, skirti pinigų mokyklos fondui, taip pat vaikas dalyvauja ir mokyklos šventėse, perka vaikui ir baldus (pirko naują lovą, stalą), taip pat perka maistą, moka komunalinius mokesčius, be to per šiuos metus pabrango pragyvenimo lygis, todėl prašo priteisti vaikui išlaikymą 300 Eur/mėn. Ieškovė pasakojo, jog kai sūnaus tėvas dirba, tuomet išlaikymą teikia reguliariai, tačiau būna, kad išlaikymo nemoka kelis mėnesius, o vėliau perveda visus pinigus, tačiau buvo atvejis, kai išlaikymo nemokėjo maždaug pusę metų, todėl 2017 m. ji pasikreipė į antstolį. Ieškovė pasakojo, jog vyko mediacija ir su vaiko tėvu susitarė, kad jis teiks vaikui išlaikymą po 300 Eur/mėn., tačiau iki galo taip ir nepavyko susitarti. Ieškovės teigimu, vaiko tėvo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), bet jis gyvena ir dirba užsienyje, jos žiniomis, vyras vienišas, kitų nepilnamečių vaikų neturi, yra darbingas ir sveikas. Tėvas su sūnumi bendrauja per „Whatsapp" programėlę, per metus kelis kartus tėvas grįžta į Lietuvą, tuomet vaiką aplanko, pasiima jį į (duomenys neskelbtini), kai susitinka, ką nors nuperka, pavyzdžiui, prieš pusmetį nupirko dviratį, taip pat yra nupirkęs telefoną, rūbų. Ieškovė nurodė, jog vaikas gauna išmoką apie 96 Eur/mėn., taip pat gavo socialinę pašalpą, kuri buvo apie 225 Eur/mėn., tačiau daugiau jos negaus, o ji pati šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, kadangi bando įstoti į (duomenys neskelbtini), siekia būti (duomenys neskelbtini) specialiste, tačiau jeigu nepavyks įstoti į šią norimą specialybę, tuomet ieškos darbo per Užimtumo tarnybą, pagal savo turimą specialybę - pedagogo padėjėja. Ieškovės teigimu, šiuo metu ji pragyvena iš banko sąskaitoje turimų santaupų. Su atsakovu nepavyko susisiekti. Skyriuje gautas (duomenys neskelbtini) 2024-10-04 raštas Nr. SD-292 (1.6.E) „Dėl informacijos pateikimo apie M. R.", kuriame nurodoma, jog mokiniu rūpinasi mama, ji visada dalyvauja tėvų susirinkimuose, geranoriškai bendrauja ir bendradarbiauja su mokytoja, domisi sūnaus pasiekimais ir elgesiu, dažnai siūlo pagalbą mokytojai, talkina klasės renginiuose. Mama rūpinasi sūnaus emocine sveikata, ugdo tinkamus higienos įgūdžius. Mokinys turi visas reikiamas ugdymo priemones, laiku atlieka paskirtas užduotis. Rašte nurodoma, jog mokinio tėtis į progimnaziją niekada nebuvo atvykęs, su pedagogais nebendravo, apie jo dalyvavimą vaiko gyvenime progimnazijai nėra žinoma. Iš Skyriui prieinamų duomenų - Užimtumo tarnybos - duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovė registruota Užimtumo tarnyboje nuo 2023-11-24. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (toliau - ANTA) informacinės sistemos duomenimis, darbingumas ieškovei nėra ribotas, negalia nenustatyta. Gyventojų registro duomenimis, ieškovė kitų išlaikytinių neturi. Sodros duomenų bazėje ir Užimtumo tarnybos duomenų bazėje duomenų apie atsakovą nėra. ANTA informacinės sistemos duomenimis, atsakovui darbingumas nėra ribotas, negalia nenustatyta. Gyventojų registro duomenimis, atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Iš prie ieškinio pridėtų dokumentų nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-05-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-621-571/2016 nepilnamečio M. R. išlaikymui iš tėvo iki vaiko pilnametystės buvo priteista 130 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau akivaizdu, kad nuo aukščiau minėto teismo sprendimo priėmimo praėjo 9 metai, šalių sūnus šiuo metu 10 metų ir jo poreikiai išaugo ir teismo sprendimu priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui neatitinka geriausių jo interesų, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) atitinka vaiko interesus, o ieškovės prašoma priteisti suma 300 Eur/mėn. galėtų būti pakankama kasdieniniams nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, todėl priteisto išlaikymo dydis iš atsakovo turėtų būti didintinas proporcingai vaiko poreikiams ir jo turtinei padėčiai.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad ieškinį grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais, šalių sūnus lanko mokyklą, sporto būrelį, reikalingas maistas, drabužiai, higienos reikmenys, pinigai laisvalaikiui, vaiko lavinimui. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos 702 Eur; nekilnojamojo turto neturi; gyvena pas tėvus; moka komunalinių išlaidų dalį tenkančią sūnui; registruoto kilnojamojo turto neturi. Atsakovas sveikas ir darbingas, dirba užsienyje, kitų išlaikytinių neturi; mediacijoje sutiko mokėti 300 Eur; apie bylos nagrinėjimą žino; laukia teismo sprendimo; gruodžio mėnesį yra sumokėjęs 300 Eur; su sūnumi bendrauja.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, prašymų negauta.

Institucijos atstovė nurodė, kad išvadą palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Ieškovės atstovės paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir LITEKO sistemos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gegužės 11 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu nuspręsta priteisti iš atsakovo D. R. sūnaus M. R., gim. (duomenys neskelbtini) d., išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 130 Eur kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės, išlaikymą mokant nuo 2016 m. sausio 12 d., priteistą išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyta, jog priteistą išlaikymą sūnui M. R. uzufrukto teisėmis tvarko motina V. T.. Ieškovė prašo padidinti priteistą išlaikymą, mokamą po 300 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą mokant nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d., priteistą išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Dėl priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo)

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismas visų pirma turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Byloje ieškovė įrodinėjo vieną iš išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygą – iš esmės pasikeitusius vaiko poreikius, nulemtus aplinkybės, kad vaikas pradėjo lankyti mokyklą, padidėjo infliacija, išaugo maisto ir paslaugų kainos. Sutiktina, kad po 2016 m. teismo sprendimo išaugo vaiko poreikiai, nes vaikas pradėjo lankyti mokyklą, pasikeitė šalies ekonominė situacija, ypač padidėjo infliacija, išaugo maisto, drabužių, energetinių išteklių kainos, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymą priteisti pagal šiuo metu esančius vaiko poreikius, įvertinus tėvų turtinę padėtį.

Dėl nepilnamečių vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties

Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiai mėnesio eigoje yra: maistas - 250 Eur; vaistai, vitaminai - 30 Eur; mokyklinės priemonės, pratybų sąsiuviniai, knygos - 40 Eur; higienos priemonės -30 Eur; drabužiai, avalynė (apranga, apatiniai, avalynė, sporto apranga) - 100 Eur; išlaidos už komunalinius patarnavimus (vanduo, elektra , šildymas, dujos) – 80 Eur; užklasinė veikla (išvykos, kinas, atostogos, dienpinigiai, telefono išlaidos) - 150 Eur; kirpykla - 12 Eur; krepšinio būrelio lankymas - 10 Eur; viso 702 Eur. Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaiko gabumai. Be to, net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Be to atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 46, 47 punktai). Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1 038 Eur, atskaičius mokesčius sudaro 777 Eur; pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama vaikui išmoka nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 122,50 Eur; tačiau ieškinio pateikimo dienai minimali alga buvo 924 Eur, atskaičius mokesčius 709 Eur; vaiko pinigai - 96,50 Eur. Teismas įvertinęs ieškovės nurodytus nepilnamečio vaiko poreikius ir ieškinio pateikimo metu buvusią minimalią algą bei vaiko pinigus, daro išvadą, kad nurodyti vaiko poreikiai yra pagrįsti ir atitinka teismo formuojamą praktiką 302,75 Eur (702 Eur – 96,50 Eur/2).

Ieškovė dirba, jos pajamos 702 Eur; ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nėra; kitų išlaikytinių neturi. Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nėra; SODROS duomenimis nedirba, tačiau institucijos išvadoje nurodyta, kad yra darbingas, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, neatskleidė teismui duomenų apie turtinę savo padėtį, tačiau nesant duomenų apie atsakovo nedarbingumą, teismas vertina, kad atsakovas yra jaunas ir darbingas, turi visas galimybes dirbti ir teikti sūnaus poreikius atitinkantį išlaikymą; be to ieškovė nurodė, kad atsakovas gruodžio mėnesį pervedė sūnaus išlaikymui 300 Eur. Todėl teismas vertina, kad atsakovo turtinės padėties balansas yra pakankamas teikti nepilnamečio sūnaus M. R., gim. (duomenys neskelbtini) d., išlaikymui po 300 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatyti, kad sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra ieškovė. Ieškovė prašo padidintą išlaikymo sumą priteisti nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d., tačiau išlaikymas tokio pobūdžio bylose priteistinas nuo ieškinio pateikimo dienos, šiuo atveju nuo 2024 m. rugsėjo 18 d. dėl toliau pasisakytinų motyvų. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad tol, kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento. Kita vertus, kasacinis teismas pažymi, kad tai yra tik bendroji taisyklė, kuri gali turėti išimčių. Tai, kad CK 3.201 straipsnyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) išimčių nenustatyta, savaime nereiškia, kad jos negali būti taikomos, jeigu išimtinio reglamentavimo pagrindas gali būti konstatuojamas remiantis bendraisiais šeimos teisės principais ir atsižvelgiant į analizuojamos normos esmę (CK 3.3, 3.4 straipsniai). Kasacinis teismas konstatavo, kad pripažindamas pagrįstu ieškinį dėl išlaikymo vaikui padidinimo, teismas kartu pripažįsta ir tai, jog ieškinio dėl išlaikymo vaikui padidinimo pareiškimo metu jau egzistavo teisės požiūriu (CK 3.192, 3.201 straipsniai) reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių vaikas turėjo teisę gauti didesnį negu jam buvo priteistas išlaikymą, tačiau jo negavo. Vadinasi, pažeista vaiko teisė turi būti ginama nuo jos atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis), ir tokia diena šiuo atveju laikytina ieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pareiškimo, bet ne teismo sprendimo dėl tokio ieškinio patenkinimo įsiteisėjimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2005).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 2 p. ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 46 Eur (300Eur-130Eur*1vaikas*12mėn.*3proc.*75proc.) žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1d. 1p., 85 str. 1 d.6 p., 93 str. 2d., 96 str.1 d.). Byloje patirta 40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir 375 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriuos priteistinas iš atsakovo valstybei (CPK 88, 96, 97 straipsniai).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo padidinimo nukreiptina vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 282 straipsniais,

nutaria:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti 2016 m. gegužės 11 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-621-571/2016 iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį nepilnamečio sūnaus M. R., gim. (duomenys neskelbtini) d., išlaikymui.

Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. R., gim. (duomenys neskelbtini) d., po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2024 m. rugsėjo 18 d., iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei – motinai V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo padidinimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 46 Eur (keturiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. ( - ), įmonės kodas 188659752, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 40 Eur (keturiasdešimt eurų 00 cnt) pašto išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. ( - ), įmonės kodas 188659752, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) už suteiktą ieškovei antrinę teisinę pagalbą, šias išlaidas sumojant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Ingrida Navickienė