Tauragės apylinkės teismo nutartis

2019-03-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-37-220/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-13
Bylos Nr.
II-37-220/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edmundas Žukauskas
Pareiškėjas
J. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-37-220/2019Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00058-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.10.4 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 13 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Edmundas Žukauskas,sekretoriaujant Simonai Beišienei,dalyvaujant pareiškėjo J. B. atstovui advokatui V. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. B. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Tauragės AVPK) 2019 m. sausio 31 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

J. B. skundu prašo teismo pakeisti 2019 m. sausio 31 d. Tauragės AVPK nutarimo dalį skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje bei neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams. Nurodo, kad priimtas nutarimas yra neobjektyvus, neteisingas, nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas buvo nesivadovaujant teisingumo ir protingumo principais. Pirmiausia dėl to, kad matosi jo užfiksuotas greitis 72 km/h, o priekyje jo važiavusi transporto priemonė ar tai dėl gedimo ar dėl kitų priežasčių toje kelio ruožo dalyje, kur leidžiamas greitis yra 90 km/h, važiavo labai lėtai, tai yra ne daugiau kaip 50 km/h., tad jis nusprendė minėtą transporto priemonę aplenkti, prieš tai įsitikinęs, nei iš priekio nei iš dešinėje esančio šalutinio kelio atvažiuojančių kitų transporto priemonių nėra. Jam pradėjus lenkti, susidarė įspūdis, kad lenkiamas automobilis pradėjo greitėti, dėl ko jo lenkimas užsitęsė ir jis iš tiesų kirto siaurą ištisinę liniją. Dar iki bylos nagrinėjimo jis buvo išsiuntęs Tauragės AVPK prašymą dėl švelnesnės baudos taikymo ir poveikio priemonės- atimti teisę vairuoti transporto priemones netaikymo, ir dokumentus apie savo sveikatos būklę, tačiau, nagrinėjant bylą, į tai nebuvo atsižvelgta. Taip pat tame prašyme nurodė, kad gyvena kaimiškoje vietovėje santuokoje su sutuoktine E. B., kuri dirba individualioje įmonėje. Nuo 2005 metų jam yra diagnozuota lėtinė inkstų nepakankamumo liga, tad 3 kartus per savaitę yra dializuojamas. Hemodializes iš savo namų ir po procedūrų važinėja asmeniniu transportu, nes daugiau nėra kam to padaryti. Jam nustatytas 15 procentų darbingumo lygis, o tai reiškia, kad jam nustatyta visiška negalia. Be to, kartu su juo gyvena jo mama L. B. bei sutuoktinė, kurias reikia kartkartėmis nuvežti į Šilutę pas gydytojus bei vaistines, medikamentams įsigyti.

J. B. atstovas advokatas valdas Andrijauskas teismo posėdžio metu palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad kai J. B. pradėjo lenkimo manevrą, jis kirto punktyrinę liniją, jo manymu priekyje važiuojantis automobilis pradėjo greitėti, todėl jis dar labiau paspaudė akseleratoriaus pedalą ir priešais važiuojantį automobilį aplenkė. Matė, kad iš galo važiuoja automobilis, todėl suprato, kad jei pradės stabdyti gali sukelti avarinę situaciją. Jam klientas sakė, jog lenkimo pradžioje nematė ženklo šalutinis kelias iš dešinės. Automobilis priekyje važiavo labai lėtai 50 km/h greičiu, kur leidžiamas greitis 90 km/h. Nusižengimas padarytas formaliai, kadangi iš šalutinio kelio niekas nevažiavo ir nenorėjo įvažiuoti, matomumas šioje vietoje labai geras. Šiuo metu J. B. guli Santariškių ligoninėje urologijos skyriuje, jam yra įsodintas inkstas. Neaišku kokios bus pasekmės, kadangi inkstas nefunkcionuoja. Toks žmogui labai jautriai Reaguoja į įvairias neigimas aplinkybes. J. B. žmona dirba Žemaičių Naumiestyje tarp Šilutės ir Laučių k., kur gyvena kartu su J. B.. Tai yra apie 6 kilometrai nuo Šilutės ir dar 6-7 iki Žemaičių Naumiesčio. Žmona neturi galimybių važinėti iš darbo ir vežioti J. B. į gydymo procedūras. J. B. gauna invalidumo pensiją apie 400 Eur. Jo visos gyvybinės funkcijos palaikomos medikamentais, o kitų asmenų kas galėtų jam padėti neturi.

Atsiliepimas

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepimu prašo skundą atmesti, palikti galioti priimtą nutarimą, kadangi vairuotojas privalo važiuoti saugiai ir laikytis kelio ženklų reikalavimų. Jei priekyje vairuotojas važiuoja lėčiau nei yra leistinas greitis, tai nereiškia, kad galima nepaisyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų ar vairuotojams pažeidusiems būtų daromos išimtys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo, dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Byloje nustatyta, jog J. B. 2018 m. gruodžio 12 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, jog jis 2018 m. gruodžio 12 d. 12.10 val., kelio Šilalė-Šilutė 54 kilometre, vairavo transporto priemonę Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, pažeisdamas siauros ištisinės linijos reikalavimus, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį sankryžoje, kuri buvo pažymėta įspėjamuoju kelio ženklu „šalutinis kelias iš dešinės“. Tokiais veiksmais J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 5, 8, 140.1, 140.3, 1.1 punktų, reikalavimus. Minėto protokolo pagrindu, kadangi J. B. anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka, jam surašytas administracinis nurodymas. Tačiau J. B. 2018 m. gruodžio 19 d. Tauragės AVPK pateikė prašymą skirti švelnesnę nuobaudą ir neskirti specialiosios teisės atėmimo. Prašyme nurodė visas aplinkybes, kuriomis taip pat grindžia skundžiamą Tauragės AVPK nutarimą. 2019 m. sausio 31 d. nutarimu J. B. paskirta administracinė nuobauda ANK 420 straipsnio 1 dalies pagrindu - 170 Eur bauda su specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Teismas, patikrinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti tuo, jog J. B. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta patikimais, leistinais ir ištirtais duomenimis. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – administracinio nusižengimo protokolas, vaizdo medžiaga, nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir kita bylos medžiaga, patvirtina faktą, jog J. B. pažeisdamas nutarime nurodytus KET reikalavimus, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Šio fakto neginčija ir pats J. B.. Taigi nagrinėjamoje byloje ginčo, dėl administracinio nusižengimo padarymo numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nėra. Skunde keliamas klausimas dėl švelnesnės administracinės baudos skyrimo ir administracinio poveikio priemonės panaikinimo. J. B. ir jo atstovas prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti mažesnę baudą bei panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę -teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.

Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog už 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Įstatymas imperatyviai reguliuoja ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos skyrimą, todėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nagrinėjamu atveju yra privalomas.

Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų. Taigi ir ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu – siekiama pirmiau nurodytų tikslų. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

J. B. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu Tauragės AVPK prašė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas skirti švelnesnę nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Institucija šios įstatymo normos netaikė, nurodant, kad nenustatyta išskirtinių aplinkybių. Vairuotojas privalo važiuoti saugiai ir laikytis ženklo reikalavimų, už tokio pobūdžio nusižengimus yra sugriežtinta atsakomybė. Skiriant nuobaudą įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma nuobauda, interesus.

Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos.

Svarstant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytos galimybės skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta atitinkamoje ANK straipsnio sankcijoje, svarbi yra ir pažeidėjo asmenybė, kuri, pažymėtina, turi būti išskirtinai teigiama. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog J. B. dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį. Jo veikoje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta sunkinančių aplinkybių. J. B. už analogiškus administracinius nusižengimus praeityje nėra baustas. Ir iš vis jis yra baustas tik vieną kartą už greičio viršijimą. Todėl yra pagrindas teigti, kad šis administracinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime, nes, kaip teigia, jo atstovas jis nepastebėjo kelio ženklo, o susidariusioje situacijoje priėmė sprendimą užbaigti lenkimo manevrą, siekiant nesukelti avarinės situacijos. Tačiau vertinant byloje esančią vaizdo medžiagą, laikytina, kad jis turėjo pastebėti kelio ženklą, nes jo lenkiamas automobilis neužstojo, tačiau negalima netikėti ir tuo, kad jis buvo susikoncentravęs į lenkimą ir šio ženklo nepastebėjo, tačiau tai nepaneigia padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. J. B. yra charakterizuojamas teigiamai. Be to, teismas laiko, kad jo padarytas nusižengimas yra padarytas ne iš chuliganiškų paskatų ir lenkimas pradėtas ir baigtas dar esant punktyrinei kelio ženklinimo juostai buvo atliktas gerai matomoje vietoje, dienos metu, neviršijant leistino greičio, jau išvažiavus į atvirą gerai matomą kelio ruožą, nesukėlė pavojingos situacijos ir eismo įvykio. Šios aplinkybės gerai matosi matosi byloje esančio vaizdo įrašo.

Byloje yra duomenų, kad J. B. yra nustatytas tik 15 procentų darbingumo lygis (b. l. 23). Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo nutarimą, šios aplinkybės nevertino ir nepripažino šios aplinkybės atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Teismas šią aplinkybę pripažįsta lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi byloje nustatytos net dvi J. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant pareiškėjo sveikatos stovį, tai byloje yra nustatyta, jog jam diagnozuota lėtinė inkstų nepakankamumo liga (b. l. 22) dėl ko jis turi 3 kartus per savaitę vykti gydymo įstaigą atlikti dializę, kurios metu prijungus specialius prietaisus 4 valandas jam valomas kraujas. Kaip teigia pareiškėjas ir jo atstovas, į hemodializes jis važinėja nuosavu transportu iš gyvenamosios vietos esančios kaime 6 kilometrus į Šilutę, jis neturi kitų galimybių nuvykti į ligoninę, jis gyvena su žmona, tačiau ji yra dirbanti buhaltere ir neturi galimybių per savaitę tris kartus nuvežti ir parvežti sutuoktinio. Žmona dirba Žemaičių Naumestyje, kuris yra 6-7 kilometrai nuo Šilutės ir 6 kilometrai Laučių k.. Įvertinus šias aplinkybes, matyti, kad J. B. galimybė naudotis automobiliu yra ypač svarbi ir kad atėmus teisę 3 mėnesiams vairuoti transporto priemones J. B. galimybė atlikti labai svarbias sveikatai ir gyvybei reikalingas procedūras vykstant į gydymo įstaigą žymiai komplikuotųsi. Nes suprantama, kad jo žmona negalėtų jį pastoviai vežioti į gydymo įstaigas nepakenkdama savo darbiniams interesams ir laukti jo 4 val. kol baigsis procedūros. Teismas, remiantis byloje pateiktais duomenimis, neturi pagrindo abejoti, kad J. B. būtinas dažnas lankymasis sveikatos įstaigose. Be to, pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjui šiuo metu yra atlikta inksto operacija ir jo savijauta po operacijos nėra gera. Akivaizdu, jog policijos pareigūnas priimdamas nutarimą ir skirdamas nuobaudą, neįvertino dar vienos J. B. lengvinančios aplinkybės, tai yra, jog administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 15 procentų darbingumo lygis, o tai turi svarbią reikšmę sprendžiant administracinio poveikio priemonės taikymui (Klaipėdos apygardos teismo administracinio nusižengimo byla Nr. ATP-185-174/2017).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-11/2014, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015 ir kt.). Taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai).

Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad visuma aukščiau nustatytų aplinkybių, šiuo konkrečiu atveju, vertinamos J. B. naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios jo atsakomybės už šiurkštų ir pavojingą kelių eismo taisyklių pažeidimą (Klaipėdos apygardos teismo administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-341-361/2017). Todėl teismas, atsižvelgdamas į visumą nustatytų aplinkybių ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nėra pagrindo mažinti J. B. paskirtą administracinę nuobaudą – baudą, kaip to prašoma skunde, nes nepateikti duomenys, patvirtinantys sunkią J. B. finansinę padėtį, tačiau yra pagrindas neskirti jam administracinio poveikio priemonę - atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, nes ir sutrumpinant minėtos administracinio poveikio priemonės terminą iki 1 mėnesio, ji nebūtų proporcinga (adekvati) teisės pažeidimui, ir neatitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, ir suvaržytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Dėl šių aplinkybių Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2019 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. 85-ANR_N-433-2019 keistinas, neskiriant administracinio poveikio priemonę- teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

J. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti J. B. lengvinančia aplinkybe tai, kad jis administracinį pažeidimą padarė būdamas 15 procentų darbingas ir pakeisti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2019 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. 85-ANR_N-433-2019, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas J. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – neskirti.

Likusioje dalyje Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2019 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. 85-ANR_N-433-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėjas Edmundas Žukauskas