Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas)

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Kosto Vinersko, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. L. ir nukentėjusiojo S. S. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiųjų D. S. ir A. L. civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš J. J. palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė Kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2012-02-21 apie 18.15 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) 45 km 800 m, vairuodamas traktorių MTZ 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba SP-60, pažeidė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių (toliau – KET) 9 p., 11 p., 15 p., 28 p., 98 p., 104 p., 238 p., 4 priedo 13 p., reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, aplinkai, dalyvaudamas viešajame eisme vairavo techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, t. y. vairavo traktorių su priekaba, kuriems nebuvo atlikta ir galiojanti privalomoji techninė apžiūra, traktoriaus vilkta priekaba nebuvo paženklinta, kelyje nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui, sningant, esant apsnigtai ir slidžiai kelio dangai, esant blogam matomumui, priverstinai sustojęs neapšviestame kelio ruože tamsiuoju paros metu ne gyvenvietėje, neįjungė traktoriaus avarinės šviesos signalizacijos, o ant priekabos nesant įrengtos avarinės šviesos signalizacijos, nepastatė avarinio sustojimo ženklo ne arčiau kaip 50 metrų atstumu nuo sustojusios transporto priemonės, tuo sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams ir sudarė kliūtį jų eismui, kliūties ir pavojaus nepašalino, o negalėdamas to padaryti nepažymėjo kliūties ir visais įmanomais būdais neįspėjo apie kliūtį ir pavojų kitų eismo dalyvių, dėl to įvyko eismo įvykis, jo metu į traktoriaus priekabą atsitrenkė ir nuslydo į priešpriešinio eismo juostą iš paskos važiavęs automobilis „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas S. S., o į jį atsitrenkė priešpriešine eismo juosta važiavęs automobilis „SUBARU IMPREZA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. P., eismo įvykio metu automobilio „AUDI A4“ keleivei D. S. dėl abiejų gaktikaulių apatinės ir viršutinės šakų lūžimo, dešinio klubakaulio lūžimo, juosmeninių III ir IV slankstelių skersinių lūžimų, juosmeninių IV ir V slankstelių dyglinių ataugų lūžimų nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl abiejų gaktikaulių apatinės ir viršutinės šakų lūžimų, dešinio klubakaulio lūžimo, juosmeninių III ir IV slankstelių skersinių lūžimų, juosmeninių IV V slankstelių dyglinių ataugų lūžimų nukentėjusiosios D. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, automobilio „AUDI“ keleiviui V. S. dėl odos nubrozdinimų veide, dešinės rankos II piršto muštų žaizdų nežymiai sutrikdė sveikatą, automobilio „AUDI A4“ keleivei A. L. dėl krūtinės ląstos sumušimo nežymiai sutrikdė sveikatą, automobilio „SUBARU IMPREZA“ vairuotojui V. P. dėl kaklo raiščių patempimo, nežymiai sutrikdė sveikatą, automobilio „SUBARU IMPREZA“ keleivei A. P. dėl dešinio peties sumušimo nežymiai sutrikdė sveikatą, automobilio „SUBARU IMPREZA“ keleivei M. M. dėl kairio blauzdikaulio kūno lūžimo, krūtinės sumušimo nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl blauzdikaulio kūno lūžimo nukentėjusiosios M. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, ir tokiais veiksmais padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendžiu J. J. išteisintas, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo J. J. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 15 MGL (564,9 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. D. S. iš J. J. priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, A. L. – 167 Eur turtinei žalai atlyginti ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nuosprendis panaikintas ir byla iš naujo perduota nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas tinkamai nenustatė ir neišnagrinėjo visų faktų, turinčių reikšmės darant išvadas dėl priežastinio ryšio nustatymo tarp J. J. veiksmų ir kilusio eismo įvykio konkrečioje eismo situacijoje, nuosprendžio nepagrindė kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 331 straipsnio 2 dalies nuostatos ir šie pažeidimai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Kostas Vinerskas apeliaciniame skunde prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – J. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 15 MGL (570 Eur) baudą, nukentėjusiųjų D. S. ir A. L. civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinti.Skunde prokuroras pažymi, kad J. J. vairavo techniškai netvarkingą traktorių „MTZ 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba SP-60. Tai galėjo turėti įtakos ir traktoriaus gedimui, taip pažeidė KET 15 punkto reikalavimus. Prieš pradėdamas važiuoti J. J. privalėjo įsitikinti, kad traktorius techniškai tvarkingas, kad priekaba taip pat tvarkinga, bet to nepadaręs dalyvavo viešajame eisme. 2012 m. vasario 21 d. apžiūros protokole nurodyta, kad traktoriaus priekaba be valstybinių numerių, jos galinėje dalyje apšvietimo įrenginių – lempų, nesimato, įvykio vietos apžiūros metu labai snigo. Prie apžiūros protokolo pridėta fotolentelė ir iš nuotraukų Nr. 10-12 matosi, kad oro sąlygos prastos, matomumas blogas, o traktoriaus priekaba, pakrauta šienu, stovi kelkraštyje, sunkiai matoma, be galinių apšvietimo žibintų. 2012 m. vasario 22 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint mechanizmą, skirtą šieno vežimui, ant jo žibintų ir šviesą atspindinčių atšvaitų nėra. Taip pat nurodyta ir 2012 m. spalio 31 d. ekspertizės akte. Prokuroro teigimu, byloje pateiktų duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad traktoriaus vilkta priekaba nebuvo paženklinta pagal KET 4 priedo 13 punkte numatytus reikalavimus, todėl teismo pateikta išvada, kad traktoriaus priekaba buvo paženklinta taip, kaip to reikalauja KET nuostatos, visiškai nepagrįsta ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.Prokuroras skunde pažymi, kad KET 98 punkto reikalavimas pastatyti avarinį ženklą ne mažiau kaip 50 m iki kliūties numatytas būtent tam, kad vairuotojas, pamatęs avarinį ženklą, turėtų realią galimybę sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę ar, esant galimybei, kliūtį aplenkti. Šiuo atveju avarinis ženklas 50 m atstumu iki traktoriaus priekabos pastatytas nebuvo, dėl ko S. S. laiku priekabos nepamatė ir neturėjo 50 m atstumo susidūrimui išvengti. Neatmestina, kad prie priekabos pritvirtintas avarinis ženklas buvo be visų šviesą atspindinčių juostelių, ką patvirtina 2012 m. kovo 5 d. avarinio ženklo apžiūros protokolas, ar buvo pridengtas sniegu, ką patvirtina oro sąlygos, labai snigo, ir dėl to šis ženklas buvo visai nematomas ar blogai matomas. Surinkti ir pateikti teismui duomenys, liudytojų parodymai rodo, kad traktoriaus vairuotojas J. J. neatliko visų būtinų ir KET nustatytų pareigų, užtikrinančių kitų eismo dalyvių galimybę tamsiu paros metu ir esant blogoms oro sąlygoms laiku pastebėti traktorių su priekaba. Įrodymų visuma patvirtina buvus priežastinį ryšį tarp kaltinamojo J. J. veikos ir kilusių pasekmių.Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. L. taip pat skundžia Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – pripažinti J. J. kaltu padarius kaltinamajame akte jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, įvertinus veikos aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, skirti bausmę; tenkinti civilinį ieškinį; priteisti iš J. J. atstovavimo ikiteisminio tyrimo, pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos procesuose išlaidas.Skunde apeliantė teigia, kad nagrinėjama byla nėra analogiška ar iš esmės panaši į jau nagrinėtą, tačiau tai – to paties eismo įvykio nagrinėjimo tęsinys, todėl teismui galiojo pareiga paisyti jau priimtų aukštesnių teismų sprendimų. Apeliantės teigimu, kaltinamajame akte J. J. inkriminuoti KET pažeidimai yra pagrįsti ir visi turi priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 19 d. nuosprendyje konstatavo pagrindinę eismo įvykio kilimo sąlygą – tai, kad nebuvo pastatytas avarinio sustojimo ženklas 50 m atstumu iki traktoriaus priekabos, dėl ko S. S. laiku priekabos nepamatė ir neturėjo 50 m atstumo susidūrimui išvengti. Kadangi traktorių buvo paėmęs ir jį vairavo J. J., jis tapo eismo dalyviu, jo vairuotas transporto junginys tapo kliūtimi, dėl kurios kilo eismo įvykis, todėl tik jis atsakingas už visų KET reikalavimų vykdymą ir turi atsakyti už visas sukeltas pasekmes.Apeliantės teigimu, iš to, kaip keistai teismas vertino įvykio aplinkybes bei nekreipė dėmesio į aukštesnių instancijų teismų procesinius sprendimus, galima spręsti, kad teismas ieškojo bet kokių motyvų, kad tik pateisintų J. J. veiksmus, o tai kelia abejonių teismo nešališkumu.Nukentėjusysis S. S. taip pat skundžia Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti J. J. kaltu padarius kaltinamajame akte jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir skirti 30 MGL dydžio baudą bei priteisti iš J. J. atstovavimo apeliacinės instancijos procese išlaidas.Skunde apeliantas nurodo, kad, vertinant bylos aplinkybes bei įrodymus, yra svarbi teismų praktika bei teisinis reglamentavimas taikant teisinius precedentus, kadangi teismo procesas dėl to paties įvykio vyksta pakartotinai, tačiau bylą nagrinėjęs Varėnos rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į byloje esančius ankstesnius Kauno apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimus. Skundžiamame nuosprendyje teisėjas atmetė kaltinimo dalį, kad velkama priekaba nebuvo paženklinta pagal KET 4 priedo 13 punkto reikalavimus, ir padarė išvadą, kad priekaba buvo paženklinta pagal KET reikalavimus. Teismas rėmėsi tais pačiais motyvais, kuriais rėmėsi Varėnos rajono apylinkės teismas priimdamas 2013 m. birželio 12 d. nuosprendį, kuris Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendžiu yra panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Ši skundžiamo nuosprendžio išvada prieštarauja pirmiau minėtoms Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Kauno apygardos teismo išvadoms, kad velkama priekaba nebuvo paženklinta pagal KET 4 priedo 13 punkto reikalavimus. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neturi įgaliojimų neigti tuo pačiu klausimu jau padarytas aukštesniųjų instancijų teismų išvadas.Apelianto teigimu, neteisinga teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju jokio ryšio tarp priekabos ir traktoriaus techninės būklės ir autoįvykio kilimo nebuvo. Nuosprendyje pažymėta, kad Varėnos rajono savivaldybės administracija nurodė, kad traktorius techninės apžiūros nebuvo praėjęs, todėl viešajame eisme dalyvauti negalėjo. Nepaženklintos pagal KET reikalavimus priekabos taip pat nebuvo galima naudoti viešajame eisme. Jeigu J. J. būtų nepažeidęs šių KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų kilęs.Iš nuosprendžio matyti, kad teismas priėmė kaip pagrįstą R. J. aiškinimą teismo posėdyje, jog jis įvykio metu buvo apsirengęs specialiu kombinezonu su šviesą atspindinčiomis juostelėmis ir dėl to jį turėjo pastebėti atvažiuojančios transporto priemonės. Neaišku, dėl kokios priežasties teismas nutylėjo, kad teismo posėdyje ne tik S. S. ir jo automobilyje važiavę asmenys, bet ir nukentėjusysis V. P. bei jo automobilyje važiavęs J. M., liudytojai policijos pareigūnas K., kuris apžiūrėjo įvykio vietą, bei S. K. neabejotinai tvirtino, kad įvykio vietoje nebuvo jokio asmens su šviesą atspindinčiu drabužiu, o V. P., K. ir S. K. parodė, kad būtent R. J. nevilkėjo jokio šviesą atspindinčio drabužio. Apeliantas pažymi, kad apie kombinezoną buvo prabilta tik tada, kai į bylos tyrimą įsijungė J. J. gynėjas.Apeliantui nesuprantama, kokiu tikslu nuosprendyje yra atkartota panaikinto Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžio išvada, kur teigiama, kad automobilio „Audi A4“ vairuotojas važiavo arčiau dešiniojo krašto, o ne pravažinėtomis provėžomis, kur automobilio sukibimas su kelio danga yra sąlyginai geresnis ir automobilis kelyje būna stabilesnis. Skundžiamame nuosprendyje Varėnos rajono apylinkės teismas taip pat vėl rėmėsi specialisto Irmanto Gransko duotos išvados 8-9 punktais, kuriuose buvo nurodyta, kad eismo įvykio kilimo pagrindinė sąlyga buvo S. S. veiksmai. Tačiau, kai teismo posėdyje specialisto buvo klausiama, kaip jis vertina J. J. veiksmus, kai nebuvo pastatytas avarinis ženklas 50 m iki kliūties, specialistas atsakė, kad tai ne jo, o teismo kompetencija. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendžiu yra įtvirtinta, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad nebuvo pastatytas avarinis ženklas prieš 50 m iki kliūties, traktoriaus vilkta priekaba nebuvo paženklinta pagal KET reikalavimus.Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – biuras) atsikirtimuose į apeliacinius skundus nurodo, jog byloje pareikštų apeliacinių skundų tenkinimas ar atmetimas negali turėti įtakos biuro teisėms ir pareigoms, nes civiliniai ieškovai savo reikalavimus reiškia kaltinamajam, be to, civiliniai ieškovai nebeturi subjektinės teisės reikšti reikalavimus biurui, kadangi yra praleidę naikinamąjį 4 metų terminą pareikšti pretenzijas biurui. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis S. S., nukentėjusiųjų S. S. ir A. L. atstovas advokatas Juozas Šarka ir prokuroras Vytautas Turauskis pareikštus apeliacinius skundus palaikė ir prašė tenkinti. Išteisintasis J. J. ir jo gynėjas advokatas Rolandas Tilindis apeliacinius skundus prašė atmesti.Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Kosto Vinersko, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. L. ir nukentėjusiojo S. S. apeliaciniai skundai netenkinami. Skunduose nesutinkama su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu ir dėl to padarytomis nepagrįstomis išvadomis, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinių skundų argumentus ir išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sutinka su apylinkės teismo išvada, jog remiantis byloje surinktais duomenimis, negalima padaryti išvados, jog būtent J. J. veiksmai buvo būtina ir pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui ir pasekmėms. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje net ir atlikus dalinį įrodymų tyrimą bei paskyrus eismo įvykio ekspertizę, siekiant išsiaiškinti eismo įvykio kilimo priežastis, abejonių dėl to, kad būtent J. J. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtina sąlyga kilti šiam įvykiui, nepavyko pašalinti.Teisėjų kolegija pažymi, jog apylinkės teismas nuosprendžio motyvuose aptarė ir analizavo būtent šioje byloje pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, jų turinį, tame tarpe ir išteisintojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, tačiau išdėstydamas įrodymus, aprašydamas asmenų parodymus nuosprendyje pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nes išteisintojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus išdėstė ne atskleisdamas jų ypatumus šioje byloje, o tiesiog perkeldamas juos iš 2013 m. birželio 12 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo buvo sprendžiamas ne J. J., o S. S. atsakomybės dėl šio eismo įvykio klausimas. Šis pažeidimas, aukštesniojo teismo vertinimu, nesutrukdė teismui priimti teisingų išvadų dėl J. J. išteisinimo, todėl jis ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme, iš naujo aprašant pirmosios instancijos teisme apklaustų asmenų parodymus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat remiasi asmenų, apklaustų ankstesniame apeliaciniame procese, duotais parodymais. J. J. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad išvažiavo su tvarkingu traktoriumi, priekabos gale pats pritvirtino avarinį ženklą. Kol pakrovė šieno, oras buvo geras, važiuojant pradėjo snigti. Prie (duomenys neskelbtini) kaimo užkaito traktoriaus variklis, todėl jis sustojo pačiame kelkraštyje ir paskambino sūnui R.. Pats išvažiavo vandens, o sūnui liepė pastatyti ženklą. Jau būnant namuose, praėjus 5-8 min. po to kai išvažiavo, marti pasakė, kad įvyko avarija. Grįžęs į įvykio vietą, matė susidūrusius automobilius, avarinio ženklo ant priekabos jau nerado, jis buvo nutrauktas ir nuneštas į priekį. Prieš įvykį šis ženklas buvo tvirtai pritvirtintas kairėje priekabos pusėje, matėsi gerai. Dėl intensyvaus eismo sūnus nespėjo pastatyti ženklo. R. J. drabužiai buvo su atšvaitais. Traktorius buvo tvarkingas, o tai, kad neatlikta techninė apžiūra, buvo neapsižiūrėta.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje (2016 m. spalio 24 d.) J. J. iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes. Taip pat paaiškino, kad prieš atvažiuojant policijai, ir P., ir jis pats matė, kad du vaikinai atbėgo ir avarinio sustojimo ženklą nuėmę nuo priekabos nunešė į priekį, į (duomenys neskelbtini) pusę. Ženklas buvo trikampio formos, prie priekabos buvo pritvirtintas stipriai. Nežino, koks tikslas buvo ženklą padėti atgal ant priekabos, nes dar prieš S. fotografavimą tas ženklas buvo nuneštas (duomenys neskelbtini) pusės link. Sūnų dėl saugumo paliko prie traktoriaus, nes jis dėvėjo oranžinės spalvos kelnes su atšvaitais. Anksčiau nesakė, kad sūnus vilkėjo šviesą atspindinčią aprangą, nes to niekas neklausė.Nukentėjusysis S. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2012 m. vasario 21 d. pavakare važiavo iš Vilniaus į namus. Važiavo 70-80 km per val. greičiu. Pradėjo snigti. Privažiavus (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad iš priekio atvažiuoja transporto priemonė, todėl perjungė artimas šviesas ir sumažino greitį iki 50 km per valandą. Staiga prieš akis pamatė kažkokią didelę kliūtį. Bandant stabdyti, automobilis slidžiame kelyje pradėjo slysti, iškilo grėsmė pavažiuoti po šia kliūtimi. Yra tikras, kad iš dviejų blogybių pasirinko mažesnę, bandydamas kliūtį apvažiuoti iš kairės pusės, tačiau per mažai pasuko į kairę, todėl dešiniu kampu trenkėsi į kliūties kairį kampą. Dėl smūgio buvo išmestas į priešpriešinę eismo juostą ir iš priekio atvažiuojantis automobilis įsirėžė į jo automobilio galinę dalį, sužalojo žmones. Po smūgio išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo įvykio vietą, tačiau jokių asmenų prie traktoriaus su priekaba nebuvo. Vaikščiojo tik jis su P. ir brolis (V. S.), kuris nunešė avarinį ženklą Vilniaus link. Jis pasidarė transporto priemonių nuotraukas ir laukė pareigūnų. Nepastebėjo, kad kas nors iš traktorių vairuojančių žmonių turėtų šviesą atspindinčias priemones, nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų apie galimą kliūtį. Kadangi nebuvo įspėjamųjų ženklų, kliūtį pamatyti iš anksto buvo neįmanoma – buvo sutemę, krito smulkus sniegas, priekaba buvo apsnigta, ją išskirti važiuojamojoje dalyje buvo sudėtinga, todėl mano, kad viskas baigėsi laimingai, nes nebuvo žuvusių keleivių. Jo vairavimo praktikoje nuo 1964 m. toks įvykis pirmas. „Audi A4“ įsigijo 2009 m. Per metus nuvažiuodavo 20-30 tūkstančių kilometrų. KET nedraudžia važiuoti su skirtingomis padangomis, pretenzijų dėl to techninės apžiūros metu taip pat nesulaukė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje (2016 m. spalio 24 d.) nukentėjusysis S. S. paaiškino, kad baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kur buvo kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir išteisintas, pateikė nuotraukas. Iš šių nuotraukų matyti, kad jokio ženklo nėra. Jis fotografavo pirmas, policija dar nebuvo atvažiavusi. Iš karto, kai atsigavo po šoko, iš mašinos pasiėmė fotoaparatą ir net negalvodamas, kokiu tikslu, nusifotografavo situaciją. Tuo metu snigo stiprokai. Jis buvo kai policija fotografavo, tačiau, kaip tas ženklas atsirado ant priekabos, nežino. Kai jis fotografavo, to ženklo nebuvo, o kai policija atvažiavusi fotografavo, tai kažkas panašaus į tą ženklą buvo.Nukentėjusysis V. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad tą vakarą grįžo iš Alytaus į Vilnių, apie 18 val. privažiavus įvykio vietą pradėjo temti, oro sąlygos buvo blogos – kelio danga slidi, provėžos, ledas. Važiavo apie 70 km/h greičiu. Pravažiavus (duomenys neskelbtini) neprivažiavus (duomenys neskelbtini) pastebėjo priešingoje eismo juostoje šalikelėje sustojusią transporto priemonę, matė tik šešėlį. Kai iš priekio nuo Vilniaus atvažiuojanti transporto priemonė ją apšvietė, suprato, kad tai traktorius. Ši transporto priemonė apvažiavo traktorių ir nuvažiavo toliau. Po to pamatė iš priekio atvažiuojančią kitą transporto priemonę, šiai priartėjus, jis suko dešiniau, tačiau paskutiniu momentu pastebėjo, kad „Audi“ važiuoja savo provėžomis ir nesistengia išvengti susidūrimo. Tuo momentu pajuto smūgį. „Audi“ automobilis dešiniąja puse trenkėsi į traktoriaus priekabos galo kairę pusę, po smūgio visu kėbulu pasisuko į nukentėjusiojo automobilio priekį ir išslydęs į priešpriešinę eismo juostą, atsitrenkė šonu į jo automobilio priekinę dalį. „Audi“ nuvažiavo į kelkraštį, jo automobilis apsisuko priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę. Susidūrimas įvyko tuo momentu, kai jis savo automobiliu prasilenkinėjo su transporto priemone stovinčia kelkraštyje. Nukentėjusysis išlipo iš automobilio, ieškojo liemenių, avarinių ženklų, bandė įjungti avarinę signalizaciją, bet ji neveikė. Nuo (duomenys neskelbtini) tuo metu atvažiavo dar vienas automobilis, kuris irgi slydo ir trenkėsi į jo automobilį. Šalia sustojo pravažiuojantys automobiliai, žmonės atvyko į pagalbą. Tada pamatė traktorių ir išeinantį R. J., kurį pažįsta. Šis sakė, kad nerado avarinio ženklo. Nukentėjusysis matė, kad kažkas nuo šieno nuėmė ženklą ir pastatė jį prieš automobilį, bet jis neatliko savo paskirties dėl pūgos – buvo aplipęs sniegu. Paskui atvažiavo greitoji pagalba ir policija. Priekaba užėmė maždaug pusę važiavimo juostos, traktorius buvo patrauktas maksimaliai link nuvalyto kelkraščio. Traktoriaus priekaboje buvo apsnigtas šienas, už 30 m traktoriaus nesimatė, sustabdyti galimybės „Audi“ neturėjo. Kuo buvo apsirengęs R. J., neprisimena, tačiau jo drabužiai buvo švarūs, tamsios spalvos, šviesą atspindinčios liemenės nebuvo užsidėjęs, ar buvo šviesą atspindinčių juostų ant drabužių, neprisimena. Jis (R. J.) rankose tuo metu jokio avarinio ženklo neturėjo. Ženklas nuo priekabos buvo apsnigtas, bet jį apšvietus, matėsi kontūrai. Matė, kad ženklą atrišo, nuvalė sniegą ir nusinešė.Nukentėjusysis V. S., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, parodė, kad 2012 m. vasario 21 d. važiavo iš (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo brolis S. S., jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Kelias buvo slidus, snigo, buvo prastas matomumas. Pravažiavus (duomenys neskelbtini) snigo, nieko nesimatė. Važiavo apie 70 km per valandą greičiu. Iš priekio pasirodė mašina, brolis perjungė trumpąsias šviesas ir priešais staiga pamatė apsnigtą šieno kūgį. Brolis stengėsi išvengti susidūrimo su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu, bet jau buvo per vėlu ir dešiniu kampu atsitrenkė į stovinčią priekabą. Ant kelio ir priekabos nebuvo jokio ženklo, matėsi tik baltas kūgis priekyje. Kai išlipo, tikrino, tačiau nieko nebuvo. Brolis po įvykio pastatė avarinį ženklą priekyje, o jis paėmė avarinį ženklą ir su P. nunešė į Vilniaus pusę, 40 m į priekį. P. paėmė ženklą iš savo mašinos ir nešė pastatyti į (duomenys neskelbtini) pusę, pastatė gana tolokai. Iki atvykstant policijos pareigūnams, jokio žmogaus su šviesą atspindinčiomis liemenėmis nematė, jie taip pat neužsidėjo liemenių.Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. L., apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje, parodė, kad 2012 m. vasario 21 d., tarp 18-19 val., važiavo iš (duomenys neskelbtini) vykusių giminaičio laidotuvių. Automobilį „Audi“ vairavo tėtis. Greta vairuotojo sėdėjo dėdė V. S., ji sėdėjo už vairuotojo, šalia sėdėjo D. S.. Visi buvo prisisegę saugos diržus. Buvo sutemę, snigo, kelias buvo padengtas šlapio sniego sluoksniu. Jautėsi įtampa, visi žiūrėjo į kelią, tarpusavyje nekalbėjo. Ji žiūrėjo į kelią per tarpą tarp vairuotojo ir keleivio. Staiga iš tamsos pasirodė kažkas didelio, lyg siena, kūgis ant kelio, pasigirdo garsas, suprato, kad kažkur atsitrenkė. Buvo praradusi sąmonę, ją ištiko šokas. Paskui jai pasakė, kad tai buvo traktorius su šiaudų prikrauta priekaba. Ant kelio tikrai nesimatė nei žmogaus, nei ženklo. Ieškinį palaiko pilnai.Liudytojas R. J., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2012 m. vasario 21 d. tėtis J. J. vežė šieną, liudytojas važiavo jam iš paskos, traktorius 500 m už (duomenys neskelbtini) sustojo. Jis aplenkė traktorių, sustojo, paklausė tėvo, kas atsitiko. Šis sakė, kad užkaito vanduo. Tėvui liepė greičiau važiuoti į namus, nes reikėjo gelbėti variklį, o pats liko ir ketino padėti avarinį ženklą. Vienoje kelio pusėje buvo daug sniego, ten praeiti negalėjo, todėl turėjo eiti pro kitą traktoriaus pusę. Praleido kelis traktorių lenkiančius automobilius. Kai buvo prie traktoriaus vidurio, matė, kad važiavo dar viena mašina, kuri atsitrenkė į priekabą. Avarinio ženklo nespėjo padėti, nes vos pats pabėgo nuo tos mašinos. Skambino žmonai, kad greičiau atvažiuotų tėvas, nes įvyko avarija. Iš kur paėmė avarinį ženklą, neatsimena. Priekaboje vežė šieno rulonus. Priekabos gale tikrai buvo pritvirtintas trikampis avarinis ženklas, kurį po įvykio kažkas nupjovė. P. sakė, kad trikampį avarinį ženklą padėjo į priekį. Techninės apžiūros nebuvo, tačiau draudimas buvo. Traktoriuje visos šviesos degė, bet nuo smūgio nukrito galiniai stikliukai. Rūbai, kuriais tada buvo apsirengęs, turėjo šviesą atspindinčias oranžines detales. Šviesą atspindinčios liemenės įvykio metu niekas nevilkėjo.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje (2016 m. spalio 24 d.) liudytojas R. J. paaiškino, kad ant priekabos kabėjo trikampis ženklas. Nežino, kas užkabino tą ženklą, bet buvo tokia kalba, kad tėtis. Kai važiavo iš paskos, matė tą ženklą. Atsižvelgiant į tai, kad matomumas buvo labai prastas, tai vieną trikampį nuėmė nuo priekabos ir padėjo priekyje link Vilniaus pusės. Kas tą trikampį tiksliai padėjo, negali pasakyti, nes buvo daug žmonių ir tai padaryti galėjo bet kas. Nežino, kas tą trikampį vėl atgal pakabino ant priekabos, nes buvo ant priekabos ir raiščiai ir buvo akivaizdu, kad kažkas jį nupjovė. Jis dirba (duomenys neskelbtini) budėtoju. Apklausų metu nenurodė, kad dėvėjo šviesą atspindinčius rūbus, nes niekas to neklausė. Pareigūnai klausė, ar buvo užsidėjęs liemenę, jis pasakė, kad liemenės nedėvėjo. Neatsimena, iš kur paėmė trikampį ženklą – arba iš traktoriaus, arba iš VW Golf.Liudytojas A. K., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad eismo įvykio aplinkybių neatsimena ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. R. J. pažįsta seniai, žino, kad J. J. yra jo tėvas. Kaip įvykio metu buvo apsirengęs R. J., neprisimena.Liudytojas G. R., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, parodė, kad budėtojas pranešė apie autoįvykį su sužalotais žmonėmis. Nuvykus vietoje buvo keli lengvieji automobiliai ir traktorius su priekaba šienui vežti. Jis vyko keliu (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pusę. Kiti automobiliai kaip stovėjo, neprisimena. Įvykio vietos apžiūros protokolą surašė jis, fotografijas darė jis. Autoįvykio priežasčių neprisimena. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas G. U., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, parodė, kad priekabą iš jo 2012 m. vasario 21 d. ryte ėmė R. J.. Priekaba traktorinė, ilga, plati, SP-60, platforma, skirta rulonams ir ryšuliams vežti. Kabinasi prie traktoriaus. Jokios elektros instaliacijos joje nėra ir nebuvo. Nežino, ar ji atitinka techninius reikalavimus, važinėja po laukus. Po rėmu avarinio trikampio ženklo nebuvo, bet jį galima buvo užkabinti. Techninės apžiūros priekabai nereikia, ji be numerio, neregistruota. Kaip buvo apsirengęs R. J., neprisimena.Liudytojas J. M., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, parodė, kad važiavo į (duomenys neskelbtini) žiemos metu, buvo tamsu, aplink miškas, buvo blogas oras. Pabudo nuo smūgio. Mašina apsisuko atgal į (duomenys neskelbtini) pusę, kai atsitrenkė ir sustojo pakelėje. Kitoje pusėje stovėjo traktorius su šieno prikrauta priekaba. Žmonių, apsirengusių drabužiais su šviesą atspindinčiomis detalėmis, nematė. Liudytojas S. K., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, parodė, kad datos neatsimena, atvažiavo kaimynas iš kito kaimo šieno. Priekaba buvo kaip tralas, be bortų. Rulonai buvo 1,20 m aukščio. Tai buvo sausas šienas, neįvyniotas. Kai sukrovė šieną, kažkas priekabos gale buvo, ar ženklas, ar žibintai, neprisimena. Jis su savo traktoriumi padėjo jiems išvažiuoti, patraukė juos ant asfalto, nes buvo sniego, o jo traktorius yra vientiltis. Snigo, bet matomumas buvo dar geras. Matė, kad traktorius puikiai matėsi kelyje, kai jie pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini) ir juos aplenkinėjo kitos mašinos. Ar R. J. buvo su kostiumu, atspindinčiu šviesą, neatsimena. Liudytojas S. Ž., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, parodė, kad apie avariją sužinojo gal po dvejų metų. J. traktorių teko remontuoti. Įdėjo durų ir galinį kabinos stiklą, nedegė galiniai traktoriaus žibintai, todėl juos sutvarkė. Tai buvo gal prieš trejus metus. Traktorių parvarė jo sūnus nupirkęs iš J..Liudytojas A. Ž., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, parodė, kad traktorių pirko 5 mėnesiai po avarijos, vasario vidury. Apie avariją iš pradžių nieko nežinojo. Nesimatė jokių požymių, kad buvo avarija. Pirko traktorių 2013 m. vasario mėnesį, jau gerokai po avarijos. Apžiūrėjo savaitę prieš pirkimą. Galiniai gabaritai buvo susidėvėję, dešinės pusės gabaritų stiklas buvo sudaužytas. Nebuvo laiduose kontakto, jie buvo surūdiję. Techninės apžiūros dokumentai buvo, bet balandį jau reikėjo praeiti iš naujo. Ekspertas Irmantas Granskas pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad ekspertizę atliko pagal pateiktą medžiagą. Jis nepateikė išvados, kad galima tokią priekabą eksploatuoti. Techniniu požiūriu KET nenumato, kad tamsiu paros metu draudžiama važiuoti transporto priemonei, jei gale yra pritvirtintas avarinis ženklas, šviesą atspindintis elementas gerina matomumą. Medžiagoje nurodyta, kad vairuotojas sustojo priverstinai. To negalima laikyti pastatymu šalikelėje, tai sustojimas dėl techninės būklės, kai toliau važiuoti pavojinga. Vairuotojo elgesys tokiu atveju turėjo būti pagal KET reikalavimus, tačiau, ar jis galėjo tai padaryti, sprendžiama teisminio nagrinėjimo metu. Galima eksperimento būdu nustatyti, kiek reikėjo konkrečiam asmeniui atlikti konkrečius veiksmus. Ekspertai apie tai, kad vairuotojai privalo būtinai pastatyti avarinį ženklą, jau 10 metų nerašo ir nemini KET punktų. Ar pakako laiko pastatyti avarinį ženklą, yra įrodinėjimo, vertinimo dalykas. Ant vienos ašies padangos turi būti vienodų matmenų. Ar padangų pločio skirtumai turėjo įtakos įvykiui, negali atsakyti. Nebuvo duomenų, kad automobilis „Audi“ neatitiko techninių reikalavimų.Vertindama skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą teisėjų kolegija pažymi, kad pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nagrinėjant bylas, susijusias su kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimais, būtina tiksliai nustatyti eismo įvykio mechanizmą, kitas aplinkybes, taip pat kokie KET pažeidimai buvo padaryti, kurie eismo dalyviai pažeidė taisykles ir kuris pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas apima du aspektus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykles ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reiškia atsakymą į klausimą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina sąlyga padariniams kilti, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas – tai konstatavimas, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157-895/2016. Eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje, laikantis kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs.J. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, dalyvaudamas viešajame eisme, vairavo techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, t. y. vairavo traktorių su priekaba, kuriems nebuvo atlikta ir galiojanti privalomoji techninė apžiūra, traktoriaus vilkta priekaba nebuvo paženklinta kaip to reikalauja KET, kelyje jis nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui, sningant, esant apsnigtai ir slidžiai kelio dangai, esant blogam matomumui, priverstinai sustojęs neapšviestame kelio ruože tamsiuoju paros metu ne gyvenvietėje, neįjungė traktoriaus avarinės šviesos signalizacijos, o ant priekabos nesant įrengtos avarinės šviesos signalizacijos, nepastatė avarinio sustojimo ženklo ne arčiau kaip 50 metrų atstumu nuo sustojusios transporto priemonės, tuo sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams ir sudarė kliūtį jų eismui, kliūties ir pavojaus nepašalino, o negalėdamas to padaryti nepažymėjo kliūties ir visais įmanomais būdais neįspėjo apie kliūtį ir pavojų kitų eismo dalyvių, dėl to įvyko eismo įvykis.Byloje neginčytinai nustatyta, jog eismo įvykis įvyko S. S. vairuojamam automobiliui atsitrenkus į priverstinai kelyje tamsiu paros metu, esant blogoms oro sąlygoms ir matomumui, sustojusio traktoriaus, kurį vairavo J. J., priekabą, todėl nagrinėjamu atveju svarbiausios yra būtent tos taisyklės, būtent tie kelių eismo taisyklių reikalavimai, kurie nustato transporto priemonės valdytojo pareigas ir veiksmus situacijose, kai transporto priemonė priverstinai sustabdoma kelyje. Aplinkybės, kad traktorius nebuvo techniškai tvarkingas, nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu (KET 15 p., 238 p.), akivaizdu pačios savaime nagrinėjamu atveju tiesiogiai priežastiniu ryšiu nesusijusios su eismo įvykio kilimu. Pažymėtina, jog net ir esant techniškai tvarkingai transporto priemonei, apdraustai civilinės atsakomybės draudimu, kelyje gali iškilti vairių nenumatytų situacijų, dėl ko transporto priemonė būtų priversta sustoti kelyje. Todėl šiuo atveju svarbu tai, ar buvo pažeisti kelių eismo taisyklių reikalavimai, nustatantys eismo dalyvių, transporto priemonių valdytojų pareigas tokioje situacijoje. KET 11 punktas, kurio pažeidimu J. J. buvo kaltinamas, įpareigojo, sudarius kelyje kliūtį ją pašalinti, o nesant galimybės, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius. KET 28 punktas įpareigoja vairuotojus visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog saugiai pašalinti traktorių nuo kelio tuoj pat nebuvo jokios objektyvios galimybės, todėl traktorius su priekaba buvo pastatytas kiek įmanoma arčiau dešiniojo kelio krašto. Iš posėdyje apklaustų asmenų parodymų matyti, kad priemonių pašalinti traktorių imtasi nedelsiant. J. J. iš karto išvyko į namus, kurie buvo vos už kelių kilometrų, imtis priemonių kuo greičiau pašalinti traktorių nuo kelio, o sūnus R. J. liko prie traktoriaus ir ketino pastatyti avarinio sustojimo ženklą, tačiau nesuspėjo. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pagrindo teigti, kad J. J. elgėsi neapdairiai, nerūpestingai ir nesiėmė priemonių vykdyti minėtų reikalavimų. KET 104 punktas įpareigojo sustojus neapšviestame kelio ruože tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, įjungti motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos ir priekabos avarinę šviesos signalizaciją. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, transporto priemonė turi būti pastatyta už kelio ribų. Jeigu to negalima padaryti, vietą būtina pažymėti taip, kaip numatyta šių taisyklių 98 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju priekaba buvo platesnė nei traktorius ir traktoriaus matomumą iš galo užstojo, o eismo įvykis įvyko būtent į priekabą atsitrenkus transporto priemonei, važiavusiai iš galo, svarbu yra tai, ar buvo vykdomi KET 98 punkto ir KET 4 priedo 13 punkto reikalavimai. Nagrinėjamo eismo įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 97 punkte buvo numatyta, jog, priverstinai sustojus, kur sustoti (stovėti) draudžiama; sustojus neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui; važiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, jeigu nedega bent viena galinė gabaritinė šviesa ir kitais atvejais privalo būti įjungta avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, t. y. turi būti imamasi priemonių kitus eismo dalyvius įspėti apie kliūtį. Kelių eismo taisyklių 98 punktas numatė, jog tuo atveju, jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos, keturratį motociklą ir lengvąjį keturratį motociklą), traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo pastatyti avarinio sustojimo ženklą: gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog J. J. valdyta transporto priemonė buvo priverstinai sustojusi tamsiu paros metu, esant blogam orui ir matomumui ne gyvenvietėje, todėl J. J. neabejotinai turėjo pareigą laikytis šio reikalavimo ir pastatyti avarinio sustojimo ženklą ne mažesniu kaip 50 metrų atstumu nuo sustojusios transporto priemonės, tačiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, tai nebuvo padaryta. Ši aplinkybė nustatyta išsamiai ištyrus ir visapusiškai įvertinus tiek paties išteisintojo, tiek ir nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, kitus bylos duomenis ir abejonių nekelia. KET 4 priedo 13 punktas numatė, kad priekyje arba gale už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m išsikišantys arba bent kiek į šoną išsikišantys tolimiausi krovinio arba platesnių kaip 2,6 m transporto priemonių kraštiniai taškai turi būti pažymėti skiriamaisiais ženklais – 400 mm ilgio kraštinės kvadratais su pakaitomis einančiomis šviesą atspindinčiomis įstrižomis baltomis ir raudonomis 50 mm pločio juostomis. Šie ženklai ant transporto priemonės turi būti pritvirtinti ne žemiau kaip 0,4 m ir ne aukščiau kaip 1,6 m nuo žemės paviršiaus. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nurodytose transporto priemonės vietose turi degti žibintai – balti iš priekio, oranžiniai – iš šonų ir raudoni – iš galo. Nagrinėjamu atveju byloje ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad nei krovinys, nei priekaba nebuvo tinkami pažymėti, kaip numatė KET 4 priedo 13 punktas. Tad nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, jog J. J. nevykdė KET 98 punkte ir KET 4 priedo 13 punkte numatytų reikalavimų. Tačiau šių pažeidimų konstatavimas savaime nepatvirtina buvus priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Šiuo atveju eismo įvykis kilo susidūrus dviems transporto priemonėms, todėl tokiu atveju visada būtina vertinti ir kitos transporto priemonės vairuotojo veiksmus – ar jis nepažeidė kelių eismo taisyklių ir pan., jei pažeidė, kokią įtaką turėjo vieno ar kito vairuotojo padaryti pažeidimai eismo įvykio kilimui. „Audi A4“ vairuotojas nagrinėjamoje situacijoje privalėjo laikytis KET 9, 133, 134 reikalavimų. KET 9 punktas įpareigojo imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. KET 133 straipsnis numatė pareigą pasirinkti važiavimo greitį atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Be to, šis punktas numatė, jog vairuotojas turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 134 punktas numatė, jog jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Taigi šiuo atveju S. S. veiksmus, pareigas reguliavo, nustatė KET 134, 133 punktai, kurie pareigą pasirinkti greitį ir imtis tam tikrų veiksmų siejo būtent su kliūties kelyje matomumu. S. S. veiksmai ir jo pareigos kelyje siejosi su tuo, ar kliūtis buvo matoma, ar ją buvo galima laiku pastebėti. Pareiga priverstinai sustojusios transporto priemonės valdytojui imtis priemonių pažymėti kliūtį būtent ir siejama su tuo, kad kiti eismo dalyviai galėtų laiku pastebėti kliūtį ir sumažinti greitį ar imtis kitų priemonių saugiai ją apvažiuoti, sustoti ar aplenkti. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokią įtaką S. S. galimybei objektyviai laiku pamatyti kliūtį turėjo tai, kad nebuvo pastatytas avarinis ženklas, o taip pat ir tai, kad priekaba nebuvo paženklinta kaip to reikalauja KET 4 priedo 13 punktas. Kaip jau minėta sprendžiant dėl priežastinio ryšio, būtina nustatyti, jog vienas ar kitas pažeidimas buvo būtina, neišvengiama sąlyga kilti eismo įvykiui. Jei tinkamai nepažymėta kliūtis galėjo būti objektyviai pastebima kitai transporto priemonei, besilaikančiai visų kelių eismo taisyklių reikalavimų, tokiu atstumu, kad ši transporto priemonė techniškai galėtų išvengti susidūrimo, tinkamas kliūties nepažymėjimas nebūtų tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Nagrinėjamu atveju tik nustačius, kad pagal buvusias oro sąlygas S. S., laikydamasi kelių eismo taisyklių reikalavimų pasirinkti saugų greitį ir vykdydamas kitus KET reikalavimus, objektyviai negalėjo laiku pastebėti kliūties ne dėl savo neatidumo ar kitų priežasčių, o būtent dėl to, kad priekaba nebuvo tinkamai paženklinta ir kliūtis nepažymėta kaip numatyta KET 98 punkte, ir todėl imtis veiksmų išvengti susidūrimo, būtų galima konstatuoti buvus tiesioginį priežastinį ryšį tarp J. J. padarytų KET pažeidimų ir įvykusio įvykio. Tačiau nagrinėjamu atveju, net ir atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, paskyrus pakartotinę eismo įvykio ekspertizę, šių aplinkybių nustatyti nepavyko. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kokiu atstumu pagal buvusias oro sąlygas eismo įvykyje buvusią apsnigtą šienu pakrautą priekabą objektyviai buvo galima pastebėti iš galo kitą transporto priemonę vairuojančiam asmeniui, tačiau šios aplinkybės byloje nepavyko nustatyti. Nukentėjusiojo S. S. parodymai dėl šios aplinkybės nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu nagrinėjant bylą, kurioje S. S. buvo kaltinamas dėl šio eismo įvykio, jis nurodė, jog tikslaus atstumo, kada pamatė kliūtį, pasakyti negali, nes viskas įvyko greitai (1 t., b. l. 130,135), teisme nurodė, kad atstumas iki kliūties buvo labai mažas, kita vertus teigė, kad kliūtį pastebėjo 20 metrų atstumu (1 t., b. l. 143). Tačiau šiuos parodymus galinčių patvirtinti duomenų nėra. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu S. S. nurodė, kad kliūtį pastebėjo staiga (t 2, b. l. 7), taip pat nurodė ir apklausiamas teisme (4 t., b. l.61). Tai, kad viskas įvyko staiga, nurodė ir kartu su S. S. važiavęs V. S., D. S. bei A. L.. Visa tai leidžia pagrįstai teigti, kad kliūtį S. S. buvusioje situacijoje iš tiesų pastebėjo labai nedideliu atstumu iki jos ir neturėjo galimybės techniškai išvengti susidūrimo, tačiau savaime tai nepatvirtina buvus priežastinį ryšį tarp J. J. padarytų pažeidimų ir eismo įvykio kilimo. Tai, kad kartu važiavę liudytojai kliūtį taip pat pastebėjo staiga arba jos visai nepastebėjo nelaikytini patikimais duomenimis, leidžiančiais tvirtini, kad kliūtis negalėjo būti pastebėta anksčiau, didesniu atstumu, nes kiti su S. S. važiavę asmenys transporto priemonės nevairavo, jiems nebuvo kilusi pareiga stebėti situaciją kelyje, transporto priemonės nevaldė ir jiems nekeliami tokie atidumo reikalavimai kaip transporto priemonės valdytojui. Sprendžiant apie eismo įvykio priežastis nagrinėjamu atveju svarbu tai, kokiu atstumu objektyviai buvo matoma minėta kliūtis (priekaba), o ne kokiu atstumu ją pagal savo subjektyvias savybes pastebėjo nukentėjusysis S. S.. Tai, kad S. S. ją pastebėjo labai mažu atstumu, nepatvirtina, jog priekaba objektyviai tik tokiu atstumu ir buvo matoma bei pastebima. Būtent objektyvios galimybės pastebėti kliūtį, transporto priemonę, net ir nepaženklintą pagal kelių eismo taisyklių reikalavimą, svarba sprendžiant dėl priežastinio ryšio išryškėja ir teismų formuojamoje praktikoje (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-124/2013). Nagrinėjamoje byloje kitų jokių duomenų, kokiu atstumu objektyviai galėjo būti matoma priekaba iš galo esant blogoms oro sąlygoms, nėra. Byloje liudytojų, kurie taip pat būtų važiavę iš traktoriaus priekabos galo ir būtų galėję suteikti duomenų apie jos matomumą, byloje nenustatyta. Iš byloje esančių fotonuotraukų patikimų išvadų apie priekabos pastebimumą ir atstumą, iš kurio ją buvo galima objektyviai pastebėti, pagrįstų, patikimų išvadų padaryti taip pat nėra galimybės. Byloje buvo atliktas eksperimentas nustatyti, kokiu atstumu matomas drabužius su šviesą atspindinčiais elementais dėvintis R. J. (3 t., b. l. 97-105), tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog šio eksperimento būdu gauti duomenys negali būti pagrindu imti priekabos matomumo atskaitos tašką, nes teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra patikimų duomenų, kad R. J. įvykio metu šiuos drabužius dėvėjo. Tokių duomenų nagrinėjant bylą, kurioje buvo kaltinamas S. S., nei R. J. nei kiti asmenys, nenurodė. Be to, ir šios bylos nagrinėjimo metu kiti asmenys taip pat nenurodė, kad būtų matę, ką nors su šviesą atspindinčiais drabužiais. Tad aplinkybė, kad R. J. dėvėjo oranžinės spalvos darbinius rūbus su šviesą atspindinčiais elementais, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino kaip reikšmingos sprendžiant dėl priežastinio ryšio, nes nustatė, kad objektyviai R. J. transporto priemonėms, važiuojančioms iš traktoriaus galo, nebuvo matomas, kadangi jis buvo tarp traktoriaus ir priekabos, kuri yra platesnė už traktorių. Nors skunduose keliamas klausimas dėl faktinės aplinkybės, buvo ar nebuvo prie priekabos pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog ši aplinkybė svarbi tiek, kiek ji gali duoti informacijos apie priekabos objektyvų matomumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje R. J., J. J., V. P. parodymais, o taip pat ir daikto apžiūros protokolu (1 t., b. l. 30) nustatyta, jog šis ženklas buvo pritvirtintas prie priekabos iki įvykio. Pažymėtina, jog V. P. nuosekliai tvirtino, jog jis matė kaip avarinio sustojimo ženklas po įvykio buvo nukabintas nuo priekabos ir, nuvalius nuo jo sniegą, nuneštas pažymėti kliūtį. Tai patvirtina ir paties ženklo apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad ženklas sulaužytas ir jame yra šieno likučių. Vis dėl to, tai nepatvirtina, kad iki įvykio pati priekaba buvo tinkamai pažymėta ar buvo įvykdyti KET 98 punkto reikalavimai. Kaip jau minėta, ši aplinkybė reikšminga tiek, kiek ji gali suteikti informacijos apie priekabos matomumą eismo įvykio kilimo sąlygomis. Byloje nustatyta, jog buvo tamsus paros metas, snigo, tiek priekaba su šienu, tiek ir ženklas, kaip nurodė V. P., buvo apsnigti. Tai rodo, jog šis ženklas akivaizdu pilnai neatliko savo funkcijos, tačiau tai savaime nepatvirtina, jog priekaba su šienu negalėjo būti objektyviai laiku pastebėta tokiu atstumu, kad iš galo atvažiuojančioms transporto priemonėms techniškai būtų galimybė išvengti susidūrimo. Patikimų duomenų apie šio ženklo objektyvų matomumą eismo įvykio metu buvusiomis meteorologinėmis sąlygomis, surinkti nepavyko. Byloje nenustatyti ir neapklausti kiti asmenys, išskyrus S. S. bei kartu su juo važiavusius asmenis, kurie būtų važiavę traktoriaus priekabai iš galo iki įvykio ar po įvykio ir būtų galėję suteikti tokios informacijos. Nuo eismo įvykio praėję jau labai daug laiko, todėl dar kartą apklausti tuos pačius asmenis dėl šių aplinkybių netikslinga, nes jie nebus tikslūs ir patikimi. Atlikti eksperimentą, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat netikslinga, nes atsižvelgiant į eksperimento atlikimo sąlygas, į paros laiką ir meteorologines sąlygas, tai keltų akivaizdžiai nepagrįstą pavojų tiek eksperimento dalyviams, tiek ir eismo saugumui, be to, atsižvelgiant į transporto priemonės ir krovinio pobūdį bei meteorologines sąlygas eismo įvykio metu (snygis, slidi ir dar padengta sniegu kelio danga) praktiškai neįmanoma atkurti maksimaliai panašias eksperimento sąlygas. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog byloje išnaudojus visas galimybes, nepavyko nustatyti ypatingai svarbios aplinkybės, o būtent – kokiu atstumu net ir nepaženklinta pagal KET reikalavimus priverstinai sustojusi transporto priemonė, tinkamai nepaženklinta priekaba buvo objektyviai matoma pagal įvykio metu buvusias oro sąlygas. Nepavyko nustatyti, net ir to, kokiu atstumu šią priekabą pastebėjo S. S.. Šių duomenų svarbą sprendžiant apie technines įvykio kilimo priežastis akcentavo ir specialistai, pateikę ekspertizės, kuri buvo paskirta apeliacinės instancijos teisme, išvadą Nr. 11-2100(17) (5 t., b. l. 108-143). Šiame akte nurodyta, jog tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie priekabos matomumą iš automobilio „Audi 4“ vairuotojo vietos, be to, „Audi A4“ vairuotojas nurodė skirtingus važiavimo greičius prieš įvykį. Ekspertas nurodė, jog dėl šių ir kitų priežasčių negalima nustatyti, ar automobilio „Audi A4“ vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti atsitrenkimo į stovėjusios priekabos galinę dalį. Ekspertas taip pat nurodė, jog nesant duomenų apie priekabos matomumą, negalima nustatyti, ar kitiems eismo dalyviams, tarp jų ir „Audi A4“ vairuotojui, buvo sudaryta sunkiai pastebima kliūtis. Todėl negalima nustatyti, ar tai, kad ne mažesniu nei 50 m iki priekabos atstumu nebuvo pastatytas avarinio sustojimo ženklas techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Dėl visų šių aplinkybių taip pat nėra galimybės nustatyti kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad S. S. neturėjo objektyvios galimybės laiku pastebėti net ir tinkamai nepaženklintą kliūtį, nėra. Pagrindą manyti, kad S. S. galėjo laiku pastebėti kliūtį ir išvengti susidūrimo su ja, sudaro sekančios bylos aplinkybės. Visų pirma tai, kad R. J., atvažiavęs tėvo vairuojamai transporto priemonei iš galo, ją pastebėjo ir apvažiavo. Be to, R. J. nuosekliai dar nagrinėjant bylą, kurioje S. S. dėl šio įvykio buvo išteisintas, nuo pat proceso pradžios teigė, kad eidamas pastatyti avarinį kelio ženklą į priekabos galą praleido kelis automobilius, kurie lenkė traktorių su priekaba. Aplinkybę, kad buvo transporto priemonių, pralenkusių traktorių su priekaba, nurodė ir liudytojas V. P., kurio parodymais teismas neturi pagrindo abejoti. Pirmosios instancijos teisme šis liudytojas parodė, jog priešingos krypties eismo pusėje jis pamatė sustojusią transporto priemonę, kurią apšvietė iš priekio nuo Vilniaus atvažiuojanti transporto priemonė. Ši transporto priemonė apvažiavo traktorių ir nuvažiavo toliau. Nors V. P. anksčiau yra dirbęs su R. J., tačiau, kaip nurodė pirmosios instancijos teisme, jis asmeniškumų su R. J. neturi, šeimomis nebendravo, buvo tik kolegos. Be to, pažymėtina ir tai, kad dėl šio eismo įvykio sužalojimų patyrė ir V. P. giminaičiai, važiavę jo vairuotoje transporto priemonėje. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog V. P. yra suinteresuotas sakyti tiesą byloje ir išsiaiškinti tikrąjį eismo įvykio kaltininką. Be to, jo parodymai apie iš priekio atvažiavusią ir traktorių apvažiavusią transporto priemonę sutapo su R. J. parodymais, kad jau traktoriui sustojus buvo tokių transporto priemonių, kurios sugebėjo pastebėti ir apvažiavo sustojusį traktorių su priekaba. S. S. vairuojamos transporto priemonės susidūrimas su traktoriaus priekaba įvyko netrukus po to, kai liudytojas V. P. matė traktorių pralenkusią vieną transporto priemonę, todėl priekabos matomumo sąlygos tiek traktorių pralenkusiai transporto priemonei, tiek ir S. S. nebuvo iš esmės pasikeitusios. Tai leidžia manyti, jog net ir nebuvus tinkamai paženklintai traktoriaus priekabai, net ir esant nepastatytam 50 m. atstumu avarinio sustojimo ženklui, tamsiu paros metu, esant blogoms oro sąlygoms, ji objektyviai buvo matoma ir, pasirinkus vairavimo greitį, atitinkantį oro sąlygas, bei laikantis kitų atsargumo priemonių, buvo sąlygos šią kliūtį laiku pastebėti ir išvengti susidūrimo. Tuo labiau, jog pagal objektyvius bylos duomenis matyti, kad kelio plotis buvo 10,4 metrų, t. y. po 5,2 metro priešingų krypčių eismo juostoms. Priekaba užėmė 3,1 metrą, todėl tos pačios krypties eismo juostos neužimtas plotas buvo 2,1 metro. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad nebuvo objektyvios galimybės laiku pastebėti ir išvengti susidūrimo su traktoriaus priekaba, kuri nebuvo paženklinta pagal KET 4 priedo 13 punkto reikalavimus ir nebuvo pastatytas avarinio sustojimo ženklas, kaip tai numatyta KET 98 punkte. Apibendrinant, konstatuojama, jog byloje, išnaudojus visas įmanomas galimybes, nepavyko surinkti duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog būtent tai, kad nebuvo tinkamai paženklinta traktoriaus priekaba ir nepastatytas avarinio sustojimo ženklas, objektyviai sukliudė „Audi A4“ vairuotojui S. S. laiku pastebėti šią kliūtį ir išvengti susidūrimo su ja. Nenustačius priežastinio ryšio tarp J. J. padarytų pažeidimų ir kilusio eismo įvykio bei jo pasekmių, t. y. nenustačius požymio, kuris būtinas siekiant asmenį patraukti atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, daroma išvada, kad J. J. dėl šios veikos pagrįstai išteisintas BPK 305 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Apeliacinių skundų argumentai nesuteikia pagrindo priimti priešingą sprendimą ar jį keisti, todėl apeliaciniai skundai atmetami, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Kadangi J. J. išteisintas nenustačius jo veikoje būtinojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymio – priežastinio ryšio, pirmosios instancijos teismas spręsdamas civilinių ieškinių klausimą, pagrįstai vadovavosi šia norma, tinkamai ją aiškino ir taikė ir pagrįstai nukentėjusiųjų civilinius ieškinius paliko nenagrinėtais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl senaties termino taikymo paduodant ieškinį dėl žalos atlyginimo nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Kosto Vinersko, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. L. ir nukentėjusiojo S. S. apeliacinius skundus atmesti.