- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-1230-730/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01142-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- I. D., R. D.
- Atsakovas
- A. V., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrius Sodininkų benrija "Dobilas" A. Valackos
- Trečiasis asmuo
- D. V., E. R., A. V.
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-1230-730/2015
Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-01142-2013-5)
2015 m. gruodžio 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Almanto Padvelskio, apeliacine žodinio proceso tvarka, sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei, dalyvaujant ieškovams I. D., R. D., ieškovų atstovui advokatui A. D., atsakovo A. V. bei trečiųjų asmenų D. V. ir E. R., J. R. atstovui advokatui L. S., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus atstovei R. S., išnagrinėjusi ieškovo R. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. D. ir I. D. ieškinį atsakovams A. V. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos bei tretiesiems asmenims A. V. individualiai įmonei, D. V., sodininkų bendrijai „Dobilas“, E. G., E. R. ir J. R. dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų panaikinimo, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto pripažinimo negaliojančiu ir sklypo ribų nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai 2014-11-04 patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu atsakovų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje „Dobilas“, (duomenys neskelbtini), 2008-02-05 ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 1; panaikinti 2008-02-29 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 4-1497-(1.3) „Dėl sodo žemės sklypo SB „Dobilas“, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone duomenų pakeitimo“ ir jo pagrindu įregistruotus VĮ Registrų centro duomenų bazėje kadastro duomenis; nustatyti, kad atsakovui priklausančio sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovams priklausančio sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių SB „Dobilas“, (duomenys neskelbtini), riba eina per taškus 1 ir 2, kurie SB „Dobilas“ situacijos schemoje pažymėti koordinatėmis X (6175649,65) / Y (335964,00) (taškas 1) ir X (6175640,27) / Y (335981,23) (taškas 2). Savo reikalavimus ieškovai grindė tuo, kad jie žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įsigijo pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. NGP-4552 ir NGP-4558 pagrindu. Įsigijimo metu šie sklypai buvo aptverti tvora, kuri buvo pastatyta ant sklypų ribas ženklinančių linijų. Atsakovo nuosavybės teise valdomo sklypo savininkas tuomet buvo E. G., kurio užsakymu A. V. IĮ atliko kadastrinius matavimus, kurie buvo įregistruoti VĮ Registrų centro duomenų bazėje Klaipėdos apskrities viršininko 2008-02-29 įsakymo Nr. 4-1497-(1.3) pagrindu. Ieškovų nuomone, atsakovo žemės sklypo ribos buvo nustatytos pažeidžiant nustatytą tvarką ir neatsižvelgiant į jų nustatymo metu buvusią tvorą, kuri jau ilgą laiką skyrė kaimyninius sklypus. Nurodo, kad atsakovui atliekant kadastrinius matavimus, ieškovai nedalyvavo, jų parašą ant ginčijamo ribų parodymo-paženklinimo akto ieškovas gavo vėliau, patikinęs juos, kad riba išlieka ta pati – palei tvorą. Vėliau sužinojo, kad ir pačius matavimus atliko A. V. IĮ, kurios savininkas jų atlikimo metu neturėjo galiojančios matininko licencijos, 2009-07-23 Klaipėdos m. apylinkės teisme priimtu baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas dėl to kaltu, todėl jo atlikti matavimai laikytini niekiniais. Kadangi būtent šių matavimų pagrindu 2008-02-29 priimtas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymas „Dėl sodo žemės sklypo SB „Dobilas“, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone duomenų pakeitimo“ ir jo pagrindu sklypo ribos įregistruotos VĮ Registrų centro duomenų bazėje, ieškovai prašė pripažinti juos negaliojančiais nuo priėmimo (nustatymo ir įregistravimo) dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-03-18 sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovų R. D. ir I. D. solidariai priteisė 579,24 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui A. V., solidariai priteisė 23,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai šioje byloje neįrodė, kad ginčijamais kaimyninio sklypo Nr. 154 matavimais buvo pažeisti jų teisėti interesai. Atsakovų žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurie atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Ieškinyje nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijami kadastriniai matavimai buvo atlikti iš esmės neteisingai ir jais pakeistos žemės sklypo ribos. Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui tikrinant A. V. IĮ parengtą žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB „Dobilas“, kadastro duomenų bylą, nebuvo nustatyta aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą. Tuo tarpu ieškovų pateikti derinti 2014-05-02 UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ atlikti žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB „Dobilas“, kadastriniai matavimai Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriuje nebuvo suderinti, kadangi neteisingai užpildytas šio sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kadastro duomenų forma ir netinkamai sukomplektuota kadastro duomenų byla. Atlikus šio sklypo kadastrinius matavimus, patikslintas jo plotas sudaro 588 kv. m, tačiau nustatyta sklypo ploto paklaida neviršija nustatytos leistinos paklaidos ribos. Galiausiai, tvora kaip dirbtinės situacijos elementas nėra vienintelis ar pagrindinis kriterijus ribai tarp sklypų nustatyti, o ieškovų suformuluotas reikalavimas pakeisti jų ir atsakovo sklypų ribą pagal šią tvorą, nenurodant kitų kraštinių ir koordinačių, yra ne tik nepagrįstas, bet ir nekonkretus bei sukeliantis vykdymo neaiškumų. Tai, kad A. V. atliko šiuos matavimus, neturėdamas tam licencijos, jau yra įvertinta teisėsaugos įstaigų, pripažįstant jį dėl to kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo ir tai, kad ginčijami žemės sklypo Nr. 154 „Dobilo“ sodininkų bendrijoje matavimai, atlikti licencijos šiems darbams neturėjusio A. V., padaryti su tam tikrais procedūriniais pažeidimais, nekviečiant dalyvauti matavimuose asmenų, kurie nurodyti kaip informuoti apie tai kaimynai sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, tačiau nėra pagrindo vien dėl formalių pažeidimų naikinti administracinių aktų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra teisingi (šioje byloje neįrodyta, kad būtų priešingai). Taip pat nėra pagrindo ir ieškovų prašomu būdu pakeisti kadastriniais matavimais nustatytą sklypų ribą, siejant ją su atsakovų pastatyta tvora.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde apeliantas R. D. prašo pirmosios instancijos teismo 2015-03-18 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba priimti priešingą sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Atliekant sklypo ribų matavimus nebuvo laikomasi 2002-04-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų (12; 32.1.1; 32.1.1.2; 32.1.1.4 punktai), o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino šiuos pažeidimus formaliais.Pirmosios instancijos teismas nenustatė reikšmingų bylos faktinių aplinkybių.Pirmosios instancijos teismas neskyrė geodezinės ekspertizės, todėl buvo pažeistos ieškovų procesinės teisės. Ekspertizės išvada galėjo lemti kitokį bylos rezultatą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui tikrinant A. V. IĮ parengtą žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB „Dobilas“, kadastro duomenų bylą, nebuvo nustatyta aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, aktas buvo suderintas su gretimo sklypo savininku – ieškovu, skundų ar prašymų dėl netinkamai atliktų kadastrinių matavimų Žemėtvarkos skyriui nebuvo pateikta. Žemės sklypo plane nėra nurodyta tvora kaip dirbtinės situacijos elementas, ir ieškovai nėra pateikę jokių įrodymų, kad ši tvora jau buvo pastatyta. O tai, kad žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko asmuo, neturintis licencijos, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad nustatyti duomenys yra neteisingi.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. V. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus, padarytos išvados pagrįstos, todėl nėra pagrindo sprendimą keisti ar naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų reikalavimas dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų panaikinimo, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto pripažinimo negaliojančiu ir sklypo ribų nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2004-07-02 Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimis R. D. įsigijo 0,0600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), s. b. „Dobilas“, sklypo Nr. 160, suformuotą pagal preliminarius matavimus, ir 0,0600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), s. b. „Dobilas“, sklypo Nr. 161, suformuotą pagal preliminarius matavimus. Ieškovo nuosavybės teisė į žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuo 2004-07-15. Atsakovui A. V. nuo 2008-03-21 nuosavybės teise priklauso 0,0600 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniu, esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurį atsakovas įgijo 2008-03-20 sutarties tarp A. G. ir A. V. pagrindu.
Dėl 2008-02-05 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 1 pripažinimo negaliojančiu.
Apeliaciniame skunde ieškovas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvuoja tuo, kad atliekant sklypo ribų matavimus nebuvo laikomasi 2002-04-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų (12; 32.1.1; 32.1.1.2; 32.1.1.4 punktai), tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino šiuos pažeidimus formaliais. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui, gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada Žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad gretimo sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo, pasirašydami žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir nepareikšdami pastabų, šiuo veiksmu sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Taip yra išreiškiamas sutikimas su tuo, kad akte nurodomas žemės sklypas paženklinamas teisingai ir yra nepažeidžiamos besiribojančio žemės sklypo savininko teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-622-421/2015).
Šios bylos reikalavimų nagrinėjimui aktualus Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai bei žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės. Nekilnojamojo kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato kadastro nuostatai. 2002-04-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi 2005-06-23–2008-12-06) 32 punktas reglamentuoja, kokie veiksmai atliekami nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu.
Ieškovai įrodinėjo, jog atliekant atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo nesilaikoma Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1, 32.1.1.2, 32.1.1.4 punktų reikalavimų. Minėtuose Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų punktuose nurodyta, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (32.1.1 punktas), kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Užsakovo ir vykdytojo sutartyje numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo, jeigu kviestinis asmuo negali dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas, jis turi pranešti apie savo neatvykimą likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios, ir nurodoma, jog neatvykus ar neinformavus darbai bus tęsiami. Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, vykdytojas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus gali paskelbti vietos dienraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypo adresą, gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą (32.1.1.2 punktas), paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Patikslinami Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. pokyčiai žemės sklypo viduje (žemės naudmenų pasikeitimai ar pasikeitimai dėl pastatytų naujų ar rekonstruotų statinių ir panašiai) (32.1.1.4 punktas).
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ginčo tarp šalių nebuvo dėl to, kad A. V. individuliai įmonei atliekant E. G., dabar atsakovui, priklausančio sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto Nr. 154 (b. l. 4, II tomas), kadastrinius matavimus nedalyvavo nė vienas iš gretimų sklypų savininkų. Tačiau, kaip matyti iš 2008-02-05 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 1, visi atsakovo žemės sklypo Nr. 154 kaimyninių sklypų savininkai ir naudotojai E. R., A. B. bei pats ieškovas R. D. akte pasirašė, pastabų ar nesutikimo su nustatytomis žemės sklypo Nr. 154 ribomis neišreiškė. Ieškovas įrodinėjo, jog aktą pasirašė, kadangi buvo apgautas. Teigė, kad A. V. buvo patikintas, jog sklypo ribos nepakito, ieškovas buvo įsitikinęs, kad A. V. sako tiesą, tačiau įrodymai, kurie pagrįstų ieškovo nurodytą aplinkybę, į bylą nepateikti (CPK 178 straipsnis). Įrodymų, jog ieškovo parašas ginčijamame 2008-02-05 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašytas ne jo ranka, ar įrodymų, jog ieškovas pasirašė aktą kieno nors verčiamas, tai pat nėra pateikta. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovas po dvejų metų taip pat pasirašė žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio E. R., 2010-09-23 Žemės ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 73 (b. l. 34, II tomas), taip sutikdamas su nustatytomis žemės sklypo ribomis, nors iš paties ieškovo pateiktos SB „Dobilas“ situacijos schemos (b. l. 4, II tomas) matyti, kad E. R. žemės sklypas taip pat persidengia su ieškovo žemės sklypu. Ieškovas nagrinėjant apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad tarp E. R. ir ieškovo taip pat yra iškilęs ginčas dėl sklypų ribų.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas turėjo elgtis atidžiai, rūpestingai ir manydamas, jog žemės sklypo Nr. 154 kadastriniai matavimai galėjo būti atlikti netinkamai, žemės sklypo ribos galėjo pasikeisti, pareikšti pastabą ar nepasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors nebuvo laikytasi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1, 32.1.1.2, 32.1.1.4 punktų reikalavimų, tai yra atsakovo žemės sklypo kaimyninių sklypų savininkai, faktiškai nedalyvavo atliekant kadastrinius matavimus, tačiau esant įrodymams, jog ieškovas savo laisva valia pasirašė žemės sklypo ženklinimo-parodymo akte Nr. 1, neišreiškęs jokių pretenzijų ir pastabų, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėti pažeidimai procedūriniai ir neįrodo, kad žemės sklypo ribos nustatytos neteisingai. Tokios nuomonės laikosi ir kasacinis teismas, pasisakęs, jog asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo-parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Ieškovas taip pat įrodinėjo, jog yra pagrindas pripažinti 2008-02-05 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 1 negaliojančiu, kadangi buvo pažeistas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 12 punktas, nes A. V. atliko žemės sklypo Nr. 154 kadastrinius matavimus, neturėdamas licencijos ar kitų dokumentų, patvirtinančių jo kvalifikaciją.
Byloje ginčo dėl to, kad A. V. atlikdamas kadastrinius matavimus žemės sklype Nr. 154 neturėjo galiojančios licencijos, tai yra, licencijos galiojimas buvo pasibaigęs. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tas faktas nėra pagrindas pripažinti, jog akte nurodyti duomenys yra neteisingi. Tokia išvada darytina dėl to, jog Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje tikrinant A. V. individualios įmonės parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB „Dobilas“, kadastro duomenų bylą, nenustatyta jokių aplinkybių, kurios trukdytų suderinti žemės sklypo planą: žemės sklypo ribos nepakito, išlaikyti žemės sklypo linijų ilgiai pagal sodo sklypo abrisą Nr. 154, sudarytą 1992-04-14. Ginčijamame 2008-02-05 žemės ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1 bei žemės sklypo plane Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja R. P. parašu patvirtino, kad žemės sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka aktų reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, jog institucija, atsakinga už kadastro duomenų byloje esančių dokumentų ir žemės plano atitiktį teisės aktų reikalavimams, nenustatė kliūčių suderinti A. V. sudarytą žemės sklypo planą pagal atliktus kadastrinius matavimus, ta aplinkybė, jog A. V. neturėjo tuo metu galiojančios licencijos kadastriniams matavimams atlikti, neįrodo, kad kadastriniai matavimai atlikti neteisingai, ir pagrindo pripažinti skundžiamą 2008-02-05 aktą Nr. 1 negaliojančiu dėl to nėra.
Atsižvelgiant į tai, kad nustatant atsakovo žemės sklypo ribas buvo patvirtintos tokios ribos, kurios buvo pažymėtos preliminariuose matavimuose ir pirminiuose žemės sklypo dokumentuose, o ieškovas nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą pripažinti, kad šie matavimai atlikti neteisingai, teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai sprendė, kad vien tos aplinkybės, jog ieškovas nedalyvavo nustatant atsakovo sklypo ribas, o A. V., atlikęs kadastrinius matavimus, neturėjo tuo metu galiojančios licencijos tiems darbams atlikti, nepakanka konstatuoti, kad buvo pažeistos ieškovo teisės ar teisėti interesai, o kadastriniai matavimai neteisingi. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindo pripažinti skundžiamą aktą negaliojančiu nėra.
Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2008-02-29 įsakymo Nr. 4-1497-(1.3) „Dėl sodo žemės sklypo SB „Dobilas“, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone duomenų pakeitimo“ ir jo pagrindu įregistruotų kadastro duomenų, esančių VĮ Registrų centro duomenų bazėje, panaikinimo
Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, tai asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009).
Esant nustatytoms aplinkybėms, kad 2008-02-05 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 1 yra teisėtas ir pagrindo jį pripažinti negaliojančiu nėra, kitas ieškovų reikalavimai dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2008-02-29 įsakymo Nr. 4-1497-(1.3) „Dėl sodo žemės sklypo SB „Dobilas“, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone duomenų pakeitimo“, kaip išvestinis reikalavimas, pagrįstai atmestas. Ieškovams neįrodžius dokumentų, kurių pagrundu įrašyti duomenys Nekilnojamojo turto registre, neteisėtumo, taip pat pagrįstai atmestas ieškovų reikalavimas panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2008-02-29 įsakymo Nr. 4-1497-(1.3) „Dėl sodo žemės sklypo SB „Dobilas“, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone duomenų pakeitimo“ pagrindu įregistruotus kadastro duomenis, esančius VĮ Registrų centro duomenų bazėje.
Dėl žemės sklypo ribų nustatymo
Pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų nustatymo pagal CK 4.45 straipsnį tikslai sutampa – nustatyti tikslias ir teisingas žemės sklypo ribas. CK 4.45 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014).
Ieškovai pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad atlikus atsakovo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 154 kadastrinius matavimus, ieškovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas sumažėjo 38 kv. m, prašė nustatyti, kad atsakovui priklausančio žemės sklypo ir ieškovams priklausančio žemės sklypo, esančių SB „Dobilas“, riba eina per taškus 1 ir 2, kurie SB „Dobilas“ situacijos schemoje pažymėti koordinatėmis X (6175649,65) / Y (335964,00) (taškas 1) ir X (6175640,27) / Y (335981,23) (taškas 2).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo savininkas, kilus ginčui dėl ribos su greta esančiu žemės sklypu, turi teisę kreiptis į teismą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, o sprendžiant tokį ginčą, gali būti keičiamos sklypų ribos, konfigūracija, tačiau nė vienas tokiu būdu performuotas sklypas plotu negali skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo (CK 4.45 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2009). Tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimi žemės sklypai gali dengti vienas kitą, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybės teisę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį; tuo atveju, jei žemės sklypo duomenų tikslinimo procese žemės sklypo plotas pakito maksimaliai leistinų (ribinių) ploto paklaidų dydžiu, tai neatsiranda pagrindo kelti klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo sandorio ginčijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012).
Kaip jau minėta anksčiau, atsakovo žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. plane 154, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus pagal parengtą A. V. individualios įmonės 2008 m. vasario 7 d. žemės sklypo planą. Žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2008-03-05. Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius nustatė, kad žemės sklypo plotas nepakito, išlaikyti žemės sklypo linijų ilgiai pagal sodo sklypo Nr. 154 abrisą, sudarytą 1992-04-14.
Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas kreipėsi į UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimo. UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2014-03-18 sudarė žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 0246, parengė žemės sklypo planą. Tačiau pateikus Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui patikrai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono teritorinis padalinys 2014-05-05 priėmė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 12KAM-40951, kuriame konstatavo, kad neteisingai užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, žemės sklypo kadastro duomenų forma, netinkamai sukomplektuota žemės sklypo kadastro duomenų byla (b. l. 100, II tomas). Planas taip pat pateiktas išankstinei patikrai VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, kurios metu nustatyta, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų pažymėti kadastro žemėlapyje negalima, nes neatitinka gretimo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų (b. l. 7, II tomas).
Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede nurodyti maksimalių leistinų (ribinių) paklaidų dydžiai tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotiems sklypams) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ir apskaičiuoto žemės sklypo ploto, atlikus kadastrinius matavimus.
Be to, atlikus ieškovo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, buvo patikslintas šio žemės sklypo plotas – 588 kv. m, tai yra jis yra mažesnis nei Nekilnojamojo turto registre įregistruotas šio žemės sklypo plotas (0,0600 ha). Vadovaujantis anksčiau nurodytomis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatomis dėl maksimalios leistinos (ribinės) paklaidos, žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas Nekilnojamojo turto registre nurodytas 0,0600 ha, leistina maksimali (ribinė) paklaida gali būti ± 0,0049 ha. Taigi, nors atlikus kadastrinius matavimus, ieškovo žemės sklypo plotas yra mažesnis, tačiau sklypo ploto paklaida yra ±0,0012 ha, tai yra neviršija numatytos maksimalios leistinos ploto paklaidos.
Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis kasacinio teismo praktika, jog sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), bei atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto kadastro nuostatas dėl leistinų maksimalių paklaidų dydžio, esant įrodymams, kad atsakovo žemės sklypo plotas išliko nepakitęs, o ieškovo žemės sklypas leistina dalimi sumažėjo, darytina išvada, kad ieškovai neįrodė, jog ieškovų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas būtų sumažėjęs dėl atsakovo atliktų kadastrinių matavimų, kurie buvo atlikti iki ji įgijo šį sklypą nuosavybėn.
Papildomai pažymėtina tai, kad iš byloje esančios 2014-09-05 SB „Dobilas“ situacijos schemos (b. l. 4, II tomas), kurią pateikė ieškovai, matyti, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas Nr. 161 dešinėje ribojasi su taip pat ieškovui priklausančiu žemės sklypu Nr. 160, o kairėje pusėje su žemės sklypu Nr. 162. Matyti, kad tarp žemės sklypo Nr. 161 ir Nr. 162 ribų yra žemės plotas, nepriklausantis nei ieškovui nei žemės sklypo Nr. 162 savininkui. Nagrinėjant apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme, ieškovui buvo pasiūlyta kreiptis į žemės sklypo Nr. 162 savininką dėl sklypų ribų nustatymo, kadangi žemės sklypas Nr. 162 taip pat suformuotas atliekant tik preliminarius matavimus, ir spręsti dėl galimybės persidengiančią ieškovo ir atsakovo žemės sklypų dalį, kuri sudaro 0,0033 ha, ieškovui kompensuoti pakeičiant ieškovo žemės sklypo konfigūraciją. Ieškovas pasinaudojo teisėjų kolegijos pasiūlymu, tačiau teismui pateikė tik kitą 2015-11-30 UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ SB „Dobilas“ situacijos schemą, iš kurios matyti, kad 2014-09-05 buvusioje schemoje laisvo žemės ploto tarp žemės sklypų Nr. 161 ir Nr. 162 nebėra, paaiškinamajame rašte nurodyta, kad pažymėti sklypai atitinka tikrovę ir schemoje tarpo tarp sklypų nėra. Ieškovų atstovas prašė vadovautis vėliausiai pateikta situacijos schema, kadangi ji, ieškovo teigimu, atitinką tikrovę, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu ieškovų atstovo vertinimu. Byloje yra pateikta VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo kadastro žemėlapio ištrauka, kuri sutampa su ankstesne ieškovo pateikta 2014-09-05 SB „Dobilas“ situacijos schema (b. l. 4, II tomas), kurioje žemės plotas tarp ieškovo sklypo ir sklypo Nr. 162 yra pažymėtas. Be to, 2015-11-30 situacijos schemoje matyti, jog žemės sklypo Nr. 162 plotas akivaizdžiai padidintas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog ieškovo pateikta 2015-11-30 situacijos schema neatitinka tikrovės.
Ieškovas nesikreipė į žemės sklypo Nr. 162 savininką dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir nepasinaudojo galimybe galimai persidengiančio sklypo ploto dalį kompensuoti keičiant žemės sklypo formą, taip visiškai patenkinant jo interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia galimybė, vertinant pateiktą situacijos schemą, yra, tačiau ieškovas savo neveikimu tokia galimybe nepasinaudojo.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeisdamas CPK normų, reglamentuojančių įrodymus, įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo, kaip su atsakovo žemės sklypu besiribojančio sklypo savininko, interesai dėl atsakovo atliktų kadastrinių matavimų nepažeisti.
Dėl ekspertizės skyrimo
Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepaskyrė geodezinės ekspertizės, tokiu būdu pažeidė ieškovų teises teikti įrodymus, kadangi ekspertizės išvada galėjo lemti kitokį teismo sprendimą. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovai prašė skirti byloje geodezinę ekspertizę, ją pavedant atlikti geodezininkui A. K.. Pirmosios instancijos teismas 2013-12-12 teismo posėdžio metu išnagrinėjo ieškovų prašymą motyvuodamas, kad toje proceso stadijoje geodezinės ekspertizės skirti nėra pagrindo, kadangi ieškinio reikalavimai dar nėra aiškiai suformuluoti, ieškovai nėra atlikę savo sklypų kadastrinių matavimų. Ieškovų atstovui išaiškinta, kad teikdamas pakartotinai prašymą dėl ekspertizės skyrimo patikslintų ekspertų sąrašą, kad būtų galima išsiaiškinti, kokiam ekspertui galima pavesti atlikti ekspertizę.
Daugiau prašymų skirti geodezinę ekspertizę ieškovai nepareiškė, nepatikslino ekspertų sąrašo, nepateikė eksperto sutikimo, duomenų apie ekspertizės kainą. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, jog byloje nustatyta pakankamai aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėjo spręsti dėl kadastrinių matavimų teisėtumo ir skirti ekspertizę nebuvo pagrindo.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, tačiau įrodymų apie bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą.