Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-04-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-129-1072/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-28
Bylos Nr.
eAN2-129-1072/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00355-2025-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kategorijos
  • 22.11.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-129-1072/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00355-2025-3Procesinio sprendimo kategorija 22.11.13 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties, kuria prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti netenkintas ir atsisakyta priimti V. Ž. skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-191906-2023 bei skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Institucija 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-191906-2023 administracinio nusižengimo byloje pripažino V. Ž. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 2 dalyje, ir jam buvo paskirta 25 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2023 m. birželio 1 d. 18.09 val. Švenčionių r. sav. krašto kelyje Vilnius-Švenčionys-Zarasai pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punktą, nes vairuojant transporto priemonę, nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 14 km/val. ir važiavo 64 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą).

Šalies argumentai

2. V. Ž., nesutikdamas su Institucijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu, 2025 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Institucijos nutarimo, taip pat skundą dėl šio nutarimo.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartimi netenkino prašymo atnaujinti terminą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Ž. skundui paduoti dėl Institucijos nutarimo, atsisakė šį skundą priimti ir skundą grąžino jį padavusiam asmeniui. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad yra suėjęs naikinamasis šešių mėnesių terminas skundui paduoti, todėl V. Ž. skundą dėl skundžiamo nutarimo atsisakytina priimti. Apylinkės teismas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo tinkamai išsiųstas ir įteiktas nutarimas jo naudojamu elektroniniu paštu, išaiškinta skundo padavimo tvarka ir terminai, o skundą jis galėjo pateikti ne tik per e.Policija.lt sistemą, bet ir kitais būdais, net ir būdamas ne Lietuvoje, pavyzdžiui, elektroniniu parašu pasirašytą skundą atsiuntęs elektroniniu paštu arba su originaliu parašu pašto siunta.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. Ž. prašo panaikinti teismo nutartį ir grąžinti prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl Institucijos nutarimo pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde nurodoma, kad byloje nėra duomenų, jog elektroninis laiškas buvo gautas, to nenurodė ir jis (V. Ž.), todėl teismo išvados dėl tinkamo įteikimo yra nesuderintos su teismų praktika, pagal kurią, vien formalus dokumentų išsiuntimas elektroniniu paštu nereiškia efektyvaus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių užtikrinimo. Šiuo atveju Institucija, išsiuntusi procesinius dokumentus elektroniniu paštu ir negavusi patvirtinimo, jog laiškas buvo gautas, nebandė išsiaiškinti, išnaudoti kitų siuntimo būdų (elektroninis pristatymas, registruotas paštas), ar jis iš tiesų gavo elektroninį laišką ir jį perskaitė. Atskirajame skunde taip pat cituojamos ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatos ir pažymima, kad tam, jog asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Institucijos atstovas prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartį nepakeistą. Institucijos atstovo vertinimu, asmuo, viešajame registre nurodydamas savo elektroninio pašto adresą, iš esmės patvirtina, jog šiuo elektroniniu paštu jis bus pasiekiamas. Tai leidžia konstatuoti, kad nutarimo administracinio nusižengimo byloje siuntimas nurodytu elektroninio pašto adresu yra laikytinas tinkamu procesinių dokumentų įteikimo būdu. Institucijos atstovas, dėstydamas ANK 623 straipsnio ir teismų praktikos nuostatas dėl apskundimo termino, nurodo, kad asmuo turi bendro pobūdžio pareigą valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, nurodyti aktualius savo kontaktinius duomenis, tame tarpe ir elektroninio pašto adresą, bei nedelsiant juos atnaujinti jiems pasikeitus. Skundas dėl Institucijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo buvo pateiktas tik 2025 m. kovo 3 d., t. y. praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo nutarimo įteikimo dienos. Tai, kad V. Ž. paprastai gyvena ne Lietuvoje, savaime nereiškia, kad jam procesiniai dokumentai buvo išsiųsti pažeidžiant ANK nuostatas, jam jie buvo neprieinami ir jis apskritai neturėjo galimybės sužinoti apie priimtus procesinius sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

V. Ž. atskirasis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis).

7. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės 2025 m. kovo 13 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Institucijos nutarimo ir atsisakyta šį skundą priimti bei jis grąžintas jį padavusiam asmeniui, yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

8. Asmens teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. ANK 623 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas.

9. ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta, jog apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas. Nagrinėju atveju apylinkės teismas, gavęs administracinėn atsakomybėn patraukto V. Ž. skundą su prašymu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, atsisakė atnaujinti terminą ir priėmė sprendimą atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad skundas buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą ne dėl objektyvių priežasčių bei yra suėjęs naikinamasis šešių mėnesių terminas. Apygardos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus ir byloje esančius duomenis, su tokia apylinkės teismo išvada ir priimtu sprendimu sutinka.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs pakankamus terminus, kad asmenys turėtų laiko nuspręsti, ar naudosis apeliacijos teise. Terminai negali būti neproporcingai ilgi, nes, priešingu atveju, būtų pažeista kitos šalies teisė į įsiteisėjusį ir vykdytiną sprendimą. Todėl svarbu sąžiningai laikytis procesinių terminų, kad nebūtų nepagrįstai pažeisti nei vienos šalies interesai. Asmuo, turintis teisę skųsti administracinio nusižengimo byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise privalo naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jo procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama. Pagal teismų praktiką, svarbiomis priežastimis pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios objektyviai kliudė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti savo teisę kreiptis į teismą. Teismo diskrecijai paliekama spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, išskirtinės.

11. Nagrinėjamu atveju V. Ž. atskirajame skunde nurodo, kad Institucija, išsiuntusi procesinius dokumentus elektroniniu paštu ir negavusi patvirtinimo, jog laiškas buvo gautas, nebandė išsiaiškinti, išnaudoti kitų siuntimo būdų – elektroninis pristatymas, registruotas paštas, ar jis iš tiesų gavo elektroninį laišką ir jį perskaitė. Tuo tarpu pareiškėjas argumentų, susijusių su praleistu apskundimo terminu dėl svarbių priežasčių, apygardos teismui pateiktame atskirajame skunde nenurodo.

12. Pažymėtina, kad ANK nuostatose, reglamentuojančiose ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminus, nėra numatytas terminas, per kurį gali būti paduotas prašymas šį terminą atnaujinti. Tačiau, kaip numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatose, prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jei nuo nuosprendžio ar nutarties paskelbimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai (BPK 314 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad ANK 646 straipsnio 5 dalyje numatytas procesinis terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas ar pratęstas, t. y. jam suėjus, asmuo praranda galimybę paduoti prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą (Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-51-491/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-279-365/2022). Taigi, sistemiškai vertinant aptartas ANK ir BPK nuostatas, darytina išvada, kad administracinių nusižengimų bylose numatytas terminas prašymui dėl apskundimo termino atnaujinimo paduoti negali būti ilgesnis už terminą, numatytą Baudžiamojo proceso įstatyme, nusikalstamos veikos padarymo atveju (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-633-317/2021).

13. Atsižvelgęs į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju apylinkės teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog V. Ž. prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nebegali būti tenkinamas (priimamas), kaip ir skundas, kuris pateiktas akivaizdžiai suėjus naikinamajam šešių mėnesių terminui (šiuo atveju terminas skundui paduoti buvo praleistas daugiau nei pusantrų metų). Apygardos teismo vertinimu, priešingos išvados sudarytų prielaidas asmenims piktnaudžiauti procesu bei jiems suteiktomis teisėmis, taip pat nebūtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas.

14. Nors pareiškėjas V. Ž. skunde apygardos teismui nurodo, kad elektroniniu paštu siųstų dokumentų jis negavo bei Institucija nebandė išnaudoti kitų siuntimo būdų, tačiau su tokiais skundo argumentais nesutiktina. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas V. Ž. buvo surašytas 2023 m. birželio 27 d. ir tą pačią dieną išsiųstas pareiškėjo nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Institucijos nutarimas priimtas rašytinio proceso tvarka, pareiškėjui nedalyvaujant, 2023 m. rugpjūčio 16 d., tą pačią dieną išsiųstas V. Ž. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bei nurodyta, kad nepavykus sugeneruoti siuntos e.pristatymu, išsiųsta popierinė siunta. Taigi, administracinio nusižengimo protokolas ir Institucijos nutarimas pareiškėjui buvo išsiųsti elektroninio pašto adresu, deklaruotu valstybės informacinėse sistemose (registruose) bei gyvenamosios vietos adresu. Iš atskirojo skundo matyti, kad minimas elektroninis paštas pareiškėjo yra naudojamas iki šiol, jis tą patį elektroninį paštą nurodo kaip būdą su juo susisiekti (siųsti visus dokumentus ir informaciją) skunde Vilniaus apygardos teismui. Duomenų apie tai, kad Institucijos siųstas nutarimas būtų išsiųstas neteisingu elektroninio pašto adresu, byloje nėra, kadangi Institucijoje grįžtamasis pranešimas apie tai, kad nurodytu elektroninio pašto adresu pranešimo išsiųsti nepavyko, gautas nebuvo. Taigi, pritartina apylinkės teismo pozicijai, jog Institucijos nutarimas buvo išsiųstas laikantis ANK 573 straipsnio nuostatų ir laikomas įteiktu kitą darbo dieną po jo išsiuntimo.

15. Tuo tarpu pareiškėjo atskirojo skundo argumentai apie tai, kad jis gyvena užsienyje, taip pat nesudaro pagrindo tenkinti jo skundą, kadangi jokių duomenų, pagrindžiančių išvykimą gyventi į (duomenys neskelbtini), jis nepateikė, taip pat nėra deklaravęs išvykimo iš Lietuvos Respublikos, Registrų centro gyventojų Registro departamento duomenimis, jis nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad jo vadovaujama įmonė taip pat įregistruota Lietuvoje ir kurioje Sodra duomenimis, V. Ž. dirba nuo 2019 m. birželio 26 d. bei joje dirbo bylai aktualiu laikotarpiu – 2023 m. birželio 1 d. Net jeigu ir tikėti, kad pareiškėjas gyvena užsienyje, nenustatyta, kodėl jis negalėtų pateikti skundo dėl Institucijos nutarimo ne fiziškai atvykdamas į Instituciją, tačiau naudodamasis kitu išsiuntimo būdu, pavyzdžiui, elektroniniu paštu atsiųsdamas pasirašytą skundą, t. y. tokiu pačiu būdu, kokiu pateikė ir skundą Vilniaus apygardos teismui dėl apylinkės teismo nutarties. Duomenų, kurie leistų spręsti, jog pareiškėjas iš tiesų neturėjo jokių objektyvių galimybių susipažinti su nutarimu bei jį apskųsti anksčiau nei 2025 m. kovo 3 d., byloje nėra pateikta.

16. Apygardos teismo vertinimu, kitų argumentų, kurie nulėmė skundo pateikimo praleidimą daugiau nei pusantrų metų pareiškėjas nenurodė. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės apygardos teismui leidžia konstatuoti, jog šiuo atveju pats V. Ž. nesielgė pakankamai rūpestingai, jog nustatytais procesiniais terminais apskųstų aptariamą nutarimą, o jo nurodytos šio termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ar susijusiomis su nagrinėjamu klausimu, be kita ko, V. Ž. yra praleidęs prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo pateikimo ir jis nebegali būti atnaujinamas. Apylinkės teismas V. Ž. prašyme nurodytą argumentą išsamiai išanalizavo bei pagrįstai ir motyvuotai atmetė. Minėtų aplinkybių visuma neleidžia pripažinti, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių, nuo V. Ž. valios nepriklausančių priežasčių, o priešingai, tik patvirtina, kad jis elgėsi nerūpestingai ir pats savo veiksmais sukūrė tokią teisinę situaciją, dėl kurios buvo atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti. Aukštesnės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo išvadai, konstatuoja, jog aptariami atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog Institucijos nutarimo apskundimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Tuo tarpu lakoniški atskirojo skundo argumentai apie asmens kaltę, nėra aktualūs šio skundo nagrinėjimui ir apygardos teismas plačiau dėl jų nepasisako, kadangi šio skundo nagrinėjimo dalykas yra praleisto termino skundui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduoti atnaujinimo klausimas, o ne ginčijamo nutarimo teisėtumas bei pagrįstumas. Kaip pagrįstai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, V. Ž., manydamas, jog jis nėra kaltas dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo bei turėdamas tai pagrindžiančius duomenis, kurie nebuvo žinomi nutarimo priėmimo metu, turi procesinę teisę kreiptis į nutarimą priėmusią instituciją su prašymu dėl proceso administracinio nusižengimo byloje atnaujinimo (ANK 658 straipsnis).

17. Apygardos teismas, įvertinęs visa tai, kas buvo aptarta anksčiau, pritardamas apylinkės teismo argumentams, konstatuoja, jog nėra pagrindo tvirtinti, jog V. Ž. Institucijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. priimto nutarimo apskundimo terminą praleido dėl svarbių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Esant tokioms aplinkybėms, nutarimo apskundimo terminas negali būti atnaujintas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Eglė Venckienė