Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos atstovei R.Siautilei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. D. ir I. D. ieškinį atsakovams A. V. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos bei tretiesiems asmenims A. V., D. V., sodininkų bendrijai „Dobilas“, E. G., E. R. ir J. R. dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų panaikinimo, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto pripažinimo negaliojančiu ir sklypo ribų nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai 2014-11-04 patikslintu ieškiniu (2 t., 79 b.l.) prašo pripažinti negaliojančiu atsakovų žemės sklypo unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje ‚Dobilas“, Kulių k., Dovilų sen., Klaipėdos r. sav., 2008-02-05 ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 1; panaikinti 2008-02-29 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 4-1497-(1.3) „Dėl sodo žemės sklypo SB „Dobilas“, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone duomenų pakeitimo“ ir jo pagrindu įregistruotus VĮ Registrų centro duomenų bazėje kadastro duomenis; nustatyti, kad atsakovui priklausančio sklypo, kad. Nr(duomenys neskelbtini), ir ieškovams priklausančio sklypo kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), esančių SB ‚Dobilas“, Klaipėdos r. sav., Dovilų sen., Kulių k., riba eina per taškus 1 ir 2, kurie SB „Dobilas“ situacijos schemoje pažymėti koordinatėmis X (6175649,65) / Y (335964,00) (taškas 1) ir X (6175640,27) / Y (335981,23) (taškas2).

Savo reikalavimus ieškovai grindžia tuo, kad jie žemės sklypus kad. Nr(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)įsigijo pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. NGP-4552 ir NGP-4558 pagrindu. Įsigijimo metu šie sklypai buvo aptverti tvora, kuri buvo pastatyta ant sklypų ribas ženklinančių linijų. Šiuo metu atsakovo nuosavybės teise valdomo sklypo savininkas tuomet buvo E. G., kurio užsakymu A. V. IĮ atliko kadastrinius matavimus, kurių rezultatai buvo įregistruoti VĮ Registrų centro duomenų bazėje Klaipėdos apskrities viršininko 2008-02-29 įsakymo Nr. 4-1497-(1.3) pagrindu. Jų manymu, atsakovo žemės sklypo ribos buvo nustatytos pažeidžiant tam nustatytą tvarką ir neatsižvelgiant į jų nustatymo metu buvusią tvorą, kuri jau ilgą laiką skyrė kaimyninius sklypus. Nurodo, kad atsakovui atliekant kadastrinius matavimus, ieškovai nedalyvavo, jų parašą ant ginčijamo ribų parodymo –paženklinimo akto ieškovas gavo vėliau, patikinęs juos, kad riba išlieka ta pati – palei tvorą. Vėliau jie sužinojo, kad ir pačius matavimus atliko A. V. IĮ, kurios savininkas jų atlikimo metu neturėjo galiojančios matininko licencijos, 2009-07-23 Klaipėdos m. apylinkės teisme priimtu baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas dėl to kaltu, todėl jo atlikti matavimai laikytini niekiniais. Kadangi būtent šių matavimų pagrindu 2008-02-29 priimtas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymas „Dėl sodo žemės sklypo SB „Dobilas“, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone duomenų pakeitimo“ ir jo pagrindu sklypo ribos įregistruotos VĮ Registrų centro duomenų bazėje, ieškovai prašo pripažinti juos negaliojančiais nuo priėmimo ( nustatymo ir įregistravimo) dienos.

Atsakovas A. V. atsiliepime nurodė, kad su ieškovų reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti. Jam priklausantis žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), turintis 0,06 ha bendro ploto, yra suformuotas pagal kadastrinius matavimus ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tuo tarpu su šiuo sklypu besiribojantys ieškovams priklausantys žemės sklypai unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), turintys taip pat po 0,06 ha ploto, yra suformuoti pagal preliminarius matavimus ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Atsakovas pats kadastrinių matavimų neatliko, tai padarė ankstesnis sklypo savininkas, o su žemės sklypo ribų nustatymo aktu yra sutikęs ir pats ieškovas, ir tuometinis sodininkų bendrijoje „Dobilas“ pirmininkas. Nors ieškovas nurodo dėl apgaulės pasirašęs šiame dokumente, jokių įrodymų, patvirtinančių tokią apgaulę, nepateikė; priešingai, jis daugiau nei penkis metus nereiškė jokių pretenzijų dėl atliktų kadastrinių matavimų, tokiu būdu patvirtindamas atliktų matavimų teisingumą. A. V. IĮ atlikti kadastriniai matavimai buvo patikrinti ir suderinti Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje, tai įtvirtinta 2008-02-29 Klaipėdos apskrities viršininko įsakyme Nr. 4-1497-(1.3). tai patvirtina, kad matavimai atlikti tinkamai, o vien tai, kad A. V. IĮ neturėjo reikiamos licencijos darbų atlikimui, yra tik formalus trūkumas, kuris neduoda pagrindo naikinti atliktų kadastrinių matavimų. Reikalavimui panaikinti šį apskrities viršininko įsakymą reikšti ieškovai yra praleidę 1 mėnesio senaties terminą, todėl ieškovas prašo atmesti šį jų reikalavimą tuo pagrindu. Ieškovų teikiama 2014-09-05 UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą sodininkų bendrijos „Dobilas“ situacijos schema neatitinka kadastriniams matavimams keliamų reikalavimų, kadangi ieškovų žemės sklypų ribos suformuotos neatsižvelgiant į įregistruotas atsakovo ir trečiojo asmens E. R. žemės sklypų ribas, kurios kadastriniais matavimais nustatytos anksčiau; pagal šią schemą, atsakovo ir trečiojo asmens sklypai tampa netaisyklingos formos, kas taip pat neleidžiama teisės aktų. Tai, kad ieškovai įsigijo du sklypus, kurių plotas pagal preliminarius matavimus buvo po 0,06 ha, neįrodo, kad šie sklypai faktiškai yra tokio dydžio, kaip nurodyta jų įsigijimo sutartyse. Tvorą ieškovai pasistatė savavališkai, neatlikę tikslių savo sklypo matavimų, dėl jos nugriovimo yra pareikštas ieškinys teisme ir tik reaguodami į jį ieškovai iškėlė šią bylą.

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodyta, kad ji su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti. Laikyti sklypus skiriančią tvorą esminiu kriterijumi sklypo ribai nustatyti nėra pagrindo, į faktinį žemės sklypo naudojimą yra tik atsižvelgiama kaip į vieną iš kriterijų sprendžiant ginčą dėl ribos nustatymo, be to, patikrintame ir suderintame ginčo žemės sklypo plane sklypus skirianti tvora 9 dirbtinės situacijos elementas) nėra nurodyta, o ieškovas nepateikė į byla jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ši tvora jau buvo pastatyta, kai buvo atliekami kadastriniai matavimai. Su reikalavimu dėl apskrities viršininko įsakymo panaikinimo atsakovė nesutinka, nes vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1d. 3p., skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jei jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, taigi ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Tas pažeidimas, kad A. V. IĮ E. G. sklypo matavimo metu neturėjo galiojančios licencijos, laikytinas procedūriniu, neturinčiu esminės įtakos akto pagrįstumui. Atsakovo žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurių metu nustatomos žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Atlikus šiuos matavimus, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65 punktą, kadastro duomenų byla pateikiama žemėtvarkos skyriaus patikrinimui ir suderinimui. Jeigu nustatomos aplinkybės, kad matavimai atlikti netinkamai ir suderinimas negalimas, byla grąžinama vykdytojui trūkumams ištaisyti. Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui tikrinant A. V. IĮ parengtą žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio S/B „Dobilas“ kadastro duomenų bylą, nebuvo nustatyta aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą. Žemės sklypo plotas nekito, jo ribų paženklinimo-parodymo akte nurodyta, kad jos paženklintos 4 riboženkliais, be to, minėta aktą yra suderinęs ir gretimo žemės sklypo savininkas R. D., todėl nėra pagrindo pripažinti šį aktą ir įsakymą negaliojančiais. Ieškovams priklausantis žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant preliminarius matavimus. UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ atliko šio sklypo kadastrinius matavimus ir 2014-05-02 nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus patikrai, tačiau šis skyrius, atlikęs patikrą, konstatavo, kad neteisingai užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas bei sklypo kadastrinių duomenų forma, neteisingai parengta ir sukomplektuota žemės sklypo kadastro duomenų byla ir nesuderino šios bylos. Patikslintais kadastriniais matavimais nustatytas patikslintas šio sklypo plotas – 588 kv.m., ši paklaida ( +- 0,0012 ha) neviršija maksimalios leistinos ploto paklaidos (+- 0,0049 ha), todėl nėra būtinumo spręsti dėl žemės sklypo ribų patikslinimo, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 str. 3d. vietovėje paženklintos privačios žemės ir miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą ploto skirtumą, neviršijantį leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privažios žemės savininkui nekompensuojama.

Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovas ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos patenkinti visiškai. Ieškovai akcentavo, kad įsigiję du greta esančius sodo sklypus, juos aptvėrė tvora, kurios buvimo vietą nustatė pagal turėtus matavimus ir palei ribas įkastus šiferio lakštus, ji iki šiol nėra pakitusi, todėl jie visada laikė šią tvorą nusistovėjusiu riboženkliu. Matuojant nuo šios tvoros, jų sklypo plotas atitinka pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą 6 arų plotą, todėl A. V. atlikti matavimai, kuriais kaimyninio žemės sklypo riba paslinkta į jų sklypo pusę, yra neteisingi, atlikti neatsižvelgiant į susiformavusią faktinę padėtį. Teismui jie teikia 2014-09-05 UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą sodininkų bendrijos „Dobilas“ situacijos schemą, kurioje matosi neatitikimas tarp ieškovų ir atsakovo žemės sklypų ( persidengęs plotas). Taip pat ieškovai nurodo nebuvę kviesti ir nedalyvavę atsakovo sklypo kadastriniuose matavimuose, jiems matininkas prieš pasirašant žemės sklypo ribų parodymo – paženklinimo aktą neparodė, kur bus tos ribos, jei būtų parodyta, jie būtų nesutikę. Tai buvęs sklypo savininkas atnešė jiems į namus pasirašyti šį aktą, tvirtindamas, kad ribos išlieka nepasikeitusios, o jie pasitikėjo jo žodžiu, neprašė nei plano parodyti, net riboženklių niekada nematė. Patys savo sklypo kadastrinių matavimų nėra atlikę, nes anksčiau jie nebuvo privalomi, perkamo sklypo plotas atitiko nurodytą dokumentuose. Ieškovai gina savo teises civiline tvarka, Lietuvos Respublikos CK 4.45 str. pagrindu, tam senaties termino praleidę nėra.

Teismo posėdžių metu atsakovas A. V. ir jo bei trečiojo asmens D. V. atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį atmesti, papildomai nurodydami, kad sklypą atsakovas su žmona įsigijo jau atlikus jame kadastrinius matavimus, o pirkdami dar pasitikrino ribas, kurios išmatavus atitiko nurodytoms dokumentuose. Riboženkliai jų rūpesčiu buvo atstatyti kelis kartus, tačiau greitai būdavo pašalinami. Domarkų tvora jau buvo pastatyta, kai atsakovas pirko sklypą, tačiau kadangi ji neatitinka įregistruotų kadastrinių matavimų, negali būti laikoma pagrįsta riba. Be to, ieškovai, reikšdami reikalavimą tik dėl tos sklypo ribos, kuri skiria jų sklypą nuo atsakovo sklypo, nustatymo, padaro galimo teismo sprendimo įvykdymą neįmanomu, kadangi lieka neaišku, kokios turėtų būti kitos šio sklypo ribos, koks gautųsi šio sklypo plotas ir kt. Ieškovai pirkdami sklypus kadastrinių matavimų, kurie teisės aktų pripažįstami tikslesniais ir viršesniais už kitus, neatliko, neįsitikino perkamų sklypų plotu, nurodo neteisingas aplinkybes, kad jau perkant sklypas buvo aptvertas ( o vėliau posėdžio metu patys pripažino, kad tvorą tvėrėsi jau įsigiję). Ir teismui ieškovai tikslių žemės sklypo planų neteikia, tik matininkų parengtas skirtingas schemas, kurios negali būti pagrindu nuginčyti atliktus, patikrintus, suderintus ir įregistruotus kadastrinius matavimus. 2014-09-05 ieškovų teikiamame plane pažymėtas ir nenurodytų parametrų tarpas tarp ieškovų sklypo ir gretimo sklypo iš kairės ir lieka neaišku, kodėl jis neišnaudojamas, esant sklypo trūkumui.

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdžio metu su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti tuo pagrindu, kad A. V. individualios įmonės, atlikusios ginčo sklypo kadastrinius matavimus, padaryti pažeidimai – šių darbų atlikimas neturint tam licencijos, kaimynų parašų surinkimas jau po matavimų atlikimo – yra tik procedūriniai ir nesąlygojo atliktų matavimų teisingumo bei pagrįstumo. Nustatant tikslias sklypo ribas, svarbiausia yra vietovės topografinė nuotrauka, kurioje esančius duomenis atsakovo sklypo kadastriniai matavimai, pateikus juos žemėtvarkos skyriaus suderinimui, visiškai atitiko. Atsiradus tikslesniems matavimams, atsirado ir paklaidos tarp asmenų įsigytų žemės sklypų plotų ir realiai esančių, leistina paklaida siekia 0,0049 ha, šiuo atveju ji nėra viršyta. Vadovautis vien senais teritorijų planavimo dokumentais (sodininkų bendrijų planais) ar faktinio naudojimo ribomis (tvoromis), nesant juos patvirtinančių matavimų, atitinkančių žemės sklypų koordinačių taškus, nėra galima. Pasirašydamas žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą neįsitikinęs sklypo ribomis, atsakovas pats prisiėmė riziką nežinoti, kokios tos ribos yra, o žemėtvarkos specialistai šitų aplinkybių, esant reikalingiems parašams, ir netikrina.

Tretieji asmenys į patikslintą ieškinį atsiliepimų nepateikė. Teismo posėdyje dalyvavęs trečiasis asmuo A. V. su ieškinio reikalavimais nesutiko ir parodė, kad E. G. sklypo kadastrinių matavimų metu jo licencijos matavimo darbams atlikti galiojimas išties buvo pasibaigęs, tačiau dėl to atliktų matavimų kokybė nei rezultatai nepasikeitė. Atliktus matavimus tikrino Nacionalinė žemės tarnyba, tik po to jie buvo įregistruoti VĮ Registrų centre, taigi neatitikimų visuotiniams žemėtvarkos dokumentams ir pažeidimų nebuvo nustatyta. Buvo sukalti riboženkliai, kaimynų parašus pagal susitarimą surinko užsakovas, tokia galimybė buvo numatyta ir metodiniuose nurodymuose sklypų matavimui. Jei per 1 mėnesį jis nebūtų tų parašų surinkęs arba būtų pateikta prieštaravimų, procedūra būtų vykdoma iš naujo ir suinteresuoti asmenys būtų informuojami apie jos laiką, tačiau tam priežasčių neatsirado. Tuo metu kvietimų dalyvauti matavimuose nesiųsdavo tiems kaimynams, kurie iš tiesų gyveno kaimynystėje ir galėjo patys vizualiai įsitikinti matavimų rezultatais - riboženkliais. Atskaitos tašku toje vietovėje buvo elektros stulpas, kadangi sklypo ribos atliekant geodezinius matavimus nustatomos pagal riboženklius ( jų ten nebuvo), tvirtus kontūrus ( stulpas) ir naudojimosi ribą, o tvorų tuo metu nebuvo, priešingu atveju jos būtų buvusios pažymėtos plane.

Trečiasis asmuo D. V. paaiškino, kad sklypo ribomis perkant ji nesidomėjo, pasitikėjo dokumentais, kiek pamena, kaimynų tvora jau buvo pastatyta.

Trečiasis asmuo E. R. su ieškovų reikalavimais nesutiko ir parodė, kad jis įsigijo gretimą sklypą šioje sodininkų bendrijoje anksčiau nei ieškovai, kurie tik nusipirkę 2004-2005 m. pasistatė tvorą, jos vietos su kaimynais nederinę, nors jų sklypo ribos nebuvo pažymėtos riboženkliais. Po to jis darėsi savo sklypo kadastrinius matavimus, buvo kviesti ir ieškovai, tik nedalyvavo. Išmatavus jis sužinojo, kad Domarkų sklypas dėl tos tvoros užima dalį jam priklausančio žemės sklypo. Ieškovas iš pradžių tai neigė, paskui siūlė dalintis tą persidengimą per pusę. E. G. sklypo matavimuose E. R. nurodė nedalyvavęs, tačiau matininko nustatytos ribos atitiko jo žinomas ribas, todėl jis aktą pasirašė nereikšdamas jokių pastabų.

Liudytojas A. K. parodė, kad jis 2014 m. atliko ieškovų sklypo matavimus, vadovaudamasis teritorijų planavimo dokumentu – sodininkų bendrijos sklypų schema ir ieškovų pateiktais dokumentais. Matavimų metu buvo užfiksuota tvora, kuri atitinka sodininkų bendrijos schemą. Atliekant matavimus, įvertinamas ir gretimų žemės sklypų kadastrinių matavimų tikslumas. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad atsakovui priklausančio sklypo matavimai pažeidžia ieškovų teises, pagal juos ieškovams tektų mažesnis nei jie yra įsigiję žemės sklypas, todėl ribas reikėtų koreguoti, jo siūlymu, trūkstamą sklypo plotą padalinant tarp gretimų sklypų savininkų arba pastumiant atsakovo sklypo ribas arčiau kelio. Paklaidos taikymo klausimą sprendžia Nacionalinė žemės tarnyba, kuriai teikiami tvirtinti atlikti kadastriniai matavimai ir su jais susiję klausimai, tačiau nuosavybės apimtis negali pakisti.

Liudytojas B. R. parodė, kad jis yra buvęs sodininkų bendrijos ‚Dobilas“ pirmininku ir pagal pareigas pasirašęs sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktuose. E. G. sklypas buvo pamatuotas gerai, atitiko nustatytas ribas, niekas jokių prieštaravimų nebuvo pareiškęs, todėl jo pateiktas aktas ir buvo pasirašytas, tiesa, ne B. R., o sodininkų bendrijos buhalterės D. J., kuri tuo metu jį pavadavo. Praktika tuo metu tokia ir buvo, kad nesant problemų ar neaiškumų, bendrijos vadovas matavimuose nedalyvaudavo. Kad tarp Domarkų ir Vabalų yra nesutarimų dėl sklypo ribos, jis sužinojo tik kviečiamas į teismą, matavimų atlikimo metu jam niekas nesiskundė.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2004-07-02 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimis R. D. įsigijo 0,0600 ha ploto žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), suformuotą pagal preliminarius matavimus ( 1 t., 11-13 b.l.) ir 0,0600 ha ploto žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), suformuotą pagal preliminarius matavimus ( 1 t., 14-16 b.l.). Jo nuosavybės teisė į žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų centriniame banke įregistruota nuo 2004-07-15 ( 1 t., 19 b.l.). Iš 2012-08-07 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. V. nuo 2008-03-21 nuosavybės teise priklauso 0,0600 ha ploto žemės sklypas su statiniais unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ( 1 t., 17-18 b.l.). 2013-06-04 UAB „Gargždų matavimai“ sudarytoje s/b „Dobilas“ situacijos schemoje nurodyta, kad šalių sklypų ribos nustatytos pagal esamą tvorą ( 1 t., 20 b.l.). 2008-02-05 A. V. IĮ sudarytame E. G. priklausančio žemės sklypo Nr. 154 ribų paženklinimo-parodymo akte nurodyta, kad nustatant žemės sklypo ribas buvo kviesti dalyvauti gretimų žemės sklypų savininkai R. D., A. B. ir E. R., sklypo savininkas E. G. ir sodininkų bendrijos pirmininkas B. R., yra šių asmenų parašai, pastabų nepareikšta ( 1 t., 21-22 b.l.). Santuokos liudijimas patvirtina, kad R. D. ir I. D. yra susituokę nuo 1988-01-16 ( 23 b.l.). Iš 1992-04-24 sodininkų bendrijos „Dobilas“ sklypų Nr. 161 ir 154 schemų nustatyta, kad abiejų šių sklypo plotas yra 0,0600 ha, kraštinių ilgiai – 30,00 mX20,00 m ( 1 t., 39, 40 b.l.). Iš sodininkų bendrijos „Dobilas“ sklypo Nr. 154 kadastrinio matavimo bylos nustatyta, kad šiuos matavimus pagal topografinę nuotrauką atliko A. V. IĮ, jie buvo suderinti ir įregistruoti 2008-02-05 ( 1 t., 46-88 b.l.). Iš 2008-03-20 sutarties matyti, kad A. G. pardavė, o Algis vabalas nupirko 0,0600 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotą atliekant kadastrinius matavimus (1 t., 98-104 b.l.). A. V. atstovo pateiktose fotografijose užfiksuota faktinė sklypo padėtis kelio atžvilgiu ( 1 t., 108 b.l.). Iš santuokos liudijimo matyti, kad A. V. ir D. V. yra susituokę nuo 1992-11-07 (1 t., 130 b.l.). 2014-05-22 UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ parengtas žemės sklypo kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini) planas apima abu ieškovams priklausančius žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Sklypo kraštinių ilgiai nurodyti 28,92x20,51+19,48x28,72x20,36+20,13 (1t.,193 b.l.). 2014-09-05 UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ parengtoje s/b „Dobilas“ situacijos schemoje pažymėtas ieškovų ir atsakovo sklypų persidengimas, nurodyti ieškovų sklypų kraštinių ilgiai (30,17x19,68x29,59x19,68 ir 20,34x29,59x20,36x28,10), koordinačių taškai nenurodyti (2 t., 4 b.l.).2008-02-29 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-1497-(1.3) pakeisti E. G. nuosavybės teise valdomo sodo žemės sklypo Nr. 154, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai duomenys, nurodant, kad žemės sklypo plotas 0,0600 ha, ir nurodyta sklype laikytis elektros linijų apsaugos zonos ( 0,0040 ha) ( 2 t., 5 b.l.). VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014-07-30 išvadoje dėl išankstinės žemės sklypo patikros nurodyta, kad ieškovų žemės sklypų ribų pažymėti kadastro žemėlapyje negalima, nes jie neatitinka gretimų žemės sklypų, priklausančių atsakovui ir trečiajam asmeniui E. R., ribų; iš pridėtos žemėlapio ištraukos matyti, kad šie sklypai persidengia atitinkamai 1,9 m ir 1,43 m ( 2 t., 7-8 b.l.).

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos CPK 5 str. nustatyta, kad teisme ginamos pažeistos arba ginčijamos asmenų teisės arba įstatymų saugomi interesai. Ieškovai, reikšdami ieškinį, privalo įrodyti, kad yra pažeistos arba ginčijamos jų teisės ar nepaisoma jų interesų, kuriuos saugo įstatymas, o taip pat turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ( Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai į ieškinį, tenka ir atsakovams. O teismui įstatymas numato pareigą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Šiai bylai aktualius teisinius santykius, susijusius su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, jų įrašymu į nekilnojamojo turto kadastrą ir pan., greta Lietuvos Respublikos CK reglamentuoja Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės.

Lietuvos Respublikos CK 4.45 straipsnio 1 dalis nustato, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).

Pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, šiame kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai. Nuostatų 21 punkte nustatyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto, tačiau ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede.

Atsakovai įsigijo žemės sklypus, kurie buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus bei tuo metu naudojant ne tokio tikslumo kaip dabartiniu metu matavimo priemones. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas). Jei šis plotas kistų, turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį Tuo atveju, jei žemės sklypo duomenų tikslinimo procese žemės sklypo plotas pakito maksimaliai leistinų (ribinių) ploto paklaidų dydžiu, tai neatsiranda pagrindo kelti klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo sandorio ginčijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama.

Ieškovai šioje byloje neįrodė, kad ginčijamais kaimyninio sklypo Nr. 154 matavimais buvo pažeisti jų teisėti interesai. Atsakovų žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurie atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, o jų metu yra nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai.

Ieškinyje nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijami kadastriniai matavimai buvo atlikti iš esmės neteisingai ir jais pakeistos žemės sklypo ribos. Kaip nurodyta atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime, Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui tikrinant A. V. IĮ parengtą žemės sklypo kad. Nr. 5544/0017:154, esančio SB „Dobilas“, kadastro duomenų bylą, nebuvo nustatyta aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą: sklypo plotas nekito (liko tie patys 0,06 ha, Nepadidėjo net leistinos paklaidos ribose), išlaikyti žemės sklypo linijų ilgiai pagal abrisą, sudarytą 1992-04-14, sklypo ribos paženklintos 4 riboženkliais, kuriuos savininkas įsipareigojo saugoti. Minėtas aktas buvo suderintas su gretimo sklypo savininku – ieškovu, skundų ar prašymų dėl netinkamai atliktų kadastrinių matavimų žemėtvarkos skyriui nebuvo pateikta. Žemės sklypo plane nėra nurodyta tvora kaip dirbtinės situacijos elementas, ir ieškovai nėra pateikę jokių įrodymų, kad ši tvora jau buvo pastatyta, atliekant šiuos kadastrinius matavimus, taigi į ją ir nebuvo galimybės atsižvelgti.

Tuo tarpu ieškovų pateikti derinti 2014-05-02 UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ atlikti žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB „Dobilas“, kadastriniai matavimai Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriuje nebuvo suderinti, kadangi neteisingai užpildytas šio sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kadastro duomenų forma ir netinkamai sukomplektuota kadastro duomenų byla. Atlikus šio sklypo kadastrinius matavimus, patikslintas jo plotas sudaro 588 kv.m.. Vadovaujantis Žemės įstatymo 21 str. 3d., vietovėje paženklintos sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, jei skirtumas nuo preliminariai nustatyto ploto neviršija leistinos paklaidos (šiuo atveju - ±0,0049 ha). Šiuo atveju nustatyta sklypo ploto paklaida 0,0012 ha šios ribos neviršijo. Be to, iš teismui pateiktų planų matyti, kad juose nurodomi skirtingi sklypo kraštinių ilgiai, abu ieškovams priklausantys sklypai apjungti į vieną, kas trukdo nustatyti, kurio iš šių sklypų plotas galimai yra sumažėjęs. Viename iš brėžinių šalia sodo sklypo kadastriniu nr. 5544/17:161 pavaizduotas laisvas žemės rėželis; toje vietoje šis sklypas ribojasi su kitu sklypu, kurio ribos taip pat nustatytos tik pagal preliminarius matavimus. Galiausiai tvora kaip dirbtinės situacijos elementas nėra vienintelis ar pagrindinis kriterijus ribai tarp sklypų nustatyti, o ieškovų suformuluotas reikalavimas pakeisti jų ir atsakovo sklypų ribą pagal šią tvorą, nenurodant kitų kraštinių ir koordinačių, yra ne tik nepagrįstas, bet ir nekonkretus bei sukeliantis vykdymo neaiškumų.Visa tai rodo, kad ieškovai leistinais ir pakankamais įrodymais nėra įrodę savo reikalavimų pagrįstumo.

Tai, kad A. V. atliko šiuos matavimus, neturėdamas tam licencijos, jau yra įvertinta teisėsaugos įstaigų, pripažįstant jį dėl to kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1d. Pažymėtina ir tai, kad ginčijami žemės sklypo Nr. 154 „Dobilo“ sodininkų bendrijoje matavimai, atlikti licencijos šiems darbams neturėjusio A. V., padaryti su tam tikrais procedūriniais pažeidimais, nekviečiant dalyvauti matavimuose asmenų, kurie nurodyti kaip informuoti apie tai kaimynai sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Vadovaujantis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, ne bet kokie procedūriniai pažeidimai yra pagrindas pripažinti negaliojančiais administracinius aktus, šiuo atveju – Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą ir žemės sklypo kadastrinių duomenų registraciją, o tik tokie, kurie sukelia pagrįstas abejones, kad juos padarius buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A(14)-416-2005). Teismas, spręsdamas, ar patenkinti ieškinio reikalavimus, privalo ne tik įvertinti formalių ar kitokių pažeidimų svarbą priimtiems sprendimams, bet ir visumą šioje byloje surinktų įrodymų, kad atliktieji sklypo Nr. 154 matavimai visiškai atitiko pirminius šio sklypo pirkimo dokumentus, plotą ir konfigūraciją bei ribas, kuriomis šis sklypas jau buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju jokių neatitikimų nenustatyta. Tikėtina, kad aptartus pažeidimus A. V. padarė ne sąmoningai, o atsižvelgdamas į daugumos matininkų tuometinę praktiką parengti šį dokumentą savo įstaigoje, perduoti suinteresuotiems asmenims kaimynų parašams surinkti, o į vietą važiuoti tik atsisakiusio pasirašyti ir todėl pakviesto į vietą kaimyno pozicijai išsiaiškinti. Vis dėl to, kaip pripažino ir patys ieškovai, jiems šis aktas buvo pateiktas pasirašyti, jis yra surašytas aiškiai ir konkrečiai, todėl ieškovas turėjo pats būti aktyvesnis ir prieš pasirašydamas įsitikinti, ar neturi pretenzijų dėl nustatytų sklypo ribų, o jų turėdamas – nustatyta tvarka kreiptis į žemėtvarkos tarnybą kadastrinių matavimų tikrinimo laikotarpiu. Teismas neabejoja, kad matavimų metu buvo sukalti riboženkliai, ir ieškovo nenorą tai pripažinti vertina kaip bandymą sustiprinti savo poziciją dėl apgaulės. Galiausiai jei jie ir nebūtų buvę sukalti, atsakingo ir gyvenimiškos patirties turinčio sklypo savininko teisė ir pareiga būtų prieš pasirašant aktą be jokių pretenzijų pareikalauti tai padaryti arba pažymėti apie tai akte. Todėl šių pažeidimų teismas nelaiko tokiais, dėl kurių ieškovai negalėjo laiku realizuoti savo teises dėl ribų ginčijimo.

Tai, kad, kaip paaiškėjo teismo posėdyje, už sodininkų bendrijos pirmininką šį aktą yra pasirašęs kitas asmuo, nėra papildomas pagrindas ieškovams ginčyti šį aktą, nes teisme apklaustas buvęs šios sodininkų bendrijos pirmininkas patvirtino, kad jokių neaiškumų dėl šio sklypo ribų nebuvo ir iki šiol neiškilo, jis būtų pasirašęs šį aktą taip pat kaip ir jį tuo metu pavadavusi buhalterė, todėl šis jo paties nurodytas neatitikimas yra tik formalus pažeidimas, nekeičiantis nei akto pagrįstumo, nei bendrijos pozicijos jo atžvilgiu.

Įvertinus visa tai, konstatuojama, kad nėra pagrindo vien dėl formalių pažeidimų naikinti administracinių aktų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra teisingi (šioje byloje neįrodyta, kad būtų priešingai). Taip pat nėra pagrindo ir ieškovų prašomu būdu pakeisti kadastriniais matavimais nustatytą sklypų ribą, siejant ją su atsakovų pastatyta tvora. Dėl šių priežasčių ieškinys atmetamas.

Atmetus ieškinį, proporcinga bylos sudėtingumui ir advokato darbo sąnaudoms trečiųjų asmenų turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis priteistina jiems iš ieškovų. Be to, iš jų priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 93,96str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Iš ieškovų R. D. ir I. D. solidariai priteisti 579,24 Eur ( penkis šimtus septyniasdešimt devynis Eur 24 cnt) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovui A. V..

Iš ieškovų R. D. ir I. D. solidariai priteisti 23,55 Eur ( dvidešimt tris eurus 55 cnt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.