Kauno apygardos teismo nutartis

2020-05-14 · Civilinė byla Nr. e2A-732-324/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-14
Bylos Nr.
e2A-732-324/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
J. J., R. J.
Trečiasis asmuo
S. S., S. B.
Kategorijos
\Civilinė byla Nr. e2A-732-324/2020
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00675-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2; 2.6.10.2.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-185-445/2020 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro patikslintą ieškinį atsakovams J. J. ir R. J. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, tretieji asmenys S. S. ir S. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 979 Eur eismo įvykio metu padarytą žalą, bylinėjimosi išlaidas bei penkių procentų metines procesines palūkanas.

2. Nurodė, kad 2012 m. vasario 21 d. kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas J. J., vairuodamas atsakovui R. J. priklausančią transporto priemonę MTZ BELARUS-80, priverstinai sustojo neapšviestame kelio ruože tamsiuoju paros metu, neįjungė traktoriaus avarinės šviesos signalizacijos, o ant priekabos nesant įrengtos avarinės šviesos signalizacijos, nepastatė avarinio sustojimo ženklo ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės, t. y. sudarė kitiems eismo dalyviams netikėtą kliūtį. Minėtos kliūties nepavyko išvengti S. S., kurio vairuojama transporto priemonė AUDI atsitrenkė į MTZ BELARUS-80. Šio eismo įvykio metu už transporto priemonei AUDI A4 padarytą žalą yra atsakingas atsakovas J. J. Vien ta aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių J. J. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, savaime nereiškia, jog nėra delikto. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje Nr. 1A-28-397/2018 Kauno apygardos teismas konstatavo neabejotinai nustatytą faktą, kad J. J. nevykdė Kelių eismo taisyklių (KET) 98 p. ir KET 4 priedo 13 punkte numatytų reikalavimų. Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė MTZ BELARUS-80 nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieškovas nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir ją atlygino, išmokėdamas 1485,75 Eur dydžio draudimo išmoką. Iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos bendraatsakovai grąžino ieškovui 506,75 Eur, liko skolingi 979 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-28-397/2018 J. J. nenuteistas nenustačius priežastinio ryšio tarp jo padarytų pažeidimų ir kilusio eismo įvykio bei jo pasekmių, t. y. nenustačius požymio, kuris būtinas siekiant asmenį patraukti atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Tam pritarė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368-489/2018. Apeliacinės instancijos teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi pripažino, kad nebuvo paženklinta pagal KET 4 priedo 13 punkto reikalavimus traktoriaus priekaba ir pastatytas pagal KET 98 punkto reikalavimus avarinio sustojimo ženklas 50 m iki suformuotos kliūties. Buvo nustatyti KET reikalavimų pažeidimai, tačiau teismas šių pažeidimų nelaikė nulėmusiais eismo įvykio kilimą. Baudžiamosiose bylose nustatyti faktai civilinėje byloje turi ribotą prejudicinę galią. Sprendžiant dėl to, ar tam tikri išteisinamajame teismo nuosprendyje konstatuoti faktai gali būti vertinami kaip prejudiciniai nagrinėjamoje civilinėje byloje, būtina nustatyti, koks buvo įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje ir koks jis yra šioje byloje. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo nustatyti ne tik tai, ar sutapo baudžiamojoje ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės, bet ir įvertinti priežastis, kodėl buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis: nenustačius nusikalstamos veikos, suėjus senaties terminams, nesant baudžiamajame procese leistinų įrodymų ir pan. Teismo nuomone, prejudicinis faktas, kad J. J. dėl jau nustatytų priežasčių nekaltas baudžiamosios teisės prasme, nėra absoliutus ir ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui civilinėje byloje neužkerta kelio įrodinėti priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų 2012 m. vasario 21 d. ir kilusių pasekmių (šiuo atveju žalos), t. y. ieškinys automatiškai neatmetamas remiantis vien tik baudžiamosiose bylose nustatytomis aplinkybėmis. Šiuo atveju teismas ne pagal prejudicinę galią, o įvertinęs tuos pačius baudžiamosiose bylose surinktus įrodymus laikė, kad mažiau tikėtina negu tikėtina, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp J. J. neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, t. y. atmetė ieškinį neįrodžius vienos iš keturių būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Kitas tris civilinės atsakomybės sąlygas teismas pagal bylos duomenis laikė preliminariai įrodytomis, tačiau atskirai jų neanalizavo, nes jų nepakanka tam, kad atsakovo atžvilgiu būtų galima taikyti civilinę atsakomybę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. nesutiktina su teismo išvada, kad nebuvo įrodyta viena iš keturių atsakovo J. J. civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinis ryšys tarp jo neteisėtos veikos ir kilusios žalos. Tokią teismo išvadą suponavo klaida atribojant civilinėje teisėje esančią priežastinio ryšio sampratą nuo jo sampratos baudžiamojoje teisėje. Vienu veiksmu gali būti padaroma žalos skirtingoms vertybėms, kurias saugo ir gina skirtingos teisės šakos: administracinė, baudžiamoji, civilinė, darbo teisė, todėl tas pats veiksmas gali būti kvalifikuojamas ir kaip nusikaltimas, ir kaip deliktas, ir kaip drausmės pažeidimas, o asmeniui už tą patį veiksmą gali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Tačiau faktas, kad asmuo pažeidė vienos teisės šakos normas, savaime nesuponuoja išvados, jog yra pažeistos kitos teisės šakos normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2015-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82-916/2015). Vien aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo J. J. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, savaime nereiškia, kad nėra delikto.

1.2. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje buvo surinkta daugiau negu pakankamai įrodymų, kad tarp atsakovo J. J. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų (KET 98 punktas ir KET 4 priedo 13 punktas) ir atsiradusios žalos yra pakankamas jo civilinei atsakomybei kilti priežastinis ryšys. Šuo atveju nebuvo konstatuota, jog S. S. pažeidė kokius nors KET reikalavimus, kurie galimai turėjo įtakos šiai bylai aktualaus eismo įvykio kilimui ir/ar jo metu padarytos žalos mastui, t. y. nebuvo net prielaidos galvoti apie galimą dalinę atsakomybę, konstatuojant abipusę eismo įvykio dalyvių kaltę. Nebūtų atsakinga teigti, kad dėl šio įvykio, kuomet susidūrė dvi transporto priemonės, metu padarytos žalos civilinė atsakomybė nekilo niekam.

1.3. Tai, kad pats atsakovas J. J. pripažino savo civilinę atsakomybę dėl nurodyto eismo įvykio metu padarytos žalos, patvirtina šie faktai: iki ieškinio pateikimo teismui jis grąžino ieškovui dalį padarytos žalos išmokėtos sumos 506,75 Eur, dėl ko bendraatsakovai liko skolingi tik 979,00 Eur. Atsakovas J. J. nepateikė įrodymų, kad dėl jo patirtos žalos (sugadintas traktorius MTZ BELARUS-80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atlyginimo jis kreipėsi į S. S. vairuotos transporto priemonės AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudiką, kas būtų natūralu manant, jog šiuo atveju J. J. civilinė atsakomybė nekyla.

1.4. Pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas dėl atsakovo R. J. civilinės atsakomybės, padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą – neišsamiai motyvavo sprendimą. Dėl šios priežasties byla nebuvo iš esmės išspręsta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas) .

Žemesnės instancijos teismas

6. Atsiliepimai į ieškovo apeliacinį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, netenkindamas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimo priteisti solidariai iš atsakovų žalos atlyginimą regreso teise, pagrįstai nusprendė dėl civilinės atsakomybės sąlygų viseto nebuvimo.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Žemesnės instancijos teismas

9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio tarp atsakovo J. J. padarytų KET pažeidimų ir žalos.

10. Apeliantas nepagrįstai remiasi argumentu apie tai, kad baudžiamojoje byloje neįrodyta J. J. kaltė savaime nereiškia, jog nėra delikto. Tokios išvados pirmosios instancijos teismas nepadarė, priešingai – konstatavo, kad pagal bylos duomenis kitas tris civilinės atsakomybės sąlygas laiko preliminariai įrodytomis.

11. Tai reiškia, kad atsakovas J. J. atliko neteisėtus veiksmus.

12. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-28-397/2018, kurioje J. J. buvo išteisintas dėl baudžiamosios atsakomybės, konstatavo, kad eismo įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 97 punkte buvo numatyta, jog, priverstinai sustojus, kur sustoti (stovėti) draudžiama; sustojus neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui; važiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, jeigu nedega bent viena galinė gabaritinė šviesa ir kitais atvejais privalo būti įjungta avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, t. y. turi būti imamasi priemonių kitus eismo dalyvius įspėti apie kliūtį. Kelių eismo taisyklių 98 punktas numatė, jog tuo atveju, jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos, keturratį motociklą ir lengvąjį keturratį motociklą), traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo pastatyti avarinio sustojimo ženklą: gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog J. J. valdyta transporto priemonė buvo priverstinai sustojusi tamsiu paros metu, esant blogam orui ir matomumui ne gyvenvietėje, todėl J. J. neabejotinai turėjo pareigą laikytis šio reikalavimo ir pastatyti avarinio sustojimo ženklą ne mažesniu kaip 50 metrų atstumu nuo sustojusios transporto priemonės, tačiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, tai nebuvo padaryta. Ši aplinkybė nustatyta išsamiai ištyrus ir visapusiškai įvertinus tiek paties išteisintojo, tiek ir nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, kitus bylos duomenis ir abejonių nekelia. KET 4 priedo 13 punktas numatė, kad priekyje arba gale už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m išsikišantys arba bent kiek į šoną išsikišantys tolimiausi krovinio arba platesnių kaip 2,6 m transporto priemonių kraštiniai taškai turi būti pažymėti skiriamaisiais ženklais – 400 mm ilgio kraštinės kvadratais su pakaitomis einančiomis šviesą atspindinčiomis įstrižomis baltomis ir raudonomis 50 mm pločio juostomis. Šie ženklai ant transporto priemonės turi būti pritvirtinti ne žemiau kaip 0,4 m ir ne aukščiau kaip 1,6 m nuo žemės paviršiaus. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nurodytose transporto priemonės vietose turi degti žibintai – balti iš priekio, oranžiniai – iš šonų ir raudoni – iš galo. Nagrinėjamu atveju byloje ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad nei krovinys, nei priekaba nebuvo tinkami pažymėti, kaip numatė KET 4 priedo 13 punktas.

13. Tokiu būdu nustatyta, jog J. J. nevykdė KET 98 punkte ir KET 4 priedo 13 punkte numatytų reikalavimų. Dėl KET nesilaikymo jis yra kaltas, tačiau ieškovas neįrodė, kad jo nurodoma žala atsirado dėl atsakovo J. J. neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kad autoįvykis, kurio metu buvo sugadinta į J. J. pastatytą traktorių su priekaba atsitrenkusi S. S. vairuota transporto priemonė AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitiko būtent dėl J. J. padarytų KET pažeidimų.

14. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-28-397/2018, konstatavo, jog „Audi A4“ vairuotojo S. S. veiksmus nurodomoje situacijoje, pareigas reguliavo ir nustatė KET 134, 133 punktai, kurie pareigą pasirinkti greitį ir imtis tam tikrų veiksmų siejo būtent su kliūties kelyje matomumu. S. S. veiksmai ir jo pareigos kelyje siejosi su tuo, ar kliūtis buvo matoma, ar ją buvo galima laiku pastebėti. „Audi A4“ vairuotojas nagrinėjamoje situacijoje privalėjo laikytis KET 9, 133, 134 reikalavimų. KET 9 punktas įpareigojo imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. KET 133 straipsnis numatė pareigą pasirinkti važiavimo greitį atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Be to, šis punktas numatė, jog vairuotojas turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 134 punktas numatė, jog, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodomoje byloje 2018 m. gruodžio 20 d. priimtoje nutartyje Nr. 2K-368-489/2018 konstatavo, jog baudžiamojo proceso metu nebuvo galima nustatyti, kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga, kokiu atstumu net ir nepaženklintas pagal KET reikalavimus priverstinai sustojęs traktorius su priekaba buvo objektyviais matomas pagal įvykio metu buvusias oro sąlygas, nepavyko nustatyti ir to, kokiu atstumu šią priekabą pastebėjo S. S., kokiu greičiu sudėtingomis oro sąlygomis tamsiu metu važiavo juo vairuojamas automobilis „AUDI A4“.

16. Nustačius faktinių duomenų nepakankamumą įvertinimui, ar S. S. nepažeidė nutarties 14 punkte nurodytų KET reikalavimų, apeliantas neturi pagrįstos vados teigti, jog S. S. nepažeidė jokių KET reikalavimų, kurie turėjo įtakos eismo įvykio kilimui ar padarytos žalos mastui. Apelianto teiginys, kad susidūrimas nebūtų įvykęs, jei J. J. vairuotas traktorius nebūtų sustojęs neapšviestame kelio ruože, negali būti vertinamas kaip pakankamas priežastiniam ryšiui konstatuoti ir atitinkamai kilti šio asmens civilinei atsakomybei. Remiantis apelianto logika eismo įvykis nebūtų kilęs ir tuomet, jei S. S. vairuotas automobilis atitinkamu kelio ruožu ir atitinkamu laiku nebūtų važiavęs. Tuo remiantis atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl neatsakingo teiginio apie ieškovo neįrodytą civilinę atsakomybę.

17. Kilus šalių ginčui dėl civilinės atsakomybės sąlygų sudėties ir ieškovui neįrodžius jų viseto, šalutiniai įrodymai – dalies ieškovo nurodytos sumos sumokėjimas ir atsakovų nesikreipimas į S. S. civilinę atsakomybės draudiką – negali būti vertinami kaip priežastinio ryšio tarp traktoriaus vairuotojo neteisėtų veiksmų ir autoįvykio metu padarytos žalos pagrindimas. Pažymėtina, kad ieškovas nenurodė, kada dalis ginčo sumos atsakovų buvo sumokėta. Atsižvelgiant į tai, kad autoįvykis įvyko 2012 m. vasario 21 d., o traktoriaus vairuotojas dėl priežastinio ryšio nebuvimo 2018 m. gruodžio 20 d. buvo išteisintas dėl baudžiamosios atsakomybės, iki pastarosios datos sumokėtos sumos negalėtų būti vertinamos kaip civilinės atsakomybės pripažinimas.

18. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) (redakcija, galiojanti nuo 207 m. birželio 11 d.) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras (nagrinėjamu atveju ieškovas) turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

19. Minėta, kad jos ieškovas neįrodė. Tuo remiantis atmestini apelianto teiginiai dėl draudėjo pareigos neįvykdžiusio atsakovo R. J. civilinės atsakomybės. Priešingai, nei nurodo apeliantas, apie pastarąjį atsakovą pasisakė ir pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, kad išmokant žalos atlyginimą ieškovas sau nekėlė klausimo, ar atsakovams taikytina civilinė atsakomybė, ir konstatuodamas, jog byloje turi būti įrodytas ne tik teisinis, bet ir faktinis pagrindas, susijęs su ieškovo iniciatyva išmokėtos žalos atlyginimo grąžinimu.

20. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė