Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės, D. R. ieškinį atsakovui V. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta, kokių nors prašymų nepateikė.

Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad jis gyveno savivaldybės suteiktame socialiniame būste. Priėmė gyventi ieškovę, nes ji dėl skolų buvo netekusi buto. Santuoką su ieškove sudarė, nes kitais pagrindais ieškovė negalėjo kartu gyventi. Konfliktai tarp jų kildavo išgėrus. Pripažįsta, jog konfliktų metu buvo sudavęs ranka ieškovei, tačiau jie ir toliau gyveno kartu iki jis buvo suimtas. Šiuo metu gyvena nakvynės namuose, dirba pagalbiniu darbininku, moka skolas, susidariusias jam būnant laisvės atėmimo vietoje. Mano, kad ieškovei neturtinės žalos nepadarė.

Atsakovo atstovas prašo ieškinį tenkinti iš dalies. Jo nuomone nėra jokių pagrindų iš atsakovo priteisti neturtinės žalos atlyginimą ieškovei, nes byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės išgyvenimus, fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, kuriuos būtų lėmęs atsakovo elgesys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas prieš ją ne kartą vartojo fizinį smurtą.

Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas girtaudavo, ne kartą prieš ieškovę vartojo fizinį smurtą (žiauriai su ja elgėsi), t. y. ieškovė savo reikalavimą grindė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija.

Byloje nustatytos aplinkybės – pačio atsakovo paaiškinimai, nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu, 2019 m. birželio 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo V. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. nuteistas už tai, kad 2019-02-22, apie 23.53 val., bute(duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tampė savo sutuoktinę D. R. už plaukų, po to sugriebęs rankomis už kaklo spaudė bei kumščiu kelis kartus smogė jai į galvą. D. R. išbėgus į koridorių, V. R. kumščiu vieną kartą smogė pastarajai į veidą, taip mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei D. R.. Be to, V. R. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį: 2019-02-26, apie 00.37, bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tempė savo sutuoktinę D. R. už plaukų, o po to ne mažiau 10 kartų kumščiu smogė jai į veidą, į galvą ir į krūtinę, taip sukeldamas nukentėjusiajai D. R. fizinį skausmą ir padarydamas viršutinės lūpos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, poodinę kraujosruvą lūpos kairėje, kraujosruvą lūpos vidiniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtina, jog atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove, ne kartą prieš ją naudojo fizinį smurtą.

Šios nustatytos aplinkybės, suponuoja išvadą, kad atsakovo veiksmai, pasireiškę fizinio smurto vartojimu prieš ieškovę, dėl kurių jai teko kentėti fizinį skausmą bei patirti dvasinių išgyvenimų, atitinka žiauraus elgesio sampratą, todėl atsakovui nepateikus įrodymų, paneigiančių jo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, teismas atsakovą pripažįsta kaltu dėl santuokos iširimo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 3.70 straipsnio 2 dalis nustato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neapibrėžti neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikomos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007).

Neturtinė žala apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindė tuo, kad dėl atsakovo prieš ją vartoto fizinio smurto, ji patyrė dvasinių išgyvenimų, pažeminimą kaip sutuoktinė ir kaip žmogus.

Pažymėtina tai, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis – ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, suteikiant esminę reikšmę pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams.

Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad dėl santuokos iširimo būtų patyrusi didelių dvasinių sukrėtimų, būtų pablogėjusi jos psichinė sveikata, atsiradę bendravimo problemų su aplinkiniais, būtų pablogėjusi jos reputacija. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad santuoka tarp šalių truko neilgą laiką, tai nebuvo pirmoji šalių santuoka, ji sudaryta turint tikslą ieškovei gyventi atsakovo nuomojame socialiniame būste laiko, jog nėra pagrindų neturtinei žalai priteisti. Todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės „R.“, „Č.“ (CK 3.69 straipsnis).

Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje šalims buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 265, 268 - 270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo V. R. kaltės.

Nutraukus santuoką, palikti pavardes „R.“ ir „Č.“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.