- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-27
- Bylos Nr.
- e2-132-558/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- T. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui T. P. dėl nekilnojamųjų daiktų pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovui T. P., prašydama pripažinti nekilnojamuosius daiktus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiame sklype esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja daline ieškovės E. B. ir atsakovo T. P. nuosavybe, priklausančia bendraturčiams lygiomis dalimis, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės E. B. ½ dalį ir priteisti ją atsakovui, o iš atsakovo priteisti ieškovei ½ dalį šio Turto vidutinės rinkos vertės kompensaciją pinigais bei 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, jog su atsakovu susipažino 2008 metų lapkričio mėnesį. Bendraudama pažino jį kaip gerą ir sąžiningą žmogų, patikimą partnerį. Pradėjo kurti bendrą gyvenimo ir šeimos planą ir maždaug po dviejų metų, t. y. 2010 metų pabaigoje, apsigyveno kartu jos tėvų bute (duomenys neskelbtini). 2014 metų birželio mėnesį baigusi studijas pradėjo dirbti ir gauti stabilias pajamas, taip pat dirbo ir pajamas gavo atsakovas. Pagerėjus šalių materialiniai padėčiai, nutarė abu įsigyti būstą. 2016 metų balandžio mėnesį nusipirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiame sklype esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Bendru sutarimu atliko namo rekonstrukcijos darbus, t. y. jį iš dalies nugriovė, šalia išliejus pamatus, pastatė iš esmės naują ir didesnį namą. Atsakovo darbo specifika lėmė, kad didžiąją šiltojo metų laiko dalį, kai buvo vykdomi pagrindiniai statybos darbai, jis praleisdavo ne Lietuvoje, taigi daug statybos ir namo įrengimo darbų ieškovė organizavo ir rūpinosi jais viena. Statant ir įrengiant namą, tvarkant aplinką labai daug ji dirbo pati bei padėjo jos tėvas L. B.. Atsakovas nuo 2016 metų (ginčo daiktų įsigijimo) iki 2019 metų imtinai dirbo užsienyje, buvo deklaravęs išvykimą į J. K.. Jis išvykdavo balandžio mėnesį, o į Lietuvą grįždavo spalio mėnesį. Namas buvo baigtas įrenginėti 2019 metais. Ieškovė įsikėlė gyventi į namą 2019 metų liepos mėnesį, o atsakovas grįžo gyventi – spalio mėnesį. 2021 metų balandžio mėnesį jai tapo žinoma, kad atsakovas susirado kitą moterį, buvo jai neištikimas. Bandė ji su tuo susitaikyti ir gyventi toliau kartu vienuose namuose, tačiau 2022 metų balandžio mėnesį buvo priversta palikti bendrus namus. Visada pasitikėjo atsakovu, todėl sandoriai dėl nekilnojamųjų daiktų įsigijimo buvo vykdomi atsakovo vardu. Atsakovas nebendrauja su ieškove, nesuteikia galimybės kartu su turto vertintojais patekti į ginčo namą, todėl ieškinio suma nustatyta pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės paieškos sistemą, kurioje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 3 210 Eur, o gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 84 700 Eur (2023-05-15, DOK – 20593).
Atsiliepimas
Atsakovas T. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad ieškovės ieškinyje neteisingai nurodytos faktinės aplinkybės. Su ieškove jis susipažino 2008 metų lapkričio mėnesį, kai jis grįžo iš J. K., kurioje buvo pradėjęs dirbti nuo 2007 metų pavasario. Su ieškove pradėjo bendrauti ir bendravo kaip draugai, jokių planų dėl bendro ūkio vedimo, bendro turto įsigijimo nekūrė. Jie niekada negyveno kaip partneriai ir nesiekė įsigyti bendro turto. Ieškovė neteisingai ieškinyje nurodė, jog 2010 metais jie kartu apsigyveno jos tėvų bute adresu (duomenys neskelbtini). Nori pažymėti, kad nuo 2007 metų jam pradėjus dirbti J. K., jis kalendoriniais metais daugiau laiko praleisdavo ten, nei Lietuvoje. Į Lietuvą grįždavo tik rudenį, o išvykdavo kitų metų pavasarį. Būtent todėl buvo deklaravęs išvykimą iš Lietuvos. Grįžęs į Lietuvą jis gyveno pas savo tėvus, kadangi ieškovė tuo metu studijavo (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini) grįždavo tik savaitgaliais. Taigi, abu susitikdavo tik savaitgaliais, kuomet ji grįždavo į (duomenys neskelbtini) pas savo tėvus. Toks protarpinis bendravimas, kuomet su ieškove susitikdavo tik savaitgaliais arba šventinėmis dienomis, negali būti vertinamas kaip gyvenimas kartu ir bendro ūkio vedimas, juolab, kad jis būdavo pas savo tėvus, o ieškovė – pas savo. Kaip nurodoma ieškinyje, ieškovė baigusi mokslus, 2014 metais pradėjo dirbti, gauti stabilias pajamas. Tačiau šalių bendravimas nesikeitė, bendro būsto neturėjo. Su ieškove niekuomet nebuvo pradėję vesti bendro ūkio ir jo nevedė. Jokių bendrų daiktų neįgijo, visuomet daiktus pirko kiekvienas sau asmeniškai. Ieškovė savo gaunamą darbo užmokestį naudojo savo poreikiams. Nuo 2015 metų iki 2016 metų šalių santykiai buvo kurį laiką nutrūkę, nes jis sužinojo, kad ieškovė artimai bendrauja su kitu vyru, todėl pasitikėjimas ja, kaip ateityje galima gyvenimo partnere, jam apskritai dingo. Po kurio laiko jie vėl pradėjo bendrauti, tačiau atsakovas, jausdamas nuoskaudą, suprato, kad jie abu bendro šeimyninio gyvenimo sukurti negalės, todėl apie bendro gyvenimo pradžią, bendro ūkio vedimą ar bendrų daiktų įsigijimą niekuomet bendrų planų nebuvo. Apie ginčo nekilnojamųjų daiktų pirkimą su ieškove nebuvo jokios kalbos. Ginčo nekilnojamuosius daiktus surado atsakovo tėvas K. P.. Kartu su tėvu atsakovas nuvyko apžiūrėti ginčo žemės sklypo su jame esančiu sodo namu ir kartu su nekilnojamojo turto agentu 2016 m. vasario 15 d. pasirašė preliminarią šių daiktų pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovė su tuo visiškai nieko bendro nėra turėjusi. 2016 m. kovo 9 d. pirkimo – pardavimo sutartimi savo asmeninėn nuosavybėn atsakovas įsigijo ginčo nekilnojamuosius daiktus už 9 000 Eur bendrą sumą. Šie daiktai buvo įsigyti už asmenines atsakovo lėšas, ieškovė prie jų įsigijimo neprisidėjo. Visus dokumentus, susijusius su nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo įforminimu jis tvarkė pats asmeniškai, už visas šias paslaugas mokėjo iš savo asmeninių lėšų. Įsigijęs minėtus daiktus savo asmeninėn nuosavybėn, atsakovas 2016 m. kovo 21 d. įstojo į Sodų bendrijos „D.“, kurios teritorijoje yra žemės sklypas ir namas, narius (nuo to laiko moka nario mokesčius). Savo asmeninėmis lėšomis pradėjo tvarkyti dokumentus dėl namo rekonstravimo (kreipėsi į SB „D.“ pirmininką dėl leidimo rekonstruoti sodo namelį, pas gretimo sklypo savininką dėl leidimo vykdyti namo rekonstrukcijos statybos darbus, statyti statinius ar pastatus, nesilaikant teisės aktų nustatytų privalomų atstumų, tvarkyti visus kitus reikiamus formalumus, susijusius su namo rekonstrukcijos darbais). Ieškovė nei savo asmeninėmis lėšomis, nei darbais, nei kokiomis nors paslaugomis prie šių reikalų tvarkymo neprisidėjo. Pradėjus namo rekonstrukcijos darbus, visas statybines medžiagas, inžinerinius įrenginius pirko jis iš savo asmeninių lėšų ir už visus statybos darbus mokėjo jis taip pat mokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Ieškovė prie šių darbų finansavimo visiškai neprisidėjo. Nuo 2018 m. lapkričio 2 d. savo gyvenamąją vietą jis deklaravo įsigyto nekilnojamojo turto adresu, o ieškovė nebuvo išreiškusi noro savo gyvenamosios vietos deklaruoti šiuo adresu, kas paneigia jos nurodomas aplinkybes apie šalių ketinimą kurti bendrą turtą ir gyventi bendrą gyvenimą ginčo name. Nors ieškovė 2019 m. liepos mėnesį jam sutikus apsigyveno ginčo name prie kurio nei įsigijimo, nei rekonstrukcijos visiškai nebuvo prisidėjusi, tačiau tokio pobūdžio laikinas apsigyvenimas nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ar jo dalį sukurti negali. Ieškovė visus daiktus, kuriuos ji buvo nusipirkusi už savo asmeninius pinigus 2022 m. spalio 9 d. pasiėmė sau ir ši aplinkybė akivaizdžiai paneigia jos nurodomas aplinkybes apie bendrą partnerystę, bendro ūkio vedimą ir bendro turto kūrimą, priešingai patvirtina, kad tai, ką šalys įsigydavo už savo asmenines lėšas, visuomet laikė ne bendru, o kiekvienas savo asmeniniu turtu. Ieškovės pateikti keletas mokėjimo pavedimų 2019 – 2020 m. statybos prekių parduotuvėms IRIS, DEPO, taip pat negali būti vertinamas, kaip jos prisidėjimas prie gyvenamojo namo rekonstrukcijos, kadangi ieškovė tuo metu atlikinėjo remontą jos močiutei priklausančiame bute, todėl labiau tikėtina, kad jos įsigytos prekės buvo panaudotos būtent ten. Iš pateiktų ieškovės sąskaitos išklotinės matyti, kad tarp šalių nebuvo bendro ūkio, nes vienas kitam buvo grąžinamos skolos. Ieškovė sudarė savo vardu ginčo name interneto ir televizijos paslaugų teikimo sutartį, nes atsakovas buvo išsideklaravęs iš Lietuvos, todėl jis pats niekaip negalėjo sudaryti šios sutarties. Visus mokėjimus pagal minėtą sutartį išimtinai vykdė tik jis. Laikotarpiu nuo 2007 m. – 2019 m. jis dirbo ir gyveno užsienyje, šalių bendravimas nebuvo nuolatinio pobūdžio, todėl joks bendras ūkis su ieškove negalėjo būti ir nebuvo vedamas (2023-06-08, DOK – 24207).
2023 m. lapkričio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo patikslinto ieškinio reikalavimus jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, jog šalys susipažino, kai ji dar buvo nepilnametė. Ji įstojo į (duomenys neskelbtini) universitetą dienines studijas (duomenys neskelbtini) m. Atsakovas dirbo užsienyje, tačiau grįžęs į Lietuvą gyveno pas ieškovės tėvus, nes ji savaitgaliais grįždavo iš studijų. Jie gyveno kartu, kūrė bendrą ateitį, norėjo įsigyti bendrus namus. Gyveno pas jos tėvus, kur niekas nekainavo, taip taupydami būsimo namo įsigijimui. Ji iš studijų grįždavo kiekvieną savaitgalį, tai atsakovas visada būdavo pas jos tėvus. Baigusi studijas ji grįžo į (duomenys neskelbtini) ir abu su atsakovu gyveno jos tėvų namuose laikotarpiu nuo spalio – lapkričio mėnesio, kai jis grįždavo iš (duomenys neskelbtini), iki balandžio – gegužės mėnesio, kai išvykdavo atgal. Ginčo žemės sklypą su sodo pastatu surado atsakovas su savo tėvu, už jį sumokėjo 9 000 Eur. Ieškovė prie šios sumos neprisidėjo. Ji prisidėjo renovuojant ginčo namą savo, jos tėvo bei brolio darbu. Ji kartu su savo tėvu atliko sodo namo griovimo darbus. Ji prižiūrėjo visas namo statybas, nes atsakovas buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini). Ieškovė dalyvavo prie pamatų išliejimo, prižiūrėjo statybinių medžiagų pirkimą, jų atvežimą ir pan. Atsakovas buvo palikęs grynųjų pinigų už šių prekių ir paslaugų apmokėjimą, taip pat ir ji kažkiek prisidėjo savo lėšomis prie statybinių medžiagų pirkimo ir yra apmokėjusi už atliktus darbus: mokėjimo pavedimu yra pervedusi 500 Eur už betonavimo darbus. 2016 metais ginčo name buvo išlieti pamatai, buvo sumūrytos sienos, šį darbą padėjo atlikti jos tėvas, toliau vyko stogo darbai. 2017 metais namo fasado darbai buvo atliekami už atsakovo asmenines lėšas. Ji savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie namo vidaus įrengimo: sumokėjo savo lėšomis už sienų tinkavimą, rūpinosi maisto atvežimu ten dirbusiai dažytojai. Jos tėvas išvedžiojo elektrą, sudėjo pamatą tvorai, išlygino sklypą, apdėjo tvorą akmenimis, sudėjo trinkeles lauko aikštelėje. Atsakovas mokėjo už vidaus plytelių įsigijimą, jų sudėjimą, taip pat už lubų sudėjimą. Atsakovas rūpinosi šildymo darbais bei šildymo pečiaus pirkimu. Ji iš savo lėšų apmokėjo baldininkams 2 500 Eur, baldus rinkosi jie abu, tačiau galutinis sprendimas buvo jos. Baldininkas atvažiavo į vietą, ji išsirinko stalviršį. 2019 m. liepos mėnesį ieškovė viena įsikėlė į ginčo namą, nes atsakovas tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), tai ji po statybų valė namus, vežė statybines šiukšles. Ji taip pat tvarkė aplinką, pjovė žolę. Jos tėvas ginčo name išvedžiojo elektrą, pastatė pamatą tvorai, išlygino sklypą. Namo apšiltinimas buvo atliktas jos tėvo ir atsakovo darbu. Jos brolis dirba su granitu, todėl padėjo ginčo namo viduje įsigyti granitines palanges, kurios buvo atsiųstos iš (duomenys neskelbtini), ieškovė jas pasiėmė ir sumokėjo siuntimo mokestį 200 Eur. Jos brolis už pačias palanges pinigų neėmė, jas tiesiog padovanojo jiems abiem. Vėliau brolis vonioje padarė spintelės stalviršį. Ji baldininkui pavedimu sumokėjo 700 Eur avansą už vonios spintelę, TV spintelę bei sieninę spintą, likusi dalis buvo sumokėta grynaisiais, kas sumokėjo pasakyti tiksliai negali. 2022 m. balandžio mėnesį ji paliko šeimos namus, iš ten pasiėmė savo rūbus, po to pasiėmė sofą – 1 000 Eur vertės, namų apyvokos daiktus (300 Eur) vertės, miegamojo lovą, kuri buvo atsivežta iš jos tėvų namų. Ji vadovaujasi vidutine rinkos verte, todėl žemės sklypo ½ dalis ir namo ½ dalis sudarytų apie 49 000 Eur, tačiau ji tokios sumos neverta, nes atsakovo dalis yra žymiai didesnė, todėl ji prašo priteisti 20 000 Eur kompensaciją, įvertinus jos darbą, jos sugaištą laiką bei jos tėvo ir brolio darbą.
Šalies argumentai
2023 m. lapkričio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas T. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2014 m. šalys pradėjo bendrauti, ieškovė studijavo, todėl nebūdavo (duomenys neskelbtini), o kai ji grįždavo jie savaitgaliais gyveno pas jos tėvus. Ieškovei išvykus į studijas atsakovas grįždavo į savo tėvų namus. Atsakovas turėjo tikslą iki 30 metų įsigyti savo būstą, kad nereikėtų skolintis iš lėšų iš banko, tačiau jo tikslas buvo įsigyti ne kartu su ieškove, o jam vienam. 2014 metais jo tėvas statė garažą ir jis tame procese dalyvavo pats. Jis savo tėvui padėjo daryti garažo pamatus, įgavo daug žinių, susijusių su statybomis. Beveik 90 proc. pas jo tėvą dirbusių meistrų, vėliau dirbo prie jo ginčo namo statybų. Atsakovo tėvas surado ginčo žemės sklypą su sodo namu. Jis kartu su savo tėvu nuvyko į vietą apžiūrėti pirkinio, ten susitiko su brokeriu, kur ir buvo pasirašyta preliminari pirkimo – pardavimo sutartis. Vėliau jis vienas nuvyko pas notarą, kur buvo suformintas sandoris. Namą statė ūkio būdu, nes tuo metu iki 80 kv. m. ploto nereikėjo namo leidimo. Namo projektą pasidarė pats kompiuterio programos pagalba. Namo pamatus jis padarė pats, taip pat dėjo armatūrą, atliko betonavimo darbus. Elektros darbus atliko kartu su ieškovės tėvu. Atsakovas taip pat yra ne kartą padėjęs ieškovės tėvui su darbais jo bute, sodyboje padėjo atlikti remonto darbus. Taip pat atsakovas, grįžęs vasaros atostogų metu ieškovės tėvų sodyboje pjaudavo žolę. Kai buvo atliekami ginčo namo statybos darbai, ieškovė jau prieš tuos darbus turėjo tarnybinį romaną su kitu vyriškiu, todėl atsakovas apie jokį gyvenimą kartu nepuoselėjo jokių minčių. Jie liko draugais, bandė kartu kažką lipdyti, tačiau bendras gyvenimas nesigavo. Tuo metu jis artimų žmonių neturėjo, todėl pasitikėjo ieškove, jai palikdavo pinigų, kad ši galėtų sumokėti statybininkams už darbus, ar sumokėti už medžiagas. Į ginčo namo statybas ieškovė savo asmeninių lėšų nėra įdėjusi. Ji yra sumokėjusi už baldus, kurie liko name, jis siūlė mediacijoje tą sumą, apie 5 000 Eur grąžinti, tačiau ji atsisakė, o kitus daiktus, kuriuos ji pirko iš savo asmeninių lėšų ji išsivežė. Visus mokesčius, susijusius su ginčo žemės sklypu ir jame esančiu sodo pastatu, mokėjo išimtinai atsakovas.
2023 m. gruodžio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. C., kuri yra ieškovės draugė, santykiai su ja geri, o su atsakovu šiuo metu ryšio nebepalaiko, nurodė, jog ieškovė su atsakovu pradėjo draugauti kai ieškovei buvo 17 ar 18 metų. Ji kartu su ieškove studijavo universitete. Atsakovas dirbo užsienyje, o ieškovė rūpinosi namo statybomis. Po kažkiek laiko atsakovas sugrįžo į Lietuvą ir su ieškove gyveno kartu. Jie atrodė, kaip šeima, atsakovas buvo jai pasipiršęs. Buvo statomas namas, kurio statybomis rūpinosi ieškovė. Liudytojai nėra žinoma apie šalių finansinius reikalus, kokia dalimi kiekvienas prisidėjo prie namo statybų. Ieškovė jai siųsdavo nuotraukas apie name atliekamus statybos darbus, todėl ji matė, kad ieškovė ten dažnai leidžia laiką, todėl jokių abejonių, kad jie abu statė, kūrė namus, jai nekilo. Taip pat ji yra buvusi ginčo name, kai buvo dažomos sienos, nes ten dirbo dažytoja L., tai jos visos trys dar tarėsi, kokia geriau spalva dažyti sienas. Ieškovė pirko į namą sofą lovą, stalą. Kai ieškovė išėjo iš namų, kiek jai žinoma, tai ji pasiėmė sofą lovą.
2023 m. gruodžio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytojas K. P., kuris yra atsakovo tėvas nurodė, jog jo sūnus (atsakovas) nuo 16 metų pradėjo dirbti, o 18 metų atvyko pas liudytoją į (duomenys neskelbtini) užsidirbti daugiau lėšų. Liudytojas sūnui visada sakė, kad reikia turėti savo būstą ir niekam nelikti skolingu. Kai atsakovas užsidirbo pakankamai lėšų, liudytojas sūnui (atsakovui) surado žemės sklypą su jame esančiu sodo pastatu, kurie randasi toje pačioje vietovėje, kur yra jo namai. Atsakovo pajamos (duomenys neskelbtini) per savaitę siekė nuo 600 Eur iki 800 Eur, o jis dirbo ir be savaitgalių, 16 valandų per dieną, todėl lėšų namo įsigijimui jis užsidirbo. Jis kartu su sūnumi nuvyko apžiūrėti žemės sklypo su jame esančiu sodo pastatu. Atsakovas paliko užstatą ir buvo sudarytas pirkimo – pardavimo sandoris. Liudytojas sandoryje pas notarą nedalyvavo, kas mokėjo nematė. Jo žiniomis, visas ginčo namo statybas atsakovas organizavo ir finansavo. Prie namo statybų padėjo ir ieškovės tėvas. Jo žiniomis ieškovės tėvas išvedžiojo elektrą, automobilių stovėjimo aikštelę prie namo išklojo trinkelėmis. Sūnus taip pat padėjo ieškovės tėvui su darbais jo sodyboje. Ieškovė yra pirkusi į namus baldus, padėjo įsirenginėti namo vidų.
2023 m. kovo 7 d. vykusiame teismo posėdyje, baigiamųjų kalbų metu atsakovo atstovas advokatas D. R. prašė ieškinį atmesti, nes jis yra visiškai nepagrįstas. Ieškovė ydingai yra suformulavusi ieškinio reikalavimą, kurio priverstinai neįmanoma vykdyti. Susitarimo įgyti ginčo turtą tarp šalių nebuvo, ieškovas savo asmeninėmis lėšomis jį įsigijo. Pats gyvenimo faktas kartu dar neįrodo bendro ūkio vedimo, juolab šalys susitikinėjo tik epizodiškai, o nuo 2015 metų iki 2016 metų jų santykiai pašlijo, vėliau vėl pradėjo bendrauti. Statybos darbus išimtinai organizavo atsakovas, jis juos finansavo, o ieškovės ir jos giminaičių prisidėjimas talkomis negali sukurti nuosavybės teisių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitais inžineriniais statiniais – šuliniu, buitinių nuotekų valymo įrenginiais adresu (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „D.“ įgytas 2016 m. kovo 9 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu priklauso atsakovui T. P. asmeninės nuosavybės teise (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). Iš pateiktos atsakovo į bylą 2016 m. vasario 15 d. preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties turinio matyti, kad atsakovas su įgaliotu nekilnojamojo turto brokeriu sudarė minėtą sutartį pagal kurią atsakovas įsipareigojo pirkti ginčo turtą už 9 000 Eur, 2 000 Eur sumokėjo avansą šios sutarties pasirašymo metu (2023-08-18, DOK-33712). Iš 2016 m. kovo 9 d. pirkimo - pardavimo sutarties notarinio registro Nr. 1245 matyti, kad atsakovas sumokėjo pardavėjo atstovui likusius 7 000 Eur iki šios sutarties pasirašymo. Ginčo byloje nėra, kad šie daiktai buvo įsigyti už atsakovui priklausančias asmenines lėšas. Ginčas kilo dėl to, ar buvo šalių siekis įsigyti turtą bendrai ir ar ieškovė į bendro turto kūrimą įdėjo savo asmeninių lėšų, prisidėjo savo darbu, kad gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
Dėl jungtinės veiklos ir bendrosios dalinės nuosavybės
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma numato, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. To paties straipsnio 2 dalyje numatoma, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Jungtinės veiklos tikslui pasiekti gali būti panaudojama visa, ką partneris įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (CK 6.970 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Įnašas įvertinamas pinigais visų partnerių susitarimu (CK 6.970 straipsnio 2 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams.
Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).
Vertinant bendrą ieškovės ir atsakovo gyvenimą kaip vieną iš sąlygų turtui pripažinti bendrąja daline nuosavybe, įgyta jungtinės veiklos pagrindu, pažymėtina, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog su T. P. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 2010 metų pabaigos, kai jie abu kartu apsigyveno jos tėvams priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas su šia pozicija nesutiko, nurodydamas, kad šalys tik savaitgaliais susitikdavo ir leisdavo laiką kartu ieškovės tėvų bute, o ieškovei išvykus į dienines studijas (duomenys neskelbtini), atsakovas grįždavo į savo tėvų namus. Be to, atsakovas nuo 2016 metų iki 2019 metų buvo deklaravęs išvykimą į J. K., kur dirbo ir būdavo išvykęs iš Lietuvos nuo balandžio mėnesio, o į Lietuvą grįždavo spalio mėnesį. Atsakovas teigė, kad su ieškove nuo 2015 metų iki 2016 metų santykiai buvo nutrūkę, kadangi jis sužinojo, kad ieškovė turėjo tarnybinį romaną su kitu vyriškiu ir buvo atsakovui neištikima, vėliau susitaikė, bandė lipdyti santykius, tačiau nepavyko. Šių aplinkybių ieškovė neneigė. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalys nuo 2010 metų iki 2019 metų birželio mėnesio dalį laiko praleisdavo kartu, gyveno tam tikrais periodais ieškovės tėvų bute, o nuo 2019 metų liepos mėnesio ieškovei atsikėlus į ginčo namą apsigyveno kartu (nors atsakovas tuo metu dirbo Anglijoje, tačiau ieškovė rūpinosi namu, jo aplinka ir pan.) iki 2022 metų balandžio mėnesio, kai ieškovė išsikėlė iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio namo.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Vadinasi, nuosavybės teisės atsiradimas jungtinės veiklos teisinių santykių pagrindu skiriasi nuo nuosavybės teisės į santuokos metu sutuoktinių įgytą turtą atsiradimo. Sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys, todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Dėl šios priežasties, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y., dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise.
Sprendžiant ginčą dėl turto nuosavybės teisės, t. y. ar jis buvo asmeninė atsakovo T. P. nuosavybė, ar bendroji dalinė su E. B. nuosavybė yra reikalinga nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016).
Pasisakant šiuo aspektu, pažymėtina, jog ieškovė byloje įrodinėjo tokį susitarimą buvus, tačiau pačios ieškovės nenuoseklumą ir prieštaringumą patvirtina jos pačios paaiškinimai duoti 2023 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio metu, atsakydama į klausimą, kokią sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, nes ankstesniame 2023 m. lapkričio 20 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, prašė atidalinti tik ginčo namo ½ dalį ir priteisti jai iš atsakovo 20 000 Eur kompensaciją, pati nurodė, jog žemės sklypą atsakovas pirko už savo lėšas ir į jį nepretenduoja, prašo jai pripažinti tik namo ½ dalį (2023 m. gruodžio 4 d. garso įrašas nuo 00:20:55 iki 00:22:45). Vėliau ieškovė persigalvojo ir prašė palikti tokius pačius ieškinio reikalavimus, kurie yra nurodyti 2023 m. gegužės 15 d. patikslintame ieškinyje, t. y. pripažinti jai dalinės nuosavybės teisę ir žemės sklypo ½ dalį ir gyvenamojo namo ½ dalį (2023-12-18, Dok-51441). Išdėstytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju byloje nebuvo įrodyta, kad E. B. ir T. P. būtų veikę jungtinės veiklos pagrindu ir sudarę susitarimą įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, priešingai - vadovaujantis pačios ieškovės paaiškinimais, liudytojo K. P. parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais (2016 m. vasario 15 d. preliminari pirkimo – pardavimo sutartis, 2016 m. kovo 9 d. pirkimo - pardavimo sutartis) nustatyta, jog ginčo turto paieška bei jo įsigijimu rūpinosi vienas atsakovas (ieškovė tuose procesuose nedalyvavo), kuris iš savo asmeninių lėšų sumokėjo daikto kainą bei visus kitus mokesčius, susijusius su žemės ir namo pirkimu, todėl šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tarp šalių nebuvo jokio susitarimo įsigyti turtą bendrąja daline nuosavybe, o priešingai buvo susitarimas, jog T. P. įsigis ginčo turtą asmeninės nuosavybės teise, ir tik tokiam susitarimui esant, atsakovas beveik po dviejų metų, t. y. 2018 m. balandžio 12 d. sudarė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo ieškovę E. B. atstovauti jį visose privačiose ir valstybinėse įstaigose tvarkant visus reikalus ir dokumentus, susijusius su jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu ginčo turtu (2023-05-02, CBP-3307).
Ieškovė įrodinėdama bendrą šalių gyvenimą bei siekį įsigyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise pateikė į bylą sutartis, kurios sudarytos jos vardu dėl interneto (2021-01-13) ir televizijos paslaugų teikimo (2021-11-25) ginčo name. Atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad atsakovė jo pavedimu jam padėjo atlikti su namu susijusius darbus, kaip ir sudaryti minėtas sutartis, nes atsakovas ja pasitikėjo ir tuo metu jis dirbo užsienyje, tačiau visus mokėjimus vykdė išimtinai atsakovas. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas pateikė savo sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad už šias paslaugas jis nepertraukiamai mokėjo mokesčius (2023-08-18, DOK-33712, Priedas: mokėjimai Tele2). Taip pat iš pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad už ginčo namo elektrą taip pat mokėjo atsakovas (2023-08-18, DOK-33712, Priedas: mokėjimai už elektrą). Byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovė iš savo lėšų būtų mokėjusi kokius nors mokesčius, susijusius su ginčo namu.
Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas įsigijęs minėtus nekilnojamuosius daiktus savo asmeninėn nuosavybėn 2016 m. kovo 21 d. įstojo į Sodų bendriją “D.”, kurios teritorijoje yra ginčo žemės sklypas su jame esančiu pastatu, narius bei nuo to laiko moka nario mokesčius (2023-08-18, DOK-33712, Priedas: Prasymai - naryste SB, 2024-02-06, DOK-5746). Atsakovas SB “D.” pirmininkui 2016 m. balandžio 16 d. pateikė prašymą dėl leidimo rekonstruoti ginčo pastatą. Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad atsakovas nuo 2018 m. lapkričio 2 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo ginčo turte (2023-08-18, DOK-33712, Priedas: gyv vietos deklaracija). Duomenų, kad ieškovė būtų deklaravusi savo gyvenamąją vietą ginčo name, nėra. Atsakovas į bylą pateikė savo sąskaitų išrašus, vietinius mokėjimus tarp savo sąskaitų, darbo užmokestį gautą J. K. ginčo laikotarpiu, iš kurių nekyla jokių abejonių, kad atsakovas turėjo pakankamai asmeninių lėšų namo statyboms, kurias visas ir finansavo (2023-08-18, DOK-33712, Priedas: uzmokestis JK, Mokejimai tarp saskaitu pinigu inesimas - isemimas). Viso bylos nagrinėjimo metu atsakovas neneigė, kad ieškovės tėvas kažkiek prisidėjo prie ginčo namo tam tikrų darbų. Atsakovas pateikė į bylą paaiškinimus dėl gyvenamojo namo statybos darbų eigos, kurių 5 ir 23 punktuose nurodė, jog kartu su ieškovės tėvu iškasė griovį nuo elektros stulpo iki namo ir įrengė laikiną elektros dėžutę, o jam išvykus į užsienį, ieškovės tėvas atliko griovimo darbus bei kartu su ieškovės tėvu 2021 metais sudėjo trinkeles prie namo (2024-02-06, DOK-5746).
Ieškovė įrodinėdama savo indėlį į ginčo namo pagerinimą įdėtas asmenines lėšas pateikė mokėjimo pavedimus (2023-12-18, DOK-51406) iš kurių matyti, kad 2017 m. gegužės 4 d. pervedė 290 Eur fiziniam asmeniui, jos teigimu už grindų betonavimą, UAB ,,L.” už statybines medžiagas: 2017 m. gegužės 9 d. pervesta 144,29, 2017 m. lapkričio 14 d. – 260 Eur, 2019 m. birželio 26 d. statybinių medžiagų parduotuvėms: Iris pervesta 258,86 Eur, Depo parduotuvei 2020 m. vasario 14 d., 2020 m. spalio 27 d. pervedė viso 91,02 Eur, t. y. viso už statybines medžiagas ieškovė sumokėjo 1 291,86 Eur. Atsakovas nesutiko, kad visi šie pavedimai buvo skirti ginčo namo statyboms, nes ginčo namas buvo užbaigtas statyti 2019 metais (baigtumas 100%), todėl Depo parduotuvėje 2020 metais pirktos prekės negalėjo būti skirtos jo namui, nes tuo metu ieškovė remontavo savo močiutės butą. Taip pat atsakovo teigimu ir pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais nustatyta, kad jis su statybos prekių parduotuve UAB „L.“ 2017 m. lapkričio 14 d. sudarė sutartį dėl prekių pirkimo (2023-08-18, DOK-33712). Pateiktų į bylą atsakovo sąskaitų išrašai patvirtina, kad jis UAB „L.“ už prekes pervedė 11 666,19 Eur. Taip pat į bylą pateiktos sąskaitos – faktūros bei UAB „L.“ dokumento įrašai 2023 m. birželio 1 d. patvirtina, kad atsakovas už prekes sumokėjo 5 554,50 Eur, viso 17 220,69 Eur (2023-08-18, DOK-33712). Visi atsakovo į bylą pateikti sąskaitos išrašai, įrengimų nuoma, susijusi su ginčo namo statybomis leidžia daryti pagrįstą išvadą (2023-08-18, DOK-33712), kad atsakovas ginčo namą statė savo asmeninėmis lėšomis, o ieškovės pateiktos nedidelės dalies statybos ar remonto medžiagų įsigijimą pagrindžiantys įrodymai nėra pakankami ginčo namo bendrosios dalinės nuosavybės faktui nustatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2020, 35 punktas). Be to, ieškovė teismo posėdžio metu neneigė, kad atsakovas jai palikdavo grynųjų pinigų statybinių medžiagų įsigijimui ar atsiskaitymui su statybininkais už atliktus darbus ginčo name. Taigi, visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad namo rekonstrukcijos darbus, visas statybines medžiagas, inžinerinius įrenginius atsakovas pirko iš savo asmeninių lėšų, o ieškovė prie šių darbų finansavimo neprisidėjo, o jeigu vertinant jos pateiktus į bylą mokėjimus – tai prisidėjo nežymia dalimi.
Ieškovė ginčo namo pagerinimą įrodinėjo baldų pirkimu, buities daiktų įsigijimu, tačiau kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad tam tikrų buičiai skirtų daiktų, įrankių, laisvai pastatomų baldų (pvz., lovos, kėdžių) įgijimas nevertintinas kaip nekilnojamojo daikto pagerinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022, 26 punktas). Be to, byloje nustatyta, kad ieškovė didelę dalį daiktų (baldų, indų, virtuvės reikmenų ir pan.), kuriuos įsigijo savo asmeninėmis lėšomis pasiėmė sau, išskyrus baldus, kurie liko ginčo name ir už juos ieškovė yra sumokėjusi asmeninėmis lėšomis, viso 3 900 Eur sumą (2023-12-18, DOK-51406). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neprieštaravo šią sumą grąžinti ieškovei.
Teismo vertinimu, kad ieškovė kartu apsigyveno ginčo turte, kažkiek prisidėjo prie jo gerinimo, neatmestina, pagelbėdavo rekonstruojant gyvenamąjį namą vienu ar kitu darbu, neįrodo, jog ginčo nekilnojamasis turtas šalių buvo sukurtas bendrai, dėl ko būtų pagrindas konstatuoti buvus bendrą šalių jungtinę veiklą, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Šie faktai tik patvirtina, kad ieškovė, jos šeimos nariai (tėvas, brolis) laisva valia dalyvavo atsakovui priklausančio gyvenamojo namo pagerinimo darbuose ir galėtų būti pagrindas ieškovei ar jos šeimos nariams iš atsakovo reikalauti atlyginti už turto pagerinimo išlaidas už savo darbą, bet ne siekiu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas ne kartą siūlė ieškovei pasirūpinti atstovavimu, tačiau ieškovė atsisakė pasinaudoti advokato ar advokato padėjėjo pagalba. Teismas šios kategorijos bylose nėra aktyvus, todėl negali už ieškovę suformuluoti ieškinio reikalavimų ar juos viršyti.
Iš to kas pasakyta akivaizdu, kad ieškovės epizodiniai darbai ir nedidelės investicijos į namo statybos darbus, nebuvo esminis atsakovo turto pagerinimo šaltinis.
CK 6.970 straipsnio 2 dalis numato prezumpciją, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė būtų kiek nors prisidėjusi prie ginčo daiktų įgijimo, mokėjusi nors dalį pinigų. Neginčytina, kad žemės sklypas su jame esančiu pastatu įsigyti atsakovo ir mokėta už juos asmeniniais atsakovo pinigais. Ieškovė šio fakto neneigė, priešingai patvirtino šias aplinkybes, prie ginčo namo rekonstrukcijos neprisidėjo lygiomis dalimis su atsakovu. Reikalavimą pripažinti įgytą turtą bendrąja daline nuosavybe reiškiantis asmuo turi pagrįsti, kad šalys bendrai veikė siekdamos sukurti (įgyti) bendrą turtą (įnašu pinigais, kitu turtu arba dalyvavimu darbu), tačiau tokių aplinkybių ieškovė neįrodė, o vien pats gyvenimo kartu faktas ir bendrų einamųjų poreikių tenkinimas (apimantis ir dalyvavimą statybos procese) negali lemti turto priklausomybės bendrąja daline nuosavybės teise.
Kaip nurodyta aukščiau šalys nesiekė bendromis pastangomis įgyti nekilnojamąjį turtą, spręstina, jog ieškovė tik padėjo atsakovui pagerinti gyvenamąjį namą, tačiau ne kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektą. Bylos duomenys ir joje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad šalys buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį – susitarimą įsigyti gyvenamąjį namą ir kitus statinius kaip bendraturčiai ir, kad šio susitarimo dalyvė – ieškovė būtų atlikusi nuoseklius, kryptingus veiksmus nurodytam tikslui pasiekti. Ieškovė nedalyvavo pirkimo pardavimo sandoryje, nesiekė, kad statiniai viešajame registre būtų registruoti ir jos vardu, nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos, nemokėjo mokesčių turto išlaikymui.
Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, vadovaudamasis anksčiau išdėstytais įrodymų vertinimo kriterijais, teismas sprendžia, kad jungtinės veiklos susitarimo dėl ginčo turto įgijimo bendrosios nuosavybės teise šalys sudariusios nebuvo, todėl ieškovės ieškinys atmestinas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – dėl įrašo viešame registre dėl draudimo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Atsakovas T. P. pateikė įrodymus, jog jo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai sudaro, viso 1 000 Eur (2023-08-18, DOK-33712, 2024-02-06, DOK-5746). Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, teismo vertinimu, neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, jų apmokėjimą patvirtina byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai, todėl iš ieškovės E. B. atsakovo T. P. naudai naudai priteistinos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 6,64 Eur. Atmetus ieškinį iš ieškovės priteistinos 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 267 straipsniais, 268 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl draudimo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Sprendimui įsiteisėjus nutarties vykdymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pavesti valstybės įmonei Registrų centrui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.