Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. M., G. M. ir jų gynėjo advokato Ramūno Mikulsko apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 222 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pagal 220 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant V. M. šiuo laikotarpiu tęsti darbą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi iš V. M. konfiskuota 23 711,15 Eur piniginių lėšų. G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį - 12 MGL (451,92 Eur) bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų Kolegija nustatė:

V. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 16 d., veikdama pagal verslo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2012 m. gruodžio 27 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos), Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2013 m. kovo 26 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos), Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2013 m. birželio 11 d Valstybinės mokesčių inspekcijos), Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2013 m. gruodžio 29 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos), Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2014 m. balandžio 1 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos), vykdydama prekybą avalyne (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio reikalavimus “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalies nuostatą “Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent, pažeisdama LR Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574: 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, ir 16 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka, apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, nes tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos aparato kvitais ar „Prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitais“) laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. pardavimų - ūkinių operacijų už 426429 Lt (123502 Eur) ir šių ūkinių operacijų neįregistravo buhalterinės apskaitos registre - kasos aparato kasos operacijų žurnale, dėl to laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. nebuvo galima iš dalies nustatyti V. M. veiklos ir turto.Be to, ji pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 16 d., veikdama pagal verslo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2012 m. gruodžio 27 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos), Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2013 m. kovo 26 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos), Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2013 m. birželio 11 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos), Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2013 m. gruodžio 29 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos), Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas 2014 m. balandžio 1 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos), vykdydama prekybą avalyne (duomenys neskelbtini), siekdama išvengti PVM mokesčio sumokėjimo, pažeisdama 2002 m. kovo 5 d. LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 92 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalėjo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju, ir pažeisdama 92 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys minėtose dalyse nurodytu būdu apskaičiuotą už konkretų mėnesį mokėtiną PVM sumą turi sumokėti į biudžetą iki kito mėnesio 25 dienos, bei kartu turi pateikti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitą, žinodama, kad laikotarpiu nuo 2013 metų sausio mėnesio iki 2013 metų liepos mėnesio gautas atlygis per paskutinius 12 mėnesių viršijo 155 000 Lt (44891 Eur) ribą, siekdama išvengti mokesčių, nuo 2013 metų liepos mėnesio neapskaičiavo ir nepateikė PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtinų PVM apyskaitų, nedeklaravo individualios veiklos pajamų už laikotarpį nuo 2013 metų rugpjūčio mėnesio iki 2014 metų gegužės mėnesio ir iš viso nesumokėjo į biudžetą 81 869,85 Lt ( 23711,15 Eur) mokesčių bei įmokų už 2013 metų liepos - 2014 metų gegužės mėnesius. Ji Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - VMI) elektroniniu būdu teikė žinomai neteisingus duomenis apie savo apmokestinamąsias pajamas:Valstybinei mokesčių inspekcijai 2014 m. vasario 4 d. pateiktoje V. M. „Metinėje pajamų deklaracijoje“ už 2013 metus, deklaracijos laukelyje Nr. V6 įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai 2015 m. balandžio 23 d. pateiktoje V. M. „Metinėje pajamų deklaracijoje“ už 2014 metus deklaracijos laukelyje Nr. V6 įrašė neteisingus duomenis apie pajamas, dėl to neapskaičiavo ir nesumokėjo 47233 Lt PVM (13 679,62 Eur) į valstybės biudžetą.

1.2. Valstybinei mokesčių inspekcijai 2014 m. vasario 4 d. pateiktoje V. M. „Metinėje pajamų deklaracijoje“ už 2013 metus deklaracijos laukelyje Nr. V6 įrašė neteisingus duomenis apie pajamas, deklaracijos laukelyje Nr. V8 ir Nr. 19 įrašė neteisingus duomenis apie pelną ir deklaracijos laukelyje Nr. 25 ir Nr. 33 įrašė neteisingus duomenis apie turto naudojimą ir dėl to:

- išvengė 4782 Lt (1385 Eur) pajamų mokesčio į valstybės biudžetą ir tuo pažeidė LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007) 27 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos (šio Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad metinė pajamų mokesčio deklaracija už kalendorinius metus pateikiama iki sekančių metų gegužės 1 dienos);

- išvengė 13927,46 Lt (4033,67 Eur) socialinio draudimo įmokų į VSDF biudžetą ir tuo pažeidė LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004 m. lapkričio 4 d. Nr. IX-2535 redakcija) 9 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad individualia veikla užsiimantys asmenys socialinio draudimo įmokas, kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, turi sumokėti iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos, tai yra, iki gegužės 1 dienos;

- išvengė 4192 Lt (1214 Eur) PSD įmokų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ir tuo pažeidė LR sveikatos draudimo įstatymo (2012 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 18 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, pasibaigus kalendoriniams metams turi perskaičiuoti už praėjusius kalendorinius metus mokėtinas privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos sumokėti per praėjusius kalendorinius metus sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos ir mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos skirtumą.

1.3. Valstybinei mokesčių inspekcijai 2015 m. balandžio 23 d. pateiktoje V. M. „Metinėje pajamų deklaracijoje“ už 2014 metus deklaracijos laukelyje Nr. V6 įrašė neteisingus duomenis apie pajamas, deklaracijos laukelyje Nr. V8 ir Nr. 19 įrašė neteisingus duomenis apie pelną ir deklaracijos laukelyje Nr. 25 ir Nr. 33 įrašė neteisingus duomenis apie turto naudojimą ir dėl to:

- išvengė 2227 Lt (645 Eur) pajamų mokesčio į valstybės biudžetą ir tuo pažeidė LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007) 27 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos (šio Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad metinė pajamų mokesčio deklaracija už kalendorinius metus pateikiama iki sekančių metų gegužės 1 dienos);

- išvengė 7439,39 Lt (2154,60 Eur) socialinio draudimo įmokų į VSDF biudžetą ir tuo pažeidė LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004 m. lapkričio 4 d. Nr. IX-2535 redakcija) 9 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad individualia veikla užsiimantys asmenys socialinio draudimo įmokas, kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, turi sumokėti iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos, tai yra, iki gegužės 1 dienos;

- išvengė 2069 Lt (599 EUR) PSD įmokų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ir tuo pažeidė LR sveikatos draudimo įstatymo (2012 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 18 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, pasibaigus kalendoriniams metams turi perskaičiuoti už praėjusius kalendorinius metus mokėtinas privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos sumokėti per praėjusius kalendorinius metus sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos ir mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos skirtumą.

Tokiu būdu siekdama išvengti mokesčių, nedeklaravo individualios veiklos pajamų už laikotarpį nuo 2013 metų rugpjūčio mėnesio iki 2014 metų gegužės mėnesio ir iš viso nesumokėjo į biudžetą 81 869,85 Lt (23711,15 Eur) mokesčių bei įmokų už 2013 metų liepos - 2014 metų gegužės mėnesius.

G. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 16 d., veikdamas pagal verslo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2014 m. sausio 3 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos), Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2014 m. vasario 5 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos), vykdydamas prekybą avalyne (duomenys neskelbtini) ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalies nuostatų reikalavimus “Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent, pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, ir 16 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka, apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, nes tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos aparato kvitais ar prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitais) laikotarpyje nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. pardavimų - ūkinių operacijų už 70 813 Lt (20 508 Eur) ir šių ūkinių operacijų neįregistravo buhalterinės apskaitos registruose (kasos aparato kasos operacijų žurnale), dėl to už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. nebuvo galima iš dalies nustatyti G. M. veiklos ir turto.Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad V. M. ir G. M. kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra pilnai įrodyta byloje esančiais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais ir rašytine bylos medžiaga.Apeliaciniame skunde nuteistieji V. M., G. M. ir jų gynėjas prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir V. M. bei G. M. išteisinti nenustačius jų veiksmuose inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių.Skunde teigiama, kad apylinkės teismas neatliko išsamios įrodymų analizės, pasirėmė nepatikimais ir prieštaringais įrodymais, o nuosprendis tapatus kaltinamajam aktui, tuo buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, kas yra esminis BPK pažeidimas. Nors teismas nesirėmė V. M. ir G. M. parodymais, tačiau jų teisingumą patvirtina liudytojų E. B. ir A. N. parodymais. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo skunde teigiama, kad apylinkės teismas, pripažindamas nuteistųjų kaltę, rėmėsi tik specialisto išvadomis, kurios paremtos prielaidomis ir rankraštiniais užrašais, paimtais iš nuteistųjų. Nuosprendyje nėra jokių domenų, kurie patvirtintų, jog nuteistieji sąmoningai siekė apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, išvengti privalomų mokesčių valstybei mokėjimo ir tokiu būdu gauti turtinės naudos. Skunde teigiama, kad specialistų išvados surašytos išimtinai vertinant tik nuteistųjų rankraštinius užrašus, kurie yra netinkamas įrodymas, nes nėra buhalterinės apskaitos dokumentai pagal turinio ir formos reikalavimus. Vesdami prekių judėjimo apskaitą, nuteistieji naudojo jiems įprastą, savarankiškai, asmeniniais tikslais susikurtą, priimtiną metodiką. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuteistieji visas situacijos aplinkybes paaiškino išsamiai ir nuosekliai, tik teisme apie tai parodė plačiau, nes ikiteisminio tyrimo metu tyrėjas per apklausą teikė pagalbinius klausimus, taip dirbtinai formuojant poziciją ir verčiant atsakyti taip ir tokiu būdu, koks būtų palankus pareigūnui. Skunde nurodoma, kad prekyba turgavietėje skiriasi nuo prekybos ta pačia preke parduotuvėje, nes prekės pardavimo kainą neretai nustato pirkėjas, taip pat vykdomi išpardavimai. Remiantis nuteistųjų paaiškinimais, buvo galima atsekti aiškią ir nuoseklią pardavimo grandies seką bei pateisinti asmeninių užrašų preliminarios prekių apskaitos sandėlyje tikslais vedimą, nes prekių kiekiai yra pakankamai dideli. Nuteistieji buhalterinę apskaitą vedė laikantis įstatymo reikalavimų, teikė objektyvius duomenis, laiku deklaravo gautas pajamas, sąžiningai mokėjo valstybei mokesčius, o iš nuteistųjų paimtuose sąsiuviniuose esantys užrašai visiškai sutapo su buhalterės vedamu sandėlio apskaitos žurnalu, inventorizacijos metu nustatytais duomenimis apie prekių likučius. Be to, asmeniui vedant neoficialią prekių apskaitą, jam pakaktų sumanumo nelaikyti tokios „juodos buhalterijos“ savo darbo vietoje. Pareigūnas nurodė, kad tariamo užpirkimo metu padavus pardavėjui pinigus, iš karto fiksavo tariamą pažeidimą, net G. M. nespėjus išmušti kasos kvito ir tai buvo užfiksuota tik vienas toks atvejis, kas nepatvirtina kitų atvejų.Dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo V. M. atžvilgiu skunde teigiama, kad byloje neįrodytas tiesioginės ar netiesioginės tyčios buvimas nusikalstamiems veiksmams atlikti. Teismas netyrė atsakomybės pagal šį straipsnį, o jį taikė tik išvesdamas iš kitos nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, remiantis tais pačiais įrodymais. Vertinant įrodymus, byloje nepateikta jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima įsitikinti, kad specialisto atlikti skaičiavimai buvo atlikti vertinant pateiktus užrašus ir kad jie buvo teisingi. Byloje neatliktas joks tyrimas, nustatant, ar pagal esamus pirkimo srautus, tokios pajamos, kurios buvo nurodytos kaip tikėtinai nuslėptos, galėjo būti laikomos realiomis per nurodytą laikotarpį.Dėl V. M. skirtos bausmės skunde teigiama, kad baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas jai taikyta nepagrįstai ir neproporcingai, neatsižvelgiant į EŽTT praktiką, o žalos valstybei dydis paremtas reikalavimų neatitinkančių dokumentų pagrindu atliktais skaičiavimais. Jokių mokestinių patikrinimų, kurių metu būtų objektyviai nustatyta nuteistųjų mokestinė nepriemoka, nebuvo atlikta. Valstybės įgaliota institucija nepareiškė civilinio ieškinio. Skunde nurodoma, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus nuteistajai baudą be baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistųjų V. M., G. M. ir jų gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl V. M. ir G. M. kaltės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

Iš pateikto apeliacinio skundo matyti, kad V. M., G. M. ir jų gynėjas teigia, kad byloje nėra jokių domenų, kurie patvirtintų, jog nuteistieji V. M. ir G. M. sąmoningai siekė apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, išvengti privalomų mokesčių valstybei mokėjimo ir tokiu būdu gauti turtinės naudos. Tačiau sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais negalima.Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardintų veikų padarymo atsiranda bent vienas iš alternatyvių padarinių (apgaulingas teisės aktų reikalaujamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, ar apskaitos dokumentų paslėpimas, ar apskaitos dokumentų sunaikinimas ar apskaitos dokumentų sugadinimas) dėl ko negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti, analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tyčia. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatytas vienas iš alternatyvių nusikalstamų veikų – apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, kas apibūdinama kaip sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų bei ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Apgaulingos buhalterinės apskaitos, kaip nusikalstamos veikos, esmė – tam tikrų pajamų neįtraukimas į oficialią buhalterinę apskaitą. Neįtrauktų į apskaitą lėšų, ūkinių finansinių operacijų apskaitymas kituose dokumentuose, užrašų ar kt. vedimas pats savaime nėra nusikaltimas, nes nepriklausomai nuo to, ar tokios lėšos, tokios ūkinės finansinės operacijos būtų atskirai apskaitomos, dokumentuojamos, ar ne, tai neturėtų reikšmės kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tačiau svarbu tai, kad gautos pajamos neįtrauktos į asmenų tvarkomas oficialias buhalterines apskaitas, t. y. į kasos aparato kasos operacijų žurnalus.Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą tokia veikla apibrėžiama kaip savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų. Pajamų apskaitos tvarką nustato 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymas Nr. IX-574. Šio įstatymo 21 straipsnyje sakoma, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. To paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Iš verslo liudijimų matyti, kad V. M. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. ir G. M. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. kiekvienas veikė pagal verslo liudijimus, išduotus Valstybinės mokesčių inspekcijos, todėl galima teigti, kad jie yra atsakingi kiekvienas už savo vykdomo verslo buhalterinę apskaitą. Gyventojams, vykdantiems veiklą pagal verslo liudijimą, nustatyta fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimo tvarka, tačiau jų gaunamos pajamos privalo būti išviešinamos vedamuose kasos aparato kasos operacijų žurnaluose. Pagal VMI prie LR FM viršininko 2011 m. balandžio 29 d. įsakyme Nr. VA-51 “Dėl VMI prie LR FM viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. V-255 “Dėl kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo” pakeitimo” už kasos aparato kasos operacijų žurnalo pildymą atsako kasos aparato naudotojas (žurnalą pildantis gyventojas). Bylos duomenimis nustatyta, kad V. M. ir G. M. veikdami kiekvienas pagal verslo liudijimą, sąmoningai pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo (2012-04-24 įstatymo Nr. IX-1988 redakcija, galiojusi nusikaltimo padarymo metu) 12 straipsnio 1 dalį, reikalaujančią pagrįsti visas ūkines operacijas apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalį, reikalaujančią užregistruoti apskaitos registruose ūkinių operacijų duomenis ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalį, reikalaujančią registruoti ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenis apskaitos registruose ir 16 straipsnio 3 dalį, reikalaujančią registruoti apskaitos registruose ūkines operacijas pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka, apskaitos registrą pasirašant, nes tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos aparato kvitais ar „Prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitais“). Dėl padarytų pažeidimų pagal pateiktus dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti V. M. ir G. M. veiklos ir turto, o neoficialių pardavimų apskaitymas neoficialioje apskaitoje buvo reikalingas apgaulingos apskaitos vykdytojams dėl tokių piniginių lėšų gavimo ir panaudojimo savo tikslams. Iš bylos duomenų galima spręsti, kad V. M. ir G. M. apgaulingos buhalterijos apskaitos mechanizmas veikė tokiu būdu, kad dalis jų gautų lėšų už parduotas turgavietėje prekes buvo neapskaitoma kasos aparatu, t. y. už parduotą prekę neišduodamas kasos aparato čekis, taip neoficialiai gauti pinigai apskaitos registruose neatsispindėjo ir jie panaudoti asmeniškai V. M. ir G. M.. Tiriant bylą ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytos dvi specialisto išvados, t. y. 2015 m. rugpjūčio 21 d. FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto D. M. išvada Nr. 5-2/121 “D. G. M. ir V. M. ūkinės finansinės veiklos” ir 2016 m. vasario 12 d. to paties specialisto išvada Nr. 5-2/23 „D. G. M. ir V. M. ūkinės finansinės veiklos”. Šiomis išvadomis konstatuota, kad V. M. ir G. M. atitinkamu tiriamuoju laikotarpiu vedamoje buhalterinėje apskaitoje neįrašyta ir finansinėse ataskaitose nedeklaruota atitinkamai V. M. pardavimų (ūkinių operacijų) už 426 429 Lt (123502 Eur), G. M. – už 70 813 Lt (20508 Eur). Įvertindamas jų verslo pajamas atitinkamais laikotarpiais apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi nurodytomis specialisto išvadomis, kurios niekuo nepaneigtos.Specialistas 2015 m. rugpjūčio 21 d. surašytoje išvadoje Nr. 5-2/121 „D. G. M. ir V. M. ūkinės finansinės veiklos“ nurodė, kad atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, G. M., V. M. buhalterinėje apskaitoje įvertintos ne visos už parduotas prekes gautos pajamos. Išvadoje be kita ko nurodoma, kad V. M. parodymai 2014 m. rugpjūčio 20 d. liudytojo apklausoje, kad ji sąsiuvinyje įrašydavo batus kaip prekę, kurią turėtų įsigyti, o ne gautas pajamas už parduotą avalynę, ne visais atvejais atitinka įrašus sąsiuviniuose, nes laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2014 m. gegužės 16 d.: 1.1 Sąsiuvinių 36-iose eilutėse įrašyta suma, bet neįrašyta bato pavadinimas ar dydis; dydis bei spalva, šie atvejai nurodyti 10-ame priede (10 priedas, 10.1 lapas), ir šiais 36 atvejais neaišku, kokius batus V. M., pagal jos parodymus, turėjo įsigyti. 1.2 Sąsiuvinių pirmame stulpelyje, kuriame pagal V. M. parodymus buvo įrašomas bato pavadinimas, 101 kartą įrašyta ne bato pavadinimas, o žodis „Priemonė“, prie šio žodžio įrašytos sumos nuo 4 Lt (1,16 EUR) iki 30 Lt (8,69 EUR), daugiau nieko neįrašyta ir šie atvejai nurodyti 10-ame priede (10 priedas, 10.2-10.4 lapai). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ (V. A. G. g. (duomenys neskelbtini)) pirkėjai V. M. išrašytas PVM sąskaitas - faktūras V. M. pirko ne vienos, o mažiausiai 6 rūšių priemones batams (įdėklai, silikoniniai įdėklai, vidpadžiai, tepalas, pratempėjas, neslystantys padukai), ir šiuo 101-u atveju neaišku, kokią priemonę V. M., pagal jos parodymus, turėjo įsigyti. 1.3 Sąsiuvinių pirmame stulpelyje, kuriame pagal V. M. parodymus buvo įrašomas bato pavadinimas, 258 kartus įrašyta ne bato pavadinimas, o įrašytas žodis „Išpardavimas“, prie šio žodžio įrašytos sumos nuo 10 Lt (2,90 EUR) iki 200 Lt (57,92 EUR), 151 kartą iš 258 kartų nenurodyta batų spalva ar nenurodyta nei dydis, nei spalva, šie atvejai nurodyti 10-ame priede (10 priedas, 10.5-10.9 lapai), ir šiais 258 atvejais neaišku, kokią avalynę V. M., pagal jos parodymus, turėjo įsigyti. 1.4 Pagal tyrimui pateiktas V. M. naudoto kasos aparato kontrolines juostas užrašų sąsiuviniuose įrašytos sumos pagal eilės tvarką 21 dieną sutampa su kasos aparato kvitų sumomis pagal jų išspausdinimo laiką, šie atvejai nurodyti 11-ame priede (11 priedas, 11.1-11.5 lapai), ir tai neatitinka V. M. parodymų 2014 m. rugpjūčio 20 liudytojo apklausoje, kad sąsiuvinio trečiame stulpelyje buvo įrašoma suma, kurią galėtų mokėti klientas, o ne faktiška pardavimo kaina. Atsakymo į klausimą 1.1 - 1.4 punktuose nurodytais atvejais V. M. parodymai 2014 m. rugpjūčio 20 d. liudytojo apklausoje, kad ji sąsiuvinyje įrašydavo batus kaip prekę, kurią turėtų įsigyti, o ne gautas pajamas už parduotą avalynę, neatitinka įrašų užrašų sąsiuviniuose ir užrašų sąsiuviniuose įrašytos sumos galimai yra V. M. faktiškai gautos pajamos už parduotas prekes. Tai yra, V. M., kaip asmens vykdančios veiklą pagal verslo liudijimus, buhalterinėje apskaitoje neįvertintos laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. gautos 426429 Lt (123502 Eur) pajamos už parduotas prekes (suma sąsiuviniuose 452848 Lt – 26419 Lt, dokumentais įforminta pajamų suma).Specialisto išvadoje nurodyta, kad V. M. pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr.IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, ir 16 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, nes V. M. tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje nepagrįstos apskaitos dokumentais (kasos aparato kvitais ar „Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitais“) laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. pardavimų už 426429 Lt (123502 EUR) ūkinės operacijos ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos buhalterinės apskaitos registruose (kasos aparato kasos operacijų žurnale). Dėl šių pažeidimų pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, kiek pajamų laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. gavo V. M. ir dėl to iš dalies negalima nustatyti V. M., kaip asmens vykdančios veiklą pagal verslo liudijimą, veiklos ir turto už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 16 d.Šioje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad G. M. parodymai 2014 m. rugpjūčio 20 d. liudytojo apklausoje, kad jis sąsiuvinyje įrašydavo batus kaip prekę, kurią turėtų įsigyti, ne visais atvejais atitinka įrašus sąsiuvinyje: 1. užrašų sąsiuvinio pirmame stulpelyje, kur pagal G. M. parodymus buvo įrašomas bato pavadinimas, 48 kartus įrašyta ne bato pavadinimas, o žodis „Impregnantas“, įrašyta suma 15 Lt (4,34 EUR) (vieną kartą įrašyta suma 13 Lt (3,77 EUR), sąsiuvinio 1 lapas; vieną kartą įrašyta suma 14 Lt (4,05 EUR), sąsiuvinio 10 lapas) ir daugiau nieko neįrašyta. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ (V. A. G. g. (duomenys neskelbtini)) 2013 metais (birželio 28, rugpjūčio 26 ir lapkričio 11) surašytas 3 vnt. PVM sąskaitų-faktūrų G. M. parduota iš viso 228 vnt. (60 + 48 + 120) impregnatorių, jų pardavimo kaina buvo 8,08 Lt (2,34 EUR) ar 8,46 Lt (2,45 EUR) su PVM, ir pagal tyrimui pateiktus dokumentus 2014 metais iki 2014 m. gegužės 16 d. G. M. impregnatorių nepirko. FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos patikrinimo akte 2014 m. gegužės 16 d. Nr. 04/11-1-28-4501-A nurodyta, kad tą dieną atliekant patikrinimą pas G. M. buvo atliktas kontrolinis užpirkimas, nupirktas impregnantas, kurio kaina buvo 15 Lt (4,34 EUR), ir G. M. neužfiksavo kasos aparatu gautų 15 Lt (4,34 EUR). Tai yra, užrašų sąsiuvinyje prie žodžio „Impregnantas“ 48 kartus įrašytos sumos (13 Lt/3,77 EUR, 14 Lt/4,05 EUR ar 15 Lt/4,34 EUR) atitinka pardavimo kainą, o ne sumą, reikalingą šiai prekei įsigyti (8,08 Lt/2,34 EUR ar 8,46 Lt/2,45 EUR), kaip parodė G. M. 2014 m. rugpjūčio 20 d. liudytojo apklausoje. 2. G. M. parodymai 2014 m. rugpjūčio 20 d. liudytojo apklausoje, kad jis sąsiuvinyje įrašydavo batus kaip prekę, kurią turėtų įsigyti, o ne gautas pajamas už parduotą avalynę, ne visais atvejais atitinka įrašus užrašų sąsiuvinyje, ir užrašų sąsiuvinyje įrašytos sumos galimai yra G. M. faktiškai gautos pajamos už parduotas prekes. Tai yra, G. M., kaip asmens vykdančio veiklą pagal verslo liudijimus, buhalterinėje apskaitoje neįvertintos laikotarpyje nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. gautos 70813 Lt (20508 EUR) pajamos už parduotas prekes (suma sąsiuviniuose 75056 Lt – 4243 Lt dokumentais įforminta pajamų suma).Specialisto išvadoje nurodyta, kad G. M. pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, ir 16 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, nes G. M. tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje nepagrįstos apskaitos dokumentais (kasos aparato kvitais ar „Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitais“) laikotarpyje nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. pardavimų už 70813 Lt (20508 EUR) ūkinės operacijos ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos buhalterinės apskaitos registruose (kasos aparato kasos operacijų žurnale). Dėl šių pažeidimų pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, kiek pajamų laikotarpyje nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. gavo G. M. ir dėl to iš dalies negalima nustatyti G. M., kaip asmens vykdančio veiklą pagal verslo liudijimą, veiklos ir turto už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. (Specialisto išvados 6 punktas).Specialisto išvadoje teigiama, kad įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis G. M. Mokesčių inspekcijai pateiktoje deklaracijoje už 2014 metus ir Vandos M. M. inspekcijai pateiktose deklaracijose už 2013, 2014 metus įrašyti ir pateikti neteisingi duomenys: 1. Valstybinei mokesčių inspekcijai 2014 m. vasario 4 d. pateiktoje V. M. „Metinėje pajamų deklaracijoje“ už 2013 metus įrašyti specialisto išvados 6-oje lentelėje išvardinti neteisingi duomenys apie pajamas (specialisto išvados 6-os lentelės 1 eilutė), pelną (specialisto išvados 6-os lentelės 2-5 eilutės) ir turto naudojimą (specialisto išvados 6-os lentelės 6-9 eilutės) ir dėl to: 1. išvengta 4782 Lt (1385 EUR) pajamų mokesčio į valstybės biudžetą ir tuo pažeista LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 27 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos (šio Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad metinė pajamų mokesčio deklaracija už kalendorinius metus pateikiama iki sekančių metų gegužės 1 dienos). (Specialisto išvados 4.2, 4.5 punktai); 2. išvengta 13927,46 Lt (4033,67 EUR) socialinio draudimo įmokų į VSDF biudžetą ir tuo pažeista LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004 m. lapkričio 4 d. Nr. IX-2535 redakcija) 9 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad individualia veikla užsiimantys asmenys socialinio draudimo įmokas, kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, turi sumokėti iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos, tai yra, iki gegužės 1 dienos. (Specialisto išvados 4.3 punktas); 3. išvengta 4192 Lt (1214 EUR) PSD įmokų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ir tuo pažeista LR sveikatos draudimo įstatymo (2012 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 18 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, pasibaigus kalendoriniams metams turi perskaičiuoti už praėjusius kalendorinius metus mokėtinas privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos sumokėti per praėjusius kalendorinius metus sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos ir mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos skirtumą. (Specialisto išvados 4.4 punktas).Valstybinei mokesčių inspekcijai 2015 m. balandžio 23 d. pateiktoje V. M. „Metinėje pajamų deklaracijoje“ už 2014 metus įrašyti specialisto išvados 7-oje lentelėje išvardinti neteisingi duomenys apie pajamas (specialisto išvados 7-os lentelės 1 eilutė), pelną (specialisto išvados 7-os lentelės 2-5 eilutės) ir turto naudojimą (specialisto išvados 7-os lentelės 6-9 eilutės) ir dėl to: 1. išvengta 2227 Lt (645 EUR) pajamų mokesčio į valstybės biudžetą ir tuo pažeista LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007) 27 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos (šio Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad metinė pajamų mokesčio deklaracija už kalendorinius metus pateikiama iki sekančių metų gegužės 1 dienos). (Specialisto išvados 4.2, 4.6 punktai); 2. išvengta 7439,39 Lt (2154,60 EUR) socialinio draudimo įmokų į VSDF biudžetą ir tuo pažeista LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004 m. lapkričio 4 d. Nr. IX-2535 redakcija) 9 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad individualia veikla užsiimantys asmenys socialinio draudimo įmokas, kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, turi sumokėti iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos, tai yra, iki gegužės 1 dienos. (Specialisto išvados 4.3 punktas); 3. išvengta 2069 Lt (599 EUR) PSD įmokų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ir tuo pažeista LR sveikatos draudimo įstatymo (2012 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 18 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, pasibaigus kalendoriniams metams turi perskaičiuoti už praėjusius kalendorinius metus mokėtinas privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos sumokėti per praėjusius kalendorinius metus sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos ir mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos skirtumą. (Specialisto išvados 4.4 punktas).V. M. pažeidė LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 92 straipsnio 1 dalį (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XI-1817 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. sausio 1 d.), kurioje nurodyta, kad apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju, ir 92 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad 92 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys apskaičiuotą už konkretų mėnesį mokėtiną PVM sumą turi sumokėti į biudžetą iki kito mėnesio 25 dienos ir kartu turi būti pateikiama centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaita, nes V. M. neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 47485 Lt PVM (13752,61 EUR) už 2013 metų liepos - 2014 metų gegužės mėn. (Specialisto išvados 4.1 punktas).Specialisto išvadoje teigiama, kad tyrimo metu V. M. apskaičiuota mokėtina iš viso 82121,85 Lt (23784,13 EUR) mokesčių bei įmokų suma (PVM, 47485 Lt + 7009 Lt, pajamų mokestis + 21366,85 Lt, VSD įmokos + 6261 Lt PSD įmokos). Mokesčių administratorius turi teisę pritaikyti sankcijas dėl mokesčių nesumokėjimo pagal LR mokesčių administravimo įstatymo ir kitų įstatymų nuostatas. Valstybinei mokesčių inspekcijai 2015 m. balandžio 28 d. pateiktos G. M. „Metinės pajamų deklaracijos“ už 2014 metus priedo „Individualios veiklos pajamos“ ((duomenys neskelbtini) forma) laukelyje V13 „Pajamų suma“ įrašyti ir pateikti neteisingi duomenys apie pajamas iš veiklos pagal verslo liudijimus: įrašyta 17732 Lt (5136 EUR) pajamų suma, o turėjo būti įrašyta 88545 Lt (25644 EUR) pajamų suma (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. neapskaitytos pajamos, 70813 Lt + 17732 Lt, deklaruotos pajamos). Dėl įrašytų neteisingų duomenų „Metinėje pajamų deklaracijoje“ už 2014 metus G. M. neapskaičiuojama papildomai mokėtini mokesčiai, nes LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007) 6 straipsnio 4 dalyje (2010 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XI-1152 redakcija) nurodyta, kad už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. (Specialisto išvados 6 punktas). Įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis G. M. Mokesčių inspekcijai pateiktoje deklaracijoje už 2014 metus ir Vandos M. M. inspekcijai pateiktose deklaracijose už 2013, 2014 metus deklaruotos ne visos pajamos.FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistas D. M. taip pat dėl atlikto tyrimo pateikė 2016 m. vasario 12 d. išvadą Nr. 5-2/23 „D. G. M. ir V. M. ūkinės finansinės veiklos“ (2t., b.l. 176-192) , kurioje užfiksuota, kad įvertinus tyrimui papildomai pateiktus G. M. ir V. M. dokumentus ir papildomai tyrime nustatytas aplinkybes, nesikeičia 2015 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvados Nr. 5-2/121 atsakymas į 1 klausimą: „Ar atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, G. M., V. M. buhalterinėje apskaitoje įvertintos visos už parduotas prekes gautos pajamos? Jei ne, tai kokie norminiai aktai pažeisti, ar galima visiškai nustatyti asmenų - G. M. ir V. M. veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą? Jei ne, tai šių asmenų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros negalima nustatyti visiškai ar iš dalies ir dėl kokių priežasčių? Kas už tai atsakingas?“, nes: 1.1 Pagal šiam papildomam ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą medžiagą V. M. pakeitė 2014 m. rugpjūčio 20 liudytojo apklausoje pateiktus duomenis, kad sąsiuviniuose „C. L.“ ir „2014 Compensa“ įrašytos sumos, reikalingos trūkstamoms prekėms įsigyti, o 2015 m. gruodžio 23 d. įtariamojo papildomoje apklausoje V. M. parodė, kad šiuose sąsiuviniuose yra įrašyti duomenys apie iš sandėlio į prekybos vietą paimtas prekes ir iš prekybos vietos į sandėlį grąžintas prekes, kad prekių sandėlis buvo prekybos vietoje, netoli darbo vietos, o dalis prekių buvo laikoma namuose, kad pas V. M. rasti juodraštiniai variantai buvo pateikiami uždarosios akcinės bendrovės „Skaičių erdvė“ darbuotojai A. N., kuri tvarkė V. M. prekių apskaitą sandėlyje, kad tokia apskaita buvo vedama dėl prekių trūkumo ir didelio batų asortimento. (Specialisto išvados 2 punktas).Antrojoje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sudarytose suvestinėse „Išdavimas“ įregistruota prekių už 447 265 Lt (129 536,90 EUR) pardavimo kainomis perkėlimas iš sandėlio į prekybos salę ir įregistruota prekių už 6 958 Lt (2 015,18 EUR) pardavimo kainomis perkėlimas iš salės į sandėlį pagal V. M. užrašus sąsiuviniuose „C. L.“ ir „2014 (duomenys neskelbtini)“, kuriuose nėra jokių įrašų apie prekių perkėlimus. Pagal sąsiuviniuose įrašytas sumas negalima nustatyti, ar vyko prekių perkėlimai ir, jei vyko, tai kokie, ir neaišku, kuo vadovaujantis buvo sudarytos suvestinės „Išdavimas“. Dėl to pagal pateiktas suvestines „Išdavimas“ negalima nustatyti, ar realiai buvo atliekamos suvestinėse „Išdavimas“ įregistruotos prekių perkėlimo operacijos, ir dėl to nesikeičia 2015 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvada Nr. 5-2/121, kurioje nurodyta, kad užrašų sąsiuviniuose įrašytos sumos galimai yra V. M. faktiškai gautos pajamos už parduotas prekes. (Specialisto išvados 3.1 punktas). Bendrovės „Skaičių erdvė“ sudarytose suvestinėse „Išdavimas“ įregistruota prekių už 36 294,72 Lt (10 511,68 EUR) pirkimo kainomis ir už 19 595 Lt (5 675,10 EUR) pardavimo kainomis grąžinimas į sandėlį be jokių dokumentų, šių sumų nėra V. M. užrašų sąsiuviniuose „C. L.“ ir „2014 (duomenys neskelbtini)“. Dėl to pagal pateiktas suvestines „Išdavimas“ negalima nustatyti, ar realiai buvo atliekami suvestinėse „Išdavimas“ įregistruoti prekių perkėlimai už 36 294,72 Lt (10 511,68 EUR) pirkimo kainomis ir už 19 595 Lt (5 675,10 EUR) pardavimo kainomis. Suvestinėse „Išdavimas“ įregistruoti prekių už 36 294,72 Lt (10 511,68 EUR) pirkimo kainomis ir už 19 595 Lt (5 675,10 EUR) pardavimo kainomis grąžinimai į sandėlį neturi įtakos 2015 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvadai Nr. 5-2/121, kurioje nurodyta, kad užrašų sąsiuviniuose įrašytos sumos galimai yra V. M. faktiškai gautos pajamos už parduotas prekes, nes suvestinėse šios sumos įrašytos ne iš V. M. užrašų sąsiuviniuose „C. L.“ ir „2014 (duomenys neskelbtini)“. (Specialisto išvados 3.2 punktas).Be to, antrojoje specialisto išvadoje nurodyta, kad 2015 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/121 nustatyta, jog V. M. pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr.IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 3 dalį, nes V. M. tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje nepagrįstos apskaitos dokumentais (kasos aparato kvitais ar „Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitais“) laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. pardavimų už 426429 Lt (123502 EUR) ūkinės operacijos ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos buhalterinės apskaitos registruose (kasos aparato kasos operacijų žurnale). Dėl šių pažeidimų pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, kiek pajamų laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. gavo V. M. ir dėl to iš dalies negalima nustatyti V. M., kaip asmens vykdančios veiklą pagal verslo liudijimą, veiklos ir turto už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 16 d., ir, įvertinus 2015 m. gruodžio 23 d. tyrimui papildomai pateiktus V. M. dokumentus ir papildomai tyrime nustatytas aplinkybes, nesikeičia šie 2015 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/121 nustatyti pažeidimai. Antroje specialisto išvadoje teigiama, kad pagal šiam papildomam ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą medžiagą G. M. pakeitė 2014 m. rugpjūčio 20 d. liudytojo apklausoje pateiktus duomenis, kad užrašų sąsiuvinyje „History“ įrašytos sumos, reikalingos trūkstamoms prekėms įsigyti, o 2015 m. gruodžio 23 d. įtariamojo papildomoje apklausoje G. M. parodė, kad šiame sąsiuvinyje yra įrašyti duomenys apie iš sandėlio į prekybos vietą paimtas prekes ir iš prekybos vietos į sandėlį grąžintas prekes, kad prekių sandėlis buvo prekybos vietoje, netoli žmonos darbo vietos, o dalis prekių buvo laikoma namuose, kad pas G. M. rastus juodraštinius variantus jo žmona pateikdavo uždarosios akcinės bendrovės „Skaičių erdvė“ darbuotojai A. N., kuri tvarkė G. M. prekių apskaitą sandėlyje, kad tokia apskaita buvo vedama dėl prekių trūkumo ir didelio batų asortimento. (Specialisto išvados 7 punktas). Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sudarytose suvestinėse „Išdavimas“ įregistruota prekių už 76 177 Lt (22 062,38 EUR) pardavimo kainomis perkėlimas iš sandėlio į prekybos salę pagal G. M. užrašus sąsiuvinyje „History“, kuriame nėra jokių įrašų apie prekių perkėlimus. Pagal sąsiuvinyje įrašytas sumas negalima nustatyti, ar vyko prekių perkėlimai ir, jei vyko, tai kokie, ir neaišku, kuo vadovaujantis buvo sudarytos suvestinės „Išdavimas“. Dėl to pagal pateiktas suvestines „Išdavimas“ negalima nustatyti, ar realiai buvo atliekamos suvestinėse „Išdavimas“ įregistruotos prekių perkėlimo operacijos, ir dėl to nesikeičia 2015 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvada Nr. 5-2/121, kurioje nustatyta, kad užrašų sąsiuvinyje „History“ įrašytos sumos galimai yra G. M. faktiškai gautos pajamos už parduotas prekes. (Specialisto išvados 7.1 punktas). Bendrovės „Skaičių erdvė“ sudarytose suvestinėse „Išdavimas“ įregistruota prekių už 4683,42 Lt (1356,41 EUR) pirkimo kainomis ir už 880 Lt (254,87 EUR) pardavimo kainomis grąžinimas į sandėlį be jokių dokumentų, šių sumų nėra V. M. užrašų sąsiuvinyje. Dėl to pagal pateiktas suvestines „Išdavimas“ negalima nustatyti, ar realiai buvo atliekamos suvestinėse „Išdavimas“ įregistruotos prekių perkėlimo už 4683,42 Lt (1356,41 EUR) pirkimo kainomis ir už 880 Lt (254,87 EUR) pardavimo kainomis operacijos. Suvestinėse „Išdavimas“ įregistruoti prekių už 4683,42 Lt (1356,41 EUR) pirkimo kainomis ir už 880 Lt (254,87 EUR) pardavimo kainomis grąžinimai į sandėlį neturi įtakos 2015 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvadai Nr. 5-2/121, kurioje nurodyta, kad užrašų sąsiuvinyje įrašytos sumos galimai yra G. M. faktiškai gautos pajamos už parduotas prekes, nes šie įrašai įregistruoti ne iš G. M. sąsiuvinio. (Specialisto išvados 7.2 punktas).Be to, antrojoje specialisto išvadoje teigiama, kad 2015 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/121 nustatyta, jog G. M. pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnio 1 dalį ir 16 straipsnio 3 dalį, nes G. M. tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje nepagrįstos apskaitos dokumentais (kasos aparato kvitais ar „Prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitais“) laikotarpyje nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. pardavimų už 70813 Lt (20508 EUR) ūkinės operacijos ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos buhalterinės apskaitos registruose (kasos aparato kasos operacijų žurnale). Dėl šių pažeidimų pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, kiek pajamų laikotarpyje nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. gavo G. M. ir dėl to iš dalies negalima nustatyti G. M., kaip asmens vykdančio veiklą pagal verslo liudijimą, veiklos ir turto už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. ir, įvertinus 2015 m. gruodžio 23 d. tyrimui papildomai pateiktus V. M. dokumentus ir papildomai tyrime nustatytas aplinkybes, nesikeičia šie 2015 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/121 nustatyti pažeidimai.Antrojoje specialisto išvadoje taip pat teigiama, kad įvertinus 2015 m. gruodžio 23 d. tyrimui papildomai pateiktus G. M. ir V. M. dokumentus ir papildomai tyrime nustatytas aplinkybes, keičiasi 2015 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvados Nr. 5-2/121 atsakymas į 2 klausimą: „Ar, įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis, G. M. ir Vandos M. M. inspekcijai pateiktose deklaracijose už 2013, 2014 metus įrašyti ir pateikti teisingi duomenys apie asmenų - G. M. ir V. M. pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą? Jeigu buvo pateikti neteisingi duomenys, tai ar dėl to buvo išvengta mokesčių, kokių ir kokiai sumai, kokie norminiai aktai buvo pažeisti ir kas už tai atsakingas?“: 2015 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/121 apskaičiuota V. M. mokėtina iš viso 82 121,85 Lt (23 784,13 EUR) mokesčių bei įmokų suma (PVM, 47485 Lt + 7009 Lt, pajamų mokestis + 21366,85 Lt, VSD įmokos + 6261 Lt PSD įmokos) (2015 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvados Nr. 5-2/121 atsakymo į 2 klausimą, 3 punktas), ir tame tarpe mokėtina 47 485 Lt (13 752,61 EUR) PVM suma į valstybės biudžetą už 2013 metų liepos-2014 metų gegužės mėnesius apskaičiuota iš pardavimo PVM sumos, 51 693 Lt (14 971,33 EUR), atėmus pirkimo PVM sumą, 4 208 Lt (1 218,72 EUR) (51693 Lt – 4208 Lt = 47485 Lt). (2015 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvados Nr. 5-2/121 punktas 4.1). V. M. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvados Nr. 5-2/121 surašymo nepateikė UAB „Skaičių erdvė“ surašytų 3 vnt. PVM sąskaitų - faktūrų, pagal kurias V. M. suteikta „Sandėlio inventorizacijos parengimo“ paslaugų iš viso už 2178 Lt (630,79 EUR) su V. T. tarpe 2 vnt. PVM sąskaitų - faktūrų, 2014 m. sausio 17 d. SE 752 ir 2014 m. gegužės 23 d. SE 860, surašytos 2013 metų liepos - 2014 metų gegužės mėnesių laikotarpyje, už kurį 2015 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/121 buvo apskaičiuota V. M. mokėtina 47 485 Lt (13 752,61 EUR) PVM suma. Šiose UAB „Skaičių erdvė“ surašytose PVM sąskaitose - faktūrose V. M. įvardinta pirkėju, jose išskirta 252 Lt (72,98 EUR) (168 Lt + 84 Lt) PVM suma, ir įvertinus papildomai pateiktus dokumentus, 2015 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/121 apskaičiuota V. M. mokėtina 47 485 Lt (13 752,61 EUR) PVM suma mažinama iki 47 233 Lt (13 679,62 EUR) (47 485 Lt – 252 Lt). Atitinkamai, 2015 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/121 apskaičiuota V. M. mokėtina iš viso 82 121,85 Lt (23 784,13 EUR) mokesčių bei įmokų suma mažinama 252 Lt (72,98 EUR) suma iki 81 869,85 Lt (23 711,15 EUR) (PVM, 47233 Lt + 7009 Lt, pajamų mokestis + 21366,85 Lt, VSD įmokos + 6261 Lt PSD įmokos). Dėl to keičiasi 2015 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvados Nr. 5-2/121 vietos, kuriose yra duomenys apie apskaičiuotą mokėtiną PVM sumą, ir tos vietos nurodytos šios specialisto išvados 5 punkte (2 t., b. l. 176-191).2014 m. gegužės 16 d. iš G. M. darbo vietos (duomenys neskelbtini) paimtas 26 psl. sąsiuvinis, kas užfiksuota dokumentų paėmimo aktu Nr. 04/11-1-28-4501-D (1 t., b. l. 26). 2014 m. gegužės 16 d. iš V. M. ir E. B. paimti 13 psl. ir 79 psl. sąsiuviniai ir kiti dokumentai, kas užfiksuota dokumentų paėmimo aktu Nr. 04/11-1-28-4500D (1 t., b. l. 38). Visuose sąsiuviniuose pažymėta mėnesio diena, prekės pavadinimas (batų pavadinimas, priemonė arba nurodyta, kad tai išpardavimas), skaičius, žymintis bato dydį, skaičius, žymintis pinigų sumą ir prie kai kurių eilučių nurodytos pastabos.Liudytoju apklaustas M. B. patvirtino, kad 2014 m. gegužės 16 d. kaip pareigūnas atliko taip vadinamą kontrolinį užpirkimą G. M. darbo vietoje. Jis už 15 litų kainą iš G. M. įsigijo impregnavimo priemonę batams, tačiau iš pardavėjo kasos čekio negavo, prekiautojo kasos aparatas nebuvo įjungtas. Po tokio kontrolino pirkimo buvo atliktas prekiautojo patikrinimas. Patikrinimo metu G. M. prekyvietėje rastas ir paimtas rankraštinis sąsiuvinis, kuriame, kaip įtarė, galėjo būti atlikti įrašai apie neapskaitytų per kasos aparatą prekių pardavimą. Analogiškas patikrinimas tą pačią dieną atliktas G. M. sutuoktinės V. M. darbo vietoje, pas ją rasti ir paimti du rankraštiniai sąsiuviniai su analogiškais įrašais, kuriuose galimai buvo įrašomos parduotos, tačiau per kasos aparatą neapskaitytos prekės.2014 m. gegužės 16 d. iš G. M. darbo vietos (duomenys neskelbtini) paimtas 26 psl. sąsiuvinis, kas užfiksuota dokumentų paėmimo aktu Nr. 04/11-1-28-4501-D (1 t., b. l. 26). 2014 m. gegužės 16 d. iš V. M. ir E. B. paimti 13 psl. ir 79 psl. sąsiuviniai ir kiti dokumentai, kas užfiksuota dokumentų paėmimo aktu Nr. 04/11-1-28-4500D (1 t., b. l. 38). Visuose sąsiuviniuose pažymėta mėnesio diena, prekės pavadinimas (batų pavadinimas, priemonė arba nurodyta, kad tai išpardavimas), skaičius, žymintis bato dydį, skaičius, žymintis pinigų sumą ir prie kai kurių eilučių nurodytos pastabos.Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atnaujinus įrodymų tyrimą, apklaustas abi specialisto išvadas rengęs specialistas D. M. parodė, kad rašant 2015 metų specialisto išvadą M. pateikė duomenis, kad tuose sąsiuviniuose yra surašyti batai, kurių neturėjo pardavimui ir užrašę batus, kuriuos turėjo įsigyti. Jis sulygino kasos aparato juostas su M. sąsiuviniuose esančiais įrašais ir pastebėjo, kad 21 kartą sutampa kasos aparato įrašai su užrašais esančiais sąsiuviniuose. Todėl padarė išvadą, kad įrašai sąsiuviniuose reiškia, kad tai yra pinigai, gauti už parduotus batus. Jų paaiškinimu, kad rašė tai ką vežė iš sandėlio, į sandėlį, atrodo nelogiškai, nes vietoj prekių pavadinimų parašytas žodis „išpardavimas“. Nėra jokios identifikacijos. Pagal užrašus sąsiuviniuose daro išvadą, kad tai pajamos gautos už parduotus batus. Jis mano taip dėl to, jog jie vieną kartą sakė, kad rašė tai, jog šias prekes reikia užsakyti, kitą kartą sakė, kad tai prekės paimtos iš sandėlio į prekybos vietą. Jis yra įsitikinęs, kad sąsiuvinyje parašyti pinigai buvo gauti už parduotus batus. M. dokumentuose trūksta duomenų, kad A. N. būtų suvedusi apskaitą, jis mano, kad ji apskaitą padarė iš „lubų“. Įvertinus aukščiau paminėtas specialisto D. M. ruoštas dvi išvadas ir paties specialisto parodymus, sugretinus juos su kita bylos medžiaga, teisėjų kolegija daro išvada, kad byloje atliktas specialus tyrimas ir gautos dvi jo išvados abejonių nekelia. Kartu pažymėtina, kad pagal teismų praktiką apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada. Todėl šioje dalyje apeliacinio skundo motyvai atmetami.Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesirėmė V. M. ir G. M. parodymais, nors jų teisingumą patvirtina liudytojų E. B. ir A. N. parodymai. Tačiau V. M. ir G. M. ikiteisminio tyrimo pradžioje dėl jų darbo vietose rastų rankraštinių užrašų davė vienokius parodymus, vėliau juos vienodai pakeitė, kas leidžia pagrįstai abejoti šių parodymų objektyvumu. V. M. ir G. M. tvirtino, kad jie pirminių apklausų ikiteisminio tyrimo metu tik teigiamai atsakė į ikiteisminio tyrimo pareigūno užduodamus jiems menamus klausimus, pareigūnas užrašė jų atsakymus ir jie šiuos atsakymus patvirtino savo parašais. Tačiau iš apklausų protokolų matyti, kad apklausų metu nebuvo uždavinėjami klausimai, asmenys dėstė vientisas mintis, kurios tyrėjo buvo užrašomos tekstu. Jie detaliai paaiškino apie kiekvieną rankraštinių užrašų eilutės reikšmę, nors tyrėjas, atitinkamoje bylos tyrimo stadijoje, neturėdamas kitų jų teiginius patvirtinančių įrodymų, net negalėjo žinoti, kad tokios versijos laikysis V. M. ir G. M., taigi, ir negalėjo uždavinėti jų atsakymus lemiančius tariamai menamus klausimus. Be to, V. M. ir G. M. savo parašais patvirtino savo teiginių tikrumą. Jų parodymai pakito iškėlus kitą gynybinę versiją dėl esą užrašuose įrašomos informacijos apie iš sandėlio paimamas ir į prekybos vietą atvežamas prekes. Tačiau vien tai, kad V. M. ir G. M. tvirtino, jog atsivežtas į prekybos vietą prekes fiksavę sąsiuviniuose, o išvežamas iš prekybos vietos atgal į sandėlį prekes fiksavę A4 formato atskiruose lapuose, kelia abejonių, nes nė vienas jų negalėjo paaiškinti tokios skirtingos įvežamų ir išvežamų prekių apskaitos logikos. V. M. negalėjo paaiškinti, kokiam tikslui jos darbo vietoje buvo saugomas pirmasis sąsiuvinis su gana sena informacija apie tariamai į prekybos vietą iš sandėlio atvežamų prekių įrašais, kai tokia informacija jokios reikšmės pagal jos pateiktą versiją jai nebegalėjo turėti, nes prekių apskaita iš pirmojo sąsiuvinio jau buvo suvesta A. N. tvarkomoje kiekinėje prekių apskaitoje. Paaiškinimas, kad išvežta iš prekybos vietos į sandėlį avalynė būdavo surašoma į atskirus A4 formato lapus jau sandėlyje, taip pat neatitinka logikos, nes tokiu būdu atliktas prekių apskaitymas neturi tikslumo. Be to, G. M. parodė, kad sąsiuvinyje žymėdavosi ir iš V. M. prekybos vietos jo pasiimtas ir į savo prekybos vietą atneštas prekes, nors toje pačioje apklausoje tvirtino, kad prekybą abu vykdė atskirai, prekės buvo atskiros, apskaita atskira, taigi, toks paaiškinimas paneigia jo logiką, jog sąsiuvinyje įrašyta suma, kurią jis norėjo gauti už prekę ir patvirtina, kad tai suma, kurią jis gavo pardavęs prekę. Be to, minėtuose sąsiuviniuose aiškiai matyti, jog surašytų prekių vertės buvo sudedamos, braukiamas brūkšnys, po kuriuo užrašoma bendra suma, kas teismui nekelia abejonių, jog tokie įrašai rodo už kokią pinigų sumą kiekvieną dieną buvo parduota prekių. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad gautos sumos už parduotą prekę įrašymas į sąsiuvinį V. M. ir G. M. buvo reikalingas savo atliktų pardavimų tikrajai (neoficialiai) apskaitai vesti.Svarbu paminėti ir tai, kad V. M. ir G. M. parodymai paneigti specialisto išvadomis, kuriose specialistas suskaičiavo įrašus rankraštiniuose sąsiuviniuose, palygino juos su kasos aparatų užfiksuotomis pajamomis, ir nustatė, kad V. M. bei G. M. naudotų kasos aparatų kontrolinėse juostose esantys įrašai dalinai sutampa su atitinkamos dienos rankraštiniuose sąsiuviniuose nurodytomis sumomis, t. y. sąsiuviniuose padaryti įrašai pagal eilės tvarką sutampa su kasos aparato kvitų sumomis eiliškumu ir pagal jų išspausdinimo laiką. Iš to galima spręsti, kad rankraštiniai sąsiuviniuose įrašyti įrašai atspindi realų prekių pardavimą. G. M. 2014 m. gegužės 16 d. kontrolinio užpirkimo metu pardavė impregnantą už 15 litų, tačiau šių pinigų jis neužfiksavo kasos aparatu kaip gautų pajamų, o tai tik patvirtina, kad kasos aparatu buvo fiksuojami ne visi pardavimai. Taip pat pažymėtina, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai kritiškai vertino liudytojos E. B. parodymus, nes ji dėl savo vykdomos veiklos A. J. turgavietėje yra glaudžiai susijusi su V. M. ir G. M., ikiteisminio tyrimo metu ji turėjo specialios liudytojos statusą. Be to, ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. liepos 9 d. apklausiama kaip liudytoja ji nurodė, kad prekyboje vietoje rastas ir paimtas rankraštinis V. M. sąsiuvinis yra “tiesiog juodraštis, jame nieko nefiksavo”, bet teisme ji paaiškino sąsiuvinio tiesioginę paskirtį ir prasmę. Tuo tarpu liudytoja A. N. parodė, kad vedusi ne buhalterinę avalynės apskaitą pagal M. pateiktą informaciją, bet tik kiekinę apskaitą, nors be avalynės ir priemonių kiekio, nurodydavo ir avalynės kainą, kurią įrašydavo pagal V. M. pateiktus duomenis. Toks įrašas buvo reikalingas norint tiksliau identifikuoti prekę pagal V. M. teikiamus duomenis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad identifikuoti turimą prekę yra žymiai paprasčiau pagal jos įgijimo kainą, kuri yra nekintama, matoma ir pagrįsta įgijimo dokumentu. Įvertinus tai, tiek liudytojos E. B., tiek A. N. parodymai jokiu būdu nepatvirtina V. M. ir G. M. duotų parodymų teisingumo.Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. M. ir G. M. atitinkamu tiriamuoju laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje neįrašyta ir finansinėse ataskaitose nedeklaruota V. M. pardavimų (ūkinių operacijų) už 123 502 Eur (tiriamuoju laikotarpiu atitinkamai 426 429 Lt), G. M. tiriamuoju laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje neįrašyta ir finansinėse ataskaitose nedeklaruota pardavimų už 20 508 Eur (tiriamuoju laikotarpiu atitinkamai 70 813 Lt). Dėl aukščiau aprašytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. V. M., laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. G. M. veiklos ir turto, ir tai yra pasekmė apgaulingai tvarkomos apskaitos. Įvertinus tai daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu V. M. ir G. M. pagrįstai nuteisti už nusikaltimo, numatyto pagal BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Tuo pagrindu apeliacinio skundo motyvai, kad dėl šio nusikaltimo apylinkės teismas, pripažindamas nuteistųjų kaltę, rėmėsi tik specialisto išvadomis, kurios paremtos prielaidomis, ir rankraštiniais užrašais, paimtais iš nuteistųjų, bet neatliko išsamios įrodymų analizės, pasirėmė nepatikimais ir prieštaringais įrodymais, o nuosprendis tapatus kaltinamajam aktui, tuo buvo nesilaikyta BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, kas yra esminis BPK pažeidimas, yra atmetami kaip nepagrįsti. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas, atmetami ir apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra jokių domenų, kurie patvirtintų, jog nuteistieji sąmoningai siekė apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, išvengti privalomų mokesčių valstybei mokėjimo ir tokiu būdu gauti turtinės naudos. Taip pat paneigti ir skundo teiginiai, kad remiantis nuteistųjų paaiškinimais, buvo galima atsekti aiškią ir nuoseklią pardavimo grandies seką bei pateisinti asmeninių užrašų preliminarios prekių apskaitos sandėlyje tikslais vedimą, nes tariamai nuteistieji buhalterinę apskaitą vedė laikantis įstatymo reikalavimų.

Dėl V. M. kaltės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Nagrinėjamu atveju analizuojant V. M. kaltę dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, jau buvo nustatyta, kad V. M. neįrašė buhalterinės apskaitos registruose (kasos aparato kasos operacijų žurnale) dalies ūkinių operacijų – pardavimų, taip išvengdama privalomų mokėti mokesčių. Tokiu būdu ji pagal oficialiai savo deklaruotus pardavimus deklaravo mažiau pajamų nei iš tiesų gavo už apmokestinamas prekes laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 16 d., o būtent savo metinėse pajamų deklaracijoje už 2013 metus ir 2014 metus įrašė neteisingus duomenis apie tariamai mažesnes pajamas ir pateikė deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl to neapskaičiavo ir nesumokėjo 13 679,62 Eur (tiriamuoju laikotarpiu atitinkamai 47 233 litų) PVM į valstybės biudžetą. Bylos duomenys leidžia teigti, kad V. M. suvokė, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai, ir to norėjo, taip išreikšdama savo tyčios kryptingumą. Iš 2015 m. rugpjūčio 21 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados ir V. M. V. mokesčių inspekcijai pateiktomis 2013 bei 2014 metų Metinių pajamų deklaracijų matyti, kad V. M., privalėdama pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio reikalavimus pateikti prašymą ją įregistruoti PVM mokesčio mokėtoja, savo metinėse pajamų mokesčio deklaracijose deklaravo neteisingus duomenis. Todėl V. M. skundžiamu nuosprendžiu teisingai nuteista ir už tai, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje, nes pateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijas žinodama, kad tose deklaracijose yra nurodyti neteisingi duomenys apie per 2013 ir 2014 metų mokestinį laikotarpį gautas pajamas. Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad byloje neįrodytas tiesioginės ar netiesioginės tyčios buvimas šiems nusikalstamiems veiksmams atlikti yra atmetamas kaip paneigtas bylos duomenimis.

Dėl V. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės

Skundžiamu nuosprendžiu be kita ko nuspręsta, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi iš V. M. konfiskuoti 23 711,15 Eur piniginių lėšų. Toks apylinkės teismo sprendimas argumentuotas tuo, kad VMI nepareiškė V. M. civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo valstybei išvengtų turtinių prievolių apimtyje, nors V. M. išvengė privalomai mokėtinų mokesčių ir taip gavo turtinę naudą, t. y. neteisėtai pasipelnė. Todėl pritaikius turto konfiskavimą kaip baudžiamojo poveikio priemonę, valstybė savo naudai atgautų tai, kuo jos sąskaita iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo V. M.. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl valstybei padarytos žalos, kuomet buvo išvengta privalomai mokėtinų mokesčių, atlyginimo. Mokestiniai teisiniai (mokesčių administravimo) santykiai yra specifiniai, tai yra prievoliniai teisiniai santykiai tarp valstybės ir mokesčio mokėtojo. Šių santykių esmė – mokesčio mokėtojo pareiga tinkamai vykdyti savo mokestinę prievolę valstybei ir mokesčių administratoriaus teisė (pareiga) užtikrinti valstybės pajamų gavimą. Šiems santykiams būdingas subordinacinis pobūdis – viena šalių, mokesčių administratorius, turi aiškiai apibrėžtus įgalinimus kitai šaliai, mokesčių mokėtojui, o šis turi griežtai apibrėžtas, įstatymo nustatytas pareigas. Visus mokesčių mokėjimo ir su tuo susijusius santykius pirmiausia reglamentuoja ne Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau CK), o Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo ir kiti mokesčių įstatymai. Šiuose įstatymuose numatyta speciali procedūra, kuria remiantis mokesčių administratorius įgyvendina savo teises ir pareigas mokesčių mokėtojui. Pačiame CK nustatyta, kad turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, jog visus mokesčių mokėjimo ir su tuo susijusius santykius pirmiausia reglamentuoja ne Civilinis kodeksas, o Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo ir kiti mokesčių įstatymai, kuriuose numatyta speciali procedūra, kuria remiantis mokesčių administratorius įgyvendina savo teises ir pareigas mokesčių mokėtojui, žalos, padarytos valstybei nesumokėtų mokesčių ar kitų įmokų išraiška, atlyginimo klausimas pirmiausia turėtų būti sprendžiamas ne pareiškiant mokesčių mokėtojui civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, bet Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų mokesčius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, valstybei atstovaujanti institucija turi teisę dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-363/2014).Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas tokia apimtimi, kuria buvo padaryta žala valstybei, turi būti panaikintas, nes žalos atlyginimo valstybei (dėl V. M. išvengtų privalomai mokėtinų mokesčių) klausimas visų pirma turi būti sprendžiamas Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų mokesčius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka. Iš aukščiau išdėstytų duomenų matyti, kad palikus galioji V. M. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą tokia apimtimi, kokia buvo padaryta žala valstybei, o mokesčių administratoriui ateityje pareikalavus atlyginti valstybei padarytą žalą Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, būtų nepagrįstai pasunktina nuteistosios teisinė padėtis, kas sudaro pagrindą šią baudžiamojo poveikio priemonę panaikinti. Kadangi apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas šios baudžiamojo poveikio priemonės reikalingumas, nors ir kitais motyvais, vertinama, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, kuria buvo nuspręsta konfiskuoti iš V. M. 23 711,15 Eur piniginių lėšų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.