Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimas, 2-596-722/2023

Teismas: Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-01-06
Bylos Nr.: 2-596-722/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-00787-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas (visiškai).

Teisėjas: Lidija Deksnienė (pirm.)
Ieškovas: K. B.
Atsakovas: R. B.
Trečiasis asmuo: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, GelvoraSergel, " Legal Balance", " GF bankas", SEB bankas
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.8.1Privalomas sprendimo nukreipimas skubiam vykdymui
3.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-596-722/2023Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00787-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.2.7; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1; 3.4.1.1; 3.4.1.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 6 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja L. D.,sekretoriaujant A. P.,dalyvaujant ieškovei K. B.,atsakovui R. B.,išvadą teikiančios institucijos atstovui A. B. (nuotoliniu būdu per Zoom programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui R. B. (toliau – ir atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, prievolių kreditoriams padalijimo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –ir VMI), uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „L. B.“, UAB „GelvoraSergel“, N. S., UAB „GF bankas“, AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė 2022 m. gegužės 18 d. teisme gautu ieškiniu prašo nutraukti jos ir atsakovo 2015 m. rugsėjo 18 d. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę (duomenys neskelbtini), atsakovui – (duomenys neskelbtini), sūnaus L. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 140 Eur nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus sumokant vaiko motinai K. B., kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais, nustatyti, kad po santuokos nutraukimo R. B. prievolės lieka asmeninėmis R. B. prievolėmis :

1) 6,87 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis A. Š. (vykdomoji byla Nr.0110/21/00579);

2) 571,56 Eur skola UAB „L. B.“, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis A. Š. (vykdomoji byla Nr.0110/21/00345);

3) 700 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis A. Š. (vykdomoji byla Nr.0110/20/02458);

4) 2 562,93 Eur skola UAB „GelvoraSergel“, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė V. P. ( vykdomoji byla Nr.0186/20/00531);

5) 126,10 Eur skola N. S., kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis A. Š. (vykdomoji byla Nr.0110/20/00506);

6) 1 048,72 Eur skola AB SEB bankui, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė V. P. (vykdomoji byla Nr.0186/19/05889);

7) 2 113,68 Eus skola UAB „GelvoraSergel“, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis N. A.( vykdomoji byla Nr.0165/13/01347);

8) 6 603,28 Eur skola UAB „GelvoraSergel“ (buvęs išieškotojas UAB „GF bankas“), kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė A. A. (vykdomoji byla Nr.0036/12/00438); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad tarpusavio santykiai nesusiklostė, tačiau santuokos nutraukti bendru sutikimu negali, nes nesutaria dėl įvairių santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Tarp ieškovės ir atsakovo atsirado nuolatinė įtampa, prasidėjo nesutarimai ir net psichologiniai konfliktai, tarp jų neliko jausmų, tarpusavio supratimo ir pasitikėjimu vienas kitu. Jausmų ir santykių atšalimas prasidėjo beveik iškart po santuokos sudarymo, jie pradėjo vengti tarpusavio pokalbių, kiekvienas atskirai pradėjo tvarkyti savo pajamas ir išlaidas, gyvena atskirai. Nuo to laiko nutrūko jų šeimyninis gyvenimas, jie vienas su kitu nebendrauja, nėra vienas kitam lojalūs. Vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, o ji nevaržys atsakovo teisės matytis, bendrauti su vaiku, padėti vaikui, jei tokie atsakovo veiksmai neprieštaraus vaiko interesams. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise jokio turto neįgijo. Ieškovė kreditorių neturi, atsakovas turi kreditorių. Prievolės atsakovo kreditoriams turi likti asmeninėmis atsakovo prievolėmis, kadangi nebuvo skirtos šeimos poreikiams, atsirado iki santuokos sudarymo arba jiems pradėjus gyventi atskirai dėl nusikalstamo, neatsargaus, nerūpestingo atsakovo elgesio. Išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja (b.l. 1–7).

Šalies argumentai

Ieškovė teismo posėdyje ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad kartu su atsakovu negyvena nuo 2021 metų vasaros. Nori greičiau išsituokti, kad iš jos atlyginimo nebūtų išskaičiuojamos R. B. skolos. Ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) 0,75 etato valytoja kareivinėse, jos atlyginimas apie 400 Eur neatskaičius mokesčių, gauna apie 250 Eur atlyginimą į rankas, jai išskaičiuoja R. B. skolas po 110 Eur, 108 Eur, 120 Eur kas mėnesį. Gauna vaiko pinigus 120 Eur. Ji kreditorių neturi. Baldus, buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis dalinti nereikalauja. Ji su vaikais gyvena savivaldybės nuomojamame bute. Neprašo skirti terminą susitaikymui, šeimos išsaugoti nenori, ji neatliko jokių veiksmų šeimai išsaugoti. Sutinka, kad atsakovo ir sūnaus Luko bendravimo tvarka nebūtų ribojama, sutinka leisti tėvui matytis su vaiku, bendrauti su vaiku telefonu.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje su ieškinio reikalavimais sutiko. Paaiškino, kad termino susitaikymui skirti neprašo, nori santuoką nutraukti, mano, kad yra jo kaltė, jis neatliko veiksmų siekdamas išsaugoti santuoką. Jis kitų nepilnamečių vaikų, išskyrus Luką, neturi. Kartu su ieškove negyvena nuo 2021 m. liepos mėnesio. Jis dirba užsienyje pagalbiniu darbininku, gauna 800 – 1 500 Eur atlyginimą. Prie vaiko išlaikymo nuo 2021 metų liepos mėnesio neprisidėjo, tačiau ateityje mokės išlaikymą vaikui, vaikui padės. Norėtų su sūnumi bendrauti, kai bus Lietuvoje, pasiimti vaiką nebūtinai su nakvyne, norėtų bendrauti su sūnumi telefonu su vaizdu. Baldų, buitinės technikos, namų apyvokos daiktus neprašo padalinti. Visi ieškinyje nurodyti kreditoriai yra jo, skolos susidarė iki santuokos su ieškove, 2010 metų sutartis su Swedbank yra jo, K. B. nėra atsakinga.

2022 m. liepos 1 d. išvada nustatyta, kad šalių šeima Skyriui nežinoma, duomenų, kad šalys netinkamai vykdo pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu nebuvo gauta. Ieškovė nurodė, kad atsakovas iki 2021 m. vasaros gyveno kartu su ja bei sūnumi Luku, atsakovui išėjus gyventi atskirai, sūnus liko su ja. Atsakovas nebendrauja su sūnumi, nerodo noro jį aplankyti, nusišalinęs nuo visų ryšių su savo sūnumi. Skyrius pritaria, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas materialinis išlaikymas vaikui iki vaiko pilnametystės. Galutinę išvadą civilinėje byloje pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo (b.l. 33–35).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje Skyriaus atstovas A. B. išvadą palaikė, paaiškino, kad prašomas priteisti išlaikymas vaikui minimalus, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Ieškovė neprašo riboti atsakovo bendravimo su vaiku, todėl atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka nenustatytina.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime nurodė, kad bankas neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo prievolė bankui liktų asmenine atsakovo prievole. Bankas yra atsakovo kreditorius iš sutartinių santykių, atsiradusių iki santuokos, todėl prievolė nutraukus santuoką turėtų likti asmenine. Prašo kitus reikalavimus spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti banko atstovui nedalyvaujant (b.l. 26).

Šalies argumentai

2022 m. gruodžio 27 d. teisme gautame pareiškime trečiasis asmuo UAB „GelvoraSergel“ prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui.

2022 m. gruodžio 19 d. teisme gautame pareiškime trečiasis asmuo UAB „L. B.“ prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant jo atstovui.

Atsiliepimas

Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį, pareiškimų bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovams nepateikė.

Tretiesiems asmenims tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, prašymai bylos nagrinėjimą atidėti negauti. Byla išnagrinėta nedalyvaujant trečiųjų asmenų atstovams, trečiajam asmeniui N. S. (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad ieškovė K. B. (iki santuokos - (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, ir atsakovas R. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Prienuose, susituokė (duomenys neskelbtini. Santuoka įregistruota Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini (b.l. 9). Šalys susilaukė sūnaus L. B., gimusio (duomenys neskelbtini (b.l. 10). Šalys kartu negyvena nuo 2021 m. liepos mėnesio. Ieškovė su vaiku L. B. gyvena iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos nuomojamame 3 kambarių bute (duomenys neskelbtini, kartu gyvena ir kiti ieškovės sūnūs M. P. ir J. P., gim. (duomenys neskelbtini) Ieškovės paaiškinimu, vienas sūnus jau pilnametis. Atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba užsienio valstybėje – Vokietijoje (b.l. 50).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Sutuoktiniai bylos nagrinėjimo metu susitaikyti nepageidavo. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu, sukūrimas. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu. Kadangi abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas. Šalims negyvenant kartu nuo 2021 metų liepos mėnesio, nesiekiant santuokos atkurti, priežastys, dėl kurių santuoka iširo, detaliai nenagrinėjamos. Šalių santuoka laikoma iširusia, nes šalys kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad vėl pradės gyventi kartu (CK 3.53 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi 2021 m. liepos mėnesį (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Šalims neprašant skirti termino susitaikymui, konstatuojant, kad santuoka iširusi, terminas susitaikymui neskirtinas (CK 3.64 straipsnis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ( CK 3.61 straipsnio 3 dalis). Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau (CK 3.72 straipsnis).

Šalys neturi santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kurį reikėtų dalintis (b.l. 12, 13). Ieškovė, atsakovas paaiškino, kad neturi kitų prievolių ir skolinių įsipareigojimų, išskyrus nurodytus ieškinyje. Nereiškiami reikalavimai padalinti santuokoje įgytus baldus, buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis.

Dėl prievolių padalijimo

Byloje nekyla ginčas, kad atsakovo R. B. prievolės kreditoriams yra asmeninės jo prievolės. Nustatyta, kad atsakovas skolingas šiems kreditoriams : Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „L. B.“, UAB „GelvoraSergel“, N. S., AB SEB bankas. Iš AIS sistemos duomenų matyti, kad UAB „GF bankas“ buvęs atsakovo kreditorius, išieškojimas vykdomojoje byloje Nr.0036/12/00438 (antstolė A. A.) vykdomas UAB „GelvoraSergel“ naudai, laikytina, kad įvyko reikalavimo teisių perleidimas. Tačiau UAB „GF bankas“ iš bylos nepašalinamas.

Ieškovė nurodė, kad ji kreditorių neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad iš skolininkų K. B. ir R. B. išieškoma skola UAB „GelvoraSergel“ (vykdomoji byla Nr.0186/20/00531, antstolė V. P. vykdo išieškojimą pagal Kauno apylinkės teismo sprendimą Nr.e2-3179-217/2020).

Teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis, 2020 m. sausio 3 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimu už akių civilinėje byloje Nr.e2-3179-217/2020 iš atsakovo R. B. ieškovei UAB „Gelvora“ priteista 920,08 Eur skola, 1 187,51 Eur palūkanos, 179,09 Eur delspinigių, 220,25 Eur palūkanų delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2 506,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18,50 procentų sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos ( 920,08 Eur) pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini nuo bylos iškėlimo teisme ( 2019 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 56,00 Eur žyminio mokesčio. Šiuo sprendimu skola solidariai iš K. B. nepriteista. R. B. skola susidarė pagal 2010 m. lapkričio 26 d. Vartojimo kredito sutartį su pirminiu kreditoriumi ( Swedbank, AB). Todėl laikytina, kad vartojimo kreditas nepanaudotas šalių šeimos poreikiams, nes vartojimo kredito sutartis sudaryta iki santuokos sudarymo. 2021 m. sausio 20 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr.e2VP-3275-217/2021 išieškotojos UAB „Gelvora“ prašymas (suinteresuoti asmenys R. B., K. B., antstolis N. A.) patenkintas, nustatyta, kad skolininkui R. B. priklauso ½ sutuoktinės K. B. gaunamo darbo užmokesčio ir ½ sutuoktinės K. B. lėšų, esančių sutuoktinės bankų sąskaitose iki bus baigtas skolos, kurios išieškojimui nustatyta skolininko R. B. turto dalis, išieškojimas (vykdomoji byla Nr.0165/13/01347). 2021 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr.e2YT-8811-1144/2021 pagal pareiškėjos UAB „Gelvora“ pareiškimą (suinteresuoti asmenys R. B., K. B., antstolė V. P.) nustatyta, kad skolininkui R. B. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su jo sutuoktine K. B. nuosavybėje priklauso ½ dalis jos gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų (vykdomoji byla Nr.0186/20/00531). Todėl šių nutarčių pagrindu iš skolininko R. B. sutuoktinės K. B. pajamų buvo išieškoma skola UAB „Gelvora“, tačiau solidarios sutuoktinių prievolės šios nutartys nesukūrė, nes R. B. skolų išieškojimas iš K. B. pajamų dalies galimas tik tol, kol šalys nenutraukė santuokos. Santuoką nutraukus teismo sprendimu, baigėsi K. B. prievolė iš savo atlyginimo dalies mokėti sutuoktinio skolas.

Lietuvos A. T. praktikoje taip pat pasisakoma, kad teismo sprendimo ar sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas negali keisti sprendimo esmės: jeigu teismas priėmė sprendimą tik dėl vieno atsakovo, tai išaiškinti sprendimą ar vykdymo tvarką taip, kad jis sukelia teisių ir pareigų kitam asmeniui, negalima. Suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles plenarinė sesija civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010 išaiškino, kad prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Pažymėtina, kad vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei. Į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas. Dėl nurodytų priežasčių plenarinė sesija civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010 išaiškina, kad tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis. Šioje byloje atsakovo R. B. kreditoriai nepareiškė jokių reikalavimų ieškovei K. B., skolos iš jos solidariai su R. B. priteistos nebuvo. Atsakovas ir kreditoriai skolas pripažinti solidariomis neprašo, todėl ieškinio reikalavimas dėl prievolių palikimo asmeninėmis atsakovo prievolėmis tenkinamas visiškai.

Šalys santuokos metu bendrų kreditorių neįgijo, nėra duomenų apie šalių bendrai prisiimtas paskolas, kurios buvo panaudotos abiejų šalių, šeimos poreikiams tenkinti. Neįvykdytų atsakovo prievolių kreditoriams suma sprendime nenurodoma, nes ji nuolat kinta.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai palikti (duomenys neskelbtini) pavardę, o atsakovui – prigimtinę pavardę (duomenys neskelbtini). Atsakovas prašymui neprieštarauja. Todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui – prigimtinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove. Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Išvadą teikianti institucija neprieštaravo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, išvadoje nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja vaiko interesams. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove pažeis vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečio L. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina K. B. (CK 3.169, 3.174 straipsniai).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas/motina, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra, ieškovė teigia, kad neribos tėvo bendravimo su vaiku, jei tai neprieštaraus vaiko interesams, atsakovas savo bendravimo su vaiku tvarkos nepasiūlė, norėtų, kai bus Lietuvoje, susitikti su vaiku, bendrauti su vaiku telefonu. Todėl atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka teismo sprendimu nenustatoma.

Dėl nepilnamečio vaiko materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė vaiko poreikių vertinimo lentelėje nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga 275 Eur (b.l. 11), prašo iš atsakovo sūnui priteisti materialinį išlaikymą po 140 Eur per mėnesį. Atsakovas nepaneigė, kad L. B. per mėnesį reikalinga 275 Eur išlaikymo suma, sutinka teikti sūnui ieškovės prašomą išlaikymą – 140 Eur per mėnesį. Ieškovė paaiškino, kad gauna už (duomenys neskelbtini) vaiko pinigus po 120 Eur kas mėnesį. Tačiau tai galimai mokami vaiko pinigai už du vaikus ir už ankstesnį laikotarpį. Nuo 2023 m. sausio 1 d. vadinami „vaiko pinigai“ – 85,75 Eur vienam vaikui.

Išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šis įstatymas nustato vienkartines ir periodines išmokas, užtikrinančias finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, ir vaikams, netekusiems tėvų globos, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą. Išmokų rūšys reglamentuojamos įstatymo 3 straipsnyje, viena iš jų – išmoka vaikui (2 punktas). Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama tam tikro dydžio bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos A. T. 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to iš tėvo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos A. T. 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Šalių turtinė padėtis nėra vienoda, atsakovas įrodymų apie savo pajamas užsienyje nepateikė, ieškovės darbo užmokestis už 2022 m. lapkričio mėnesį, jos paaiškinimu, buvo apie 250 Eur atskaičius mokesčius. Teismo gautais VSDFV duomenimis, ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio mėnesį gavo 620,71 Eur atlyginimą neatskaičius mokesčių, 2022 m. lapkričio mėnesį gavo 470,77 Eur atlyginimą neatskaičius mokesčių. Atsakovas Lietuvoje nedirba, jo paaiškinimu, dirba užsienyje, atlyginimas 800 – 1 500 Eur. Šalys sveikos, darbingos, gali dirbti ir išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė paaiškino, kad stengiasi rasti darbą, kur gautų didesnį atlyginimą, dirbtų pilnu etatu. Šalys neturi jokio turto, atsakovas turi kreditorių, ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, atsakovas kitų nepilnamečių vaikų neturi. Atsižvelgiama ir į tai, kad vaiko motina, su kuria gyvena vaikas, paprastai turi nenumatytų išlaidų, kurios jai nėra atlyginamos, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo vaikui suma minimali, todėl iš 140 Eur sumos, prašomos priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui, nėra atimama vaiko pinigų suma (dalis – 42,87 Eur (85,75 Eur : 2). Iš atsakovo sūnaus L. B. išlaikymui priteistina kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 140 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2022 m. gegužės 18 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3. 192, 3.194, 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai). Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama vaiko motina K. B., kuri privalo lėšas naudoti išimtinai vaiko interesais (CK 3.185, 3.186, 3.190 straipsniai). Sprendimo dalis dėl materialinio išlaikymo vaikui priteisimo vykdytina skubiai, ieškovei išduodamas vykdomasis raštas (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė neprašo priteisti iš atsakovo vaiko materialinio išlaikymo įsiskolinimą nuo 2021 m. liepos mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos, atsakovas pripažino, kad pradėjus gyventi su ieškove atskirai 2021 metų liepos mėnesį, jis vaikui išlaikymo neteikė, kitais būdais vaiko nerėmė. Teismas, viršydamas ieškinio reikalavimus, priteisia iš atsakovo 1 336,67 Eur (140x9 mėn. = 1 260 Eur (nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.); 140:31 kalendorinės dienos gegužės mėn.– 4,51 Eur dienai; 4,51x17 dienų nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki gegužės 17 d. – 76,67 Eur; 1 260+76,67=1 336,67) vaiko materialinio išlaikymo įsiskolinimą nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. gegužės 17 d., nes nuo 2022 m. gegužės 18 d. priteistas išlaikymas (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė sumokėjo 125,00 Eur žyminį mokestį (b.l. 8, 21). Bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš atsakovo. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 125,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už reikalavimą dėl vaiko materialinio išlaikymo priteisimo (ir susijusį neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei atleidžiama pagal įstatymą, todėl iš atsakovo R. B. valstybei priteisiamas 50,40 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo priteisimo (140x12=1 680; 1 680 x0,03) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Byloje yra 24,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Ieškinį patenkinus visiškai, 24,56 Eur išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268, 270, 376, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Prienuose, ir K. B. (buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei K. B. palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui R. B. – „(duomenys neskelbtini“.

Nepilnamečio vaiko L. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. B., gim. (duomenys neskelbtini) po 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2022 m. gegužės 18 d. iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 336,67 Eur ( vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt šešių eurų 67 ct) materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui L. B., gim. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. gegužės 17 d. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai, ieškovei išduoti vykdomąjį raštą.

Po santuokos nutraukimo prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „L. B.“, UAB „GelvoraSergel“, N. S., AB SEB bankas pripažinti asmeninėmis atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Priteisti ieškovei K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 125,00 Eur (vieno šimto dvidešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,40 Eur (penkiasdešimties eurų 40 ct) žyminį mokestį (mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų : Nr.24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, Nr.(duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr.(duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) AB „Citadele bankas“, įmokos kodas – 5660, mokant nurodyti mokėtojo R. B. asmens kodą).

Priteisti valstybei iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,56 Eur (dvidešimt keturių eurų 56 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų : Nr.24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, Nr.(duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr.(duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) AB „Citadele bankas“, įmokos kodas – 5662, mokant nurodyti mokėtojo R. B. asmens kodą).

Įsiteisėjusį teismo sprendimą siųsti antstoliams N. A. ir V. P..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja L. D.