Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I Nusikalstamos veikos aplinkybės
E. Č. nuo 2017 m. kovo 3 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos 2003 m. gruodžio 11 d. Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 21 straipsnio (red. nuo 2016 m sausio 1 d. pagal 2015 m. gruodžio 22 d. LR įstat. Nr. XII-2215) „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ 1 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“; 2 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, turėdamas tikslą dalies ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksuoti Buhalterinės apskaitos įstatyme numatytuose apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose, organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą,
t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo iki 2018 m. spalio mėnesio EKA dienos ataskaitose bei balansinių sąskaitų registruose neapskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 39 197,05 (su PVM) Eur pardavimo pajamų, gautų iš prekybos drabužiais, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), neapskaičiavo 21 proc. PVM – 6 802,79 Eur, kurio neįtraukė į 2018 m. balandžio 25 d. – 2018 m. lapkričio 26 d. PVM mokesčio deklaracijas ir neteisingus duomenis pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai, ko pasėkoje įmonė sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 6 802,79 Eur suma; už 2018 metus neteisingai atvaizdavo pardavimo pajamas finansinės atskaitomybės pelno nuostolių ataskaitoje, dėl ko pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) neapskaičiavo 1619,71 Eur pelno mokesčio, taip pažeidė:
- 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio1 dalies nuostatas, nurodančias, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 17 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad: „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“;
- 2003 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko įsakymo Nr. V-255 „Dėl kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių ir sprendimo išregistruoti kasos aparatą FR1156 formos patvirtinimo.“ (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. VA-42 redakcija). Taisyklės parengtos, vadovaujantis Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau - Tvarkos aprašas), o būtent: 30. punktu, kuris numato, kad „Kasos aparato kasos operacijų žurnale užregistruojama ir klijuojama kiekviena darbo dienos ataskaita („Z“) bei kiekvieno kalendorinio mėnesio ataskaita. Už kasos operacijų žurnalo užpildymą ir saugojimą atsako kasos aparato naudotojas ar jo vadovas. Kasos aparato kasos operacijų žurnalas yra apskaitos registras. Užpildytas kasos operacijų žurnalas turi būti saugomas Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka“; 39. punktu, kuris numato, kad „Kasininkas privalo: 39.1 darbe vadovautis šiomis Taisyklėmis bei kasos aparato naudojimo instrukcija; 39.2 registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato kasos“; 44. punktu, kuris numato, kad :“Pasibaigus darbo dienai (pamainai), kasininkas, dalyvaujant atsakingam asmeniui, privalo: 44.1 suskaičiuoti dienos (pamainos) įplaukas grynaisiais pinigais. Išimamą iš kasos aparato kasos (inkasuojamą) grynųjų pinigų sumą įregistruoti kasos aparatu; užpildyti Kasos aparato kasos operacijų žurnalą, kurio įrašo duomenis parašu turi patvirtinti atsakingas asmuo ir kasininkas“;
- LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 (aktuali redakcija 2004-01-15 Nr. IX-1960) 77 straipsnio nuostatas, kurios nurodo, kad: „PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievolės“ 1 d.: „1. PVM mokėtojas privalo: 1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo; 3) teikti šio Įstatymo reikalaujamas PVM deklaracijas, prekių tiekimo į kitas valstybes nares bei kitas nustatytas ataskaitas ir šio Įstatymo nustatyta tvarka bei terminais mokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą mokėtiną PVM“; to paties įstatymo 78 straipsnio 1 d. nuostatą, kuri numato, kad: „1. Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“;
- LR 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr.IX-675 (su vėlesniais pakeitimais) 4 straipsnio 1 p. nuostatas, kuris numato, kad: „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“; to paties įstatymo 57 straipsnio 1 punkto nuostatas, kuris numato, kad: “1. Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti. 2. Mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais“;
- LR 2001 m. lapkričio 6 d. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (aktuali redakcija 201507-01 Nr. XII-1696) 16 straipsnio 7 dalies nuostatą, kuri numato, kad: „Iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai“ ir 10 dalies nuostatą, kuri numato, kad: „Finansines ataskaitas įmonės sudaro pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos duomenis“;
be to, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. kovo 14 d. apskaitos dokumentais nepagrindė 10 vnt. laikrodžių įsigijimo ir pardavimo, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 10 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. apskaitos dokumentais nepagrindė 24 vnt. „varlyčių“ įsigijimo ir pardavimo, nors šie duomenys užfiksuoti parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ kratos metu išimtame kompiuteryje pardavėjų suvestuose pardavimo duomenyse, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio1 dalies nuostatas, nurodančias, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“;
dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d.
Šiais veiksmais E. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
II Įrodymai
Kaltinamasis E. Č. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 m., būdamas įmonės direktoriumi, vykdė apgaulingą buhalterijos tvarkymą. Pardavėjos pildydavo kasos žurnalus, jis pasirašydavo ir teikdavo buhalterei, po to buvo teikiamos mokesčių deklaracijos. Tvarkant buhalterinę apskaitą pasitaikydavo klaidų, būdavo nesutapimų kasos žurnale. Pardavėjos viską vedė į ,,Word“ dokumentą, kuris buvo skirtas pasitikrinimui dėl nesutapimų. Pripažįsta, jog jis davė pardavėjoms nurodymus ne viską mušti į kasą, dėl ko buvo neapskaitytos gautos pajamos ir nesumokėti mokesčiai. Pripažįsta, jog neturėjo dokumentų, pagrindžiančių kaltinime nurodytų prekių įsigijimą. Civilinį ieškinį pripažįsta, dalį sumos yra atlyginęs. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.
Civilinės ieškovės VĮ ,,Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija“ atstovas Rymantas Kvederavičius, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė E. Č. 8 422,50 eurų ieškinį dėl valstybei padarytos žalos. Bylos nagrinėjimo metu asmuo kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu sudaryti susitarimą dėl žalos atlyginimo. Prieš pasirašant susitarimą, E. Č. sumokėjo 5 000 eurų, o dėl likusios dalies buvo parašytas susitarimas, išdėstomas žalos atlyginimo terminas 18 mėnesių, pradedant mokėti nuo šio mėnesio paskutinės dienos, todėl šiuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija pretenzijų E. Č. neturi, sutinka susitaikyti.
Liudytoja V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininke nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio. Visas darbo sąlygas, dokumentų, reikalingų apskaitos tvarkymui pateikimo tvarką aptarė su direktoriumi E. Č.. Bendrovės veikla buvo prekyba vyriškais drabužiais. Prekių apskaitą vedė iš direktoriaus E. Č. pateiktų sąskaitų-faktūrų. Pardavimus iš parduotuvės apskaitydavo pagal EKA žurnalą, tačiau pardavėjų buvo prašiusi, kad visus duomenis suvestų ir į lenteles „Excel“ programoje, kurią buvo atsiuntusi pildymui. Tai buvo reikalinga, kad neįsiveltų klaida, nes kartais rašant ranka sunku suprasti įrašytą skaičių. Gali būti atvejų, kad keletas skaičių nesutapdavo, ji pardavėjoms vis primindavo ir prašydavo pataisyti, tačiau ne visuomet pavykdavo susitarti. Jei prekės būdavo parduodamos per elektroninę parduotuvę, už jas būdavo atsiskaitoma bankiniu pavedimu. Prekės kodas ,,3“ buhalterinėje programoje yra įsivedusi kaip ,,drabužiai“, be detalizacijos. Drabužių kainos yra skirtingos, todėl nors ir nurodytas tas pats kodas ,,3“, tačiau kaina skiriasi. Sąrašo su prekių kodais nebuvo. Kas pristatydavo prekes, nežino. Iš kokių tiksliai tiekėjų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ gaudavo prekes, nepamena tiksliai, laikrodžius berods tiekdavo asmuo, vykdantis individualią veiklą, jo vardo, pavardės nepamena. Kas buvo ,,varlyčių“ tiekėjas, nepamena. Drabužiai pagrinde buvo iš Lenkijos. Kas yra nurodyta lenkiškoje sąskaitoje-faktūroje, versdavosi per ,,google“ vertėją, todėl jei būdavo nurodyta vyriškas kostiumas, nežinodavo ar prie to kostiumo yra liemenė, ar ne. Ji suvesdavo duomenis į apskaitą pagal pateiktą sąskaitą. Kasininkas buvo direktorius, kasos knygą pildė ji buhalterinėje programoje pagal pateiktus dokumentus, juos atspausdindavo ir duodavo pasirašyti direktoriui E. Č.. Turto inventorizacija būdavo atliekama periodiškai, kiekvienų metų gale. Asmeniškai turto inventorizacijose nedalyvaudavo. Prekių apskaita būdavo atliekama FIFO metodu, t. y. prekių vertė būdavo nustatoma pagal paskutinių prekių įsigijimo vertę. Principas šio metodo yra toks, kad skaičiuojama kas įsigyta pirmiau, tas parduota, kas nupirkta vėliau, tas likę. B. F. sąskaitų, išrašytų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ už reklamą ir apmokėtų iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turėjo internetinę parduotuvę, tačiau pavadinimo nežino. Jos žiniomis, kompiuteriu, buvusiu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), naudojosi kasininkės, direktorius, ar dar kas juo naudojosi, nežino. Jai dienos prekių pardavimo duomenų niekas nepateikdavo, jai parodytus lapus su datomis, prekių pavadinimu ir sumomis mato pirmą kartą, tokių duomenų niekada nėra gavusi nei dokumentiniame variante, nei elektroniniu paštu ar kitu būdu. Duomenis į kasos lenteles „Excel“ programoje kompiuteriu turėjo pildyti pardavėjos-kasininkės pagal ,,Z“ ataskaitą. Ji buvo sukūrusi pardavėjoms formules, kad jos suvestų duomenis tuos pačius, kuriuos turėdavo suvesti į EKA žurnalą ir, kad būtų mažiau taisymų, prieš tai duomenis suvesti bei pasitikrinti „Excel“ programoje, tai buvo kaip papildoma pasitikrinimo priemonė. Kokie duomenys buvo kompiuteryje, nežino. Dokumentus direktorius atveždavo, o kartais atsiųsdavo elektroniniu būdu, todėl atsakyti, ar duomenis gaudavo iš kompiuterio, buvusio UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje, nežino, gali tik patvirtinti, kad gaudavo „Excel“ lentelę su kasos duomenimis, tačiau, ar būtent iš kompiuterio, nežino. EKA žurnalą pildė pardavėjos-kasininkės, gali būti, kad pradėjus dirbti naujai darbuotojai yra pildžiusi ir ji. Grąžinant prekes turėtų būti pildomas prekių grąžinimo aktas, tačiau ar jie būdavo pildomi, nežino. Pinigų grąžinimai pirkėjams už grąžintas prekes atsispindėdavo EKA žurnale arba banko sąskaitos išraše. Ji pinigų, pavedimų už prekių grąžinimą nevykdydavo. Prisijungimus prie banko turėjo direktorius. Įmonei tapus PVM mokėtoja, visos prekės turėjo būti parduotos su V. P. apskaitos dokumentai pagal direktoriaus įsakymą turėjo būti saugomi parduotuvėje. Pirminiai apskaitos originalai buvo pateikiami fiziškai, elektroninio ryšio priemonėmis, per programėlę ,,Viber“, elektroninį paštą. Pirminių apskaitos dokumentų originalus direktoriui grąžindavo dalimis. Įmonės prekių apskaitos būdą nustatė direktorius. Pirkėjui pirkus prekę parduotuvėje ir atsiskaitant grynaisiais, grąžinant prekes pinigai galėjo būti grąžinami įvairiai (3 t., b. l. 85–87).
Liudytoja M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. ir nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d., pardavėja kasininke. Jai pradėjus dirbti minėtoje parduotuvėje, kaip dirbti su kasos apartu parodė šioje parduotuvėje dirbusi kita pardavėja, vardu (duomenys neskelbtini). Ji iš direktoriaus E. Č. nėra gavusi jokio nurodymo dalies parduotų prekių nemušti į kasą. Kai ji dirbdavo, visi dienos pardavimai būdavo apskaityti kasos aparatu. Kitos darbuotojos jai sakė, kad prekes, kurios dienos eigoje parduodamos, reikia suvesti į kompiuterį, kuriame buvo „Excel“ programa ir joje sukurtos lentelės, kurias taip pat reikėjo pildyti. „Excel“ lentelėje buvo grafos, panašios kaip kasos aparato ,,Z“ ataskaitoje, t. y. data, kiek atsiskaitymų grynaisiais pinigais, kiek kortele, kokia yra dienos pardavimų suma. Duomenis iš šios lentelės siųsdavo buhalterei V. B., kuri sutikrindavo su kasos knygos duomenimis, pasižiūrėdavo kokias klaidas padarė ir pasakydavo kaip ką ištaisyti. Pardavimus, t. y. prekių pavadinimus, suvesdavo ir „Word“ programoje, tačiau joje suvesti pardavimai ne visiškai teisingi, nes taip atsakingai kaip kasos knygos nepildydavo. Kasos aparate nebuvo prekių pavadinimų, kasos aparatas buvo gana primityvus, todėl norint suprasti, ar viskas teisingai kasoje, kas tiksliai ir ko parduota, buvo pildoma „Word“ programoje pardavimai. Patvirtino, kad duomenis į kompiuterį, buvusį parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), suvesdavo savo darbo dienomis tiek ji, tiek ir kitos pardavėjos. Po to ,,Word“ programoje sukurtą failą, kuriame pažymėdavo tikslią dieną, savo vardą, jei dirbdavo dviese, tai abiejų pardavėjų vardus, ir stulpeliu surašydavo kokios prekės tą dieną už kokią sumą parduotos. Sumos tomis dienomis kai ji dirbo parduotuvėje nurodytos „Word“ programoje ir kasoje turėjo sutapti. Jei ne visais atvejais sumos sutapdavo, galima daryti prielaidą, kad kažkas buvo blogai suvesta „Word“ programoje, arba, kad neatsispindi kokie nors grąžinimai ar nuolaidos. Nuolaida būdavo taikoma individualiai pagal situaciją ir prekę. Dėl nuolaidų pritaikymo galimybės ji parašydavo direktoriui. Tokių atvejų, kad atsiskaitytų dovanų kuponais, jos darbo dienomis gal ir buvo pasitaikę, tačiau neatsimena kaip buvo apskaitomi dovanų kuponai. Parduotuvėje buvo ,,varlyčių“ prie kostiumų, kurias dažniausiai duodavo dovanų klientui perkant kostiumą. Iš kur buvo įsigyjamos ,,varlytės“, nežino. Ji yra kelias ,,varlytes“ pardavusi, jų kainą pasakydavo vadovas. Parduotuvėje buvo ir rankinių vyriškų laikrodžių, juos taip pat, perkant už atitinkamą sumą, duodavo dovanų. Iš kur buvo užsakinėjamos prekės, su apskaitos dokumentais ar be, nežino. Su kitomis pardavėjomis niekada nebuvo tokios kalbos, kad dalies pardavimų nemušti į kasą. Klientui grąžinus prekę, būdavo pildomas prekės grąžinimo lapas, kuris būdavo paliekamas parduotuvėje, stalčiuje. Vakare, nuėmus kasos ,,Z“ ataskaitą, jos duomenis nusiųsdavo E. Č. už kokią sumą yra suprekiauta. Pinigus iš kasos inkasuodavo E. Č.. Visas parduotas prekes apskaitė kasos aparatu, o jei yra sumų nesutapimų tarp kasos dokumentų ir Word programoje suvestų duomenų, tai yra dėl žmogiškos klaidos, arba dėl pritaikytų nuolaidų (3 t., b. l. 100–108).
Liudytoja M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji nuo 2017 m. birželio 10 d. iki 2018 m. vasaros dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavėja. UAB , (duomenys neskelbtini)“ buhalterė V. B. buvo aiškinusi ir rodžiusi, kaip naudotis kasos aparatu bei kaip pildyti kasos žurnalą. Be kasos žurnalo, (duomenys neskelbtini) ar E. Č. pasakė, kad visus pardavimus fiksuotų ir kompiuterinėje „Excel“ programoje. Kompiuteris būdavo parduotuvėje, visos pardavėjos buvo apmokytos dirbti tiek su kasos aparatu, tiek buvo parodyta kaip naudotis „Excel“ programa. Taip pat kokias prekes, kokia pardavėja, kokią dieną pardavė, būdavo pildoma ir „Word“ programoje. Kiekviena pardavėja užsipildydavo pati savo pardavimus. Visas prekes, kurias parduodavo, visą laiką mušdavo į kasą ir suvesdavo į „Excel“ programą bei „Word“ programą. Kasos aparate tam tikri skaičiai reiškė tam tikrą prekę. Kasos knygą savo darbo dienomis pildydavo ji, o kai dirbdavo kita darbuotoja, pildydavo ta darbuotoja. Visus duomenis iš pardavėjų pildomos „Excel“ lentelės ir nufotografuotus kasos knygos duomenis, periodiškai siųsdavo buhalterei. Ar siųsdavo ir „Word“ programoje užfiksuotus pardavimus, nepamena. Duomenis siųsdavo per ,,messenger“ programėlę iš ,, (duomenys neskelbtini)“ sukurtos grupės. Būdavo, kad buhalterė rasdavo klaidų, todėl ateidavo ir paaiškindavo, ką ne taip padarė. Klaidos būdavo, kad pirkėjas atsiskaito kortele, o pardavėjos paspausdavo, kad grynaisiais, arba būdavo problemos su grąžinimais. Tuomet buhalterė taisydavo klaidas. Jei klientas norėdavo grąžinti prekę, tuomet kasos aparatu išmušdavo atitinkamos sumos minusą ir žmogui grąžindavo pinigus. Jokie papildomai lapai, pirkėjo prašymai/paaiškinimai grąžinti prekę nebūdavo pildomi. Parduotuvėje buvo ,,varlytės“, kurias duodavo dovanų perkantiems kostiumą. Parduotuvėje neprekiavo jokiais vardiniais drabužiais. Iš kur buvo užsakomos prekės, skirtos pardavimui, nežino. Niekada nematė jokių sąskaitų-faktūrų. Dienos pabaigoje nuimdavo kasos ,,Z“ ataskaitą, o iš kasos išimtus grynuosius pinigus, pasiimdavo baigus darbą parduotuvėje. Žino, kad buvo sukurtas ,, (duomenys neskelbtini)“ ir internetinis puslapis, kur žmonės klausdavo dėl dydžių ir pan., tačiau ji niekada neužsiėmė ir jai nebuvo duotas nurodymas užsiimti internetine prekyba, niekuomet niekam jokių prekių nesiuntė per siuntas, tą darydavo G. V. su E. Č.. „Word“ skaitmeninėse bylose sumos skiriasi palyginus su atitinkamos dienos kasos žurnalo duomenis, nes (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra sakę, kad jei per dieną bus daug pardavimų, tiesiog kasos aparate paspausti atitinkamą skaičių kokią prekę parduoda, tačiau be sumos ir pinigus įdėti į kasos stalčių. Į kasą nemušdavo pinigų, kuriuos gaudavo iš klientų, kurie įsigydavo dovanų kuponus, nes tiesiog nebuvo kasos aparate tokio užprogramuoto mygtuko. Word programoje suvesdavo, kokias tiksliai prekes pardavė, kiek kokia prekė kainavo ir kokia yra tos dienos pardavimų suma. „Word“ programoje suvesdavo visus dienos pardavimus, t. y. tiek įmuštus į kasą, tiek neįmuštus. Vadovo nurodymu, jei dienos pardavimai dideli, tai ne visas parduotas prekes mušdavo į kasą. Kada gautus grynuosius pinigus apskaityti kasos aparatu, kada ne, spręsdavo pati, pagal tai kiek dienos pardavimų ir pan. Kuomet iš kliento gaudavo apmokėjimą grynaisiais pinigais ir nenorėdavo, kad jie atsispindėtų kasos pardavimuose, tiesiog paspausdavo mygtuką, kad atsidarytų kasos stalčius. Į kasos stalčių įdėdavo grynuosius pinigus, tačiau kasos kvitas neišsimušdavo ir suma neatsispindėdavo dienos ,,Z“ ataskaitoje. Kasos aparatu neapskaitytus pinigus palikdavo kasos stalčiuje, kuriuos pasiimdavo direktorius inkasavimo metu. Ar ir kitos pardavėjos dalies pardavimų nemušdavo į kasą, nežino. Jei dirbdavo parduotuvėje ne viena, o su kita darbuotoja, su kasos aparatu dirbdavo abi. Iš vadovų nėra gavusi pastabų, kad dalies pajamų neįmuša į kasą, atvirkščiai, sakydavo, kad yra gera pardavėja (3 t., b. l. 111–118).
Iš 2018 m. gruodžio 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate 2018 m. gruodžio 7 d. gavus anoniminį elektroninį laišką, kuriame pateikiama informacija apie komercinę prekybą suklastotais garsių prekių ženklų drabužiais bei aksesuarais ir įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokamus neoficialaus atlyginimus, tokiu būdu vedant apgaulingą įmonės buhalterinę apskaitą, nurodyta, jog tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą nustačius požymius nusikalstamų veikų numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 204 straipsnio 1 dalyje bei 222 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 37–42).
Iš 2018 m. gruodžio 11 d. elektroninio laiško, išsiųsto iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) matyti, kad pranešama apie tai, kad G. V. vykdo nelegalią prekybą vardinių drabužių padirbiniais, o parduotuvėje, priklausančioje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, yra atskira patalpa, kur įleidžiami tik lojalūs klientai ir kur laikoma vardinių drabužių padirbiniai, o atlyginimai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojams mokami neoficialiai (1 t., b. l. 43–44).
Iš 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimo matyti, kad reikia atlikti neatidėliotiną kratą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), kur galimai yra garsių prekės ženklų klastočių (drabužiai, aksesuarai, laikrodžiai, kvepalai ir kt.), taip pat kompiuteriai ir skaitmeninės laikmenos, kuriose galimai yra informacija apie vykdomą prekybą klastotėmis internetu, duomenys apie gautas neapskaitytas pajamas, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, užrašų knygelės (juoda buhalterija) (1 t., b. l. 55–56).
Iš 2018 m. gruodžio 19 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: nešiojamas kompiuteris ,,Asus“ modėl X541S, su pakrovimo laidu; Kasos aparato kasos operacijų žurnalas Nr. 1, iš 145 lapų; Kasos aparato kasos operacijų žurnalas Nr. 2, iš 145 lapų, iš kurių užpildyta iki 97 lapo (1 t., b. l. 57–59).
Iš 2019 m. vasario 13 d. pranešimo matyti, kad buvo pavesta atlikti kratos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), rasto ir paimto nešiojamo kompiuterio ,,Asus“, model X541X, apžiūrą ir iš kompiuterio į elektroninę laikmeną perkelti visus duomenis, susijusius su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterine apskaita (1 t., b. l. 66).
Iš 2019 m. birželio 21 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas nešiojamas kompiuteris ,,Asus“, kuris paimtas kratos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), metu. Apžiūros metu užfiksuota, kad peržiūrėjus esamas ir ištrintas bylas, buvo rastos bylos, kurios galimai susiję su ikiteisminiu tyrimu ir įrašytos į DVD-R diską kataloge/Rastos bylos/index.html (1 t., b. l. 68–69).
Iš 2020 m. lapkričio 9 d. – 2020 m. lapkričio 11 d. apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad iš nešiojamo kompiuterio ,,Asus“, paimto kratos metu parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini)“ į DVD-R diską perkelta informacija. Apžiūros metu nustatyta, kad yra išsaugoti 45 „Word“ formato failai (dokumentai), o prie kiekvieno jų žemiau yra kompiuterio apžiūros metu padaryta konkretaus Word faile esančios informacijos nuotrauka (PNG formatu). Didžioji dalis „Word“ programa surašyti dokumentai yra užvadinti „WRL“ ir numeris, „2018.05 Pardavimai“, „Kostiumas 54i“. Peržiūrėjus dokumentus daugumoje jų yra surašytos galimai 2018 m. įvairių mėnesių, pradedant nuo kovo iki gruodžio vidurio, pardavimo pajamos. Atsidarius dokumentus matome, kad juose stulpeliais, stulpelio viršuje nurodant konkrečią datą, kaip pvz: 2018.03.02, kokia pardavėja dirbo – (pvz. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir šalia vardo skliausteliuose dienos pardavimų suma (ne visais atvejais). Stulpeliu žemyn surašyti parduotų prekių pavadinimai (švarkas, kostiumas, kelnės, laikrodis ir pan.) ir kiekvienos tą dieną parduotos prekės kaina. Iš į DVD įrašytų dokumentų pagal duomenų išsamumą ir eiliškumą, logine seka atrinkti ir prie apžiūros protokolo atspausdinti ir pridėti dokumentai, kuriuose galimai užfiksuotos pardavimo (tame tarpe galimai ir neapskaitytos) pajamos nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d., o būtent: 1) dokumentas, kuris išsaugotas pavadinimu „WRL 3235“, dokumento išsaugojimo data - 2018.04.12, kuriame yra surašyti pardavimo duomenys nuo 2018-02-28 iki 2018.04.21 (Priedas Nr. 1, 13 lapų); 2) dokumentas, kuris išsaugotas pavadinimu „Pardavimai.2018.05 (Autosaved)“, dokumento išsaugojimo data – 2018.08.27, kuriame yra surašyti pardavimo duomenys nuo 2018.05.02 iki 2018.08.27 (Priedas Nr. 2, 34 lapai); 3) dokumentas, kuris išsaugotas pavadinimu „WRL0889“, dokumento išsaugojimo data – 2018.08.30, kuriame yra surašyti pardavimo duomenys nuo 2018.08-28 iki 2018.08.30 (Priedas Nr. 3, 1 lapas) ; 4) dokumentas, kuris išsaugotas pavadinimu „2018 doc.“, dokumento išsaugojimo data - 2018.10.28, kuriame yra surašyti pardavimo duomenys nuo 2018.08.28 iki 2018.10.28 (Priedas Nr. 4, 10 lapų); 5) dokumentas, kuris išsaugotas pavadinimu „Naujas Microsoft Word Document“, dokumento išsaugojimo data – 2018.12.14, kuriame surašyti pardavimo duomenys nuo 2018-11.01 iki 2018.12.14 (Priedas Nr. 5, 6 lapai) (1 t., b. l. 71–137).
Iš 2018 m. gruodžio 19 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. Č. savanoriškai pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną ,,Iphone 6“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 138–140).
Iš 2021 m. vasario 17 d. – 2021 m. vasario 25 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta iš E. Č. savanoriškai pateikto mobiliojo ryšio telefono ,,IPhone 6“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) nuskaityta informacija. Apžiūros metu nustatyti telefone suvesti kontaktai, apžiūrėti susirašinėjimai, nuotraukos, kita informacija. Apžiūros protokole aprašytas susirašinėjimas „Viber“ programėlėje sukurtoje grupėje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, į kurią įtraukti adresatai pavadinti „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „A. A.“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Susirašinėjimai tarp šios grupės narių užfiksuoti nuo 295 iki 342 puslapio. Susirašinėjama apie prekes, kostiumus, kokias nuolaidas taikyti, ar taikyti, apie drabužių dydžius, jų užsakymo poreikį, reklamą, darbo laiką, nuotraukas, prekių kokybę, kitais darbiniais klausimais. Iš susirašinėjimų matyti, kad E. Č. prašo pardavėjų nufotografuoti dienos „Z“ ataskaitos duomenis ir juos atsiųsti jam, tačiau nuotraukos neišlikusios. Taip pat E. Č. klausia susirašinėjimuose, už kokią sumą parduota prekių, tačiau pardavėjų atsakymai neišlikę. Susirašinėjama ir apie laikrodžių pardavimą, „varlyčių“ kainą (psl. 317, 331). Taip pat susirašinėjimuose asmuo įvestas kaip „(duomenys neskelbtini)“, 01/12/2018 13:03 rašo: „Exeli is buhalteres suveikiau gruodzio menesio tai rasit ant desktopo o visus menesius wordus ir exelius į folderius sumeciau kad nebutu taip nukrauta“, (328 psl.). Apžiūros metu taip pat rasta „Viber“ programėlėje sukurtos grupės pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ narių susirašinėjimas, į kurią įtraukti adresatai pavadinti „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Susirašinėjimai tarp šios grupės narių užfiksuoti nuo 393 iki 445 puslapio. Susirašinėjama apie darbuotojų priėmimą į darbą, jų darbo sąlygas, laiką, darbo užmokestį, jo dydį, apie darbuotojų atleidimą, atlyginimo ir atostoginių paskaičiavimą, apie duomenų pateikimą Sodrai ir VMI, sąskaitų buhalteriai perdavimą, banko sąskaitas, mokėjimo pavedimus ir kitais aktualiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ klausimais. Tarp susirašinėjimų 04/09/2018 12:25 (UTC+0) Direction“Incoming, 37067912017 adresatas įvestas kaip „Vaiva“ rašė:“ Ai dar pamirsau paklausti, kai klientai grazina drabuzius, jos uzpildo koki grazinimo akta?“ Siaip tai sumai kur kasos sumusti grazinimai turetu jie buti“. 04/09/2018 12:27 (UTC+0) Direction:Outgoing, E rašo: „Nepildo“, (psl. 397). Taip pat programos 408 psl. užfiksuotas susirašinėjimas su adresatu įvestu kaip ,,Vaiva“, sekančio turinio susirašinėjimas: 10/09/2018 09:13(UTC+0)Direction:Incoming, 37067912017 (Vaiva): ,,bet man keista dar tas, kad oenktadieni, jos pasidare bloga idejima, paklause kaip istaisyt, bet matyt klausdamos vel suklydo suma, nes istaise ne taip, tai tokiu atveju, turejo jom nesutapt pinigu likutis kasoj, o kai meida ateijo sekmadieni ryte, sutapo gryni kasoj, aisku jos kai turi kitu pinigu, tai tas klaidas su jais manau issilygina, nes jei viskas butu sumusta, tai tokiais atvejais, kai padaro bloga idejima ryte ar kazka su grynais suklysta, gryni pinigai stalciuj turetu nesutapti“. Susirašinėjimo išrašas atspausdintas ir pridėtas prie apžiūros protokolo (1 t., b. l. 143–147).
Iš 2019 m. lapkričio 20 d. specialisto išvados Nr. 04/11-2-15-12198 dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos matyti, kad pateikta išvada, jog nuo 2017 m. balandžio 11 d. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ užregistravo pagrindinę vykdomos veiklos rūšį – drabužių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse. Pardavimo PVM sąskaitose faktūrose nurodytos parduodamos prekės – „drabužiai“ arba „kostiumai“; parduotuvė „(duomenys neskelbtini)”, esanti (duomenys neskelbtini). Tyrimui nepateikti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išduoti prekių ženklų sutikimai pardavinėti prekes, pažymėtas jų ženklu. Pagal tyrimui pateiktus skelbimus ,,Facebook“ ir ,,Instagram“ socialiniuose tinkluose, tarp kitų skelbimų, nurodyti skelbimai apie gautas Emporio Armani, Adidas prekių ženklų prekes: 1.) 2017 m. gegužės 3 d. Vyriškas ,,Emporio Armani“ rinkinys – marškinėliai..., 2.) 2017 m. gegužės 3 d. Vyriškas ,,Emporio Armani“ sportinis kostiumas; 3.) 2017 m. gegužės 3 d.Nauji ,,Emporio Armani“ – ,,Nike“ sportinių...; 4.) 2017 m. gegužės 3 d. vyriškas ,,Emporio Armani“ sportinis kostiumas; 5.) 2017 m. gegužės 3 d. Vyriškas ,,Emporio Armani“ rinkinys – marškinėliai...; 6.) 2017 m. gegužės 3 d. Vyriški laisvalaikio bateliai ,,Emporio Armani“; 7.) 2017 m. gegužės 3 d. Vyriškas ,,Emporio Armani“ sportinis kostiumas; 8.) 2017 m. gegužės 3 d. Vyriški sportiniai ,,Emporio Armani´– ,,EA7“ komplektai; 9.) 2017 m. gegužės 3 d. Nauji vyriški įvairių firmų ,,A. O.“...; 10.) 2017 m. rugpjūčio 17 d. nauja siunta jau pas mus ,,Adidas“; 11.) 2017 m. rugpjūčio 17 d. nauja siunta jau pas mus ,,Adidas“. Norint prekiauti rūbais, pažymėtais prekės ženklu, reikia gauti įregistruoto Lietuvos Respublikoje prekės ženklo savininko sutikimą tai daryti, kaip numato 2000 m. spalio 10 d. Prekių ženklų įstatyme Nr.VIII-1981. Šis įstatymas nustato prekių ženklų teisinę apsaugą, registraciją ir naudojimą Lietuvos Respublikoje. Tyrimui nepateikti dokumentai apie prekės – sportinių kostiumų, laisvalaikio batelių įsigijimą ir pardavimą. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo pajamas apskaitė nuo prekybos parduotuvėje pradžios (2017 m. birželio 2 d.). Skelbimai apie gautas prekes socialiniuose tinkluose ,,Facebook“ ir ,,Instagram“ buvo talpinami jau 2017 m. gegužės 3 d. Kur buvo vykdoma prekyba iki parduotuvės atidarymo ir prekyba sportiniais kostiumais ir laisvalaikio bateliais, pažymėtais prekių ženklu, tyrimo metu negalima nustatyti.
Išvada antruoju klausimu:
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir tyrimui pateiktus dokumentus, nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ galimai nedokumentavo prekių pardavimo ir pinigų gavimo už 39 197,05 Eur. Neapskaitydama 32 394,26 Eur pardavimo pajamų, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų kovo – spalio mėnesiais nedeklaravo ir nepriskaičiavo 6 802,79 Eur PVM. Už 2018 metus neteisingai atvaizdavo pardavimo pajamas finansinės atskaitomybės pelno nuostolių ataskaitoje. Pelno mokesčio deklaracijoje už 2018 metus nepriskaičiavo 1 619,71 Eur pelno mokesčio. Pateikdama neteisingus duomenis finansinėje atskaitomybėje ir nepriskaičiuodama mokesčių, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo: 2002 m. kovo 5 d. pridėtinės vertės mokesčio įstatymu Nr. IX-751 (su vėlesniais pakeitimais) „3 str. Lietuvos Respublikos PVM objektas.
1. PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas:
1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;
2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;
3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks.
4 str. Prekių tiekimas.
1. Prekių tiekimu laikomas:
1) prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas, išskyrus prekių, atgabentų iš kitos valstybės narės šio Įstatymo 4(1) straipsnio 6 dalyje nurodytomis sąlygomis, nuosavybės perdavimą toje dalyje nurodytam PVM mokėtojui, arba
77 str. PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievolės
1. PVM mokėtojas privalo:
1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus;
2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo;
3) teikti šio Įstatymo reikalaujamas PVM deklaracijas, prekių tiekimo į kitas valstybes nares bei kitas nustatytas ataskaitas ir šio Įstatymo nustatyta tvarka bei terminais mokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą mokėtiną PVM.
78 str. Apskaita ir dokumentų saugojimas
1. Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir
tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM.“
LR 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr.IX-675 (su vėlesniais pakeitimais)
4 straipsnis. Mokesčio bazė
1. Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje.
57 straipsnis. Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai
1. Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti.
2. Mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais.“
Atvaizduodama neteisingus duomenis finansinėje atskaitomybėje (pelno nuostolių ataskaitoje), bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo:
2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymas Nr. IX-574 (su vėlesniais pakeitimais)
17 str. Finansinės ataskaitos. „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo <...> ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“;
2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (red. 2015-07-01 įst. Nr. XII-1696),
„16 str. Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai <...>
7 d. Iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai.“
10 d. Finansines ataskaitas įmonės sudaro pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos duomenis“.
Išvada trečiuoju klausimu.
2018 m. gruodžio 18 d. kratos metu iš parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), išimto kompiuterio duomenys tyrimui pateikti CD diske. Išanalizavus CD esančius duomenis, rasta laikotarpio nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. galimai dienos pardavimo duomenys: data; pardavėjos vardas; dienos pardavimų suma; išvardintos parduotos prekės, nurodant kiekvienos prekės kainą. Duomenys užpildyti nepilnai. Palyginus pardavimo duomenis iš CD ir EKA „Z“ ataskaitų duomenis už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d., nustatyta, kad duomenyse iš CD atskirais atvejais nurodyti dienos prekių pardavimai (su PVM) yra 40 822,05 Eur (117802 – 76979,95) didesni, nei EKA „Z“ ataskaitose: pagal pardavimo duomenis iš CD, per laikotarpį nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d., parduoti 104 vienetai laikrodžių. 2018 m. kovo 2 d. laikrodžių įsigyta 100 vnt. Pagal pardavimo duomenis iš CD buvo parduota 24 vnt. „varlyčių“ už 218 Eur. Tačiau tyrimui nepateikti šios prekės gavimo dokumentai. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo: 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (su vėlesniais pakeitimais)
„4 straipsnis. Reikalavimai apskaitos informacijai
Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:
1) tinkama, objektyvi ir palyginama;
2) pateikiama laiku;3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.
6 str. Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas
2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.
12 str. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas
1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“
Tyrimui pateikti du elektroninio kasos aparato (toliau tekste EKA) kasos operacijų žurnalai už laikotarpius nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. Minėti žurnalai užpildyti nesivadovaujant 2003 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko įsakymo Nr. V-255 „Dėl kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių ir sprendimo išregistruoti kasos aparatą FR1156 formos patvirtinimo.“ (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. VA-42 redakcija). Taisyklės parengtos, vadovaujantis Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas). Nepilnai užpildyti duomenys - nenurodyta PVM suma, nesusumuoti įrašai, duomenys neatitinka „Z“ ataskaitoje išspausdintus duomenis, įrašai pieštuku, taisymai. Pateiktame CD (su kratos metu išimto kompiuterio duomenimis) buvo pateiktos lentelės „Excel“ nurodyti duomenys: kiekvienos dienos pardavimai; grąžinimai; mokėjimai grynais; įdėta ryte pinigų suma; inkasuota; pinigų likutis (stulpelių pavadinimai artimi kasos aparato kasos operacijų žurnalo stulpelių pavadinimams). Taip pat nurodytas pardavėjos vardas. Už pusę mėnesio ir už mėnesį susumuoti rezultatai.
Minėtuose EKA kasos operacijų žurnaluose ir „Z“ ataskaitose yra įrašų, nurodančių prekių grąžinimą ir klaidų taisymą – 2017 m. 50 atvejų už 10039,20 Eur, 2018 m. sausio – lapkričio mėnesiais 81 atvejų už 15 493,40 Eur. Tačiau tyrimui nepateikti dokumentai, patvirtinantys prekių grąžinimą ar klaidų taisymą.
Nepateikdama prekių grąžinimą patvirtinančių dokumentų, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo:
1.) Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. 6.362 straipsnis. Daiktų keitimas ir grąžinimas.
„3. Pirkėjo reikalavimas pakeisti daiktus tenkinamas, jeigu daiktai nebuvo naudojami, nesugadinti, išsaugotos jų vartojamosios savybės bei nepraradę prekinės išvaizdos ir pirkėjas turi įrodymus, patvirtinančius, kad jis daiktus pirko iš to pardavėjo.“
2.) 2001 m. birželio 11 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr.697 „Dėl mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo“ (2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr.738 redakcija):
„Trečiasis skirsnis Tinkamos ir netinkamos kokybės prekių keitimas ir grąžinimas.
20. Prekės keičiamos ar grąžinamos vartotojo rašytiniu prašymu prekės pirkimo vietoje ar kitoje pardavėjo nurodytoje vartotojui patogioje vietoje. Vartotojas pardavėjui pateikia prekę, išskyrus Taisyklių 27 punkte nustatytus atvejus, ir rašytinį prašymą, kuriame nurodo priežastį (prekės trūkumą ar kitą priežastį), dėl kurios įsigyta prekė netenkina vartotojo, ir vieną iš Civilinio kodekso 6.362 straipsnyje (jeigu nusipirkta tinkamos kokybės prekė) ar 6.363 straipsnio 7 dalyje (jeigu nusipirkta netinkamos kokybės prekė) nurodytų reikalavimų.
21. Prie prašymo pridedamas kasos aparato kvitas ar pirkimo–pardavimo kvitas arba kitas prekės pirkimą–pardavimą iš šio pardavėjo patvirtinantis dokumentas (pridėtinės vertės mokesčio sąskaita faktūra, sąskaita faktūra, mokėjimo kortelės sąskaitos išrašas, mokėjimo kortelės skaitytuvo čekis ir kita) (toliau – prekės pirkimo–pardavimo dokumentas).
22. Jeigu vartotojas nepateikia prekės pirkimo–pardavimo dokumento, prekė keičiama arba vykdomi kiti prašyme nurodyti vartotojo reikalavimai tik pardavėjui sutikus.“
3.) 2003-09-18 VMI prie LR Finansų ministerijos viršininko įsakymo Nr. V-255 (2017-05-18įsakymo Nr. VA-42 redakcija):
42. Jei, išspausdinus kvitą, pirkėjas nutraukia pirkimo–pardavimo sutartį, jei išspausdintas klaidingas kvitas arba pirkėjas grąžina įsigytą prekę, kasininkas privalo:
42.1. įmonės vadovo nustatyta tvarka surašyti laisvos formos pinigų grąžinimo aktą (tai gali būti įrašas Kasos aparato kasos operacijų žurnale), kuriame turi nurodyti grąžinamos prekės pavadinimą, grąžinimo priežastis ir pirkėjui grąžinamą pinigų sumą. Aktą turi pasirašyti atsakingas asmuo ir (ar) kasininkas ir grąžinti pirkėjui pinigus. Kasininkas, išmokėdamas grynuosius pinigus, gali registruoti prekių grąžinimą tik tokiu kasos aparatu, kuriame yra gamintojo parengta prekės (paslaugos) grąžinimo funkcija, ir tik pagal kasos aparato instrukciją;
42.2. grąžintą kvitą ir aktą įklijuoti Kasos aparato kasos operacijų žurnale;
42.3. kai su grąžinama preke pateiktame kvite užregistruotos ir kitos (negrąžinamos) prekės, pirkėjui pageidaujant, išspausdinti naują negrąžintų prekių pardavimo kvitą ir jo numerį nurodyti pinigų grąžinimo akte.
Pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (su vėlesniais pakeitimais)
10 str. Apskaitos tvarkymas
„1. Ūkio subjekto apskaitą tvarko:
1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris);“
11 str. Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą
„1. Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) <...>.”
21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“
1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.
2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“ Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo direktorius E. Č..
4 klausimas. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu buvo atliekamos pinigų, ilgalaikio ir trumpalaikio turto inventorizacijos. Jei ne, tai kokie įstatymai pažeisti, kokie asmenys nesivadovavo įstatymų ir galiojančių normatyvinių dokumentų reikalavimais bei kokie ir kam padaryti pažeidimai?
Išvada ketvirtuoju klausimu.
Pagal tyrimui pateiktus dokumentus, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2017-12-31 ir 2018-12-31 vykdė metines inventorizacijas. Pagal pateiktus aprašus, 2017-12-31 buvo inventorizuota: atsargos; ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai; 2018-12-31 buvo inventorizuota atsargos; ilgalaikis nematerialusis ir materialusis turtas.
Tyrimui nepateikti grynųjų pinigų, esančių kasoje, ir EKA stalčiuje inventorizacijos dokumentai 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Jeigu grynųjų pinigų inventorizacija nebuvo atlikta, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo:
1999 m. birželio 3 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr.719 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1070 redakcija) „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“:
„35. <...>Pinigai už parduotas prekes, rasti kasos operacijų atlikimo vietoje, suskaičiuojami ir įrašomi į inventorizavimo aprašą. Į inventorizavimo aprašą įrašomas ir paskutinio kasos aparato kvito (kvitų, jeigu yra keli kasos aparatai) eilės numeris (numeriai), išdavimo data (datos), unikalus (unikalūs) kasos aparato (aparatų) numeris (numeriai) ir kasos aparato kvite (kvituose) užfiksuotos sumos.
36. Pinigai kasoje (eurais ir užsienio valiuta) suskaičiuojami pagal jų nominaliąją vertę. Pinigų bankų sąskaitose inventorizacija atliekama suderinant sąskaitų likučius pagal buhalterinės apskaitos duomenis su bankų duomenimis apie sąskaitų likučius.“ Minėto nutarimo VIII skyrius. Atsakomybė už inventorizacijos rezultatų registravimą ir inventorizacijos dokumentų saugojimas nurodyta:
„64. Subjekto vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, <...>.
65. Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnyje nurodytas asmuo, tvarkantis subjekto buhalterinę apskaitą šio įstatymo nustatyta tvarka, atsako už teisingų inventorizacijos rezultatų, turto pertekliaus ir neišieškotų trūkumų registravimą subjekto buhalterinėje apskaitoje.
66. Inventorizacijos dokumentai (inventorizavimo aprašai su matavimo (svėrimo) aktais ir skaičiavimais, sutikrinimo žiniaraščiai ir kiti apskaitos registrai inventorizacijos rezultatams įforminti, inventorizacijos komisijos ir subjekto vadovo sprendimai dėl inventorizacijos rezultatų registravimo buhalterinėje apskaitoje) saugomi Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka.“
Išvada penktuoju klausimu:
Iš dalies negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio:
1. Prekių pardavimai, nurodyti kompiuteryje, išimtame kratos parduotuvėje metu, ir gautos įplaukos už parduotas prekes neapskaityti EKA dienos ataskaitose bei balansinių sąskaitų registruose.
Pardavėjų kompiuteryje apskaityta parduotų prekių už 116 177,00 Eur, kai tos pačios dienos įrašai „Z“ ataskaitose sudarė 76 979,95 Eur, t. y. 39 197,05 Eur (116177 – 76979,95) daugiau.
Neapskaitydama prekių pardavimo už 39 197,05 Eur (su PVM) ir pinigų už jas gavimo, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo:
2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (su vėlesniais pakeitimais)
„4 straipsnis. Reikalavimai apskaitos informacijai
Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:
1) tinkama, objektyvi ir palyginama;
2) pateikiama laiku;
3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.
6 straipsnis. Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas
2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.
12 str. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas
1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ 2003-09-18 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko įsakymo Nr. V-255 „Dėl kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių ir sprendimo išregistruoti kasos aparatą FR1156 formos patvirtinimo.“ (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. VA-42 redakcija). Taisyklės parengtos, vadovaujantis Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas).
„30.Kasos aparato kasos operacijų žurnale užregistruojama ir klijuojama kiekviena darbo dienos ataskaita („Z“) bei kiekvieno kalendorinio mėnesio ataskaita. Už kasos operacijų žurnalo užpildymą ir saugojimą atsako kasos aparato naudotojas ar jo vadovas.
Kasos aparato kasos operacijų žurnalas yra apskaitos registras. Užpildytas kasos operacijų žurnalas turi būti saugomas Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka.
39. Kasininkas privalo:
39.1. darbe vadovautis šiomis Taisyklėmis bei kasos aparato naudojimo instrukcija;
39.2. registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato kasos;
44. Pasibaigus darbo dienai (pamainai), kasininkas, dalyvaujant atsakingam asmeniui, privalo:
44.1. suskaičiuoti dienos (pamainos) įplaukas grynaisiais pinigais. Išimamą iš kasos aparato kasos (inkasuojamą) grynųjų pinigų sumą įregistruoti kasos aparatu;
44.4. užpildyti Kasos aparato kasos operacijų žurnalą, kurio įrašo duomenis parašu turi patvirtinti atsakingas asmuo ir kasininkas.
4.1. Atsakingas asmuo – tai kasos aparatus naudojančio ar jais disponuojančio ūkio subjekto vadovas (savininkas) arba jo įsakymu paskirtas darbuotojas, atsakingas už turimų kasos aparatų naudojimo tvarką.“
Prie įrašų duomenyse iš CD nurodyti vardai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Galimai tai pardavėjos V. T.– (duomenys neskelbtini), M. M., M. P., G. K.. Pagal 2017 m. kovo 1 d. direktoriaus įsakymą Nr. A-3 2017 m. birželio 9 d. „Dėl apskaitos dokumentų rengimo ir pasirašymo“ ir jo pakeitimą (2017 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. A-4) 3 p. buvo nustatyta, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pervedimus, inkasavimą, atsiskaitymą pinigais vykdo bendrovės direktorius arba kitas atskiru direktoriaus įsakymu paskirtas asmuo.“ Pardavėjų – kasininkių pareiginiai nuostatai tyrimui nepateikti.
2. Tyrimui pateikti 24 išrašytų ir apmokėtų sąskaitų išrašai UAB „(duomenys neskelbtini)“ skelbimų platintojams Facebook socialiniame tinkle. Tarp kitų skelbimų, nurodyti skelbimai apie gautas ,,Emporio Armani“, ,,Adidas“ prekių ženklų prekes: 1.) 2017 m. gegužės 3 d. Vyriškas ,,Emporio Armani“ rinkinys – marškinėliai..., 2.) 2017 m. gegužės 3 d. Vyriškas ,,Emporio Armani“ sportinis kostiumas; 3.) 2017 m. gegužės 3 d. Nauji ,,Emporio Armani“ – ,,Nike“ sportinių...; 4.) 2017 m. gegužės 3 d. Vyriškas ,,Emporio Armani“ sportinis kostiumas; 5.) 2017 m. gegužės 3 d. Vyriškas ,,Emporio Armani“ rinkinys – marškinėliai...; 6.) 2017 m. gegužės 3 d. Vyriški laisvalaikio bateliai ,,Emporio Armani“; 7.) 2017 m. gegužės 3 d. Vyriškas ,,Emporio Armani“ sportinis kostiumas; 8.) 2017 m. gegužės 3 d. Vyriški sportiniai ,,Emporio Armani“ – ,,EA7“ komplektai; 9.) 2017 m. gegužės 3 d. Nauji vyriški įvairių firmų ,,A. O.“...; 10.) 2017 m. rugpjūčio 17 d. Nauja siunta jau pas mus ,,Adidas“; 11.) 2017 m. rugpjūčio 17 d. Nauja siunta jau pas mus ,,Adidas“.
Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo pajamas apskaitė nuo prekybos parduotuvėje pradžios (2017 m. birželio 2 d.). Skelbimai apie gautas prekes socialiniuose tinkluose ,,Facebook“ ir ,,Instagram“ buvo talpinami jau 2017 m. gegužės 3 d. Apskaitos dokumentai apie prekybą iki 2017 m. birželio 2 d. ir prekybą sportiniais kostiumais ir laisvalaikio bateliais, pažymėtais prekių ženklu, tyrimui nepateikti.
3. Apie gautus laikrodžius ,,Instagram“ socialiniame tinkle paskelbta 2017 m. lapkričio 21 d. (T. K. sąskaitos (Account ID) (duomenys neskelbtini) išraše). Pagal pardavimo duomenis iš CD (pateikti nuo 2018 m. vasario 28 d.), 2018 m. kovo 2 d. – 2018 m. kovo 14 d. buvo parduota 10 vnt. laikrodžių už 285 Eur. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus 100 vnt. laikrodžių bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 2018 m. kovo 15 d. Tyrimui nepateikti apskaitos dokumentai apie prekės – laikrodžių įsigijimą ir pardavimą iki 2018-03-15.
4. Pagal pardavimo duomenis iš CD buvo parduota 24 vnt. „varlyčių“ už 218 Eur. Tyrimui nepateikti apskaitos dokumentai apie prekės – „varlyčių“ įsigijimą ir pardavimą. Pateikdama skelbimus apie prekių – sportinių kostiumų, laisvalaikio batelių įsigijimą, galimai juos įsigijusi, tačiau neapskaitydama jų įsigijimo, dėl prekių be apskaitos dokumentų pirkimo pardavimo – išvardintų 2 – 4 punkte priežasčių, bendrovė (duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo:
2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (su vėlesniais pakeitimais)
„4 straipsnis. Reikalavimai apskaitos informacijai
Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:
1) tinkama, objektyvi ir palyginama;
2) pateikiama laiku;
3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.
6 straipsnis. Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas
2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.
12 str. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas
1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“
11 str. Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą
„1. Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) <...>.”
21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“
1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.
2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“
Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininke buvo V. B., vadovu buvo direktorius E. Č. (3 t., b. l. 9–63).
Iš 2021 m. kovo 2 d. rašto matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimų valdyba kreipėsi į VMI, kuriuo pateikta specialisto išvados Nr. 04/11-2-15-12198 kopija ir prašoma spręsti klausimą dėl LR Mokesčių administravimo įstatyme numatytų sankcijų taikymo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu (3 t., b. l. 64–66).
Iš 2021 m. kovo 2 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio matyti, kad E. Č., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, laikotarpyje nuo 2018 m. kovo mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio, apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą, neapskaitė Bendrovės buhalterinėje apskaitoje 39 197,05 Eur pardavimo pajamų, gautų iš prekybos drabužiais parduotuvėje, esančioje Laisvės al. 50A, Kaunas, nuo kurių neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 6 802,79 Eur pridėtinės vertės mokesčio. Be to, E. Č. Kauno AVMI pateiktoje Bendrovės pelno mokesčio deklaracijoje už 2018 metus nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 1 619,71 Eur pelno mokesčio. E. Č. tokiais savo veiksmais valstybės biudžetui padarė 8 422,50 Eur žalą. Vadovaudamiesi BPK 109 str., 110 str. ir 112 str., prašo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-58692-18 dėl 8 422,50 Eur (aštuonių tūkstančių keturių šimtų dvidešimt dviejų eurų ir penkiasdešimties euro centų) valstybės biudžetui padarytos turtinės žalos civiliniu ieškovu pripažinti Kauno AVMI ir išieškoti šią sumą iš buvusio Bendrovės direktoriaus E. Č. (3 t., 67–69).
Iš 2021 m. kovo 26 d. nutarimo matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pripažinta civiline ieškove 8 455,50 Eur sumai (3 t., b. l. 72–73).
Iš 2021 m. kovo 16 d. UAB ,,Rangon“ rašto matyti, kad UAB ,,Rangon“ su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi 2017 m. rugpjūčio 29 d. nuomos sutartį dėl patalpų nuomos, adresu (duomenys neskelbtini). UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo negyvenamą patalpą Nr. 220, 24 kv.m. bendro ploto, kuriomis naudojosi nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d (3 t., b. l. 76–78).
Motyvuojamoji dalis
III Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-628/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158-689/2020 ir kt.). Nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų (tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų) padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-628/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123-1073/2020 ir kt.).
Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tyčia. Apgaulingos buhalterinės apskaitos, kaip nusikalstamos veikos, esmė – tam tikrų pajamų neįtraukimas į oficialią buhalterinę apskaitą. Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 222 straipsnio 1 dalį svarbu tai, kad gautos pajamos neįtrauktos į asmenų tvarkomas oficialias buhalterines apskaitas (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251-593/2017).
Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu ir kitais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. Č. organizavus apgaulingą buhalterinę apskaitą pasitvirtino.
Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta kaltinamojo parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvada, apžiūros protokolais, kita rašytine bylos medžiaga. Visi aukščiau išdėstyti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.
Kaltinamasis E. Č. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 m., būdamas įmonės direktoriumi, organizavo apgaulingą buhalterijos tvarkymą, t. y. davė pardavėjoms nurodymus ne viską mušti į kasą, taip pat įmonė neturėjo priekių – „varlyčių“ bei dalies laikrodžių – įsigijimo ir pardavimo dokumentų. Tuo metu įmonėje pardavėja dirbusi liudytoja M. M. patvirtino, kad vadovo nurodymu ne visus pardavimus mušdavo į kasą. Kada gautus grynuosius pinigus apskaityti kasos aparatu, kada ne, spręsdavo pati, pagal tai kiek dienos pardavimų ir pan. Kuomet iš kliento gaudavo apmokėjimą grynaisiais pinigais ir nenorėdavo, kad jie atsispindėtų kasos pardavimuose, tiesiog paspausdavo mygtuką, kad atsidarytų kasos stalčius. Į kasos stalčių įdėdavo grynuosius pinigus, tačiau kasos kvitas neišsimušdavo ir suma neatsispindėdavo dienos ,,Z“ ataskaitoje. Kasos aparatu neapskaitytus pinigus palikdavo kasos stalčiuje, kuriuos pasiimdavo direktorius inkasavimo metu. Be kasos žurnalo, duomenis apie pardavimus pildydavo ir „Word“ programoje, kurioje suvesdavo visus pardavimus, t. y. tiek įmuštus į kasą, tiek neįmuštus į kasą, šioje programoje kiekviena pardavėja savo pardavimus pildė pati. Taip pat pardavimus pildė ir „Excel“ programoje. Šie liudytojos parodymai visiškai atitinka aplinkybes, užfiksuotas kratos metu paimto kompiuterio duomenyse, kur buvo rastos „Word“ programos bylos, kuriose užfiksuoti konkrečių dienų pardavimų duomenys – data, pardavėjos vardas, dienos pradavimų suma, išvardintos parduotos prekės, nurodant kiekvienos prekės kainą. Liudytoja M. P. taip pat kaip ir M. M. parodė, kad ji taip pat „Word“ programoje žymėjo parduodamas prekes, o pinigus iš kasos vakare pasiimdavo E. Č..
Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, 2019 m. lapkričio 20 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-15-12198, nustatyta, kad pradavimai, nurodyti „Word“ programoje, neatitinka duomenų, užfiksuotų EKA žurnale. Pardavėjų kompiuteryje už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. apskaityta parduotų prekių už 116 177,00 Eur, kai tos pačios dienos įrašai „Z“ ataskaitose sudarė 76 979,95 Eur, t. y. 39 197,05 Eur (116177 – 76979,95) daugiau.
Šie duomenys neabejotinai patvirtina, jog buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, apgaulingai, nes nebuvo apskaitomos tikrosios pardavimų pajamos. Tuo buvo pažeidžiami kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimai, t. y. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko įsakymo Nr. V-255 „Dėl kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių ir sprendimo išregistruoti kasos aparatą FR1156 formos patvirtinimo “nuostatos, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 77 straipsnio, 78 straipsnio nuostatos, Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 punkto, 57 straipsnio 1 punkto nuostatos bei Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 16 straipsnio 7 dalies nuostatos, o apskaitos dokumentais nepagrindžiant dalies prekių – 10 vnt. laikrodžių įsigijimo ir pardavimo, 24 vnt. „varlyčių“ – įsigijimo ir pardavimo, kai šie duomenys užfiksuoti pardavėjų suvestuose dokumentuose, buvo pažeistos Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Specialisto išvada patvirtina, jog būtent dėl netinkamai apskaitytų pardavimo pajamų ir nesant dalies prekių įsigijimą ir padavimą pagrindžiančių apskaitos dokumentų iš dalies nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d. Specialisto išvada dėl tokių netinkamos buhalterinės apskaitos vedimo pasekmių teismui abejonių nekelia, nes, kaip matyti, ūkinės veiklos tyrimą atliko tam kompetenciją turintis asmuo, o per septynis mėnesius neapskaitytos pajamos sudarė maždaug trečdalį įmonės gautų pajamų. Toks ženklus skirtumas neabejotinai iškreipia tikrą vaizdą apie įmonės turtinę padėtį. Šie įrodymai taip pat neabejotinai patvirtina, jog dėl netinkamai vedamos buhalterinės apskaitos kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės.
Be to, dėl netinkamai apskaitytų pajamų netinkamai buvo apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai: neapskaičiuota 21 proc. PVM – 6 802,79 Eur, kuris neįtrauktas į 2018 m. balandžio 25 d. – 2018 m. lapkričio 26 d. PVM mokesčio deklaracijas, tokiu būdu įmonė sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 6 802,79 Eur suma, už 2018 metus neteisingai atvaizdavus pardavimo pajamas finansinės atskaitomybės pelno nuostolių ataskaitoje, pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) neapskaičiuota 1619,71 Eur pelno mokesčio.
Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, kuris taip pat atsako už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Nors įmonėje buhalterinę apskaitą tvarkyti buvo pavesta V. B., tačiau, kaip matyti iš ištirtų įrodymų, visą buhalterinės apskaitos tvarkymą organizavo įmonės vadovas E. Č..
Liudytoja V. B. parodė, kad visas darbo sąlygas, dokumentų, reikalingų apskaitos tvarkymui, pateikimo tvarką aptarė su direktoriumi E. Č., prekių apskaitą vedė iš jo pateikiamų sąskaitų-faktūrų, pardavimus apskaitydavo pagal EKA žurnalą, tačiau pardavėjų buvo prašiusi pildyti ir lenteles „Excel“ programoje, kad neįsiveltų klaidų, tai buvo kaip papildoma pasitikrinimo priemonė. Duomenis į „Excel“ programą pardavėjos turėjo pildyti pagal „Z“ ataskaitą. Ji yra naudojusis kompiuteriu, buvusiu parduotuvėje, tačiau tik „Excel“ lentele, kokie dar duomenys tame kompiuteryje buvo, ji nežino. Dokumentus direktorius jai atveždavo arba atsiųsdavo elektroniniu būdu. Šie parodymai patvirtina, jog ji buhalterinę apskaitą tvarkė pagal E. Č. pateiktus dokumentus, t. y. kasos žurnalą ir „Excel“ lentelių duomenis, apie „Word“ programoje vedamą faktiškai gautų pajamų apskaitą nežinojo. Be to, liudytoja M. M. parodė, jog ne visus pinigus įmušdavo į kasą būtent vadovo E. Č. nurodymu, kuris pats kiekvieną vakarą inkasuodavo pinigus, o kasoje buvo dedami ir nepaskaityti pinigai, buhalterei siųsdavo tik kasos žurnalo duomenis ir „Excel“ lentelės duomenis. Jokių pastabų dėl neapskaitytų kasoje esančių pinigų iš E. Č. ji nebuvo gavusi, priešingai, buvo pagirta už gerą darbą. Visos šios aplinkybės pavirtina, jog už netinkamą buhalterinę apskaitą atsakingas E. Č., nes jis organizavo apgaulingą buhalterinę apskaitą.
Tokiu būdu kilusios pasekmės, t. y. negalėjimas iš dalies nustatyti įmonės finansinės ir turtinės būklės, tiesioginiu priežastini ryšiu susijęs su jo veikimu, pažeidžiančiu aukščiau nurodytus teisės aktus.
Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, įmonės direktoriumi, neabejotinai suvokė savo veikos neteisėtumą ir pavojingumą, norėjo ir siekė taip veikti, t. y. veika padaryta tiesiogine tyčia, siekiant išvengti mokėtinų mokesčių.
Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo E. Č. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.
VI Dėl civilinio ieškinio
Byloje civilinė ieškovė Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį dėl 8 422,50 Eur žalos atlyginimo. Nurodo, jog turtinę žalą valstybės biudžetui sudaro dėl nusikalstamos veikos išvengti sumokėti mokesčiai – 6 802,79 Eur PVM ir 1619,71 Eur pelno mokesčio (1 t., b. l. 67–69).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – ir BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Byloje aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad dėl neteisėtų nusikalstamų kaltinamojo E. Č. veiksmų, organizuojant apgaulingą buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu neapskaitant gaunamų pajamų, valstybės biudžetui buvo padaryta žala dėl netinkamai apskaičiuotų ir sumokėtų mokesčių. Kaltinamasis žalos dydžio neginčijo, su civiliniu ieškiniu sutiko. Žalos dydis įrodytas civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais duomenimis, specialisto išvada, todėl darytina išvada, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas.
Kaltinamasis E. Č. ir civilinė ieškovė Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė 2021 m. spalio 6 d. susitaikymo sutartį, kurioje nurodyta, jog E. Č. dėl jo kaltės valstybės biudžeto patirtą 8 422,50 Eur žalą įsipareigoja atlyginti geranoriškai. E. Č. iki susitarimo pasirašymo yra atlyginęs dalį žalos, t. y. 5 000 Eur, o likusią žalos sumą – 3 422,50 Eur, kaltinamasis įsipareigoja atlyginti per aštuoniolika mėnesių pagal nustatytą grafiką, mokant iki kiekvieno grafike nurodyto mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, pervedant nurodytą pinigų sumą į bet kurią iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo paskirtis – žalos atlyginimas pagal 2019 m. lapkričio 20 d. specialisto išvadą Nr. 04/11-2-15-12198.
Pateiktos susitarimas neprieštarauja teisės normoms, sudarytas gera šalių valia, todėl teismas daro išvadą, kad šalys susitarė dėl žalos atlyginimo, todėl teismas patvirtina šį susitarimą.
V Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo
BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis E. Č. ir civilinė ieškovė Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė 2021 m. spalio 6 d. susitaikymo sutartį, kurioje nurodė, kad kaltinamasis E. Č. pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis pripažįsta, kad dėl jo kaltės valstybės biudžetas patyrė 8 422,50 Eur žalą, kurią įsipareigoja atlyginti geranoriškai. E. Č. iki susitarimo pasirašymo yra atlyginęs dalį žalos, t. y. 5 000 Eur. Likusią žalos sumą – 3 422,50 Eur, kaltinamasis įsipareigoja atlyginti per aštuoniolika mėnesių pagal nustatytą grafiką, mokant iki kiekvieno grafike nurodyto mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, pervedant nurodytą pinigų sumą į bet kurią iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo paskirtis – žalos atlyginimas pagal 2019 m. lapkričio 20 d. specialisto išvadą Nr. 04/11-2-15-12198. Kauno AVMI patvirtina, kad iki susitarimo pasirašymo dienos E. Č. į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą 2021 m. rugsėjo 27 d. įmokos kodu 6930 įmokėjo 5 000 Eur. Taip pat civilinės ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašo baudžiamąją bylą, vadovaujantis BK 38 straipsniu, nutraukti, civilinei ieškovei ir kaltininkui susitaikius.
Kaltinamasis E. Č. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, todėl teismas tai pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, kad nors kaltinamojo atžvilgiu anksčiau buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, tačiau asmuo buvo pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, kuris teistumo, vadovaujantis BK 97 straipsnio nuostatomis, neužtraukia, asmuo nelaikomas teistu. Be to, atsižvelgtina į tai, kad veika, už kurią buvo nuteistas ankstesniu baudžiamuoju įsakymu, padaryta dar 2016 m. t, y. prieš penkerius metus, bauda sumokėta. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad kaltinamasis, nevengė atsakomybės, didžiąją dalį žalos atlygino dar iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, įsipareigojo atlyginti likusią žalos dalį, sudarė susitarimą su civiline ieškove, kuri nurodė, jog kaltinamajam jokių pretenzijų neturi ir prašo kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas jauno amžiaus, duomenų, kad būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, taip pat nėra, be to, turi šeimą, mažą vaiką, pastovią gyvenamąją vietą, užsiima individualia veikla. Pagrindų, kuriems esant negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog yra pagrindas manyti, kad asmuo nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu bei nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.
VI Kiti klausimai
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai, saugomi byloje (1 t., b. l. 70, 142, 3 t., b. l. 186, 199), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje; UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 3 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d., laikomi Kauno apskrities VPK tarnybinėse patalpose, esančiose Vytauto pr. 91, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, daiktai, grąžinti E. Č. 2018 m. gruodžio 28 d., 2019 m. liepos 2 d. ir 2021 m kovo 30 d. prokuroro nutarimais, paliktini laisvai disponuoti E. Č..