- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-07
- Bylos Nr.
- e2-1977-1169/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06977-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Vaičiūnaitė
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- A. B.
- Advokatai
- Donata Motiejūnė, Aleksandras Doroševas
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė, veikdama Klaipėdos apylinkės teismo vardu,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovui A. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas R. D. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo A. B. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metinės procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas savo veiksmais sukėlė dvasinius išgyvenimus ir skausmus ne tik ieškovui, bet ir jo šeimai. Ieškovas paaiškino, kad 2024 m. liepos mėnesį su sutuoktine Ž. D. bei dviem nepilnamečiais vaikais leido atostogas buriuodami Kuršių mariose ieškovui priklausančia kyline jachta. 2024 m. liepos 21 d. jis su šeima atplaukė ir prisišvartavo Senajame Nidos uoste, prie bendro molo, kur nemokamai švartuojasi visi atvykę laivais. Pasivaikščiojęs po Nidą, vakare ieškovas su šeima grįžo nakvoti į savo laivą. 2024 m. liepos 22 d. 5 val. ryto miegą sudrumstė atsakovas A. B., kuris užšokęs ant laivo denio jį daužė, siūbavo. Atsakovas visokiais necenzūriniais žodžiais rėkavo, gąsdino, nes ieškovas neva užėmė jo švartavimosi vietą. Ieškovo teigimu, nuo daužymo jo laivas buvo apgadintas – atsirado žymės, tačiau dėl jų pretenzijų nereiškia. Ieškovo teigimu, baisiausia yra tai, kad jis ir jo šeima buvo pakelti iš miego, išgąsdinti triukšmo, laivo siūbavimo. Anot ieškovo, išsigandęs ir bandydamas nuramint įsiaudrinusį atsakovą, bijodamas dėl savo ir savo mažamečių vaikų sveikatos, pažadėjo laivą patraukti iki 9 val. ryto. Likusią nakties dalį jis nebegalėjo užmigti, vaikai krūpčiojo nuo bet kokio garso, todėl kuo anksčiau norėjo išplaukti, tačiau atsakovas buvo užstatęs ieškovo laivą savo valtimi ir net neketino jos ryte patraukti. Apie 9.30 val. atsakovas savo valtį patraukė, tačiau po valandos nepagrįstai pradėjo šmeižti ieškovą socialinėje erdvėje, paviešindamas ieškovo laivą su jo registracijos numeriu. „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ atsakovas rašė (kalba netaisyta): ,,Būkite ATSARGUS Kursiu mariose su šitos jachtos savininku. Apsimeta kvaileliu ir neišmanėliu, o išties yra LABAI protingas! Uzima svetima vieta Nidoje senajame zveju uoste prisirisa prie svetimos inkaravimo bujos mato ant kranto svartavimosi virves paliktas kol laivas isplaukes. Paklausus kodel taip pasiele. Pareiskia „Neuzrasyta“ reiskiasi laisva“. Po įrašu pasipylė kitų buriuotojų komentarai. Prisišvartavus kitame uoste, žmonės atpažino ieškovo laivą ir toks dėmesys ieškovui ir jo šeimai buvo nemalonus, jis jautėsi, kaip nusikaltėlis, kurį visi atpažįsta ir smerkia. Dėl tokių atsakovo veiksmų buvo kreiptasi į policiją, tačiau 2024 m. rugsėjo 5 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog atsakovas jokio leidimo švartuotis konkrečioje vietoje neturi, ir ieškovą užsipuolė nepagrįstai.
3. Ieškovas paaiškino, kad nereiškia reikalavimo apginti savo pažeistą garbę ir orumą ir prašo tik neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo teigimu, jis nori pamokyti atsakovą, kad jis nesijaustų visagalis ir nebaudžiamas. Atsakovas, neturėdamas jokio leidimo, sugebėjo įsibrauti į ieškovo laivą vidury nakties, pažadinti ieškovą, jo žmoną, mažamečius vaikus, rėkti, grasinti, daužytis (sugadinti laivą), dėl to, anot ieškovo, jis patyrė ne tik turtinę žalą, bet ir baisius dvasinius išgyvenimus. Turėjusios būti puikios atostogos virto košmaru. Dabar atostogos laive nebeteikia džiaugsmo, be to, kaskart jaučiama baimė švartuotis ne komerciniuose uostuose, o naktį prabundama nuo kiekvieno garso. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas net ir po pradėto ikiteisminio tyrimo nebandė susisiekti, atsiprašyti ar pan. Ieškovo nuomone, prašoma priteisti 300 Eur žala yra simbolinė, nors ieškovo emocinė būklė pažeista labiau. Ieškovas pabrėžė, kad nesiekia pasipelnyti, o nori, kad tai būtų pamoka atsakovui. Ieškovas pažymėjo, kad jo patirtą neturtinę žalą labai sudėtinga įvertinti, tačiau kiekvienas žmogus, atsidūręs analogiškoje situacijoje, tikėtina, patirtų didžiulius dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumą, o šiuo atveju, visa tai sąlygojo ir suprastėjusią sveikatos būklę ir nemigą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad 2022 m. liepos 21 d., po pietų, atplaukė iš Kuršių marių į Senąjį Nidos žvejų uostą, kur nuolat laiko savo laivą „(duomenys neskelbtini)“ savo lėšomis įrengtoje laivo švartavimosi vietoje su užrašu ant krantinės „Rezervuota“, tačiau šią vietą rado užimtą laivo „(duomenys neskelbtini)“. Laive savininko nebuvo, telefono numerio palikta nebuvo. Pasak atsakovo, laisvų vietų uoste nebuvo, todėl, gavęs leidimą iš šalia stovinčio laivo savininko R. K., prisišvartavo prie jo laivo. Vakare laive „(duomenys neskelbtini)“ savininko taip pat nebuvo, kaimynai ir nieko nematė. Atsakovo teigimu, 2024 m. liepos 22 d., apie 6 val. ryto, patekėjus saulei, ji su dviračiu atvažiavo į uostą ir šalia laivo sutiko stovėjimo vietos kaimyną R. K., kuris darė rytinę mankštą. Atsakovas paaiškino, kad pasibeldė į laivą „(duomenys neskelbtini)“. Pro priekinį liuką galvą iškišo ieškovas, su kuriuo atsakovas mandagiai pasisveikino ir pasakė, kad ieškovas yra prisišvartavęs atsakovo vietoje, todėl paklausė, kada galėtų atlaisvinti vietą. Atsakovas piktai atsakė, kad tai niekur neužrašyta, tačiau ieškovui buvo ramiai paaiškinta, kad ant krantinės yra įspėjamas užrašas, jog vieta rezervuota, be to, yra paliktos laivo švartavimosi virvės. Buvo sutarta, kad 10 val. ieškovas vietą atlaisvins. Atsakovas pabrėžė, kad ant laivo „(duomenys neskelbtini)“ užlipęs nebuvo, laivo nesiūbavo, nedaužė, ant jo nešokinėjo, taip pat nešūkavo, o kalbėjo ramiai ir mandagiai. Pokalbio metu jokių vaikų nebuvo matyti ir jų balsų ar verkimo nesigirdėjo. Atsakovas pažymėjo, kad po šio įvykio jį kvietė policija ir klausinėjo apie įžeidinėjimus internete. Atsakovo nuomone, jis nieko neįžeidinėjo, o tiesiog norėjo perspėti kitus apie nesąžiningus ir nedorovingus ieškovo veiksmus, užimant kitų asmenų įsirengtas vietas.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė prašė ieškinį tenkinti, remdamiesi ieškinyje išdėstytai argumentais. Ieškovas papildomai nurodė, kad atsakovas jam sakė „Labas rytas, saulė patekėjo, gaidžiai jau keliasi“. Ieškovo nuomone, atsakovas jį pavadino gaidžiu. Visi atsakovo veiksmai labai sugadino nuotaiką, ieškovas gavo daug nenorimo dėmesio iš kitų žmonių, kurie klausinėjo apie įvykį. Teko anksčiau nutraukti atostogas, vaikai nebenori plaukti laivu. Atostogos virto košmaru. Su kuo atsakovas daužė laivą, nematė, bet garsas buvo čaižus. Išlindęs iš laivo, matė, kad atsakovas pasviręs link laivo. Atsakovo įrašas „Facebook“ skatina kitų žmonių neapykantą.
6. Ieškovo atstovė teismo posėdyje papildomai nurodė, kad neteisėti atsakovo veiksmai yra ieškovo prižadinimas ryte, iškoneveikimas, melagingos, šmeižikiškos informacijos skleidimas, laivo užstatymas. Kadangi prašoma atlyginti neturinę žalą, konkrečių teisės aktų pažeidimas neįvardijamas, nes tai civiliniai, o ne baudžiamieji teisiniai santykiai. Žala turi būti atlyginta dėl bet kokių dvasinių išgyvenimų. Faktas, kad neturtinė žala buvo, jos nereikia per daug įrodinėti. Ieškovo tikslas – pamokyti atsakovą, apginti ne tik save, bet ir kitus buriuotojus.
Atsiliepimas
7. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, remdamiesi atsiliepime išdėstytais argumentais. Atsakovas papildomai nurodė, kad buriuoja nuo jaunystės, užsiima komercine veikla – plukdo turistus. Senajame uoste jis yra įsirengęs vietą ir ją prižiūri – yra įsirengęs plūdurą, taip pat buvo palikęs švartavimosi virves, užrašą „rezervuota“, todėl ieškovui turėjo būti aišku, kad vieta yra užimta. Į ieškovo laivą beldė ranka nuo kranto. Atstumas nuo laivo iki kranto apie 30 cm, taigi galima pasiekti. Prie ieškovo laivo atvyko ryte, kol ieškovas dar laive. Saulė jau buvo patekėjusi, taigi tai buvo tarp 5 ir 6 val. Ieškovas pažeidė buriuotojų etikos kodeksą.
8. Atsakovo atstovas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad piktai su atsakovu kalbėjo pats ieškovas. Policija šiuo atveju nenustatė nei turto apgadinimo, nei įžeidimo, nei viešosios tvarkos pažeidimo. Atsakovas jokių įstatymo normų nepažeidė. Ieškovas sutirština spalvas. Beldimas į laivą nėra įsibrovimas, o rašymas „Facebook“ nėra draudžiamas.
9. Liudytoja, ieškovo sutuoktinė Ž. D. nurodė, kad prisišvartavimo vietoje jokių užrašų nebuvo. Apie 5 val. ryto pabudo nuo laivo siūbavimo ir trankymo. Pamatė šaukiantį vyrą, kuris rėkė, kad reikia patraukti laivą. Šis įvykis sugadino nuotaiką. Po atsakovo įrašo „Facebook“, įvykiu pradėjo domėtis ir kiti žmonės.
10. Liudytojas M. K. teismo posėdyje nurodė, kad tą naktį miegojo atsakovo laivelyje, kuris buvo prišvartuotas prie gretimo laivo. Laivas atviras, todėl viskas girdisi. Ryte apie 6 val. išgirdo beldimą ir atsakovo pokalbį, tačiau, kas buvo sakoma, nesiklausė. Beldimas buvo paprastas. Atsakovas yra garsiakalbis, tačiau mandagus, niekada nesikeikia.
11. Liudytojas R. K. nurodė, kad yra pažįstamas su atsakovu, jų laivai uoste stovi greta. Tą rytą apie 5.45 val. darė jogos pratimus ant molo ir pamatė dviračiu atvažiuojantį atsakovą. Pratimus darė per 2–3 laivų atstumą nuo ieškovo laivo. Nematė, kad atsakovas būtų lipęs ant laivo. Beldimo negirdėjo, tačiau atkreipė dėmesį į įvykį, nes girdėjosi nedraugiškas bendravimas, tačiau rėkimo nebuvo, vaikų verksmo taip pat nesigirdėjo. Laivai Senajame uoste laikomi pagal vietos bendruomenės susitarimą. Atsakovas buvo įsirengęs savo vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
12. Byloje nustatyta, kad ieškovas su šeima 2024 m. liepos 21 d. kyline jachta „(duomenys neskelbtini)“ atplaukė ir prisišvartavo Senajame Nidos uoste. Ieškovas su šeima liko nakvoti laive. 2024 m. liepos 22 d. apie 5.30 val. ryto ieškovą ir jo šeimą pažadino atsakovas A. B. Tarp ieškovo ir atsakovo įvyko konfliktas dėl laivo švartavimo vietos. Po to, kai ieškovas apie 9–10 val. ryto išplaukė iš Senojo Nidos uosto, atsakovas „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ įkėlė ieškovo laivo nuotrauką su įrašu, kuriame nurodė (kalba pataisyta): Būkite ATSARGŪS Kuršių mariose su šitos jachtos savininku. Apsimeta kvaileliu ir neišmanėliu, o išties yra LABAI protingas! Užima svetimą vietą Nidoje senajame žvejų uoste, prisiriša prie svetimos inkaravimo bujos, mato ant kranto švartavimosi virves paliktas, kol laivas išplaukęs. Paklausus, kodėl taip pasielgė, pareiškia – „Neužrašyta, reiškiasi laisva“. Ieškovas dėl atsakovo veiksmų kreipėsi į policiją. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariatas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
13. Nagrinėjamu atveju ieškovas, dėl nurodytų atsakovo veiksmų, nurodo patyręs neigiamus išgyvenimus, todėl prašo teismo iš atsakovo priteisti 300 Eur žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartimi buvo nustatęs ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, be kita ko, nurodydamas, kad iš ieškinio nėra aišku, ar ieškovas laiko, kad atsakovo veiksmais buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas. Šalindamas ieškinio trūkumus, ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriame akcentavo, kad nereiškia reikalavimo apginti garbę ir orumą. Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovas su atstove teigė, kad ieškinio tikslas – pamokyti atsakovą.
14. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, taip pat sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
15. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) neįvykdyta įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atlikti veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas atsakomybės be kaltės išimtis). Taigi, deliktinės civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas šias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, įskaitant ir pačios žalos padarymo faktą bei jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022, 51 punktas).
16. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
17. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.
18. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nereiškia reikalavimo dėl garbės ir orumo gynimo, tačiau iš visų paaiškinimų teismo posėdžio metu spręstina, kad ieškovas atsakovo veiksmus vertina, kaip garbės ir orumo pažeidimą, todėl atsakovo veiksmus teismas vertinis ir garbės bei orumo pažeidimų aspektu. Iš ieškinio matyti, kad neteisėtais atsakovo veiksmai ieškovas laiko du 2024 m. liepos 22 d. epizodus – šalių konfliktą ryte ir įrašo „Facebook“ grupėje paskelbimą.
19. Vertindamas šalių rytinį konfliktą, teismas ieškovo teiginius, kad atsakovas daužė jo laivą, buvo į jį įsiveržęs, atmeta kaip nepagrįstus. Tokie ieškovo teiginiai, pagrįsti tik prielaidomis, spėjimais. Pažymėtina, kad pats ieškovas nurodė, jog prabudęs pamatė ieškovą ant molo, pasilenkusį prie laivo, jokių daiktų rankose atsakovas neturėjo. Ieškovo sutuoktinė atsakovo užšokusio ant laivo ar daužančio jį su kokiu nors daiktu taip pat nematė, tokių atsakovo veiksmų nepatvirtino ir liudytojas R. K. Tai, kad ieškovas atsakovo pasisveikinime „Labas rytas, saulė patekėjo, gaidžiai atsikėlė“ žodį „gaidys“ prisiskiria sau ir laiko tai įžeidimu yra tik subjektyvi paties ieškovo interpretacija. Teismo vertinimu, toks pasisveikinimas negali būti laikomas įžeidžiančiu asmens garbę ar orumą. Atsakovo beldimas į laivą ir vienkartinis ankstyvas ieškovo prižadinimas taip pat nelaikytinas neteisėtais veiksmais, tuo labiau tokiais, dėl kurių asmuo patirtų tokio pobūdžio žalą, kuri atlygintina pinigais. Šiuo atveju, kad tarp šalių kilo konfliktas dėl laivų švartavimosi vietos, tačiau teisė asmenims konfliktuoti nedraudžia. Nors konfliktai sukelia neigiamas emocijas, gali sugadinti nuotaiką, tačiau tai savaime nereiškia, kad konfliktas yra neteisėtas veiksmas, sukeliantis neturtinę žalą.
20. Vertindamas atsakovo įrašą „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“, teismas pažymi, kad minėtame įraše atsakovas pateikė savo tos dienos įvykių interpretaciją. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas turi asmeninę privačią laivo švartavimo vietą Senajame Nidos uoste, tačiau tiek iš ieškovo, tiek iš liudytojų R. K. bei M. K. parodymų galima daryti išvadą, kad vietinėje buriuotojų bendruomenėje yra žinoma, jog tam tikros vietos uoste yra įrengtos ir prižiūrimos konkrečių laivų savininkų ir jos bendruomenėje laikomos užimtomis. Taigi, nors atsakovas neįrodė, kad švartavimo vieta, kuria buvo užėmęs ieškovas, teisėtai priklauso atsakovui, tačiau ginčo įrašo nagrinėjamo situacijos kontekste nėra pagrindo vertinti kaip žinios, žeminančius ieškovo garbę ir orumą ir neatitinkančios tikrovės. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo atstovė teismo posėdžio metu atsakovo įrašą įvardijo kaip nuomonę.
21. Nesutiktina su ieškovu, kad paskelbtame įraše jis buvo išvadintas kvaileliu. Ieškovas šiuo atveju iš konteksto paima tik viena žodį, nors „Facebook“ įraše nurodoma priešingai, t. y., kad ieškovas apsimeta kvaileliu ir neišmanėliu, o išties yra labai protingas. Šmeižimas yra Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtina nusikalstama veika, o ieškovo inicijuotas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas, nenustačius, kad atsakovas būtų padaręs veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi ieškovo teiginiai, kad atsakovas savo įrašu šmeižė ieškovą, atmestini kaip nepagrįsti.
22. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu laikėsi klaidingos pozicijos, kad civiliniame procese teisės pažeidimas žalai atlyginti nėra būtinas. Kaip minėta, viena iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, yra neteisėti veiksmai. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančiame neteisėtus veiksmus, nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėti veiksmai civilei atsakomybei taikyti yra būtini, o šiuo atveju neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas neįrodė.
23. Taip pat nesusitiktina su ieškovo atsakovės pozicija, kad neturinės žalos nereikia įrodinėti. Neturtinė žala nėra preziumuojama. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindų priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra tie atvejai, kai dėl Konvencijos ginamų vertybių pažeidimo patirtas sielvartas, stresas, rūpestis peržengia tam tikrą ribą, identifikuojamą pagal tokius apibūdinimus, kaip „intensyvus“, „žymus“, „išskirtinio sunkumo“ ar „patirtas išskirtinėmis aplinkybėmis“ ir pan. Analogiškai ir nacionalinių teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2010). Šiuo atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl konflikto su atsakovu sutriko jo sveikata, jam teko lankytis pas gydytojus, gerti vaistus, kad dėl atsakovo veiksmų sumenko ieškovo reputacija ar sumažėjo bendravimo galimybės. Taigi ieškovas neįrodė realiai patyręs neturtinę žalą.
24. Nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
25. Atkreiptinas dėmesys, kad kreipimasis į teismą ne siekiant realiai apginti savo pažeistas teises, o tik pamokyti kitą asmenį, yra ne tik netinkamas procesinių teisių įgyvendinimas, bet ir gali būti laikomas piktnaudžiavimu procesu.
26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas patyrė 380 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovo nurodyta suma už advokato teisines paslaugas neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotų maksimalių dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas. Taigi atsakovui iš ieškovo priteistinas 380 Eur išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 380 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.