- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-08
- Bylos Nr.
- e2-992-440/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00378-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mechanizmų nuoma“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Talesta“
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka, spręsdama ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mechanizmų nuoma“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki bus reikštas civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mechanizmų nuoma“ prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Talesta“ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apygardos teisme 2016 m. lapkričio 3 d. gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mechanizmų nuoma“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo. Prašyme nurodoma, kad ieškovė nuo 2013 m. balandžio 2 d. nuomojasi iš atsakovės UAB „Talesta“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio mėnesį atsakovė pasiūlė ieškovei pirki nuomojamas patalpas. Atsakovė sutiko pirkti patalpas, nes daugelį metų plėtoja ir vysto verslą būtent tose patalpose. Siekiant įsigyti patalpas ieškovė kreipėsi į banką „Swedbank“, akcinė bendrovė dėl kredito suteikimo. Gavus žodinį banko sutikimą ieškovė įmonėje UAB „Matininkai“ užsakė nekilnojamojo turto vertinimą. Ieškovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, kad būtų galima sudaryti nekilnojamojo turto prikimo – pardavimo sutartį notarine tvarka, tačiau atsakovė vengia tai atlikti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 2016 m. lapkričio 2 d. sužinojo, kad atsakovė ketina patalpas parduoti kitam pirkėjui, todėl ieškovė prašo areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą: administracinį pastatą su gamybinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šiuo metu yra rengiamas ieškinys dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį bei žalos atlyginimo, tačiau iki šiol žalos dydis nėra apskaičiuotas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, net nepareiškus ieškinio (CPK 144 straipsnio 3 dalis).
Tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių negalima iš karto paduoti ieškinio, tačiau gresia pavojus, jog kita šalis gali tuo pasinaudoti, būtina nedelsiant užtikrinti suinteresuoto asmens interesus ir sutrukdyti atsakovui išnaudoti laiką iki ieškinio pareiškimo tam, kad būtų apsunkintas būsimo galimai atsakovui nepalankaus teismo sprendimo įvykdymas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-268/2013). Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015; 2016 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-701-196/2016).
Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos, privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę jo interesams, ir sumokėti pusės CPK 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Toks prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti paduodamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles turi nagrinėti patį ieškinį (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Nurodytų teisės normų sisteminė analizė suteikia pagrindo išvadai, jog laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, jog egzistuoja tikimybė, kad ateityje galimai kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tokiu atveju teismas turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galimai nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.
Pažymėtina, kad šis vertinimas neturi prejudicinės galios bylos nagrinėjimui iš esmės, tačiau turi esminę reikšmę sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1350-117/2015). Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios ieškinio padavimo atidėjimą. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi (galimai kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad tais atvejais, kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., t. y. šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą, todėl turi itin atidžiai vertinti pateiktus faktus ir aplinkybes (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-839/2009; 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2015/2014).
Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovei nuo 2015 m. liepos mėn. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: administracinis pastatas su gamybinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), du ūkiniai pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Pagal 2013 m. balandžio 2 d. nuomos sutartį ieškovė nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. balandžio 2 d., t. y. ketverius metus, nuomojasi administracinį pastatą su gamybinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad galimai ieškovė nuomoja tik dalį turto, kuriam prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė jai pasiūlė pirkti nuomojamas patalpas, ir ieškovė sutiko jas pirkti, tačiau byloje nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių šį šalių susitarimą. Taigi byloje nėra pateikta duomenų apie sudarytą preliminariąją sutartį ar kitą šalių susitarimą, kuriuo šalys išreiškė valią atsakovei priklausančias patalpas parduoti ieškovei, atsakovės vengimą sudaryti nekilnojamojo turto prikimo – pardavimo sutartį. Nors ieškovė būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo, kad atsakovė ketina pastatus parduoti kitam pirkėjui, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį. Atsižvelgiant į tai, kad pastatams nuo 2012 m. birželio 29 d. taikoma hipoteka, tai reiškia, kad atsakovės UAB „Talesta“ teisės disponuoti minėtu turtu jau yra suvaržytos, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.170 straipsnio 6 dalį įkeistas daiktas gali būti perleidžiamas kito asmens nuosavybėn, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip.
Įvertinus byloje esančius duomenis, daroma išvada, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja tikimybė, kad ateityje galimai kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo bei nurodė, kad kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškinys teismui nebuvo pareikštas, nes iki šiol nėra apskaičiuotas žalos dydis. Taigi nežinant žalos dydžio negalima apskaičiuoti ieškinio sumos, o ši aplinkybė yra reikšminga apskaičiuojant žyminį mokestį. Kita vertus, teismo vertinimu, aplinkybė, kad žalos dydis nėra apskaičiuotas netrukdo asmeniui pareikšti ieškinį dėl įpareigojimo atsakovą sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį.
Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra pakankamai motyvuotas ir nėra pagrįstas įrodymais, kurie suteiktų pagrindo spręsti dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos. Teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nebus pažeisti ieškovės interesai bei apribotos galimybės apginti savo teises, nes palankaus teismo sprendimo atveju ieškovė įgytų teisę reikalauti žalos, atsiradusios (jeigu ji atsirastų) dėl neteisėtų kitų asmenų veiksmų, atlyginimo.
Pažymėtina, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio ieškovei bet kuriuo bylos nagrinėjimo metu pasikeitus faktinės aplinkybėms ir pateikus papildomus įrodymus kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 178 straipsniu, 290-291 straipsniais teismas
nutaria:
Atmesti ieškovės UAB „Mechanizmų nuoma“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei.