- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-20
- Bylos Nr.
- e2A-2222-614/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06977-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- A. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovui A. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. D. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo A. B. (toliau – ir atsakovas) 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metinės procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2024 m. liepos 21 d. jis su sutuoktine Ž. D. bei dviem nepilnamečiais vaikais, buriuodami Kuršių mariose ieškovui priklausančia kyline jachta, prisišvartavo (duomenys neskelbtini) uoste, prie bendro molo, kur nemokamai švartuojasi visi atvykę laivai. Pasivaikščiojęs po Nidą, vakare ieškovas su šeima grįžo nakvoti į savo laivą. 2024 m. liepos 22 d. 5 val. ryto miegą sudrumstė atsakovas, kuris užšokęs ant laivo denio jį daužė, siūbavo ir tokiais veiksmais apgadino laivą. Atsakovas visokiais necenzūriniais žodžiais rėkavo, gąsdino, nes ieškovas neva užėmė jo švartavimosi vietą. Dėl šių veiksmų ieškovas ir jo šeima buvo pakelti iš miego, išgąsdinti triukšmo, laivo siūbavimo. Išsigandęs ir bandydamas nuramint įsiaudrinusį atsakovą, bijodamas dėl savo ir savo mažamečių vaikų sveikatos, ieškovas pažadėjo laivą patraukti iki 9 val. ryto. Likusią nakties dalį jis nebegalėjo užmigti, vaikai krūpčiojo nuo bet kokio garso, todėl kuo anksčiau norėjo išplaukti, tačiau atsakovas buvo užstatęs ieškovo laivą savo valtimi ir net neketino jos ryte patraukti. Apie 9.30 val. atsakovas savo valtį patraukė, tačiau po valandos nepagrįstai pradėjo šmeižti ieškovą socialinėje erdvėje, paviešindamas ieškovo laivą su jo registracijos numeriu. „Facebook“ grupėje „Buriuotojų turgelis“ atsakovas rašė: ,,Būkite ATSARGUS Kursiu mariose su šitos jachtos savininku. Apsimeta kvaileliu ir neišmanėliu, o išties yra LABAI protingas! Uzima svetima vieta (duomenys neskelbtini) uoste prisirisa prie svetimos inkaravimo bujos mato ant kranto svartavimosi virves paliktas kol laivas isplaukes. Paklausus kodel taip pasiele. Pareiskia „Neuzrasyta“ reiskiasi laisva“. Po įrašu pasipylė kitų buriuotojų komentarai. Prisišvartavus kitame uoste, žmonės atpažino ieškovo laivą ir toks dėmesys ieškovui ir jo šeimai buvo nemalonus, jis jautėsi, kaip nusikaltėlis, kurį visi atpažįsta ir smerkia. Dėl tokių atsakovo veiksmų buvo kreiptasi į policiją, tačiau 2024 m. rugsėjo 5 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad atsakovas jokio leidimo švartuotis konkrečioje vietoje neturi ir ieškovą užsipuolė nepagrįstai. Ieškovas paaiškino, kad nori pamokyti atsakovą tam, kad jis nesijaustų visagalis ir nebaudžiamas. Atsakovas, neturėdamas jokio leidimo, įsibrovė į ieškovo laivą vidury nakties, pažadino ieškovą ir jo šeimą, rėkė, grasino, sugadino laivą, dėl to jis patyrė ne tik turtinę žalą, bet ir baisius dvasinius išgyvenimus. Dabar atostogos laive nebeteikia džiaugsmo, be to, kaskart jaučiama baimė švartuotis ne komerciniuose uostuose, o naktį prabundama nuo kiekvieno garso. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas net ir po pradėto ikiteisminio tyrimo nebandė susisiekti, atsiprašyti ar pan. Ieškovo nuomone, prašoma priteisti 300 Eur žala yra simbolinė, nors ieškovo emocinė būklė pažeista labiau. Ieškovas pabrėžė, kad nesiekia pasipelnyti, o nori, kad tai būtų pamoka atsakovui. Ieškovas pažymėjo, kad jo patirtą neturtinę žalą labai sudėtinga įvertinti, tačiau kiekvienas žmogus, atsidūręs analogiškoje situacijoje, tikėtina, patirtų didžiulius dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumą, o šiuo atveju, visa tai sąlygojo ir suprastėjusią sveikatos būklę ir nemigą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškovo pozicija nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2022 m. liepos 21 d., po pietų, atplaukė iš Kuršių marių į (duomenys neskelbtini) uostą, kur nuolat laiko savo laivą „(duomenys neskelbtini)“ savo lėšomis įrengtoje laivo švartavimosi vietoje su užrašu ant krantinės „Rezervuota“, tačiau šią vietą rado užimtą laivo „(duomenys neskelbtini)“. Laive savininko nebuvo, telefono numerio palikta nebuvo. Pasak atsakovo, laisvų vietų uoste nebuvo, todėl, gavęs leidimą iš šalia stovinčio laivo savininko R. K., prisišvartavo prie jo laivo. Vakare laive „(duomenys neskelbtini)“ savininko taip pat nebuvo. Atsakovo teigimu, 2024 m. liepos 22 d., apie 6 val. ryto, patekėjus saulei, jis su dviračiu atvažiavo į uostą ir šalia laivo sutiko stovėjimo vietos kaimyną R. K., kuris darė rytinę mankštą. Atsakovas paaiškino, kad pasibeldė į laivą „(duomenys neskelbtini)“. Pro priekinį liuką galvą iškišo ieškovas, su kuriuo atsakovas mandagiai pasisveikino ir pasakė, kad ieškovas yra prisišvartavęs atsakovo vietoje, todėl paklausė, kada galėtų atlaisvinti vietą. Atsakovas piktai atsakė, kad tai niekur neužrašyta, tačiau ieškovui buvo ramiai paaiškinta, kad ant krantinės yra įspėjamas užrašas, jog vieta rezervuota, be to, yra paliktos laivo švartavimosi virvės. Buvo sutarta, kad 10 val. ieškovas vietą atlaisvins. Atsakovas pabrėžė, kad ant laivo „(duomenys neskelbtini)“ užlipęs nebuvo, laivo nesiūbavo, nedaužė, ant jo nešokinėjo, taip pat nešūkavo, o kalbėjo ramiai ir mandagiai. Pokalbio metu jokių vaikų nebuvo matyti ir jų balsų ar verkimo nesigirdėjo. Atsakovas pažymėjo, kad po šio įvykio jį kvietė policija ir klausinėjo apie įžeidinėjimus internete. Atsakovo nuomone, jis nieko neįžeidinėjo, o tiesiog norėjo perspėti kitus apie nesąžiningus ir nedorovingus ieškovo veiksmus, užimant kitų asmenų įsirengtas vietas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
4. Pirmosios instancijos teismas ieškovo teiginius, kad atsakovas daužė jo laivą, buvo į jį įsiveržęs, atmetė kaip neįrodytus, kadangi jie pagrįsti tik prielaidomis, spėjimais. Teismas pažymėjo, kad pats ieškovas nurodė, jog prabudęs pamatė atsakovą ant molo, pasilenkusį prie laivo, jokių daiktų rankose atsakovas neturėjo. Ieškovo sutuoktinė atsakovo užšokusio ant laivo ar daužančio jį su kokiu nors daiktu taip pat nematė, tokių atsakovo veiksmų nepatvirtino ir liudytojas R. K..
5. Pirmosios instancijos teismo vertinimu tai, kad ieškovas atsakovo pasisveikinime „Labas rytas, saulė patekėjo, gaidžiai atsikėlė“ žodį „gaidys“ prisiskiria sau ir laiko tai įžeidimu yra tik subjektyvi paties ieškovo interpretacija. Teismo vertinimu, toks pasisveikinimas negali būti laikomas įžeidžiančiu asmens garbę ar orumą. Atsakovo beldimas į laivą ir vienkartinis ankstyvas ieškovo prižadinimas taip pat nelaikytinas neteisėtais veiksmais, tuo labiau tokiais, dėl kurių asmuo patirtų tokio pobūdžio žalą, kuri atlygintina pinigais. Tarp šalių kilo konfliktas dėl laivų švartavimosi vietos, tačiau teisė asmenims konfliktuoti nedraudžia. Nors konfliktai sukelia neigiamas emocijas, gali sugadinti nuotaiką, tačiau tai savaime nereiškia, kad konfliktas yra neteisėtas veiksmas, sukeliantis neturtinę žalą.
6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo įrašą „Facebook“ grupėje „Buriuotojų turgelis“, pažymėjo, kad tai yra atsakovo tos dienos įvykių interpretacija. Tiek ieškovo, tiek iš liudytojų R. K. bei M. K. parodymų galima daryti išvadą, kad vietinėje buriuotojų bendruomenėje yra žinoma, jog tam tikros vietos uoste yra įrengtos ir prižiūrimos konkrečių laivų savininkų ir jos bendruomenėje laikomos užimtomis. Taigi, nors atsakovas neįrodė, kad švartavimo vieta, kuria buvo užėmęs ieškovas, teisėtai priklauso atsakovui, tačiau ginčo įrašo nagrinėjamo situacijos kontekste nėra pagrindo vertinti kaip žinios, žeminančius ieškovo garbę ir orumą ir neatitinkančios tikrovės. Teismas pažymėjo, kad netgi ieškovo atstovė minėtą įrašą pavadino „nuomone“.
7. Teismas atmetė teiginius, kad atsakovas savo įrašu šmeižė ieškovą, kadangi įraše buvo nurodyta, jog ieškovas apsimeta kvaileliu ir neišmanėliu, o išties yra labai protingas. Šiuo atveju ieškovas paėmė iš konteksto tik vieną žodį „kvaileliu“ ir interpretuoja ji kaip šmeižimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovo inicijuotas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas, nenustačius, kad atsakovas būtų padaręs veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o būtent – viešai šmeižė ieškovą.
8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovo atstovė laikėsi klaidingos pozicijos, kad civiliniame procese teisės pažeidimas žalai atlyginti nėra būtinas, kadangi viena iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti yra neteisėti veiksmai. Teismas nesutiko ir su pozicija, kad neturtinės žalos nereikia įrodinėti, nes neturtinė žala nėra preziumuojama. Nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kreipimasis į teismą ne siekiant realiai apginti savo pažeistas teises, o tik pamokyti kitą asmenį, yra ne tik netinkamas procesinių teisių įgyvendinimas, bet ir gali būti laikomas piktnaudžiavimu procesu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą, tenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismo minimas „kito asmens pamokymas“ yra išimtas iš konteksto sakinys, kuris neturi nieko bendro su ieškinio reikalavimais. Ieškovas nurodė, jog jis neturėjo tikslo veltis į begalinius teisminius ginčus, todėl ir nusileisdamas savo principams pareiškė tik reikalavimą priteisti neturtinę žalą.
10.2. Ieškovo atstovė niekada atsakovo įrašo nevadino „nuomone“, kadangi ieškovo atstovo įrodinėjo, kad tai nebuvo „nuomonė“, nes, kaip buvo pasakyta teismo posėdžio metu, jei tai būtų buvusi tik atsakovo nuomonė, tuomet tai ir būtų prasidėję žodžiais „manau“, „mano nuomone“, „manyčiau“ ir panašiai. Šiuo atveju atsakovas įrašą paskelbė ne kaip savo nuomonę, o kaip perspėjimą apie ieškovą. Įrašo žodis „ATSARGUS“ buvo parašytas didžiosiomis raidėmis ir paryškintu šriftu, taip atkreipiant dar didesnį žmonių dėmesį.
10.3. Teismas, atmesdamas ieškinį, pateisino neteisėtą atsakovo elgesį, kadangi, net ir nustatęs, jog atsakovas jokios „savo švartavimosi vietos“ neturi, nustatęs, jog atsakovas ir toliau savo kaltės nepripažįsta, jokios atsakovo kaltės neįžvelgia. Tokiu būdu teismas „palaimina“ neteisėtus atsakovo veiksmus, suteikdamas galimybę jam ir toliau neteisėtai elgtis ne tik ieškovo, bet ir kitų asmenų atžvilgiu.
10.4. Nagrinėjamu atveju buvo visos sąlygos neturtinei žalai atlyginti: 1) atsakovas elgėsi neteisėtai – viešai užsipuolė ieškovą; 2) ieškovas buvo viešai, daugiau kaip 7 000 asmenų, išvadintas kvaileliu ir neišmanėliu, kuo buvo įžeista jo garbė ir orumas; 3) yra priežastinis ryšys – būtent dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus; 4) atsakovas yra kaltas dėl atsiradusios žalos, ir atsakovas pripažįsta savo veiksmus.
Atsiliepimas
11. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas išsamiai ir tinkamai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, kurio esmė, kad bendro naudojimosi viešose vietose negalima sureikšminti savo interesus, bet turi laikytis kultūros tradicijoms bei bendro elgesio taisyklėms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad ieškovas su šeima 2024 m. liepos 21 d. kyline jachta „(duomenys neskelbtini)“ atplaukė ir prisišvartavo (duomenys neskelbtini) uoste, vėliau visa šeima liko nakvoti laive. Kitą dieną, t. y. 2024 m. liepos 22 d., anksti ryte atsakovas pažadino ieškovą ir jo šeimą, tarp ginčo šalių įvyko žodinis konfliktas dėl laivo švartavimo vietos. Ieškovas su šeima ryte, maždaug 10 val., išplaukė iš (duomenys neskelbtini) uosto. Po to, kai ieškovas išplaukė iš uosto, atsakovas „Facebook“ grupėje „Buriuotojų turgelis“ iš savo naudojamos paskyros įkėlė ieškovo laivo nuotrauką su įrašu, kuriame nurodė (kalba netaisyta): „Būkite ATSARGUS Kursių mariose su šitos jachtos savininku. Apsimeta kvaileliu ir neišmanėliu, o išties yra LABAI protingas! Uzima svetima vieta (duomenys neskelbtini) uoste prisirisa prie svetimos inkaravimo bujos mato ant kranto svartavimosi virves paliktas kol laivas isplaukes. Paklausus kodel taip pasielge. Pareiskia „Neuzrasyta“ reiskiasi laisva“. Vėliau, po poros dienų, įrašas buvo pašalintas.
16. Taip pat nustatyta, kad ieškovas dėl nurodytų atsakovų veiksmų kreipėsi į policiją. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariatas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad liudytoju apklaustas MB „Ambersmartas“ vadovas A. S. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) uostas priklauso UAB „Marina Nida“, o MB „Ambersmartas“ jį nuomojasi ir administruoja priekinę krantinę ir molą, laivų prieplaukos paslaugų neteikia, (duomenys neskelbtini) uoste laivai prisišvartuoja savavališkai, atsakovui šiais metais leidimo švartuoti laivą nei žodžiu, nei raštu statyti nurodytoje vietoje neišdavė, nes tokių paslaugų neteikia.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovas iš esmės teigė, kad buvo visos sąlygos neturtinei žalai atlyginti: 1) atsakovas elgėsi neteisėtai – neturėdamas jokio leidimo švartuotis konkrečioje vietoje, nepagrįstai tiek asmeniškai, tiek vėliau viešai užsipuolė ieškovą, 2) viešai daugiau kaip 7 000 asmenų išvadintam apsimetėliu, kvaileliu ir neišmanėliu ieškovui, buvo įžeista garbė ir orumas, 3) dėl kaltų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, 4) atsakovas yra kaltas dėl ieškovo patirtų dvasinių išgyvenimų ir atsiradusios žalos, ginčo, kas atliko tokius veiksmus nėra, atsakovas tokius veiksmus pripažįsta.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė, atsirandanti esant civilinės teisės pažeidimui. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.
19. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-378/2020, 56 punktas).
20. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
21. Nagrinėjamu atveju ieškovas iš esmės nurodė, kad atsakovas sudrumstė ieškovo ir jo šeimos ryto miegą, išgąsdino, kadangi atsakovas užšokęs ant laivo denio jį daužė, siūbavo, apgadino laivą, taip pat atsakovas visokiais necenzūriniais žodžiais rėkavo, gąsdino, nes ieškovas neva užėmė jo švartavimosi vietą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyti atsakovo veiksmai, išskyrus ieškovo teiginius bei ieškovo žmonos paaiškinimus teismo posėdžio metu, nebuvo nekaip kitaip pagrįsti. Pats atsakovas neigė ieškovo žodžius bei nurodė, kad pasibeldė į ieškovo laivą, pasakė, kad ieškovas yra prisišvartavęs atsakovo vietoje, todėl paklausė, kada galėtų atlaisvinti vietą bei pabrėžė, kad ant ieškovo laivo užlipęs nebuvo, laivo nesiūbavo, nedaužė, ant jo nešokinėjo, taip pat nešūkavo, o kalbėjo ramiai ir mandagiai. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. K., atsakovo pažįstamas, įvykio metu buvęs kitame laive, iš esmės nepatvirtino ieškovo nurodytų aplinkybių apie ieškovo laivo daužymą ar kitokį gadinimą, atsakovo naudotus necenzūrinius žodžius. Liudytoju apklaustas M. K. iš esmės pagrindė atsakovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas pasibeldė į ieškovo laivą ir, kad vėliau šalys bendravo apie vietos užėmimą bei jos atlaisvinimą.
22. Įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo beldimas į laivą, vienkartinis ankstyvas ieškovo pažadinimas bei tarp ginčo šalių įvykęs konfliktas dėl švartavimosi vietos iš esmės nelaikytinas neteisėtais veiksmais, į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas.
23. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. <...>. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius faktų visetą: žinių paskleidimo faktą, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą.
24. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 2.24 straipsnio 1 dalį, išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai, būtent – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
25. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007). Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Taip pat vertintinas ir ieškovo elgesys bei pateiktos informacijos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
26. Minėta, kad po to, kai ieškovas išplaukė iš uosto, atsakovas „Facebook“ grupėje „Buriuotojų turgelis“ iš savo naudojamos paskyros įkėlė ieškovo laivo nuotrauką su įrašu, kuriame nurodė (kalba netaisyta): „Būkite ATSARGUS Kursių mariose su šitos jachtos savininku. Apsimeta kvaileliu ir neišmanėliu, o išties yra LABAI protingas! Uzima svetima vieta (duomenys neskelbtini) uoste prisirisa prie svetimos inkaravimo bujos mato ant kranto svartavimosi virves paliktas kol laivas isplaukes. Paklausus kodel taip pasielge. Pareiskia „Neuzrasyta“ reiskiasi laisva“.
27. Vertinant nurodytą atsakovo įrašą pažymėtina, kad atsakovas iš esmės neįrodė, jog jis turi švartavimosi vietą (duomenys neskelbtini) uoste. Priešingai, remiantis ikiteisminiame tyrime liudytoju apklausto A. S. parodymais, MB „Ambersmartas“, kuri nuomojasi ir administruoja (duomenys neskelbtini) uostą, atsakovui leidimo švartuoti laivą neišdavė, laivai uoste prisišvartuoja savavališkai. Kita vertus, remiantis atsakovo ir liudytojo M. K. parodymais, tam tikros vietos uoste yra įrengtos ir prižiūrimos konkrečių laivų savininkų. Nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės laikė, kad ieškovas prisišvartuodamas uoste, užėmė jo vietą, kurią jis prižiūri. Atsižvelgiant į tai, atsakovas paskelbė įspėjimą apie tai, kad ieškovas užima svetimas vietas. Pastebėtina, kad atsakovas pranešime taip pat paaiškino, kodėl ieškovas taip pat pasielgė, t. y., kad ieškovas ją užėmė dėl to, kad nebuvo užrašo apie jos priklausymą kitam asmeniui. Vertinant nurodytą įrašą, taip pat negalima daryti išvados, kad atsakovas įraše ieškovą vadina kvaileliu, priešingai, atsakovas nurodo, kad ieškovas apsimeta kvaileliu, o iš tikrųjų yra labai protingas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant iš vidutinio skaitytojo pozicijų, įrašė pateikta informacija suprantama kaip subjektyvus atsakovo tam tikrų faktinių duomenų vertinimas, o ne neginčytinas faktas, žinia. Atsižvelgiant į tai, nors atsakovas neįrodė, kad švartavimo vieta, kuria buvo užėmęs ieškovas, teisėtai priklauso atsakovui, tačiau ginčo įrašo nagrinėjamo situacijos kontekste nėra pagrindo vertinti kaip žinios, kuri žemintų ieškovo garbę ir orumą, į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, jog ieškovas civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė, ir jo motyvų nekartoja.
29. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
31. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnis).
32. Atsakovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, bei vadovaudamasi Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, sprendžia, jog prašomos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteisiamos atsakovui iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.