Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

15. Byloje kilo ginčas dėl VĮRC Nekilnojamo turto registro 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. SPR4-4985 (14.5 E), kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo 2021 m. balandžio 13 d. prašymas įregistruoti jo faktiškai valdomą turtą ir VĮRC Komisijos 2021 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. CSPR-212 teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovą leisti įregistruoti faktiškai valdomą sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

16. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas su Prašymu kreipėsi į VĮRC, prašydamas nekilnojamo turto registre registruoti prašyme nurodytų asmenų nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – sandėliukus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Prašyme nurodyta, jog namo gyventojai yra susitarę dėl namo kieme esančių ir faktinius šeimininkus turinčių sandėliukų naudojimo tvarkos, todėl namo gyventojų susitarimo pagrindu kaip statinio (namo) priklausiniai gali būti registruojami ir minėti šeimininkus turintys sandėliukai.

17. VĮRC Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs Prašymą ir pateiktus dokumentus, priėmė 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. SPR5-6384 (14.4 E), kuriuo pareiškėjo Prašymas įrašyti sandėliukų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo atmestas.

18. VĮRC Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius Sprendimu nusprendė Prašymą atmesti, kadangi Kadastro tvarkytojui, išnagrinėjus pareiškėjo Prašymą ir priėmus 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą Prašymą atmesti, sandėliukų duomenys neįrašyti į Kadastrą. Pastebėjo, jog dokumentai, suteikiantys teisę atstovauti 2021 m. balandžio 13 d. prašyme nurodytus asmenis bei pateiktas minėtas prašymas nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimo į prašomus įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, o kitų dokumentų, patvirtinančių Prašyme nurodomų asmenų nuosavybės teisių atsiradimą į minėtus sandėliukus, Nekilnojamo turto registro tvarkytojo teritoriniam registratoriui pareiškėjas nepateikė.

19. Nesutikdamas su tokiu Registro tvarkytojo sprendimu pareiškėjas 2021 m. gegužės 21 d. šį sprendimą apskundė VĮRC Komisijai argumentuodamas tuo, jog jo įsitikinimu Prašymo atmetimu VĮRC pažeidė jo teises į jam faktiškai priklausančio ir naudojamo nekilnojamojo turto registravimą. Prašė Sprendimą panaikinti ir tenkinti jo Prašymą įregistruoti jam faktiškai priklausantį sandėliuką kaip namo (buto) priklausinį. Pasak pareiškėjo, būstą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis įsigijo 2020 m. liepą. Jam būstą perdavę ankstesni jo savininkai teigė, kad dėl priklausinių – sandėliukų, nėra jokių problemų. Tiksliau problemą matė ankstesnė savininkė, tačiau pasikeitus savininkui, jokių ginčų dėl sandėliuko neliko. Visi kiti savininkai juos yra draugiškai pasiskirstę ir kolektyviai naudojasi bei rūpinasi. Esą tai patvirtina ir su kolektyviniu prašymu VĮRC pateikti būtų savininkų parašai. Pareiškėjas nurodė, kad faktiškai stovintys sandėliukai nebuvo įrašyti kaip namo (buto) priklausiniai, todėl pasitarus su bendrasavininkais, buvo paprašyta juos įregistruoti. VĮRC teigdamas, jog pareiškėjas neturi įgaliojimų kalbėti visų gyventojų vardu, kolektyvinį prašymą atmetė. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad dokumentus turi tik tokius, kokius anksčiau jo prašymu pateikė VĮRC.

20. VĮRC Komisija 2021 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. CSPR-212 nusprendė palikti galioti apskųstą Registro tvarkytojo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą. Pažymėjo, kad Registro tvarkytojas pagrįstai atsisakė įregistruoti pareiškėjo ir kitų Prašyme nurodytų asmenų nuosavybės teises į sandėliukus, nes sandėliukai Registre neįregistruoti. Sutiko su Registro tvarkytojo argumentais, jog dokumentai, kad pareiškėjui suteikta teisė atstovauti Prašyme nurodytus asmenis, Registro tvarkytojui nebuvo pateikti, todėl Prašymą šių asmenų vardu pateikė neįgaliotas jų vardu Prašymą teikti asmuo. Akcentavo, kad pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisių atsiradimą į prašomus registruoti nekilnojamuosius daiktus, Registro tvarkytojui nepateikė, o pateiktas Prašymas (kurį pasirašė dalis butų (patalpų), esančių gyvenamuosiuose namuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkų) nėra dokumentas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio taikymo prasme, kuris patvirtintų nuosavybės teisių atsiradimą į prašomus registruoti sandėliukus. Pažymėjo, kad sandėliukas, kaip sutarties objektas, Sutartyje, kuria pareiškėjas įgijo Butą, nėra įvardintas. Komisija pažymėjo, kad Registro tvarkytojui nepateikus dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra prašomo registruoti nekilnojamojo daikto (pastatyto iki 1991 m. liepos 25 d.) statytojas, nėra pagrindo taikyti ir Sąrašo 2 punkto bei 7 punkto nuostatų dėl nekilnojamojo turto registracijos. Nurodė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostata, sandėliukas negalėtų būti registruojamas Buto priklausiniu, nes jis yra kitame, nei Butas, pastate. Atkreipė dėmesį į tai, kad Registrų centrui elektroniniu paštu pateiktas kolektyvinis prašymas nėra pasirašytas elektroniniu parašu, o Prašymas (kuriame yra butų (patalpų) savininkų parašai), elektroniniu parašu pasirašytas tik vieno pareiškėjo, nors šio dokumento rengėjas nėra tik vienas pareiškėjas, bet ir kiti jį pasirašę asmenys, todėl šį dokumentą turėjo pasirašyti visi jį sudarę asmenys.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su VĮRC Vilniaus skyriaus Sprendimu ir VĮRC Komisijos sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

22. Byloje ginčas kilęs dėl VĮRC 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. SPR4-4985 (14.5 E) ir VĮRC Komisijos 2021 m. liepos 7 d. sprendimoCSPR-212 teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo teismo įpareigoti atsakovą leisti įregistruoti faktiškai valdomą sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

2021 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjo skundas buvo priimtas nagrinėti nurodant, kad pareiškėjas nesutinka su VĮRC 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 26771399. Tačiau tai laikoma rašymo apsirikimu, nes nutartyje paminėta data yra pareiškėjo prašymo VĮRC data ir numeris. Atsakovui pateikus skundžiamus sprendimus ir jų metaduomenis matyti, jog skundžiamo sprendimo data – 2021 m. balandžio 29 d. Nr. SPR4-4985 (14.5 E).

23. Nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir kt. reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – ir NTKĮ). Šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

24. Nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus.

25. NTKĮ nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus.

26. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.). Tačiau teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi, nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; LVAT 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012).

28. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad registro tvarkytojui Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas nustato reikalavimus įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (LVAT 2015 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015).

29. LVAT, vertindamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmus, yra nurodęs, kad ši viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Atliekant nuosavybės teisių registraciją, negali būti paneigta nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į šį daiktą įregistravimo paskirtis – išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus, siekiant išviešinimo būdu užtikrinti šių teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus bei jų suvaržymus – ir nepagrįstai suteikta nuosavybės teisių apsauga asmeniui, kuris neturėjo teisės šios daiktinės teisės įgyti (LVAT 2015 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-361-492/2015).

Taigi, aptartos įstatymų nuostatos bei teismų praktika suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises, ir įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą.

30. Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad VĮRC gavo asmenų kolektyvinį prašymą „Dėl namo priklausinių (sandėliukų) įregistravimo“. Prašymas buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, dalies gyventojų, tačiau buvo pasirašytas tik pareiškėjo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas siekia įregistruoti nuosavybės teises į faktiškai valdomą sandėliuką. VĮRC Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius 2021 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjo Prašymą įrašyti sandėliukų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą atmetė, nes pareiškėjo pateiktus dokumentus vertino kaip nepakankamus, t. y. konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka parengtos kadastro duomenų bylos ir dokumentų, patvirtinančių sandėliukų suformavimo teisėtumą ir pareiškėjo nuosavybės teises į juos.

31. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Taigi, visiškai pagrįstai atsakovas nurodo, jog vien ši aplinkybė, kad registre sandėliukas neįregistruotas, yra teisinis pagrindas atsisakyti registruoti pareiškėjo Prašymą registruoti nuosavybės teises į sandėliuką, nes VĮRC Kadastro tvarkytojas priėmė 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą, kuriuo sandėliukų duomenys nebuvo įrašyti į kadastrą. Pažymėtina, kad Kadastro tvarkytojo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimas yra galiojantis ir nepanaikintas.

32. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Dokumentai turi būti pateikti dviem egzemplioriais; vienas iš jų turi būti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas, o 3 dalis – dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys.

33. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nustatyti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.

34. Pareiškėjas skunde teigia, kad atsakovui buvo pateikęs visus turimus dokumentus, o paaiškinimuose akcentuoja, kad šio sandėliukų klausimo nesprendžia nei savivaldybė, nei seniūnija. Nurodo, kad atsakovo logiką, jog daryti naujus matavimus pareiškėjas galėtų tik turėdamas raštiškus, notariškai patvirtintus kitų savininkų sutikimus, perteklinė. Pažymėjo, jog gyventojai yra susitarę dėl sandėliukų naudojimosi tvarkos ir jos laikosi, todėl mano, kad pateiktų duomenų pakanka įregistruoti sandėliuką.

35. Iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui buvo pateiktas Prašymas, kurį pasirašė dalis Namuose esančių butų savininkų, 2021 m. balandžio 13 d. kolektyvinis prašymas, 1971 m. gruodžio 20 d. parengtos formos Nr. 1 dalis (antras šios formos puslapis), 1981 m. gegužės 7 d. parengtos formos Nr. 1 dalis (pirmas šios formos puslapis), 1981 m. gegužės 21 d. parengtas statinių išdėstymo planas. Teismas pritaria atsakovo teiginiui, jog šie dokumentai negali būti laikomi kaip Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nustatytais dokumentais, patvirtinančiais pareiškėjo nuosavybės teises į prašomą registruoti sandėliuką.

36. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad sandėliuką jam perleido ankstesni Buto savininkai. Teismas pažymi, jog Buto 2020 m. birželio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 3683 sandėliukas, kaip šios sutarties objektas, nebuvo nurodytas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai vertinami kaip nepagrįsti.

37. Teismas pažymi, jog atsakovas visiškai pagrįstai atsiliepime nurodė, kad tam, jog Registro tvarkytojas galėtų įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į sandėliuką (ar jo dalį), be to, kad Registre turi būti įregistruotas pats sandėliukas, kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą, t. y. pagrindžiantys minėto Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nustatytus daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą (jo dalį) įregistravimo Registre teisinius pagrindus. Pareiškėjas tokių dokumentų nepateikė, todėl atsakovas pagrįstai ir dėl šios priežasties atsisakė įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į sandėliuką (ar jo dalį).

38. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad tiek VĮRC, tiek VĮRC Komisija visapusiškai bei objektyviai įvertino ginčo faktines aplinkybes bei pateiktus pareiškėjo dokumentus, pagrįstai nustatydami, kad pagalbinio ūkio pastatas – sandėliukas registre yra neįregistruotas ir nepateikti dokumentai, pagrindžiantys Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nustatytus daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą (jo dalį) įregistravimo Registre teisinius pagrindus. Atsižvelgiant į tai sprendžiama, kad VĮRC ir Komisija priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

39. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VĮRC leisti įregistruoti faktiškai valdomą sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikomas išvestiniu reikalavimu iš reikalavimo panaikinti VĮRC ir Komisijos sprendimus. Teismui konstatavus minėtų sprendimų teisėtumą, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.