Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovui V. I., trečiajam asmeniui R. I. ir trečiojo asmens Aukštaitijos kredito unija atstovui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylą pagal R. I. ieškinį atsakovui ir jo priešieškinį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys bei priešieškinys tenkinami dalinai.

Dėl turto balanso sudarymo ir jo ( buto ir automobilio) padalijimo

Taigi, dalintino sutuoktinių turto vertė 37600 Lt, nes kitokio bendro turto nėra.

Tokiu būdu daroma išvada, jog sutuoktinių prievolės unijai yra didesnės nei dalintino turto vertė( CK 3.118 str.).

Pagal CK 3.117 str.preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 str. numato pagrindus, kuriems esant galima būtų nuo principo nukrypti. Pagal CK 3.123 str., atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, jog sutuoktinis, manydamas, kad jam priklauso didesnė turto dalis, priklausomai nuo faktinės situacijos, gali rinktis vieną iš pirmiau nurodytų savo turtinių teisių gynimo būdų ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių pasekmių: turto pripažinimo asmenine nuosavybe, kompensacijos ar didesnės turto dalies gavimo. Kiekvienas iš šių institutų skiriasi ne tik pasekmėmis, bet ir sąlygomis, kurios būtinos pageidaujamam teisiniam rezultatui pasiekti. Tačiau ši sąlyga netaikoma sprendžiant, ar vienas iš sutuoktinių turi teisę į didesnę turto dalį pagal CK 3.123 str. Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, aptartos CK 3.123 str.1 d. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar turtinė padėtis), sąrašas. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, jam įvertinus kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes.Teismų praktikoje kaip svarbios aplinkybės, leidžiančiomis nukrypti nuo lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstama vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L. ; bylos Nr. 3K-3-251/2006); vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-220/2007);vieno iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto nesąžiningas valdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2005).

Šioje byloje ieškovė savo turtinius interesus gina prašydama pripažinti jos asmenine nuosavybe dalį bendrai registruoto turto, o ne prašydama priteisti jai didesnę bendro turto dalį.Kaip aukščiau minėta, šis pagrindas neįrodytas.Vienok, teismas šeimos bylose nėra saistomas tik pareikštų reikalavimų, todėl teismas sprendžia ar nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių taisyklės ( CPK 376 str.).

Nustatinėjant, ar egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą priteisti kompensaciją ar nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, taikytinos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos CPK XIII skyriaus pirmajame skirsnyje.

Šis lėšų panaudojimas duoda pagrindą nukrypti nuo lygių šalių principo.

Šalys pirko butą už 76500 Lt. Už kiekvieno sutuoktinio dalį mokėtina suma sudarė 38250 Lt. Tėvų lėšomis apmokėta dalis šioje sumoje sudaro apie 14 proc.

Atsižvelgiant į šį dydį, nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių taisyklės, butas dalijamas pripažįstant ieškovei nuosavybės teises į 64/100, o atsakovui į 36/100.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, aiškindama CK normas, reglamentuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą, yra suformulavusi taisykles, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą, teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes ir prašomus turto padalijimo būdus. Teismas dalydamas santuokinį turtą neprivalo griežtai laikytis byloje pareikštų reikalavimų, o turi parinkti tokį santuokinio turto padalijimo būdą (nustatant dalis ir padalijant turtą natūra), kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus. CK 3.117 str.1 d. įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Šios prezumpcijos turi būti laikomasi visais atvejais dalijant sutuoktinių turtą, o nukrypti galima tik CK 3.123 str . nustatytais pagrindais (CK 3.117 str.2 d.), kuriuos turi įrodyti šalys. CK 3.127 str. nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (1 dalis), turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (2 dalis). Teismas kitomis svarbiomis aplinkybėmis gali pripažinti bet kokias aplinkybes, į kurias atsižvelgus būtų pagrįstai ginamas privatus ar viešasis interesas ir tai atitiktų tiek bendruosius civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 1.2 str.), tiek šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 3.3 str.). Be to, turi būti paisoma teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.4 d.).

Pagal CK 3.98 str. 3 d.ir 4 d. kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 str.numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Kompensacijos išmokamos, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Kasacinis teismas aiškindamas šias taisykles yra atkreipęs dėmesį, jog „kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo teisei į turto bendrąją jungtinę nuosavybę pripažinti, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita“ ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. Nr. 3K-3-254/2010, 2011 m. vasario 7 d. civilinė byla Nr. 3K-3-30/2011 nutartys).

Teismo nuomone, galimybę nukreipti reikalavimus į sutuoktinį kai turtas registruose registruotas ne jo vardu patvirtina ir kasacinio teismo praktika. Šis teismas, spręsdamas dėl galimybės pripažinti bendru sutuoktinių turtu nekilnojamąjį daiktą, kuris buvo įgytas kito sutuoktinio artimųjų vardu, konstatavo,jog „ socialinė-ekonominė aplinka (tam tikrą laiką trunkantis ekonominis ir teisinis neapibrėžtumas, objektyviai suponuotas sparčių visuomeninių-politinių pokyčių atsikūrusioje valstybėje), šeimos narių veiklos pobūdis, yra tie visuomenės narių elgesį įgyvendinant šeimos turtines teises įtakojantys veiksniai, dėl kurių galimi ir neretai naudojami įvairūs teisiniai mechanizmai, kurių pagalba siekiama apsaugoti šeimos narių turtinius interesus nuo įvairių rizikų. Šeimos turtinių interesų apsaugai, kaip rodo praktika, plačiai taikoma tokia visuotiniu pasitikėjimu dėl tiesioginės giminystės (CK 3.132 str.) ir svainystės (CK 3.136 str.) pagrįsta turtinių teisinių santykių formavimosi schema, kai sutuoktinių turto tikrasis teisinis režimas neatitinka apibrėžtojo turto sandoriuose ir išviešinto viešuosiuose registruose. Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinių teisių įgyvendinimo sąžiningumo ir teisingumo imperatyvai, taip pat draudimas piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žala kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai, suponuoja, kad sutuoktinių turtinių teisių įgyvendinimas tokiais būdais, kurias siekiama apsisaugoti nuo galimų rizikų, kylančių turtui, esančiam bendrąja jungtine nuosavybe, yra priešingas teisei, todėl taip įgyvendinamos subjektinės teisės neturi būti ginamos (CK 3.5 str.), o tai reikštų, kad pvz. kreditoriaus teisių gynimui išieškojimas galėtų būti nukreiptas į turtą, kuris sutuoktiniams siekiant priešingų teisei tikslų apsimestinai yra kitų asmenų nuosavybė, pripažinus jį bendrąja jungtine nuosavybe. Šiuo atveju galiotų taisyklė injuria ius non oritur (iš neteisės negali atsirasti teisė). Tačiau tuo pačiu principu negali būti paneigta vieno iš sutuoktinių teisė į turtą, kuris sutuoktiniams siekiant priešingų teisei tikslų apsimestinai yra nurodoma kaip kitų asmenų nuosavybė, nes tai prieštarautų teisingumui – vienas sutuoktinis, nors jo veiksmais siekta vieningo su kitu sutuoktiniu tikslo, be teisėto pagrindo įgytų turtinį pranašumą, grindžiamą tiesioginės giminystės linija su sandoriuose įvardintu asmeniu. Todėl ta apimtimi, kiek subjektinių teisių įgyvendinimas, kuriuo siekta santuokoje įgyto turto apsaugos nuo galimų rizikų, liečia sutuoktinius, jų turtinės teisės, nors ir įgyvendintos priešingai teisei, turi būti ginamos sutuoktinių lygiateisiškumo pagrindu (CK 3.3 straipsnis)“(2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008). Taigi, kai kito sutuoktinio lėšų ar prisidėjimo darbu indėlis nepakankamas bendrajai jungtinei nuosavybei konstatuoti, gali būti taikomas kompensavimo mechanizmas.

Šioje byloje teismas daro išvadą, jog įrodyta, jog šalys kaip sutuoktiniai patyrė išlaidų, pagerinant V. I. priklausiusį namą. Šių išlaidų dydžiu sumažėjo jų jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl,nutraukiant santuoką, gali būti keliamas klausimas dėl šio sumažėjimo kompensavimo, nes sumažėjimas nėra susijęs su CK 3.109 str. numatytų prievolių vykdymu. Namas nebuvo ir nėra sutuoktinių turtu, ieškovė neteigia, jog pagerinimai buvo esminiai, kurie leistų pretenduoti į daikto tapimą bendra sutuoktinių nuosavybe, pagerinimai atlikti V. I. naudai ir jai liko.

Nepagrįstas atsakovo teiginys, jog turtinės pretenzijos galėjo būti reikštos tik V. I., o ne jam kaip įpėdiniui. Visų pirma, ieškovė ir nereiškia turtinių pretenzijų atsakovui kaip įpėdiniui, o reikalauja iš jo kaip sutuoktinio kompensacijos dėl bendro turto sumažėjimo pagal CK 3 knygą, kuri, kaip minėta, tokių kompensacijų tarp sutuoktinų mokėjimo galimybę, nutraukiant santuoką, numato. Antra,V. I. mirė 2012-08-04, o jau 2012-09-04 ieškovė pranešė notarui, kad reiškia pretenzijas į paliktą turtą (t.1, b.l.128, t.2,b.l.20),apie kompensavimo reikalingumą kalbėjo su atsakovu, kas atitiktų CK 5.63 str.nustatytai reikalavimų pareiškimo tvarkai, todėl nepagrįstas atsakovo atsiliepime nurodytas teiginys, kad reiškiant jam kaip įpėdiniui reikalavimą būtų praleistas ieškinio senaties terminas. Nėra pagrindo spręsti ginčą dėl kompensavimo ir taikant nuomos ar panaudos taisykles dėl turto pagerinimo , nes ieškovė tokio ieškinio pagrindo neįrodinėjo. Sprendžiant dėl kompensuotinų išlaidų dydžio teismas vadovaujasi tuo, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos “Knyga” Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis UAB “AAA” v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje pagal Š. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.). Ieškovė konkrečių įrodymų dėl atliktų darbų ir patirtų išlaidų dydžio neteikė, o tik pateikė sąmatą UAB “Šneka“ parengtą sąmatą. Atsakovas tokio pobūdžio dokumentų irgi neteikė, bet pripažįsta statinio rekonstravimo, pagerinimo faktą, neginčija atliktų darbų apimties ( atsiliepimas į ieškinį), todėl teismas daro išvadą, jog UAB “Šneka“sąmatoje apskaičiuoti darbai buvo atlikti. Neginčydamas UAB “Šneka“sąmatos darbų dalyje, atsakovas sykiu pateikė UAB „Aukštaitijos ranga“ parengtą sąmatą.Teismas daro išvadą, kad šia sąmata remtis negalima, nes iš jos turinio matyti, jog jame atlikti skaičiavimai tik dėl priestato įrengimo, bet šalys atliko daugiau darbų ( kambarių, vonios įrengimas, garažo darbai, aplinkos tvarkymas). Sprendžiant dėl patirtų rekonstrukcijai išlaidų dydžio, teismas daro išvadą, kad įrodytas medžiagų įgijimo , atitinkamai ir apmokėjimo už jas, ir panaudojimo faktas, nes be jų darbus atlikti buvo neįmanoma, todėl jų vertė turi būti kompensuota. Teismas sprendžia , jog to pagrindu gali būti imama sąmatoje nurodyta medžiagų vertė be PVM , nes nepateikta įrodymų, jog PVM buvo ir kokio dydžio, nes jis keitėsi, sumokėtas. Medžiagų vertė gali būti nustatoma pagal sąmatą, nes medžiagų kainų pokyčiai iki šiol nebuvo labai ženklūs, kai kurios prekės brango, kitos pigo, todėl jų vertės vidurkis negalėjo labai kisti. Be to, pagal analogiją yra pagrindas taikyti CK 6.249 str., taisyklę, jog, šaliai negalint tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, tą daro teismas. Sąmatoje medžiagų vertė be PVM nurodyta 49931,39 Lt( t.1, b.l.75). Ieškovė pripažįsta, jog anyta apmokėjo už trinkeles, todėl išlaidos joms įgyti 1642,15 Lt minusuojamos ir medžiagų vertė nustatoma 48289, 24 Lt. R. I. nurodė jog už medžiagas tvorai dažyti mokėjo jis, bet šis teiginys neįrodytas. Jo patvirtinimui R. I. įrodymų nepateikė, šio jo teiginio nepatvirtino nei atsakovas, nei jo atstovas, ieškovė tvirtino, jog R. I. paaiškinimai neteisingi. Kiek tai liečia apmokėjimą už darbus, teismas laiko įrodytu išlaidas tam 3000 Lt, t.y. tiek kiek jas pripažįsta atsakovas. Jis teigia, jog daug darbų atliko talkininkai, dirbo patys, apie tokį darbą atsiliepime į ieškinį nurodė ir R. I.. Ieškovei teismas siūlė pateikti papildomus įrodymus dėl darbų atlikimo ir mokėjimų už jį, bet tokių įrodymų nebuvo teikta. Apibendrinant šioje dalyje daroma išvada, jog ieškovė neįrodė mokėjimo už darbus, juo labiau socialinio draudimo ir kitų mokesčių mokėjimo fakto, todėl ieškinys šioje dalyje atmetamas. Taigi, viso įrodyta turto pagerinimo ir atitinkamai bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimas už 51289,24 Lt ( 48289,24 Lt + 3000 Lt). Pusė šios sumos -25644,62 Lt ieškovei kompensuotina iš atsakovo. Kadangi klausimas nekeltas kaip turto vertės pagerinimo kompensavimas sutarčių, daiktinių teisių pagrindu ar kaip turto palikėjos kreditoriaus, kompensacija priteisiama ieškovės sutuoktinio. Kompensacijos priteisimas nereiškia turtinių teisių ar pareigų trečiajam asmeniui R. I. sukūrimo, nes turto daiktinių teisių klausimai nesprendžiami. Ieškovė turi sumokėti už butą atsakovui 13536 Lt, atsakovas ieškovei 25644,62 Lt kompensacijas, todėl ,sudarant kompensacijų balansą, atsakovas turi išmokėti ieškovei 12108,62 Lt.

Abi aukščiau aptartos paskolos iš unijos sutartys pagal savo pobūdį yra solidarios šalių kaip sutuoktinių prievolės. Sutartyse nenustatyta konkreti mokėjimo tvarka, t.y. kas ir kokiomis atliks mokėjimus.

Trečiajam asmeniui nesutinkant keisti šalių sutarties Nr. 72-031645 teismui nėra pagrindo tokią tvarką nustatyti, nes taip būtų suvaržytos kreditoriaus teisės į tinkamą prievolės vykdymą iš skolininkų pusės. Taip pat nėra teisinio pagrindo asmenine ieškovės prievole pripažinti įsipareigojimus pagal sutartį Nr.12-00140.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, t. y. tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. CK 3.109 str.1 d.pateikiamas prievolių, kurios laikomos bendrosiomis, sutuoktinių prievolėmis, sąrašas. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 str.1 d.). Ši nuostata kyla iš bendrosios nuosavybės esmės ir sutuoktinių lygiateisiškumo principo – nesuteikti nė vienam sutuoktiniui daugiau teisių į bendrą turtą, negu jų turi kitas. Atsižvelgiant į vienodas abiejų sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, kad, sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nebus paneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole. Taigi, asmuo, sudarantis sandorius su vienu iš sutuoktinių, gali netikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu, o tiesiog pripažinti, kad yra toks susitarimas. Šia prezumpcija siekiama palengvinti civilinę apyvartą ir apsaugoti sąžiningus trečiuosius asmenis, sudarančius sandorius su sutuoktiniais, nuo galimų ieškinių, siekiant nuginčyti sudarytus sandorius.Prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, taip pat atsiradusios iš šeimos interesais vieno sutuoktinio sudaryto sandorio, turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.1 d. 2, 5 punktai) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje AB “Hansabankas“ v. A.A., byla Nr. 3K-3-117/2009). Argumentai, kad solidarioji prievolė turi būti pripažinta asmenine prievole, nes gautas lėšas gavusysis panaudojo ne šeimos poreikiams, būtų reikšmingas, jeigu būtų sprendžiami tik sutuoktinių bendraskolių santykiai, tuo tarpu solidariųjų bendraskolių ir kreditorių santykių kontekste turi būti taikomos ne tik šeimos teisės, bet ir prievolinės teisės normos. Solidarioji prievolė apsaugo kreditorių interesus, o lėšų panaudojimo klausimas ir nukentėjusiojo sutuoktinio teisių apsauga gali būti pasiekta per kompensacinį arba regreso teisės (CK 6.9 str.) mechanizmą. Teismas turi garantuoti ir sutuoktinių, ir kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir kiti viešojo intereso atžvilgiu yra prioritetiškai saugotini. Kai šie interesai nesutampa, jų apsauga negali būti priešpastatoma, ji turi būti proporcinga. Proporcingumas pasiekiamas, kai taikomas toks teisinių santykių reguliavimas (galbūt tai būtų viena iš kelių alternatyvų), kuris neužkirstų kelio apginti kitus teisėtus interesus, ir konkrečiu atveju būtų labiausiai socialiai pagrįstas. Sandorio tikslas, jo pasiekimas ar nepasiekimas – t. y. šeimos ar ne šeimos poreikiams jis sudarytas ir ar iš tokio sandorio gautas rezultatas panaudotas šeimos poreikiams ar ne šeimos poreikiams – šiuo atveju nereikšmingas. Solidarumas jokiu būdu nepasibaigia, jeigu vienas sutuoktinis paskolą, imtą šeimos poreikiams, panaudoja savo interesams, kitaip solidarumo institutas prarastų prasmę, o nesąžiningi sutuoktiniai galėtų nebevykdyti prisiimtų prievolių. Bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies. Tais atvejais, kai santuokos nutraukimo momentu sutuoktiniai neturi bendro turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas jų santuokos metu prisiimtų prievolių įvykdymui, o prievolių vykdymo terminas nepasibaigęs, tai jų solidariųjų prievolių pakeitimas į dalines reikštų jų teisių apsaugą kreditorių teisių suvaržymo sąskaita( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje S.J v. A.J., byla Nr. 3K-3-482/2008). Sutarties pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės pakeitimas asmenine reiškia ne ką kita, kaip sutarties pakeitimą dėl sutarties subjekto, nes kreditorius netektų teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų antrasis sutuoktinis. Šalys, sudarydamos sutartį, laisva valia nusistato tarpusavio teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.1 d.). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 str.) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 str.1 d.). Sutarties šalies valia pakeisti sutartį turi būti išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai. Skolininkas negali remtis kitos sutarties šalies - kreditoriaus - tylėjimu, kaip jo valios išraiška pakeisti sutartį pagal skolininko nurodytas sąlygas, nes tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymo arba sandorio šalių susitarimo nustatytais atvejais (CK 1.64 str.3 d.). Tuo atveju, kai solidariosios prievolės atveju sutuoktiniai pareiškia teisme reikalavimą pakeisti šią prievolę į dalinę arba asmeninę, o kreditorius, nors ir būdamas informuotas apie tokios bylos iškėlimą, neįstoja į santuokos nutraukimo bylą ir neišreiškia savo valios dėl tokio reikalavimo, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo jo sutikimas pakeisti sutartį. Sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę reiškia kreditoriaus ir skolininkų sutarties pakeitimą, ir kai dėl tokio pakeitimo nėra aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo, pažeidžia kreditoriaus interesus ir negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad santuokos nutraukimas įstatymuose nenustatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriams pagal solidariąją prievolę (pagrindinę). Akivaizdu, kad toks prievolės transformavimas esmingai pakenktų kreditoriaus interesams ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2007; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Netgi sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę reikštų kreditoriaus ir skolininkų sutarties pakeitimą, ir kai dėl tokio pakeitimo nėra aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo, pažeidžia kreditoriaus interesus ir negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti. ( 2010 m. balandžio 26 d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo aptariamas prievoles modifikuoti. Ieškovė nesuformulavo tokio reikalavimo teisinio pagrindo. Sudaryti sandoriai jų turinio, šalių valios ir pan. požiūriu byloje neginčijami. Ieškovė neįrodė, jog antroji paskola naudota tik jos interesais, prieš valią ar atsakovui nežinant. Priešingai, sutartyse nustatyta, jog kreditai gaunami tik šalių šeimos poreikiams tenkinti, jų paskirtis – būsto įgijimui, remontui akivaizdžiai sieja juos su šeimos interesų tenkinimu. Bylinėjimosi išlaidos Sutinkamai su CPK 93,96 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas , išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai . Šalių reikalavimai ( ieškinys ir priešieškinys) tenkinti iš dalies. Atsižvelgiant į reikštų, patenkintų ( ieškovės ieškinys iš esmės patenkintas) ir atmestų reikalavimų dydį , teismas paskirsto žyminį mokestį bei kitas išlaidas. Ieškovė patyrė 1000 Lt žyminio mokesčio ir 2500 Lt atstovavimo išlaidų.Ji taip pat apmokėjo 43,65 Lt VĮ Regitra, 27 Lt VĮ Registrų centras už išrašus bei 580 Lt už turto( namo dalies) į vertinimą. Atsakovas patyrė 669 Lt žyminio mokesčio ir 800 Lt atstovavimo išlaidų. Žyminis mokestis skaičiuojamas pagal patenkintus ieškovės reikalavimus - t.y. pagal reikalavimą dėl santuokos nutraukimo 144 Lt, dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo 1491 Lt ( 37600 Lt x 64 proc.)+0 Lt +25644,62 Lt ) x 3 proc.).Viso 1635 Lt. Atmestas reikalavimas dėl dar 13/100 buto priteisimo( už 4888 Lt) ir dalinai dėl kompensacijos už 40776 Lt ( 66420,55-25644,62 Lt) , tas sudaro 1370 Lt žyminio mokesčio. Atsakovo priešieškinys tenkintas dalinai- dalyje dėl santuokos nutraukimo, dėl turto ( buto) dalijimo – dalinai( atmesta dėl 17/100 buto ( prašyta 50/100, patenkinta dėl 33/100).Taip pat netenkintas reikalavimas dėl 3500 Lt kompensacijos už automobilį priteisimo ( 105 Lt ). Tai bendrai sudaro 293 Lt žyminio mokesčio. Kadangi ieškinys bei priešieškinys tenkinti dalinai, atmesta ieškovės reikalavimų apmokėtinų 1370 Lt ( kas viršija jos visą sumokėtą žym.mokestį) , o atsakovo- 293 Lt žyminiu mokesčiu, atsižvelgiant į faktą, jog reikalavimai buvo dėl to paties turto, posėdžio metu šalys sutarė dėl kai kurių pozicijų ( automobilio vertės nustatymas), abi procesiškai elgėsi tinkamai, šalims paliekamas jų sumokėtas žyminis mokestis, o dėl ištuokos ir turto dalybų dalinai patenkinus ieškovės ieškinį – iš atsakovo priteistina valstybei ieškovės nesumokėta žyminio mokesčio dalis. Sutinkamai su CPK 98 str.1 d., šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą. Kadangi teismo sprendimas priimtas abiejų šalių naudai (nenaudai), bet tenkinta dauguma ieškovės reikalavimų, todėl jai priteisiama dalis patirtų atstovavimo išlaidų- 1500 Lt. Ieškovės patirtos dokumentų rengimo ir rinkimo išlaidos dalinai pripažįstamos būtinomis bylinėjimosi išlaidomis( CPK 79, 88 str.1 d.9 p.). Turto ( namo dalies) vertinimo išlaidos nebuvo būtinos, nes ieškovė nekėlė reikalavimo dėl turtinių teisių į namo dalį, kompensacijų dydį įrodinėjo ne šio dokumento pagrindu. Dėl pasakyto pagrįstomis pripažįstamos 43,65 Lt VĮ Regitrai ir 27 Lt VĮ Registrų centrui už išrašus sumokėtos sumos 70,65 Lt. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ieškinį ir priešieškinį tenkinus dalinai, paskirstomos tarp šalių lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263 - 265, 268 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti dalinai.

Santuoką, sudarytą tarp R. I., a.k(duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), ir V. I., a.k(duomenys neskelbtini)gim.(duomenys neskelbtini), užregistruotą Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų kaltės. Po santuokos nutraukimo šalių pavardžių nekeisti.

R. I., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybe pripažinti visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), registras Nr.35/62013;

V. I., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybe pripažinti automobilį (duomenys neskelbtini) valst.Nr.(duomenys neskelbtini)

priteisti iš V. I., a.k(duomenys neskelbtini) R. I., a.k(duomenys neskelbtini) naudai piniginę kompensaciją 12108 ( dvylika tūkstančių vieną šimtą aštuonis ) Lt 62 ct.

R. I. reikalavimą dėl jos vardu su Aukštaitijos kredito unija sudarytų 2008-05-07 bei 2012-06-29 sutarčių Nr.72-031645 ir Nr.12-00140 modifikavimo atmesti.

Priteisti iš V. I., a.k(duomenys neskelbtini) R. I., a.k(duomenys neskelbtini) naudai 1500 Lt atstovavimo,70,65 Lt dokumentų rengimo išlaidų.

Priteisti iš V. I., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 635 Lt žyminio mokesčio, 9 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų , sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 .

Laikinąsias apsaugos priemones pritaikytas teismo 2013-02-08 nutartimi – įrašą viešame registre dėl turto perleidimo uždraudimo teismo sprendimą dalyje dėl kompensacijos sumokėjimo įvykdžius panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.